2021-03-31 Nr. AB-6413-3-61-3-02062-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-978-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02062-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atsakovams Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 21R-314 (AG-242/02-2019) (toliau – ir LAGK sprendimas), kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo J. G. (J. G.) (toliau – pareiškėjas) skundas ir panaikinta Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. B-3 nutarimo (toliau – ir Nutarimas) dalis, kurioje pritarta Tarnybos siūlymui panaikinti 2015 m. gegužės 19 d. išduoto pareiškėjo bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 1092 (toliau – ir Pažymėjimas) galiojimą ir išbraukti jį iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo (toliau – ir Sąrašas); taip pat panaikintas Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V4-56 „Dėl bankroto administratoriaus J. G. pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V4-56) bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V4-57 „Dėl išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo“ (toliau – Įsakymas Nr. V4-57).

2. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. (8.14)D2-250 pasiūlė Atestavimo komisijai panaikinti bankroto administratoriaus pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti jį iš Sąrašo. Atestavimo komisija 2019 m. vasario 22 d. posėdyje pritarė Tarnybos pasiūlymui. Tarnybos 2019 m. kovo 4 d. įsakymu V4-55 uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gudara“ (toliau – ir Bendrovė) buvo išbraukta iš Sąrašo. Tarnybos Įsakymu Nr. V4-56 buvo panaikintas pareiškėjo bankroto administratoriaus Pažymėjimo galiojimas, o Įsakymu Nr. V4-57 jis buvo išbrauktas iš Sąrašo.

3. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 117 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Tarnyba, nustačiusi, jog asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas, turi kreiptis į Atestavimo komisiją ir pateikti siūlymą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Šis reglamentavimas reiškia, kad Atestavimo komisija savo sprendimą papildomai privalo motyvuoti tik tada, kai nesutinka su Tarnybos siūlymu dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo panaikinimo.

4. Tarnybos vertinimu, LAGK panaikintas Atestavimo komisijos Nutarimas turėtų būti traktuojamas kaip vienas iš tarpinių – procedūrinių sprendimų, kuris nesukelia tiesioginių padarinių pareiškėjo teisėms ir pareigoms, kuriuo tik siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį Tarnybos sprendimą.

5. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1K-24 patvirtintuose Atestavimo komisijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) yra nustatyti reikalavimai priimamų nutarimų formai ir jų teisėtumui. LAGK nenustatė šių reikalavimų pažeidimų, todėl nėra pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu. Tarnyba nesutiko su LAGK išvada, kad Nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teigė, jog šioje situacijoje Atestavimo komisija taip pat atsižvelgė į faktą, kad Bendrovė turėjo net 11 galiojančių nuobaudų, o pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 1 d. jau buvo paskirtos 3 galiojančios nuobaudos. Atestavimo komisijos išvados pagrįstos Tarnybos patikrinimų metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, todėl nereikalauja papildomo pagrindimo. Atestavimo komisija, prieš priimdama Nutarimą, buvo susipažinusi su Tarnybos neplaninių patikrinimų išvadomis ir jų pagrindu priimtais įsakymais Nr. V4-30, V4-27 ir V4-44, kuriais tiek Bendrovei, tiek jos vadovui (pareiškėjui) buvo paskirta po 3 nuobaudas – viešus įspėjimus. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo Bendrovės vadovas, įgaliotas administruoti įmonių bankroto procesus, kuriuose Tarnyba nustatė pažeidimus. Nei Bendrovė, nei pareiškėjas nesiėmė veiksmų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su Tarnybos priimtų sprendimų galiojimu, taikymo.

6. Tarnybos vertinimu, pareiškėjas suklaidino LAGK, posėdžio metu pateikė netikslią informaciją dėl Bendrovės papildomai pradėto administruoti bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „ARRAP“ bankroto proceso. Pareiškėjas nutylėjo informaciją, jog BUAB „ARRAP“ bankroto administratoriumi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo paskirta UAB „Gudara“, kuri tik 2019 m. kovo 22 d. nutartimi buvo pakeista kitu bankroto administratoriumi. Tarnyba taip pat patikslino Atestavimo komisijos Nutarime pateiktą informaciją, kad pareiškėjas vadovavo bankroto administratoriui UAB „Baltesco“, kuris 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirtas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Eliotas“ bankroto administratoriumi, o pareiškėjas buvo UAB „Baltesco“ įgaliotas administruoti MB „Eliotas“ bankroto procesą. Atsakovas nurodė, jog bankroto administratorius UAB „Gudara“ ir jos vadovas bei įgaliotas asmuo pareiškėjas įmonių bankroto procesus administravo aplaidžiai, nesiėmė veiksmingų priemonių, kurios užtikrintų tinkamą bankroto procedūrų vykdymą, dėl ko bankroto administratoriui UAB „Gudara“ buvo paskirta 11, o pareiškėjui – 3 galiojančios nuobaudos. Atestavimo komisija pagrįstai pritarė Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą, o Nutarimas yra pagrįstas.

7. Pareiškėjas J. G. atsiliepime į skundą, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip paaiškinimus, nurodė, kad nesutinka, jog ĮBĮ 117 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi. Įtvirtintos normos aiškintinos kompleksiškai, o ne atsiejant Atestavimo komisijos ir Tarnybos kompetenciją, kaip visiškai savarankišką. Pareiškėjo teigimu, Atestavimo komisijos išvada yra Įsakymo sudėtinė dalis, kurioje nurodomi administracinio sprendimo priėmimo motyvai, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos bei gero administravimo principas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba nenustatinėjo pažeidimų, kurių pagrindu buvo priimti šioje byloje skundžiami įsakymai, padarymo momento.

8. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba ir Atestavimo komisija nevertino šių aplinkybių: pareiškėjas administratoriaus juridinio asmens vadovu buvo paskirtas tik 2018 m. balandžio 3 d., o UAB „Gudara“ drausminės nuobaudos buvo skirtos už pažeidimus, padarytus nuo 2016 m., t. y. už laikotarpį, kuriuo pareiškėjas jokių ryšių su UAB „Gudara“ neturi, nes tuo metu Bendrovei vadovavo kiti asmenys. 2019 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. D4-120 ir išvadoje Nr. D4-125 nurodomų veikų, Tarnybos vertinamų kaip pažeidimai, padarymo momentas – iki 2018 m. gruodžio 1 d. Neproporcingą administruojamų įmonių kiekį prisiėmė ne pareiškėjas, bet ankstesnis vadovas. Skundžiami įsakymai grindžiami ne pareiškėjo, o Bendrovės galimai neteisėta veika.

9. Pareiškėjas nurodė, kad Atestavimo komisijos sprendimas jam sukėlė teisinius padarinius, nes jo pagrindu panaikintas Pažymėjimas, pareiškėjas išbrauktas iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo.

10. Pareiškėjas teigė, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta už V. K. komercinės firmos administravimą, nors jis šios įmonės neadministravo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu atmetė atsakovo skundą.

12. Teismas nustatė, kad LAGK panaikino pareiškėjo skundžiamus aktus konstatavusi, kad Atestavimo komisija nevertino ir nepasisakė, kokius konkrečiai pažeidimus nuo 2018 m. gruodžio 1 d. padarė pareiškėjas, o ne bankroto administratorius UAB „Gudara“, o Atestavimo komisijas 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokole Nr. B-3 iš esmės pateikti tik deklaratyvūs teiginiai bei argumentai. Atestavimo komisija nevertino padarytų pažeidimų turinio. Be to, Atestavimo komisija nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. pabaigoje papildomai pradėjo administruoti dar dviejų įmonių bankroto procesus, tačiau šių aplinkybių nepagrindė.

13. Teismas nurodė, kad Įsakymas Nr. V4-56 be kita ko yra grindžiamas ir Atestavimo komisijos 2019 m. kovo 1 d. protokolu Nr. B-3, kuriuo buvo nutarta pritarti Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą. Kadangi minėtas protokolinis sprendimas yra sudėtinė minėto įsakymo dalis, tai jis pareiškėjui sukelia teisinius padarinius, todėl kaip visuma yra vertinamas ir šio akto teisėtumas bei pagrįstumas.

14. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 117 straipsnis, reglamentuojantis administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę, su pakeitimas įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. (pakeistas 2018 m. spalio 25 d. įstatymu Nr. XIII-1593 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo. Bankroto administratorius juridinis asmuo gali būti išbraukiamas iš asmenų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, sąrašo tik tuo atveju, jeigu jis turi dvi galiojančias nuobaudas, paskirtas už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo (3 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nuobaudų skyrimas asmeniui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2018 m. gruodžio 1 d.

15. Nagrinėjamu atveju nebuvo po 2018 m. gruodžio 1 d. nustatytų pareiškėjo pažeidimų, pati Atestavimo komisija nurodė, kad pažeidimai prasidėjo iki 2018 m. gruodžio 1 d., dalis jų yra tęstiniai. Teismo vertinimu, atsakovas neatsižvelgė į Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Tarnyba nepagrindė, kokie pažeidimai buvo padaryti po 2018 m. gruodžio 1 d., už kuriuos pareiškėjui, bet ne Bendrovei, gali būti taikoma atsakomybė. Protokole nurodyti iš esmės Bendrovės netinkamai atlikdami veiksmai. Vien abstraktūs teiginiai, kurie iš esmės siejami su Bendrovės pažeidimais arba Bendrovės ir pareiškėjo, savaime nepatvirtina paties pareiškėjo padaryto pažeidimo.

16. Teismo vertinimu, Atestavimo komisija turėjo pasisakyti ir dėl Tarnybos įsakymuose Nr. V4-27 ir V4-30 bei 2019 m. vasario 6 d. įsakyme Nr. V4-44 konstatuotų pareiškėjo pažeidimų pobūdžio, sunkumo bei masto. Toks vertinimas taip pat turėjo būti pateiktas 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. B-3 išraše. Įsakymas Nr. V4-56 buvo grindžiamas Atestavimo komisijos protokolu, todėl jis savo turiniu yra motyvuojamoji dalis, kadangi kitų reikšmingų tyrimui duomenų nebuvo pateikta. Argumentai, kad bankroto administratorius nesusitvarko su prisiimtu darbu, pažeidimai kartojasi ir nėra ištaisomi, nepagrindžia konkrečių pareiškėjo padarytų pažeidimų. Teismas akcentavo ir tai, kad, kaip teisingai nustatė LAGK, Atestavimo komisijos protokole nurodyta aplinkybė, kad „J. G. vadovavimo laikotarpiu 2018 metų pabaigoje UAB „Gudara“ papildomai pradėjo administruoti dar dviejų įmonių (BUAB „ARRAP“ ir BUAB „Baltesco“) bankroto procesus“ laikytina nepagrįsta.

17. Dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas turėjo tris galiojančias nuobaudas, kurios skirtos Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymais Nr. V4-27 ir V4-30 ir 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V4-44, teismas nurodė, kad šie Tarnybos direktoriaus įsakymai buvo apskųsti LAGK ir dėl jų nebuvo pasibaigę ginčai teisme. Atestavimo komisijos 2019 m. vasario 22 d. posėdžio metu nė viena pareiškėjui paskirta nuobauda nebuvo galiojanti. Teismo vertinimu, nebuvo atliktas išsamus ir individualus pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų tyrimas.

III. 18. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti LAGK sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. Teismas netinkamai aiškino Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su pažeidimo pabaigos diena. Nagrinėjamu atveju visi trys Tarnybos patikrinimai buvo pradėti 2018 m. gruodžio 7 d. (t. y. įsigaliojus ĮBĮ pakeitimams), visais šiais atvejais nustatyti pažeidimai buvo trunkamieji, pasireiškę įpareigojimų teikti informaciją teismui, Tarnybai ir registruoti pasikeitusį administruojamų bendrovių statusą valstybės įmonėje (toliau – ir VI) Registrų centre nevykdymu. Taigi šių pažeidimų padarymo data sutampa su jų pabaigos data ir yra vėlesnė nei 2018 m. gruodžio 1 d.

18.2. Teismo teiginys, kad Atestavimo komisijos 2019 m. vasario 22 d. posėdžio metu nė viena pareiškėjui paskirta nuobauda nebuvo galiojanti, nes nuobaudos buvo apskųstos arba terminas skundui paduoti dar nebuvo pasibaigęs, nepagrįstas. Joks galiojantis teisės aktas nenumato, kad Tarnybos direktoriaus įsakymai įsigaliotų tik po jų apskundimo termino pabaigos ar išnagrinėjus ginčą dėl jų teisėtumo. Tarnybos įsakymai įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos, pareiškėjui apskundus atitinkamus Tarnybos įsakymus jų galiojimas nebuvo sustabdytas.

18.3. ĮBĮ įtvirtinta galimybė už nustatytą pažeidimą skirti nuobaudą ne tik juridiniam asmeniui bankroto administratoriui, bet kartu ir jo vadovui ar / ir darbuotojui. Skiriant nuobaudą keliems subjektams už tą patį pažeidimą, nuobauda skiriama už tą pačią veiką, todėl nėra būtinybės ir net neįmanoma atskirai išsamiai pagrįsti kiekvieno iš subjektų atsakomybės. Kiekvienas juridinis asmuo veikia per savo organus ir darbuotojus, todėl už juridinio bankroto administratoriaus padarytą pažeidimą atsakingas ir jį padaręs konkretus asmuo.

18.4. Atestavimo komisija savo sprendimą papildomai privalo motyvuoti tik tada, kai nesutinka su Tarnybos siūlymu dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo panaikinimo. Atestavimo komisija, priimdama Nutarimą, vadovavosi Tarnybos neplaninių patikrinimų išvadomis ir jų pagrindu priimtais įsakymais Nr. V4-30, V4-27 ir V4- 44, kuriais tiek UAB „Gudara”, tiek pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos, be to, posėdžio metu buvo išklausyti pareiškėjo paaiškinimai. Atestavimo komisija taip pat atsižvelgė į faktą, kad Tarnyba atliktų neplaninių patikrinimų metu (nuo 2018 m. iki 2019 m. pradžios) buvo paskyrusi bankroto administratoriui UAB „Gudara“ net 11 nuobaudų. Kito darbuotojo – bankroto administratoriaus, išskyrus pareiškėją, UAB „Gudara“ neturėjo. Atestavimo komisijos protokole yra pažymėta, kad su darbo krūviu nesusitvarko tiek UAB „Gudara“, tiek pareiškėjas, kaip UAB „Gudara“ vadovas ir įgaliotas asmuo, dėl ko aplaidžiai atlieka tiek administratoriaus, tiek įgalioto asmens pareigas, pažeidimai kartojasi ir nėra ištaisomi, pareiškėjas, kaip vadovas, nesiima pakankamų priemonių šiai problemai išspręsti. Atestavimo komisija neturėjo teisės vertinti nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo.

18.5. Pareiškėjo ginčijamas Atestavimo komisijos protokolas yra bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir bankroto administratoriaus išbraukimo iš Sąrašo procedūros dokumentas, kuriuo remiantis yra priimamas galutinis šios procedūros sprendimas, t. y. Tarnybos įsakymas. Dėl to Atestavimo komisijos protokolas turėjo būti vertinamas tik kartu su kitais Tarnybos priimtais sprendimais (neplaninių patikrinimų išvadomis ir jų pagrindu priimtais įsakymais Nr. V4-30, V4-27 ir V4-44), o LAGK ir teismas vertino Atestavimo komisijos protokolą „izoliuotai“ nuo kitų dokumentų. Todėl LAGK sprendimas ir teismo sprendimas turėtų būti įvertinti ir atitikties Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 daliai aspektu (byla nepriskirta administracinių bylų kompetencijai).

19. Pareiškėjas J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad:

19.1. Teismas teisingai taikė ir aiškino Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kadangi pareiškėjo pažeidimai, kurie yra apskųsti teismui, nustatyti iki 2018 m. gruodžio 1 d., be to, šie pažeidimai grindžiami ne jo asmeniniais, bet UAB „Gudara“ veiksmais (neveikimu). Tarnyba nenustatinėjo pažeidimų, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami įsakymai, padarymo momento.

19.2. Pareiškėjas administratoriaus juridinio asmens vadovu buvo paskirtas tik 2018 m. balandžio 3 d. UAB „Gudara“ drausminės nuobaudos buvo skirtos už pažeidimus, padarytus tuo metu, kai pareiškėjas jokių sąsajų su UAB „Gudara“ neturėjo. 2019 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. D4-120 ir išvadoje Nr. D4-125 nurodomų veikų, Tarnybos vertinamų kaip pažeidimai, padarymo momentas – iki 2018 m. gruodžio 1 d., dalis šių veikų padaryta dar iki pareiškėjui tampant UAB „Gudara“ vadovu. Pareiškėjui perėmus įmonės vadovavimą per 8–9 mėn. administruojamų įmonių sumažėjo iki 103. Neproporcingą administruojamų įmonių kiekį prisiėmė ne pareiškėjas, bet ankstesnis vadovas. Teismas tinkamai įvertino šias aplinkybes.

19.3. Pareiškėjui paskirtos trys nuobaudos yra apskųstos, o teismai dėl šių nuobaudų skyrimo teisėtumo dar nėra pasisakę (arba sprendimai neįsiteisėję), todėl negalima teigti, kad šios nuobaudos yra galiojančios.

19.4. Nagrinėjamu atveju (dėl pažeidimų termino) negali būti taikomos ĮBĮ 117 straipsnio 2 dalies nuostatos, galiojančios nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Tačiau bet kokiu atveju, taikant ĮBĮ 117 straipsnio 2 dalį turi būti nustatomi konkretūs pažeidimai, kuriuos atliko pareiškėjas asmeniškai, o ne juridinis asmuo.

19.5. Apeliantas nepaneigė LAGK ir teismo nustatytų aplinkybių, kad Tarnyba, vertindama Pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimą, nevertino bei nepasisakė, kokius konkrečius pažeidimus nuo 2018 m. gruodžio 1 d. padarė būtent pareiškėjas, nevertino bei nepasisakė dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymais Nr. V4-27 ir V4-30 ir 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V4-44 konstatuotų pažeidimų pobūdžio, sunkumo, ir kad neatskleidė pažeidimų turinio bei nevertino, ar padaryti pažeidimai savo sunkumu gali sąlygoti Pažymėjimo panaikinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Dėl neteisėtų veiksmų vertinimo kaip trunkamųjų teisės pažeidimų ir pažeidimo pabaigos momento:

20.1. Trunkamaisiais teisės pažeidimais laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu arba teisinio draudimo pažeidimu, trunkančiu tam tikrą laiką. Trunkamas pažeidimas, prasidėjęs kokiu nors teisei priešingu veiksmu ar neveikimu, pasibaigia nutraukus pažeidimą arba pažeidėjo valia, arba dėl kitų aplinkybių. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikas.

20.2. Tęstiniu pažeidimu teisės doktrinoje ir teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą.

20.3. ĮBĮ 117 straipsnis, reglamentuojantis administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę, su pakeitimas įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. (pakeistas 2018 m. spalio 25 d. įstatymu Nr. XIII-1593). Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo. Bankroto administratorius juridinis asmuo gali būti išbraukiamas iš asmenų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, sąrašo tik tuo atveju, jeigu jis turi dvi galiojančias nuobaudas, paskirtas už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo (3 d.).

20.4. Pagal ĮBĮ 115 straipsnio 5 dalies 3 punktą, bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas gali būti panaikinamas, kai asmuo, kuriam išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, turi dvi galiojančias nuobaudas ir Atestavimo komisija šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pritaria 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos siūlymui panaikinti pažymėjimo galiojimą.

20.5. Pagal ĮBĮ 116 straipsnio 2 punktą, pagrindas išbraukti iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo yra bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas.

20.6. Pagal ĮBĮ 117 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju Tarnyba), nustačiusi, kad asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas, turi kreiptis į Atestavimo komisiją ir pateikti siūlymą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Jeigu Atestavimo komisija pritaria nurodytam siūlymui, šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Atestavimo komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepritarti šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos siūlymui panaikinti asmens, turinčio dvi galiojančias nuobaudas, pažymėjimo galiojimą, jeigu nustato, kad pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra neproporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

20.7. Atestavimo komisija turi diskreciją nuspręsti, ar, esant 2 galiojančioms nuobaudoms, yra pagrindas naikinti pažymėjimo galiojimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-187-575/2021, 26 p., (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d.).

20.8. LVAT 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2664-261/2020, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V4-27 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Gudara” ir J. G. skyrimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. 1) bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V4-30 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „Gudara” ir J. G. skyrimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. 2) dalių, kuriomis pareiškėjui paskirta nuobauda, panaikinimo, yra nurodoma (LVAT nutarties 34 p.): „Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, veikdamas kaip UAB „Gudara“ įgaliotas asmuo, padarė jam inkriminuotus pažeidimus, ir pripažino, kad pažeidimai yra įrodyti. Pažeidimų padarymo aplinkybės nurodytos atsakovo Išvadoje Nr. 1 ir Išvadoje Nr. 2. Šios aplinkybės nėra paneigtos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi konstatuodamas padarytą pažeidimą kaip tęstinį ir padarytą po 2018 m. gruodžio 1 d., galiojant Įstatymo 117 straipsnio redakcijai (žr. 2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1593 redakciją, galiojusią nuo 2018 m. gruodžio 1 d.)“.

20.9. Šie procesiniuose sprendimuose konstatuoti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 57 str. 2 d.).

20.10. Šios Nutarties 20.2–20.9 punktuose nurodyti teisiniai argumentai suponuoja, kad nuobaudos pareiškėjui kaip asmeniui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikytos už tuos pažeidimą sudarančius veiksmus (neveikimą), kurie buvo padaryti po 2018 m. gruodžio 1 d., todėl konstatuotina, kad buvo skirtos dvi nuobaudos ir tai atitinka ĮBĮ nustatytas sąlygas, kad būtų sprendžiama dėl pareiškėjo išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo ir bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo.

20.11. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčijamais individualiais teisės aktais teisiniai padariniai kilo ir dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V4-44 skirtos nuobaudos.

20.12. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-462-281/2021 pareiškėjo prašymas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 21R-270 (AG-113/02-2019) ir panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. V4-44 toje dalyje, kuria nuobauda yra paskirta bankroto administratoriui J. G., atmestas. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs.

20.13. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl faktų vertinimo ir neteisingai aiškino ĮBĮ nuostatas (šios Nutarties 15 p., Nutarties 20.8 p. nurodyti teismų procesiniai sprendimai).

21. Pasisakydama dėl šios Nutarties 16 punkte nurodytų pirmosios instancijos teismo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant Atestavimo komisijos priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą atsižvelgtina į visumą tirtų faktinių aplinkybių, kurios, inter alia (be kita ko), fiksuotos ir išvadose dėl neplaninių patikrinimų. Argumentai, kad bankroto administratorius nesusitvarko su prisiimtu darbu, pažeidimai kartojasi ir nėra ištaisomi, yra grindžiami būtent tais vertinimais, kurie fiksuoti išvadose dėl neplaninių patikrinimų, kur ir atskleidžiamos konkrečių pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybės. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir teismų priimti procesiniai sprendimai (šios Nutarties 20.8 ir 20.12 punktai).

22. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta šios Nutarties 18.2 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus. Įsakymai dėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų įgaliojo nuo jų priėmimo dienos. Tai, kad dėl jų kilęs ginčas spręstas LAGK, jų galiojimo savaime nesustabdo. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, nurodyti šios Nutarties 17 punkte, nepagrįsti iš esmės.

23. Vertindama faktinę ir teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, teisėjų kolegija turi pagrindą pripažinti, kad šiai bylai teisingai išspręsti esminę reikšmę turėjo (ir šiuo metu turi) kitose administracinėse bylose priimami procesiniai sprendimai. Vienoje iš jų tokie galutiniai procesiniai sprendimai jau priimti. Kitoje – pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Taigi, konstatuotina, kad svarbios bylai faktinės aplinkybės, turinčios prejudicinę reikšmę, šiuo atveju yra nustatomos kitose bylose.

24. Visų nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

25. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. kovo 22 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, su kuriais teikiami papildomi įrodymai. ABTĮ III dalies II skyriuje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nustatantis proceso taisykles apeliacinės instancijos teisme, nenumato apelianto teisės apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka teikti rašytinius paaiškinimus, todėl pareiškėjo rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti. Dėl naujų įrodymų pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, visi įrodymai teikiami ir tiriami pirmosios instancijos teisme, o pagrindų, nustatytų šioje teisės normoje, priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nėra, be to, jie nesusiję su šios administracinės bylos dalyku. Atsižvelgiant į tai, atsisakoma priimti ir su papildomais paaiškinimais pateiktus įrodymus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys