2017-06-30 Nr. CB-6520-2-68-3-21768-2015-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. 3K-3-293-421/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21768-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.1; 2.4.4.6.1; 2.4.4.6.2; 2.1.3.1; 2.1.3.2; 2.1.3.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. R. ir A. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. R. ir A. R. ieškinį atsakovėms Latvijos Respublikos bendrovei SIA „UniCredit Leasing“, veikiančiai Lietuvos Respublikoje per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, Estijos Respublikos bendrovei OU „Inti Kinnisvara“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Egvilta“ dėl įkeistų turto vienetų pardavimo iš varžytynių eilės nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. M. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Faulana“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankrutavusios skolininkės prievolės įvykdymą, realizuojant jai priklausantį hipoteka įkeistą turtą bei jai ir tretiesiems asmenims įkeitimo lakštu įkeistą turtą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai prašė pakeisti hipotekos lakštą ir įkeitimo lakštą, nustatant įkeisto turto pardavimo eiliškumą: pirmąja eile realizuojamas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamasis turtas – daugiabutis gyvenamasis namas Vilniuje, Trinapolio g. 3, žemės sklypo Vilniuje, Žvalgų g. 7, nuomos teisė; antrąja eile realizuojama 2070 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt (28,96 Eur) nominaliosios vertės UAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių G. M., 660 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominaliosios vertės UAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių M. R., ir 270 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominaliosios vertės UAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių A. R..

3. UAB „Egvilta“ ir AS „UniCredit Bank“, veikiantis Lietuvoje per Lietuvos skyrių, 2008 m. kovo 21 d. sudarė kreditavimo sutartį (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius įsipareigojo finansuoti dviejų gyvenamųjų namų Vilniuje, Žvalgų g. 7, statybą, o UAB „Egvilta“ – grąžinti jai suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

4. Užtikrinant skolininkės prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą pagal įkeitimo lakštą buvo įkeistos: UAB „Egvilta“ lėšos trijose banko sąskaitose, žemės sklypo Vilniuje, Žvalgų g. 7, nuomos teisė bei ieškovams ir trečiajam asmeniui BUAB „Faulana“ priklausančios UAB „Egvilta“ akcijos, o pagal hipotekos lakštą buvo įkeistas UAB „Egvilta“ priklausantis daugiabutis gyvenamasis namas Vilniuje, Trinapolio g. 3.

5. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo iškelta atsakovės UAB „Egvilta“ bankroto byla.

2010 m. rugsėjo 10 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi BUAB „Faulana“ priklausančios BUAB „Egvilta“ akcijos buvo perduotos trečiajam asmeniui G. M..

2015 m. balandžio 29 d. susitarimo dėl reikalavimo teisės perleidimo pagrindu bendrovė SIA „UniCredit Leasing“ perleido atsakovei bendrovei OU „Inti Kinnisvara“ 1 984 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje.

6. Sudarant pirmiau minėtus įkeitimo ir hipotekos lakštus, nebuvo nustatyta įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės.

Pasak ieškovų, nesant nustatytos daiktų pardavimo iš varžytynių eilės, hipotekinis išieškojimas iš ieškovams priklausančių akcijų pažeistų jų teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti nustatyta ieškovų prašoma įkeistų turto vienetų pardavimo eilė iš varžytynių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. sprendimu patenkino ieškinį, pakeisdamas sutartinės hipotekos lakšto ir įkeitimo lakšto sąlygas, nustatydamas bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilę: BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausantis daugiabutis gyvenamasis namas Vilniuje, Trinapolio g. 3, ir žemės sklypo Vilniuje, Žvalgų g. 7, nuomos teisė realizuojami kartu su BUAB „Egvilta“ lėšomis, esančiomis trijose jos banko sąskaitose, ir po to realizuojama 2070 vnt. paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominaliosios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių G. M., 660 vnt. paprastųjų vardinių 28,96 Eur dydžio nominaliosios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių M. R., ir 270 vnt. paprastųjų vardinių 28,96 Eur dydžio nominaliosios vertės BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių A. R..

8. Teismas nustatė, kad atsakovei BUAB „Egvilta“ priklauso daugiabutis gyvenamasis namas Vilniuje, Trinapolio g. 3, 8970 kv. m žemės sklypo Vilniuje, Žvalgų g. 7, nuomos teisė pagal 2000 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

9. 2008 m. kovo 21 d. tarp atsakovų BUAB „Egvilta“ ir AS „UniCredit Bank“, Lietuvos Respublikoje veikusio per AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių (teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė bendrovė SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvoje veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos fialialą), buvo sudaryta Kreditavimo sutartis, kuria AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius įsipareigojo finansuoti dviejų gyvenamųjų namų Vilniuje, Žvalgų g. 7, statybą, o atsakovė BUAB „Egvilta“ – grąžinti jai suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Kreditavimo sutartimi AS „UniCredit Bank“ įsipareigojo suteikti 15 637 000 Eur dydžio kredito limitą, susidedantį iš: 7 986 000 Eur dydžio ilgalaikio kredito, 6 348 000 Eur dydžio kredito ir 1 303 000 Eur dydžio kredito linijos.

10. BUAB „Egvilta“ prievolėms, kylančioms iš Kreditavimo sutarties, įvykdyti buvo įkeistas turtas, nurodytas įkeitimo lakšte, kodas Nr. 01220080009513 (su pakeitimais) (toliau – Įkeitimo lakštas): lėšos, esančios trijose BUAB „Egvilta“ banko sąskaitose, žemės sklypo Vilniuje, Žvalgų g. 7, nuomos teisė, 2070 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių BUAB „Faulana“, 660 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių M. R., ir 270 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių A. R.. Pagal hipotekos lakštą, kodas 01 120080019418 (toliau – Hipotekos lakštas), buvo įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis gyvenamasis namas Vilniuje, Trinapolio g. 3.

11. 2009 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta BUAB „Egvilta“ bankroto byla, 2014 m. gruodžio 10 d., spalio 20 d. teismo nutartimis buvo patvirtinti patikslinti BUAB „Egvilta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašai. Pagal 2010 m. rugsėjo 10 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį BUAB „Faulana“ pardavė jai priklausančias 2070 vnt. vardinių BUAB „Egvilta“ akcijų G. M.. 2015 m. balandžio 29 d. susitarimu dėl reikalavimo teisės perleidimo atsakovė bendrovė SIA „UniCredit Leasing“ perleido atsakovei bendrovei OU „Inti Kinnisvara“ 1 984 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, kilusį iš Kreditavimo sutarties. 2015 m. gegužės 4 d. Įkeitimo perleidimo sutartimi buvo perleistos prievolių, kylančių iš šios sutarties, užtikrinimo priemonės, nurodytos Hipotekos lakšte ir Įkeitimo lakšte.

12. Teismas nurodė, kad hipoteka įkeistas pastatas nuosavybės teise priklauso skolininkei. Viso įkeisto turto savininkai yra ieškovai ir atsakovės BUAB „Egvilta“, AS „UniCredit Bank“ bei trečiasis asmuo BUAB „Faulana“. Teismas konstatavo, kad byloje yra bendrosios hipotekos daiktiniai civiliniai santykiai, nes vienam atsakovės BUAB „Egvilta“ sutartiniam skoliniam įsipareigojimui apsaugoti įkeisti keliems atskiriems savininkams priklausantys nekilnojamieji daiktai: pastatas, lėšos, turtinė teisė, akcijos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.183 straipsnis). Todėl byloje kilęs ginčas spręstinas taikant bendrąją hipoteką reglamentuojančias daiktinės teisės normas.

13. Teismo teigimu, 2008 m. liepos 22 d. Hipotekos lakšte nurodyta, kad pastatas kartu su nuomos teise įkeistas, užtikrinant Kreditavimo sutartimi suteiktos prievolės vykdymą, o 2008 m. balandžio 3 d. Įkeitimo lakšte dėl lėšų, turtinės teisės ir akcijų įkeitimo nurodyta, kad jų įkeitimu užtikrintas skolininkės BUAB „Egvilta“ prievolės pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas. Šalys iš esmės nesitarė dėl bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamojo namo Vilniuje, Trinapolio g. 3, rinkos vertė yra 6 387 279 Eur, turto vertintojos UAB „CRE Pro“ nustatyta šio pastato rinkos vertė – 3 659 000 Eur, o turto vertintojos UAB „Ober Haus“ nustatyta pastato rinkos vertė – 1 870 000 Eur.

14. Pasak teismo, akivaizdu, kad parduodant BUAB „Egvilta“ gyvenamąjį namą iš esmės būtų padengti kreditorių bendrovių OU „Inti Kinnisvara“ ir SIA „UniCredit Leasing“ finansiniai reikalavimai. Teismas sprendė, kad byloje nustatytina tokia bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilė: ginčo gyvenamasis namas parduotinas kartu su žemės sklypo nuomos teise ir tik po to, jei nebūtų užtikrinti atsakovių bendrovių OU „Inti Kinnisvara“ ir SIA „UniCredit Leasing“ reikalavimai, būtų parduodamas kitas įkeistas turtas (lėšos ir akcijos). Teismo teigimu, tokia įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilė geriausiai atitiktų visų bendrosios hipotekos daiktinių civilinių teisinių santykių dalyvių interesus.

15. Teismas pažymėjo, kad nurodytas įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės nustatymas neturės įtakos tam, jog bankrutuojančios skolininkės hipoteka įkeistas turtas būtų realizuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes tokia pardavimo eile nustatyta kito įkeisto daikto pardavimo priklausomybė nuo bankrutuojančio skolininko įkeisto turto pardavimo bankroto procese, bet ne priešingai (Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 punktas).

16. Teismas nurodė, kad pakeičia Hipotekos lakštą, įtraukdamas į jį naują sąlygą dėl šiame sprendime nurodytos bendrąja hipoteka įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės.

17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės bendrovės SIA „UniCredit Leasing“, Lietuvoje veikiančios per bendrovės SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą atmesti ieškovų ieškinį.

18. Kolegija nurodė, kad skolininkei, kuriai iškelta bankroto byla, hipoteka įkeistas turtas realizuojamas (parduodamas) specialaus įmonių bankroto procedūrą reglamentuojančio įstatymo – Įmonių bankroto įstatymo – nustatyta tvarka, terminais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 32 patvirtintu Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu (toliau – Turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas), o ne pagal CK 4.192–196 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 700–725 straipsnių teisinį reglamentavimą. Tokią teisinę išvadą patvirtina Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 punktas.

19. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į teisiškai reikšmingą faktą – bankroto bylos iškėlimą skolininkei, ir jį įvertinti bei tuo pagrindu priimti atitinkamą sprendimą. Įvertinus tai, kad skolininkei BUAB „Egvilta“, kurios skolinis įsipareigojimas buvo užtikrintas jos pačios hipoteka ir tretiesiems asmenims bei ieškovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir akcijų hipoteka, iškėlus bankroto bylą ir sprendžiant dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilės nustatymo, bankrutuojančiai skolininkei nuosavybės teise priklausančiam hipoteka įkeistam turtui pardavimo iš varžytynių eilė buvo nustatyta nepagrįstai.

20. Kolegija konstatavo, kad tais atvejais, kai įkeistas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtas, priverstinis išieškojimas realizuojant įkeistą trečiųjų asmenų turtą tęstinas toliau, o bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas, neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeisto turto pardavimo eilę, kai ji nustatyta, bei nenustatant tokio turto pardavimo iš varžytynių eilės, kai hipotekos lakštuose ji nebuvo aptarta. Toks teisės aiškinimas išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-298/2012.

21. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų ieškinį ir nustatė turto pardavimo iš varžytynių tvarką, kadangi BUAB „Egvilta“ įkeistas turtas realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ir minėtos tvarkos nustatyti nereikia.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismo cituojamoje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės bylos aplinkybės nesutampa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-298/2012 kilo ginčas dėl to, ar esant bendrajai hipotekai (įkeitimui) bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei priklausančio turto realizavimas gali būti stabdomas iki to momento, kol bus realizuotas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Taip pat cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar yra teisinis pagrindas stabdyti išieškojimo veiksmus iš tretiesiems asmenims priklausančio turto, kai bankrutavusiai įmonei priklausantis ir hipotekos kreditoriui įkeistas turtas buvo parduotas, o pati bankrutavusi įmonė likviduota.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010 nurodė, kad bendrosios ir jungtinės hipotekos atveju įstatymu nesuteikta kreditoriui teisė gauti išieškojimą pagal paprastosios hipotekos taisykles – išieškojimo eilę nustatyti vienašališkai ir išskaidžius vieną skolinį reikalavimą nustatyti, kokia skolos dalis iš kurio savininko turto turi būti padengta, nes tokiu atveju gali būti pažeisti įkaito davėjų interesai, proporcingumo ir hipotekos santykių subjektų lygiateisiškumo principai.

Bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei priklausantis turtas realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, tačiau išieškojimo eiliškumo nustatymas, nustatant, kad pirmąja eile parduodamas bankrutavusiai įmonei priklausantis turtas, o antrąja eile – tretiesiems asmenims priklausantis turtas, nepažeistų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų. Pagal kasacinio teismo praktiką, šalims hipotekos sutartyje nesusitarus dėl įkeistų daiktų pardavimo eilės, pirmąja eile parduodamas skolininkui priklausantis turtas ir tik paskui išieškojimas nukreipiamas į įkaito davėjo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007).

Išieškojimo iš daiktų eilę, nesant hipotekos šalių susitarimo, turi nustatyti teismas, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Aplinkybė, kad pastatas ir akcijos parduodami, taikant skirtingus teisės aktus (Įmonių bankroto įstatymo, CK, CPK nuostatas), nereiškia, jog negali būti nustatyta įkeisto turto pardavimo tvarka. Įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilės nustatymas neturės įtakos tam, kad bankrutuojančio skolininko hipoteka įkeistas turtas būtų realizuojamas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta pardavimo eilė yra akcijų pardavimo priklausomybė nuo pastato pardavimo bankroto procese, bet ne priešingai.

22.2. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino pasikeitusio teisinio reglamentavimo dėl išieškojimo eiliškumo, esant svetimo daikto ar bendrajai hipotekai, bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pagal CK normas, galiojusias iki 2012 m. sausio 10 d., CK 4.195 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu, o to paties straipsnio 2 dalyje, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. 2012 m. sausio 10 d. įsigaliojo nauja CK 4.195 straipsnio redakcija, papildyta nuostata, kurioje nurodyta, kad įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos, šis straipsnis papildytas ir 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti pasikeitusį teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus, susijusius su bendrovei priklausančio pastato verte. Bylos įrodymai patvirtina, kad hipotekos kreditorių reikalavimai gali būti patenkinti pardavus atsakovei BUAB „Egvilta“ priklausantį pastatą, todėl esant tokiai situacijai išieškojimo nukreipimas į akcijas po pastato realizavimo atitiktų tiek CK 4.195 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, tiek hipotekos kreditorių ir ieškovų interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nevertindamas faktinių ginčo santykių pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus bei neatsižvelgė į teisėtus ieškovų interesus.

23. Atsakovė BUAB „Egvilta“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo spręsti dėl pateikto skundo pagrįstumo teismo nuožiūra, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su BUAB „Egvilta“ priklausančio pastato nerealizavimu ilgą laiką. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1. Iš esmės pritartina apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvams dėl ieškovų ieškinio atmetimo. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo normų, nes teismo nustatytas įkeistų akcijų realizavimo eiliškumas neturi įtakos tam, kad BUAB „Egvilta“ hipoteka įkeistas turtas bus realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

23.2. BUAB „Egvilta“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas skirtingu laiku sudarytais hipotekos ir įkeitimo lakštais. Vienos skolininkės įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas skirtingiems subjektams priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Įstatymai nesuteikia kreditoriui teisės pradėti išieškojimą pagal paprastosios hipotekos taisykles (t. y. nustatyti išieškojimo eilę vienašališkai ir išskaidžius vieną skolinį reikalavimą nustatyti, kokia skolos dalis iš kurio savininko turto turi būti padengta), nes tokiu atveju gali būti pažeisti įkaito davėjo interesai, proporcingumo ir hipotekos santykių subjektų lygiateisiškumo principai. Kita vertus, užsitęsus BUAB „Egvilta“ priklausančio pastato pardavimui (vykdomam nuo 2010 m.), būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta ieškovams priklausančių akcijų pardavimo priklausomybė nuo BUAB „Egvilta“ įkeisto turto pardavimo bankroto procese geriausiai atitinka visų bendrosios hipotekos santykių dalyvių interesus.

24. Atsakovė Estijos Respublikos bendrovė OU „Inti Kinnisvara“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti šį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1. Priešingai nei nurodo ieškovai, apeliacinės instancijos teismo cituojamoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinimai turi būti taikomi ir šioje byloje. Abiejose bylose buvo sprendžiami tie patys klausimai: hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo nustatymas, kai skolininkui iškelta bankroto byla, o įkeistas tiek skolininkui, tiek tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Ieškovai ignoruoja teisinį pagrindą, kuriuo remdamiesi prašė nustatyti turto pardavimo tvarką, ir Įmonių bankroto įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą, kuris skiriasi nuo CK. Ieškovai pareiškė ieškinį, remdamiesi CK 4.183 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, kad bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas gali nustatyti ir kitokią turto pardavimo tvarką (ne varžytynėse), todėl šiuo atveju CK 4.183 straipsnio 3 dalies normos taikymas prieštarautų specialiame įmonių bankroto procesą reglamentuojančiame Įmonių bankroto įstatyme nustatytai tvarkai. Bankroto procedūros metu įkeisto turto pardavimo ir perdavimo tvarka reglamentuojama Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje, o įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimo tvarka nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje. Esant ir bankrutuojančios įmonės hipoteka įkeistam turtui, ir kitų asmenų įkeistam turtui, turi būti vykdomos dvi skirtingos turto realizavimo procedūros, kurios negali būti tapatinamos pagal CK 4.192–4.196 straipsnių bei CPK 700–725 straipsnių nuostatas ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Nėra pagrindo ginčo santykius kvalifikuoti kaip bendrąją hipoteką, nes buvo įkeisti kitiems skolininkams priklausantys skirtingi civilinių teisių objektai.

24.2. Įkeitimo ir hipotekos sandoriai buvo sudaryti 2008 m. balandžio 3 d. ir 2008 m. liepos 22 d., todėl šiems sandoriams negali būti taikoma nuo 2012 m. sausio 10 d. pasikeitęs teisinis reglamentavimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, išieškojimui iš hipoteka įkeisto bankrutuojančio skolininko turto CK 4.192–4.196 straipsnių normos netaikomos ir bankrutuojančios įmonės turtas realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. CK 4.195 straipsnio pasikeitimas nesuteikia teisės nustatyti hipoteka įkeisto bankrutuojančio skolininko turto pardavimo iš varžytynių eilės. Byloje nėra įrodymų, kad, pardavus BUAB „Egvilta“ priklausantį turtą, hipotekos kreditorių reikalavimai bus patenkinti visiškai. Pagal UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitą, skolininkės turto rinkos vertė yra 1 870 000 Eur. Bendrovės OU „Inti Kinnisvara“ reikalavimas yra 1 994 577,30 Eur dydžio, todėl akivaizdu, kad, realizavus skolininkės BUAB „Egvilta“ turtą, dalis kreditoriaus reikalavimų liktų nepatenkinta. Pagal UAB „CrePro“ ataskaitą, turto vertė yra 3 659 000 Eur, už šią kainą turtas parduodamas metus ir niekas jo dar nenupirko. Nustačius įkeistų daiktų pardavimo eilę būtų nepagrįstai vilkinama ir pažeidžiama įstatymu nustatyta skolos išieškojimo iš įkeisto turto tvarka bei kreditoriaus teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įkeitimo sandorių pripažinimo bendrąja hipoteka

25. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Hipotekos sutarties sudarymo metu) nurodyta, kad hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui.

26. Pagal CK 4.175 straipsnio 1 dalį, gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Sutartinė hipoteka gali būti paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji bei sąlyginė (CK 4.175 straipsnio 5 dalis).

27. CK 4.179 straipsnyje, apibrėžiančiame paprastosios hipotekos sąvoką, įtvirtinta, kad paprastoji hipoteka – vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą.

28. Jungtinė hipoteka – kelių tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu hipotekos sandoriu norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 straipsnis).

29. CK 4.183 straipsnyje (redakcija, galiojusi Hipotekos sutarties sudarymo metu) buvo nustatyta, kad bendroji hipoteka – keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą (1 dalis). Bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė (3 dalis). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančioje CK 4.183 straipsnio redakcijoje.

30. Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi Įkeitimo sutarties sudarymo metu), įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Taigi, įkeitimo objektu gali būti kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės (CK 4.201 straipsnio 1 dalis).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2012).

32. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek dėl kreditoriaus, tiek dėl skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2012).

33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civiliniame kodekse įtvirtintos dvi įkeitimo formos – hipoteka ir kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių įkeitimas. Hipoteka yra viena turto įkeitimo rūšių ir, nors hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo teisiniai santykiai reguliuojami skirtinguose CK ketvirtosios knygos skyriuose, bendrosios normos, išdėstytos šios knygos XII skyriuje „Įkeitimas“, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomos ir hipotekai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012).

34. Pagal kasacinio teismo praktiką, hipotekos sutartyje nėra būtina nurodyti hipotekos rūšies, tačiau iš sudaromos sutarties turinio paprastai yra aišku, kokios rūšies hipotekos pagrindu yra įkeistas kredito gavėjų turtas. Esant įkaito davėjų daugetui, kai tam pačiam skoliniam įsipareigojimui užtikrinti vienu sandoriu įkeičiami keli nekilnojamieji daiktai, priklausantys skirtingiems savininkams, yra taikomos bendrosios hipotekos reglamentavimo taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą įkaitų davėjų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2014).

35. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad BUAB „Egvilta“ prievolių, kylančių iš Kreditavimo sutarties, įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas turtas, nurodytas įkeitimo lakšte: lėšos, esančios trijose BUAB „Egvilta“ banko sąskaitose, žemės sklypo Vilniuje, Žvalgų g. 7, nuomos teisė, 2070 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių BUAB „Faulana“, 660 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių M. R., ir 270 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių A. R.. Pagal hipotekos lakštą buvo įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis gyvenamasis namas Vilniuje, Trinapolio g. 3. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 2010 m. rugsėjo 10 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį BUAB „Faulana“ pardavė jai priklausančias 2070 vnt. vardinių BUAB „Egvilta“ akcijų G. M..

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė bendrosios hipotekos daiktiniai civiliniai teisiniai santykiai ir tarp šalių kilęs ginčas spręstinas taikant bendrąją hipoteką reglamentuojančias daiktinės teisės normas, nurodė, kad vienam atsakovo BUAB „Egvilta“ sutartiniam įsipareigojimui apsaugoti įkeisti keliems atskiriems savininkams priklausantys nekilnojamieji daiktai (pastatas, lėšos, turtinė teisė, akcijos). Taigi pirmosios instancijos teismas įkeitimo lakštu įkeistą turtą prilygino nekilnojamajam turtui.

37. Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalies nuostatą, civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Pagal CK 1.100 straipsnį lėšos sąskaitose yra pinigai. Akcijos yra vertybiniai popieriai (CK 1.102 straipsnis), nuomos teisė yra prievolinė turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu daiktai, kaip civilinių teisių objektai, yra skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius (CK 1.98 straipsnio 1 dalis); nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 1.98 straipsnio 2 dalis), o daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu ko kita nenumato įstatymas (CK 1.98 straipsnio 4 dalis).

38. Taigi pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio kodekso normas, nustatančias civilinių teisių objektų rūšis, netinkamai aiškindamas nekilnojamųjų daiktų sampratą, lėšas, turtinę teisę bei akcijas nepagrįstai priskirdamas tokiai civilinių teisių objektų kategorijai kaip nekilnojamieji daiktai, bendrosios hipotekos institutą interpretavo ir taikė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nors ir sprendė, kad bankrutuojančiam skolininkui nuosavybės teise priklausančiam hipoteka įkeistam turtui pardavimo iš varžytinių eilė buvo nustatyta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismo išvados dėl Hipotekos lakšto ir Įkeitimo lakšto kvalifikavimo bendrąja hipoteka nepaneigė.

39. Pažymėtina, kad pagal CK 4.2 straipsnio 1 dalies nuostatą nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams ir atvirkščiai, jeigu tai įtvirtinta įstatymo arba šalių susitarimu, kai susitarimas neprieštarauja įstatymams. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad įkeitimo sandorio šalys Įkeitimo lakštu susitarė taikyti nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytas taisykles, tarp jų ir CK 4.183 straipsnyje nustatytas bendrosios hipotekos taisykles.

40. Ieškovai, vadovaudamiesi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007 ir 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010), teigia, jog joje yra nurodyta, kad šalims hipotekos sutartyje nesusitarus dėl įkeistų daiktų pardavimo eilės, pirmąja eile parduodamas skolininkui priklausantis turtas ir tik paskui išieškojimas nukreipiamas į įkaito davėjo turtą ir kad bendrosios ir jungtinės hipotekos atveju įstatymu nesuteikta kreditoriui teisė gauti išieškojimą pagal paprastosios hipotekos taisykles.

41. Kasacinis teismas pažymi, jog 40 punkte nurodyti išaiškinimai yra pateikti, esant nustatytai aplinkybei, kad hipoteka yra bendroji arba jungtinė (nutarties 28, 29, 38, 39 punktai). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad įkeitimas Įkeitimo lakštu ir Hipotekos lakštu yra bendroji ar jungtinė hipoteka, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartyje Nr. 3K-3-114/2007 ir 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje Nr. 3K-3-433/2010 pateikti bei ieškovų nurodyti išaiškinimai neaktualūs šiai bylai.

Dėl prievolės įvykdymo iš įkeisto turto tvarkos, kai įkeistas turtas priklauso bankrutavusiai skolininkei ir tretiesiems asmenims

42. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bankrutavusios įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, išskyrus šios dalies 1 punkte ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

43. Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje nurodyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

44. CK 4.216 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi hipotekos ir įkeitimo lakštų pasirašymo metu) nustatyta, kad įkaito turėtojas įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą, jeigu, suėjus prievolės įvykdymo terminui, prievolė nėra įvykdyta, tačiau ne anksčiau kaip praėjus dvidešimčiai dienų po prievolės įvykdymo termino pabaigos.

45. CK 4.217 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu įkeitimo objektą sudaro du ar daugiau daiktų (turtinių teisių), išieškojimas gali būti nukreipiamas į visus šiuos daiktus (turtines teises) arba į kiekvieną iš jų atskirai. Pasirinkimo teisė priklauso įkaito turėtojui iki visiško savo reikalavimo patenkinimo.

46. CK 4.220 straipsnyje, reglamentuojančiame įkeistų turinių teisių realizavimą (redakcija, galiojusi hipotekos ir įkeitimo lakštų pasirašymo metu), nurodyta, kad jeigu įkeitimo objektas yra turtinės teisės, tai įkeitimo objektas realizuojamas perleidžiant kreditoriui įkaito davėjo reikalavimus, kylančius iš įkeistos teisės, arba reikalavimo dalį, atitinkančią skolinio įsipareigojimo dydį, jeigu skolinis įsipareigojimas mažesnis už reikalavimo teisę (1 dalis). Kreditorius įgyja teisę reikalauti perduoti jam įkeistą teisę nuo to momento, kai jis įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą (2 dalis). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančioje (po bankroto bylos iškėlimo pakeistoje) CK 4.220 straipsnio redakcijoje, jas papildžius nuostata dėl teisės administruoti turtines teises kreditoriui perdavimo.

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, hipoteka įkeistas turtas realizuojamas (parduodamas) specialaus įmonių bankroto procedūrą reglamentuojančio įstatymo – Įmonių bankroto įstatymo – nustatyta tvarka, terminais, vadovaujantis Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatais (patvirtintų Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 „Dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų patvirtinimo“), o ne pagal CK 4.192–4.196 straipsnių, CPK 700–725 straipsnių teisinį reglamentavimą; tais atvejais, kai yra įkeistas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtas, priverstinis išieškojimas realizuojant įkeistą trečiųjų asmenų turtą tęstinas toliau, o bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeisto turto pardavimo eilę, kai ji nustatyta, bei nenustatant tokio turto pardavimo iš varžytynių eilės, kai hipotekos lakštuose ji nebuvo aptarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2012).

48. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įvertinus tai, jog skolininkui iškėlus bankroto bylą ir sprendžiant dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilės nustatymo, bankrutuojančiam skolininkui nuosavybės teise priklausančiam hipoteka įkeistam turtui pardavimo iš varžytynių eilė buvo nustatyta nepagrįstai, teisėta. Ši išvada pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto reglamentuojančiomis Civilinio kodekso ir Įmonių bankroto įstatymo normomis bei kasacinio teismo suformuota jų aiškinimo bei taikymo praktika.

49. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovų kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose. Ieškovų teigimu, apeliacinės instancijos teismo cituojamoje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės bylos aplinkybės nesutampa (šios nutarties 21.1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, kurioje pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, buvo nagrinėjami klausimai dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo nustatymo, kai skolininkui jau yra iškelta bankroto byla, o įkeistas tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų turtas. Nagrinėjamoje byloje taip pat yra nustatyta, kad skolininkui yra iškelta bankroto byla, įkeistas tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų turtas, o pareikštu reikalavimu ieškovai kelia įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo nustatymo klausimą.

Dėl pasikeitusių teisės normų, reguliuojančių hipotekos (įkeitimo) santykius, taikymo

50. CK 4.195 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.

51. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja CK 4.195 straipsnio redakcija (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1842): šio straipsnio 1 dalis papildyta nuostata, kad įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Šis straipsnis taip pat papildytas 3 dalimi, nustatant, kad jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto.

52. Ieškovai kelia klausimą dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo netaikymo. Jų teigimu, nagrinėjamu atveju taikytina nauja papildyta CK 4.195 straipsnio redakcija, nustatant, kad hipotekos kreditorių reikalavimai gali būti patenkinti pardavus skolininkei BUAB „Egvilta“ priklausantį pastatą, bei konstatuojant, kad išieškojimo nukreipimas į akcijas po pastato realizavimo atitiktų tiek CK 4.195 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, tiek hipotekos kreditorių ir ieškovų interesų pusiausvyrą.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.195 straipsnis reglamentuoja skolos išieškojimą pardavus svetimo daikto hipoteka įkeistą daiktą. Svetimo daikto hipotekos sąvoka yra apibrėžta CK 4.181 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą, svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas. Šioje byloje aptariamų Hipotekos ir Įkeitimo sandorių sudarymo metu galiojusioje CK 4.181 straipsnio redakcijoje svetimo daikto hipoteka buvo apibrėžiama kaip nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Taigi, svetimo daikto hipotekos sąvoka pasikeitus teisiniam reguliavimui iš esmės liko nepakitusi (yra tik patikslinta) ir ji reiškia nekilnojamojo daikto įkeitimą, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas.

54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkės BUAB „Egvilta“ prievolių įvykdymui užtikrinti įkeistas šis ne skolininkei priklausantis turtas: 2070 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių BUAB „Faulana“ (vėliau G. M.), 660 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių M. R., ir 270 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „Egvilta“ akcijų, priklausančių A. R.. Taigi skolininkės prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ne svetimo daikto hipoteka, o kito, ne skolininkui priklausančio, turto – vertybinių popierių (akcijų) – įkeitimu (žr. šios nutarties 35, 37 punktus). Todėl CK 4.195 straipsnio, reglamentuojančio skolos išieškojimą pardavus svetimo daikto hipoteka įkeistą daiktą, normos nagrinėjamoje byloje netaikytinos.

55. Išieškojimo nukreipimą į įkeitimo objektą, susidedantį iš dviejų ir daugiau daiktų (turtinių teisių), reglamentuoja CK 4.217 straipsnis, pagal kurį, jeigu įkeitimo objektą sudaro du ar daugiau daiktų (turtinių teisių), išieškojimas gali būti nukreipiamas į visus šiuos daiktus (turtines teises) arba į kiekvieną iš jų atskirai; pasirinkimo teisė priklauso įkaito turėtojui iki visiško savo reikalavimo patenkinimo. Toks išieškojimo nukreipimo į įkeitimo objektą, susidedantį iš dviejų ir daugiau daiktų (turtinių teisių), reglamentavimas išliko nepakitęs ir po pasikeitusio hipotekos bei įkeitimo teisinio reguliavimo.

56. Taigi nei šioje byloje aptariamų hipotekos ir įkeitimo sandorių sudarymo metu, nei pasikeitus teisiniam reguliavimui teisinio pagrindo pakeisti hipotekos lakštą ir įkeitimo lakštą, ieškinyje ieškovų nurodytu būdu nustatant įkeisto turto pardavimo eiliškumą šioje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, iš esmės teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikose panašiose bylose. Todėl ieškovų kasacinis skundas atmestinas, paliekamas galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

58. Atmetus ieškovų kasacinį skundą, iš jų atsakovės Estijos Respublikos bendrovės OU „Inti Kinnisvara“ naudai lygiomis dalimis priteistinas 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimas. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos, turėtos kasaciniame teisme (41 Eur žyminis mokestis) neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys).

59. Kasacinis teismas turėjo 11,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus ieškovų kasacinį skundą, proceso išlaidų atlyginimas priteistinas iš jų į valstybės biudžetą po 5,52 Eur iš kiekvieno (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Estijos Respublikos bendrovei OU „Inti Kinnisvara“ (j. a. k. 11085821) 242 (du šimtus keturiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo bei 5,52 Eur (penkis Eur 52 ct) kasacinio teismo dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

Priteisti iš A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Estijos Respublikos bendrovei OU „Inti Kinnisvara“ (j. a. k. 11085821) 242 (du šimtus keturiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo bei 5,52 Eur (penkis Eur 52 ct) kasacinio teismo dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas