87db7a39-dc16-4046-8ff5-e750dbabc666 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1088-196/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01720-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.8; 3.2.4.9.3.2; 3.2.4.7; 3.2.4.11. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Vingriai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo ir 2014 m. spalio 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-326-881/2014 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės ,,Vingriai“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl sutarčių nuostatos pripažinimo negaliojančia bei sumokėtų įmokų grÄ Å¾inimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB ,,Vingriai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti tarp ieÅ¡kovo RAB ,,Vingriai“ ir atsakovo AB SEB banko 2005 m. spalio 27 d., 2006 m. balandžio 11 d., 2006 m. gruodžio 1 d. sudarytų lizingo sutarčių Nr. 2005-100268-01, Nr. 2006-020379-01, Nr. 2006-110406-09 18.6.2 punktÄ negaliojančiu; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 636 459,31 Lt ieÅ¡kovo sumokėtų lizingo dalyko iÅ¡pirkimo įmokų (atlikęs turto vertinimÄ ieÅ¡kovas reikalavimus sumažino iki 511 422,26 Lt sumos); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2005 m. spalio 27 d., 2006 m. balandžio 11 d., 2006 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė lizingo sutartis Nr. 2005-100268-01, Nr. 2006-020379-01, Nr. 2006-110406-09, pagal kurias atsakovas finansavo 14 metalo apdirbimo ir kitų gamybos įrengimų įsigijimÄ bei perdavė juos naudoti ieÅ¡kovui lizingo sutartyse sulygtais terminais ir tvarka. IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ tinkamai vykdė lizingo sutartyse sulygtus įsipareigojimus, mokėjo turto dengimo įmokas bei palÅ«kanas, tačiau, bendrovei susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, ji nebepajėgė tinkamai vykdyti prievolių atsakovui, todėl atsakovas 2009 m. rugpjūčio 24 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo grÄ Å¾inti lizingo dalykÄ .

Tuo atveju, kai lizingo sutartyje nustatyta, jog lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei iÅ¡pirkti skirti mokėjimai, kurie nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas. Tokiu atveju atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grÄ Å¾inti Å¡ias įmokas pagal CK 6.222, 6.574 straipsnių nuostatas, tačiau ne daugiau nei tiek, kiek Å¡ios įmokos virÅ¡ija lizingo davėjo patirtus nuostolius. Lizingo sutarčių 18.6.2 punktas, numatantis, kad visi iki sutarties nutraukimo vykdant sutartį kliento lizingo bendrovei sumokėti mokėjimai klientui negrÄ Å¾inami, nepagrįstai iÅ¡plečia civilinės atsakomybės taikymÄ ieÅ¡kovui tuo aspektu, kad atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus lizingo sutartis, ieÅ¡kovas yra įpareigojamas ne tik grÄ Å¾inti visÄ lizingo dalykÄ atsakovui, tačiau atsakovas taip pat pasilieka ir lizingo sutartimis sulygtas palÅ«kanas bei sumokėtas lizingo dalyko iÅ¡pirkimo įmokas, kas virÅ¡ija jo dėl lizingo sutarčių nutraukimo patirtus nuostolius ir suponuoja nepagrįstÄ atsakovo praturtėjimÄ ieÅ¡kovo sÄ skaita.

Taikant sutarčių 18.6.2 punktÄ , suteikiantį teisę atsakovui pasilikti visas ieÅ¡kovo sumokėtas lizingo dalyko įmokas, atsakovas gauna daugiau nei atsakovas galėjo apskritai tikėtis gauti pagal lizingo sutartis, jei jos bÅ«tų tinkamai įvykdytos. Lizingo sutarčių 18.6.2 punktas, akivaizdžiai pažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nepagrįstai iÅ¡plėsdamas ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės ribas, prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, lizingo santykius reglamentuojančioms imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.574 str.), taip pat CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei formuojamai teismų praktikai.

Kadangi atsakovui sugrÄ Å¾into pagal lizingo sutartis turto vertė, remiantis UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ specialistės A. K. atliktu vertinimu, sudaro 3 116 500 Lt plius PVM, iÅ¡ viso – 3 770 965 Lt, o ieÅ¡kovas pagal visas lizingo sutartis sumokėjo 2 233 794,26 Lt turto iÅ¡pirkimo įmokų, tuo tarpu, ieÅ¡kovui tinkamai įvykdžius lizingo sutartis ir jų nenutraukus, atsakovas galėjo gauti 5 493 337 Lt turto iÅ¡pirkimo įmokų, ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama 511 422,26 Lt suma.

IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovo pozicija, jog Å¡iam turtas nėra grÄ Å¾intas, nes turtas, kuris Å¡iuo metu nenaudojamas, stovi atsakovui nuosavybės teise registruotose patalpose, ir tik nuo paties atsakovo valios ir veiksmų priklauso, ar jis sau nuosavybės teise priklausantį turtÄ iÅ¡ savo patalpų perkels kažkur kitur, ar ne, o ieÅ¡kovas neturi atlikti jokių papildomų veiksmų, kad teismo sprendimas dėl įregimų iÅ¡reikalavimo bÅ«tų įvykdytas. IeÅ¡kovas negali kontroliuoti ar kaip nors įtakoti turto pardavimo kainos, todėl atsakovo nuostolis turi bÅ«ti apskaičiuojamas ne pagal turto realizavimo kainÄ , o pagal turto rinkos kainÄ , kuriÄ nustatė specialistas.

Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį ginčijo ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtų 636 459,31 Lt sumokėtų įrengimų vertės dengimo įmokų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , ieÅ¡kovas apskritai neturi teisės praÅ¡yti grÄ Å¾inti bet kokiÄ dalį įrengimų vertei dengti atsakovui sumokėtų įmokų iki tol, kol atsakovui realiai negrÄ Å¾ins įrengimų. IeÅ¡kovo elgesys vengiant grÄ Å¾inti įrengimus atsakovui yra nesÄ Å¾iningas bei užkertantis keliÄ tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus.

IeÅ¡kovo žinioje esančių įrengimų nepadengta vertės dalis sudaro 3 259 532,72 Lt, nes atsakovas ieÅ¡kovo naudai įgijo įrengimus už 5 493 326,98 Lt, tačiau ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo tik 2 233 794,26 Lt vertės dengimÄ , todėl realus atsakovo nuostolis yra 3,26 mln. Lt ir gerokai virÅ¡ija ieÅ¡kovo sumokėtų einamųjų įmokų sumÄ bei ieÅ¡kovo reikalavimÄ nagrinėjamoje byloje. Taigi dėl to, kad atsakovo patirtas nuostolis virÅ¡ija ieÅ¡kovo sumokėtas einamÄ sias įmokas pagal lizingo sutartis, tai sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kovo reikalavimus dėl einamųjų įmokų grÄ Å¾inimo.

Tuo atveju, kai lizingo sutartyse numatytas nuosavybės teisės perėjimas į lizingo dalyku esantį daiktÄ lizingo gavėjui ir Å¡io mokamų įmokų dalį sudarė turto iÅ¡pirkimo įmokos bei sutartyse numatyta, jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrÄ Å¾inamos ir reikalaujama grÄ Å¾inti lizingo dalykÄ , kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, teismas turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarčių nutraukimo, bei grÄ Å¾into turto vertę, buvusiÄ sutarties nutraukimo momentu (jei sutartyse nenustatyta kitaip).

Nustačius Å¡ias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažinamas jam grÄ Å¾into turto verte ir lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu. Kai nepakanka grÄ Å¾into turto vertės, teismas taiko tokiÄ sutarties nuostatÄ tiek, kiek reikia lizingo davėjui sugrÄ Å¾inti į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jeigu sutartis bÅ«tų tinkamai įvykdyta. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktÄ , tačiau turi iÅ¡ lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartį.

Taigi ieÅ¡kovas, kaip lizingo gavėjas, turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti įmokas pagal CK 6.222 ir 6.574 straipsnio nuostatas, tačiau ne daugiau nei tiek, kiek Å¡ios įmokos virÅ¡ija lizingo davėjo patirtus nuostolius. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad Ä®rengimai buvo tinkamai eksploatuoti, kad jų vertė gali siekti net 4 090 000 Lt. Ä®sigijimo metu įrengimų vertė buvo 5 493 326,98 Lt, todėl neįtikėtina, kad jie per 9 eksploatacijos metus nuvertėjo tik 26 procentais.

Atsakovas pateikė 2009 m. gruodžio 15 d. Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 10A0-0912-0031, pagal kuriÄ turto vertė nustatymo dienÄ yra 2 564 000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 27 d., 2006 m. balandžio 11 d., 2006 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė lizingo sutartis Nr. 2005-100268-01, Nr. 2006-020379-01, Nr. 2006-110406-09, pagal kurias atsakovas finansavo 14 metalo apdirbimo ir kitų gamybos įrengimų įsigijimÄ bei perdavė juos naudoti ieÅ¡kovui lizingo sutartyse sulygtais terminais ir tvarka.

IeÅ¡kovas keletÄ metų tinkamai vykdė lizingo sutartyse sulygtus įsipareigojimus, mokėjo turto dengimo įmokas bei palÅ«kanas, tačiau, bendrovei susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, ji nebepajėgė tinkamai vykdyti prievolių atsakovui, todėl atsakovas 2009 m. rugpjūčio 24 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo grÄ Å¾inti lizingo dalykÄ . IeÅ¡kovas atsakovui pagal lizingo sutartis sumokėjo 2 046 617,94 Lt turto iÅ¡pirkimo įmokų bei 647 498 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso 2 694 115,94 Lt.

Tačiau jei lizingo sutartys bÅ«tų įvykdytos tinkamai, tai atsakovas iÅ¡ viso turėjo gauti 5 493 337 Lt turto iÅ¡pirkimo įmokų bei 654 329,63 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso 6 147 656,63 Lt.  Teismas nustatė, kad lizingo sutartimis Å¡alys susitarė, jog visÄ lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto priėmimo–perdavimo lizingo gavėjui nuosavybėn akto pasiraÅ¡ymo momento turtas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, o nuosavybės teisę į turtÄ lizingo gavėjas įgyja visiÅ¡kai sumokėjęs mokėjimų sÄ skaitoje–grafike nurodytus mokėjimus arba iÅ¡pirkęs turtÄ anksčiau termino ir įvykdęs kitas sutartyse nustatytas sÄ lygas (Lizingo sutarčių 12.1, 15, 16 punktai).

Teismo vertinimu, toks Å¡alių susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms lizingo teisinius santykius, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir pripažinti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2005 m. spalio 27 d., 2006 m. balandžio 11 d., 2006 m. gruodžio 1 d. sudarytų lizingo sutarčių Nr. 2005-100268-01, Nr. 2006-020379-01, Nr. 2006-110406-09 18.6.2 punktus negaliojančiais. Be to, teismas pažymėjo, kad praktikoje tokios lizingo sutarčių nuostatos yra įprastos, todėl jų ir Å¡iuo konkrečiu atveju negalima pripažinti akivaizdžiai pažeidžiančiomis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nepagrįstai iÅ¡plečiančiomis ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės ribas, ar prieÅ¡taraujančiomis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.

Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgdamas ir į sutarčių laisvės principÄ , įtvirtintÄ CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, kuri leidžia Å¡alims, sudarančioms sutartį, pasirinkti vienokį ar kitokį nuosavybės į lizinguojamÄ daiktÄ Ä¯gijimo modelį. Teismas, nustatęs, jog Å¡ioje konkrečioje situacijoje, ieÅ¡kovas lizingavo itin specifinį turtÄ , metalo apdirbimo ir kitus gamybos įrenginius, kurių paklausa rinkoje yra maža, taigi ir likvidumas yra sudėtingas, padarė iÅ¡vadÄ , kad bankas, lizingo bÅ«du imdamasis finansuoti itin specifinius objektus, įvertino galinčias su turto nelikvidumu kilti rizikas, todėl turėjo teisę lizingo sutarčių 18.6.2 punkte įtvirtinti nuostatÄ , kad visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui negrÄ Å¾inami.Teismas pažymėjo, kad lizingo davėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ lizingo gavėjo tiek, kiek jis bÅ«tų gavęs, jeigu sutartis bÅ«tų buvusi įvykdyta.

Å i taisyklė, anot teismo, reiÅ¡kia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo iÅ¡laidas, patirtas vykdant lizingo sutartį, kaip jos bÅ«tų atlygintos, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimÄ (palÅ«kanas) lizingo davėjui už suteiktÄ finansavimÄ (teisę naudotis daiktu). Atsižvelgiant į tai, teismas rėmėsi ieÅ¡kinyje pateikta formule (atsakovui sugrÄ Å¾into turto vertė + ieÅ¡kovo pagal lizingo sutartis sumokėtų turto iÅ¡pirkimo įmokų suma – atsakovo pagal lizingo sutartis gautino turto iÅ¡pirkimo suma tinkamo lizingo sutarčių įvykdymo atveju), paskaičiuodamas, ar ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti sumokėtų įmokų dalies grÄ Å¾inimo.Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kiek turto iÅ¡pirkimo įmokų yra sumokėjęs ieÅ¡kovas atsakovui, tačiau pažymėjo, kad Å¡alys nesutaria dėl lizingo objektu buvusio turto rinkos vertės. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas turto vertę, rėmėsi UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ specialistės A.

K. AB ,,Vingriai“ kilnojamojo turto rinkos vertės išvada Nr.

32. Å ioje iÅ¡vadoje specialistė nurodo, jog vertinamo turto rinkos vertė 2013 m. gegužės 27 d. datai, nustatyta iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu yra 3 116 500 Lt. Tuo tarpu atsakovas pateikė 2009 m. gruodžio 24 d. UAB korporacijos „Matininkai“ atlikto Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodoma, kad turto vertė vertinimo dienÄ , t. y. 2009 m. gruodžio 24 d. tesudarė 2 534 000 Lt. Teismas rėmėsi ne ieÅ¡kovo, bet atsakovo pateikta turto vertės nustatymo pažyma, nes sprendė, jog ieÅ¡kovo pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje turto vertė galimai buvo apskaičiuota netinkamai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad Kilnojamojo turto rinkos vertės iÅ¡vada buvo pateikta neįjungus įrengimų ir neįsitikinus, ar Å¡ie vis dar tinkamai funkcionuoja, apsiribojus tik iÅ¡orine įrengimų apžiÅ«ra, o atsakovo pateikta turto vertės nustatymo pažyma, teismo vertinimu, atitinka visus kriterijus, keliamus tokio pobÅ«džio iÅ¡vadai. Teismas, paskaičiavęs, kad atsakovui grÄ Å¾into turto vertės ir ieÅ¡kovo atsakovui sumokėtų įmokų suma yra mažesnė už sumÄ , kuriÄ atsakovas bÅ«tų gavęs, jeigu lizingo sutartys bÅ«tų tinkamai įvykdytos, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus ir priteisti jam reikalaujamÄ tariamai permokėtas lizingo dalyko iÅ¡pirkimo įmokas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 7 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui AB SEB bankui iÅ¡ ieÅ¡kovo RAB „Vingriai“ 3 850,84 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas AB „Vingriai“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir pripažinti tarp ieÅ¡kovo AB ,,Vingriai“ ir atsakovo AB SEB banko 2005 m. spalio 27 d., 2006 m. balandžio 11 d., 2006 m. gruodžio 1 d. sudarytų lizingo sutarčių Nr. 2005-100268-01, Nr. 2006-020379-01, Nr. 2006-110406-09 18.6.2 punktÄ negaliojančiu; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 511 422,26 Lt ieÅ¡kovo sumokėtų lizingo dalyko iÅ¡pirkimo įmokų; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; iÅ¡reikalauti iÅ¡ UAB korporacijos „Matininkai“ duomenis, kiek kartų per paskutinius 5 metus AB „SEB lizingas“ šioje bendrovėje buvo užsakęs turto vertinimus, taip pat nurodant Å¡ių užsakymų vertes.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas, pažeidė CK 6.222 straipsnio 1 dalį, 6.574 straipsnį, 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas turi teisę į pagal lizingo sutartis sumokėtų įmokų dalį, virÅ¡ijančiÄ atsakovo patirtus nuostolius, todėl lizingo sutarčių bendrosios dalies 18.6.2 punktas, nustatantis, kad visi iki sutarties nutraukimo vykdant sutartį kliento lizingo bendrovei sumokėti mokėjimai klientui negrÄ Å¾inami, t. y. be iÅ¡lygų atleidžiantis lizingo davėjÄ nuo pareigos grÄ Å¾inti lizingo gavėjui lizingo davėjo patirtus nuostolius, virÅ¡ijančius lizingo dalyko iÅ¡pirkimo įmokas, nepagrįstai iÅ¡plečia civilinės atsakomybės taikymÄ ieÅ¡kovui.

Pagal minėtÄ sutarčių nuostatÄ atsakovui AB „SEB lizingas“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus lizingo sutartis, ieÅ¡kovas yra įpareigojamas grÄ Å¾inti atsakovui visÄ lizingo dalykÄ , taip pat atsakovas pasilieka sumokėtas palÅ«kanas, iÅ¡pirkimo įmokas, nepaisant atsakovo patirtų nuostolių dydžio. Taigi prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, lizingo sutarčių 18.6.2 punktas pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nepagrįstai iÅ¡plečia ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės ribas, prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir principams, lizingo santykius reglamentuojančioms imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.574 straipsnis), restitucijos institutui (CK 6.222 straipsnio 1 dalis) bei kasacinio teismo praktikai.2.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį bei kasacinio teismo formuojamas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas netinkamai nustatė atsakovui sugrÄ Å¾intų įrengimų vertę, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl lizingo sutarčių nutraukimo atsakovo patirti nuostoliai virÅ¡ija jam grÄ Å¾intinų įrengimų ir ieÅ¡kovo sumokėtų lizingo dalyko iÅ¡pirkimo įmokų vertę. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė 2014 m. birželio 25 d. UAB „Auditas ir konsultacijos“ specialistės A.

K. iÅ¡vadÄ â€žDėl AB „Vingriai“ kilnojamojo turto rinkos vertės Nr.32“, kurioje nustatyta, kad ieÅ¡kovo atsakovui sugrÄ Å¾intų įrengimų vertė sudaro 3 116 500 Lt, o su PVM, iÅ¡ viso 3 770 965 Lt. Tačiau atsakovas teismui pateikė 2009 m. gruodžio 24 d. UAB korporacijos „Matinininkai“ „Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 10A0-0912-0031“, kurioje nurodoma, kad atsakovui grÄ Å¾intų įrengimų vertė sudaro 2 543 000 Lt, kas įskaičius PVM, iÅ¡ viso sudaro 3 066 140 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovui grÄ Å¾intų įrengimų vertės, nepagrįstai suteikė prioritetÄ ir rėmėsi atsakovo pateikta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita, tokį sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovo užsakymu atliktas įrengimų vertinimas buvo atliktas neįjungus minėtų įrengimų ir neįsitikinus, ar Å¡ie vis dar tinkamai funkcionuoja, tuo tarpu atsakovo pateikta turto vertės nustatymo pažyma, anot teismo, atitiko visus tokio pobÅ«džio iÅ¡vadai keliamus kriterijus.

Tačiau atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje taip pat nurodyta, jog apžiÅ«ros metu turtas buvo nenaudotas (ataskaitos 2, 10 lapai). Taigi ir atsakovo užsakymu atlikta minėtų įrengimų vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta neįjungus atsakovui grÄ Å¾intų staklių ir neįsitikinus Å¡ių įrengimų funkcionavimu, kas reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis ieÅ¡kovo pateikta turto vertinimo ataskaita vien todėl, kad atliekant turto vertinimÄ Ä¯rengimai nebuvo faktiÅ¡kai įjungti.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai nusprendė remtis atsakovo, o ne ieÅ¡kovo pateikta vertinimo iÅ¡vada, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatÄ bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos. Be to, ieÅ¡kovo pateiktÄ turto vertinimo ataskaitÄ atliko ekspertė A. K., kuri yra įraÅ¡yta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , o atsakovo pateiktÄ turto vertinimo ataskaitÄ atliko A. R., kuris nėra įraÅ¡ytas į ekspertų sÄ raÅ¡Ä .

Nesant kitų esminių skiriamųjų bruožų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktų įrengimų vertinimo iÅ¡vadų, pirmosios instancijos teismas turėjo remtis didesnį objektyvumÄ suponuojančiu į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytos ekspertės A. K. atliktu įrengimų vertinimu. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas AB „Vingriai“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. papildomÄ sprendimÄ ir atsakovo AB SEB banko praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas naikintinas, patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas, todėl atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas AB SEB bankas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti; apelianto AB „Vingriai“ praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ UAB korporacijos „Matininkai“ duomenis, kiek kartų per paskutinius 5 metus atsakovas AB SEB bankas ar AB „SEB lizingas“ UAB korporacijoje „Matininkai“ buvo užsakęs turto vertinimus, taip pat nurodant Å¡ių užsakymų vertes, atmesti; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Dėl lizingo sutarčių 18.6.2 punkto nuostatos teisėtumo. CK 6.574 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, todėl Å¡alims nėra draudžiama sudaromose sutartyse susitarti ir nustatyti tokias nuostatas, kurios modifikuoja CK 6.574 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Atsižvelgiant į sutarčių laisvės principÄ yra leistina Å¡alims, sudarančioms sutartį, pasirinkti vienokį ar kitokį nuosavybės į lizinguojamÄ turtÄ Ä¯gijimo modelį.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas lizingavo specifinį turtÄ , metalo apdirbimo ir kitus gamybos įrenginius, kurių paklausa rinkoje maža, taigi likvidumas yra sudėtingas. Dėl to atsakovas, lizingo bÅ«du imdamas finansuoti specifinius objektus, įvertino galinčias su turto nelikvidumu kilti rizikas, todėl turėjo teisę lizingo sutarčių 18.6.2 punkte įtvirtinti nuostatÄ , kad visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui negrÄ Å¾inami. Be to, ieÅ¡kovas galėjo laisvai derėtis dėl lizinigo sutarčių sÄ lygų su atsakovu, taip pat laisvai pasirinkti kitÄ finansuotojÄ .

Galutinį sprendimÄ dėl sutarčių sudarymo priima verslininkas, nes jis įvertina finansavimo poreikį, gaunamas sumas ir galimybę sumokėti visas įmokas iki visiÅ¡ko iÅ¡pirkimo. Å iuo atveju tokį sprendimÄ apeliantas prisiėmė laisva valia. Apeliantas Å¡iuo turtu naudojosi, vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ , iÅ¡ kurios buvo uždirbamos pajamos. Kol apeliantas vykdė lizingo sutarties sÄ lygas, jis 18.6.2 punkto nuostatÄ laikė teisėta, o pradėjus sutarčių nevykdyti ir atsakovui pasinaudojus teise nutraukti sutartis, apeliantas ėmė kvestionuoti Å¡ios nuostatos teisėtumÄ .

Tokie apelianto veiksmai laikytini nesÄ Å¾iningais, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti lizingo sutarčių 18.6.2 punktÄ negaliojančiu, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.2. Dėl įrodymų vertinimo. IeÅ¡kovų pateikta specialisto iÅ¡vada neatitinka CPK 197 straipsnyje nustatytų oficialiesiems raÅ¡ytiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl Å¡is dokumentas vertintinas tik kaip raÅ¡ytinis įrodymas, pateiktas ieÅ¡kovo iniciatyva ir užsakymu.

Todėl pateikta specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma kaip turinti kokiÄ nors aukÅ¡tesnę įrodomÄ jÄ galiÄ kaip eksperto iÅ¡vada ar oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai. Be to, UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimo ataskaitoje yra konstatuota ne tai, kad įrengimai neveikė, bet tai, kad apžiÅ«ros metu jie nebuvo naudojami. UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimo ataskaita pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinta kaip patikimesnė ir objektyvesnė, nes buvo įvertinta ne tik bendra Ä®rengimų rinkos vertė (Å¡is įvertinimo bÅ«das pateiktas ieÅ¡kovo vertinimo ataskaitoje), kuri vertės nustatymo dienÄ buvo 2.534.000 Lt (733.897,13 Eur), bet ir likvidavimo ar priverstinio pardavimo vertė, kuri siektų 1.773.000 Lt (513.496,29 Eur) sumÄ .

UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė yra nustatyta taikant lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) ir atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) metodus. Be to, apeliantas negrÄ Å¾ino atsakovui minėtų įrengimų, kas konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2485/2013. Taigi Å¡iai dienai įrengimai yra nelikvidÅ«s ir tikėtina situacija, kad realiu įrengimų perėmimo momentu, įrengimai dėl jų bÅ«klės bus beverčiai, juo labiau, kad Å¡iuo metu neįmanoma nustatyti, kada apeliantas grÄ Å¾ins minėtus įrengimus.

Tuo tarpu negrÄ Å¾inus įrengimų atsakovui, jų rinkos vertės nustatymas atlikimo dienai ar bet kuriai dienai nepatvirtina nei atsakovo nuostolių, nei ieÅ¡kovo įrodinėjamų aplinkybių, nes, pirmiausia, įrengimai sÄ Å¾iningai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti, kad juos bÅ«tų galima realizuoti ir tik tada galima įrodinėti nuostolius grÄ Å¾inimo ar realizavimo dienai, ar kitas susijusias aplinkybes. Kita vertus, likvidacinės turto vertės nustatymas yra reikÅ¡mingas tuo aspektu, kad leidžia prognozuoti, kad realiai parduodant įrengimus po to, kai jie faktiÅ¡kai bus grÄ Å¾inti teisėtam savininkui – atsakovui, vertė bus dar mažesnė, nei nurodoma likvidacinė vertė vertinimo dienai.

Taigi ateityje prognozuojami atsakovo nuostoliai, patirti dėl to, kad apeliantas laiku neperdavė įrengimų atsakovui, bus didesni, nei Å¡iuo aktualiu metu galima įvertinti. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovo pateikta specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti vertinama kaip patikimesnis įrodymas teismui, o UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertintojas tinkamiau ir iÅ¡samiau atliko vertintojo pareigÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas, UAB korporacijos „Matininkai“ atliktÄ turto vertinimÄ vertindamas kaip patikimesnį, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkcijÄ (lot. revisio prioris instantiae), neįskaitant iÅ¡imčių dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir poreikio ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Å i taisyklė taikoma ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Byloje paduotų apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas implikuoja, kad apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykÄ sudaro iÅ¡siaiÅ¡kinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo klaidos, pripažindamas lizingo sutarčių 18.6.2 punktÄ , suteikiančiu teisę lizingo davėjui negrÄ Å¾inti lizingo gavėjui sutartinių įmokų, kurias Å¡is sumokėjo iki sutarčių nutraukimo dėl jų esminio pažeidimo, teisėtu bei fakto klaidos, nustatydamas lizingo dalyko vertę.

Dėl naujų įrodymų į bylÄ pateikimo Apeliantas pateikė į bylÄ 2014 m. spalio 13 d. faktinio konstatavimo protokolÄ ir kompiuterinę laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u. Atsakovas pateikė į bylÄ Ä¯monių, su kuriomis bankai yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis dėl turto vertinimo sÄ raÅ¡Ä bei bankų, su kuriais bendradarbiauja UAB korporacija „Matininkai“ sÄ raÅ¡Ä , taip pat AB „Vingriai“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tÄ â€žDėl 2014-07-31 praneÅ¡imo-praÅ¡ymo kopijÄ .CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad Å¡alių pateikti papildomi įrodymai prijungiami prie bylos. Dėl lizingo sutarčių sÄ lygos pripažinimo negaliojančia Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti Å¡alių sudarytų lizingo sutarčių 18.6.2 punktÄ , kuriame Å¡alys susitarė, kad visi iki lizingo sutarčių nutraukimo vykdant Å¡iÄ sutartį sumokėti mokėjimai lizingo gavėjui negrÄ Å¾inami, negaliojančiu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡is punktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, reglamentuojančioms lizingo teisinius santykius (CK 6.574 straipsnis), taip pat CK 6.222 straipsnio 1 daliai bei kasacinio teismo praktikai.CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grÄ Å¾inimas natÅ«ra yra neįmanomas ar Å¡alims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams.

CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį ir per papildomai lizingo davėjo nustatytÄ terminÄ pažeidimo nepaÅ¡alina, lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Å ioje normoje nustatyti lizingo davėjo teisių gynybos bÅ«dai siejami su dviem lizingo sutarties ypatumais: su įprasta lizingo dalyko savybe – nusidėvėjimu per naudojimosi laikotarpį (amortizacija), bei su tuo, kad vyraujantis lizingo davėjo interesas yra ne nuosavybės, bet finansinis.

Atsižvelgiant į tai ir numatant, kad susigrÄ Å¾into lizingo dalyko likutinė vertė gali nepadengti atliktų investicijų net ir įskaičius iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo atliktas periodines įmokas, įstatyme įtvirtinta lizingo davėjo teisė, nutraukus sutartį, ne tik susigrÄ Å¾inti daiktÄ , bet ir papildomai reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo padariniai CK 6.574 straipsnyje reglamentuojami taip, kad prioritetas suteikiamas lizingo davėjo investicijoms kompensuoti, o ne nuosavybės teise turimo daikto valdymo ir naudojimosi teisėms susigrÄ Å¾inti.

Toks reglamentavimas atitinka lizingo sutarties esmę, tikslÄ , jos Å¡alių teises ir pareigas bei lizingo dalyko ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vitrada“ bankroto administratorius v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-7-2/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje restruktÅ«rizuojama „Jondras“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-238/2014).Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos sistemiÅ¡kai, siekiant, kad sutartis bÅ«tų vykdoma tinkamai ir sÄ Å¾iningai (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „SEB lizingas“ v. RAB „Vingriai“, bylos Nr. 3K-3-277/2013). Tuo atveju, kai lizingo sutartyje nustatyta, jog lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei iÅ¡pirkti skirti mokėjimai, kurie nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas.

Tokiu atveju atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grÄ Å¾inti Å¡ias įmokas pagal CK 6.222, 6.574 straipsnių nuostatas, tačiau ne daugiau nei tiek, kiek Å¡ios įmokos virÅ¡ija lizingo davėjo patirtus nuostolius. Taigi analizuojant lizingo sutarčių 18.6.2 punkto turinį, atsižvelgtina į realius atsakovo patirtus nuostolius ir grÄ Å¾into turto vertę.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 27 d., 2006 m. balandžio 11 d., 2006 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė lizingo sutartis Nr. 2005-100268-01, Nr. 2006-020379-01, Nr. 2006-110406-09, pagal kurias atsakovas finansavo 14 metalo apdirbimo ir kitų gamybos įrenginių įsigijimÄ bei perdavė juos naudoti ieÅ¡kovui lizingo sutartyse sulygtais terminais ir tvarka (1. frezavimo staklės VF2BHE HAAS (lizingo sutartis Nr. 2005-100268);

2. tekinimo staklės SL-20THE HAAS (lizingo sutartis Nr. 2005-100268);

3. tekinimo staklės SL-30THE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379);

4. vertikalus apdirbimo centras Super Mini Mill HE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379);

5. vertikalus apdirbimo centras HAAS VF-2BHE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379);

6. horizontalus apdirbimo centras EC-1600HE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379);

7. horizontalus apdirbimo centras EC-500HE (lizingo sutartis Nr. 2006-020379);

8. koordinatinė matavimo mašina PICO 0245.04.05.06 (lizingo sutartis Nr. 2006-110406);

9. vertikalus apdirbimo centras VF-4BHE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406);

10. vertikalus apdirbimo centras VF-9B/50HE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406), 11. tekinimo staklės SL-40HE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406);

12. vertikalus apdirbimo centras VF-2BHE (lizingo sutartis Nr. 2006-110406), 13. smėliasrovė HGH 6040 DUO (lizingo sutartis Nr. 2006-110406);

14. koordinatinė matavimo mašina EUROu3 0203.10.12.20 (lizingo sutartis Nr. 2006-110406);

15. Ä®rankiai frezavimo ir tekinimo staklėms (lizingo sutartis Nr. 2006-110406)). IeÅ¡kovas keletÄ metų tinkamai vykdė lizingo sutartyse sulygtus įsipareigojimus, mokėjo turto dengimo įmokas bei palÅ«kanas, tačiau, bendrovei susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, ji nebepajėgė tinkamai vykdyti prievolių atsakovui, todėl atsakovas 2009 m. rugpjūčio 24 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo grÄ Å¾inti lizingo dalykÄ . Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. priėmė dalinį sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4161-661/2011, kuriuo AB SEB banko ieÅ¡kinį dėl įrengimų iÅ¡reikalavimo tenkino, o AB „Vingriai“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1159/2012 dalinį sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2013 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. dalinio sprendimo dalis, kuriomis netenkintas atsakovo AB „Vingriai“ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ pagal lizingo sutartis sumokėtų įmokų grÄ Å¾inimo įstatymo nustatyta tvarka, ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Kasacinis teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo minėtoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad lizingo sutartyse nustatyta sÄ lyga, suteikianti teisę lizingo davėjui (ieÅ¡kovui) negrÄ Å¾inti lizingo gavėjui sutartinių įmokų, kurias Å¡is sumokėjo iki sutarčių nutraukimo dėl jų esminio pažeidimo, nelaikytina esmine sutarties sÄ lyga, o kvalifikuotina kaip antraeilė sÄ lyga, be kurios lizingo sutartis gali galioti; Å¡ios sÄ lygos nesant, teismas galėtų taikyti CK 6.574 straipsnio nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje sprendė CK 6.574 straipsnio nuostatų dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimÄ , nurodydamas, kad „esant Å¡alių ginčui dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių, teismas turi patikrinti, ar atitinkamos sÄ lygos taikymas konkrečios sutarties vykdymo kontekste nereikÅ¡ nepagrįsto civilinės atsakomybės iÅ¡plėtimo vienai iÅ¡ Å¡alių.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, sprendė, kad Å¡alių sudarytos lizingo sutarčių 18.6.2 punkto vykdymas nereikÅ¡ nepagrįsto civilinės atsakomybės iÅ¡plėtimo ieÅ¡kovui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada.Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar lizingo gavėjas (ieÅ¡kovas) turi teisę į įmokų grÄ Å¾inimÄ pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas teismo sprendimu buvo įpareigotas grÄ Å¾inti lizingo dalykÄ , nustatė, Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes: lizingo dalyko vertę, apelianto atsakovui sumokėtų įmokų sumÄ bei kokiÄ sumÄ lizingo davėjas (atsakovas) bÅ«tų gavęs, jei lizingo sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad lizingo davėjo patirti nuostoliai virÅ¡ija įmokų ir lizingo dalyko vertę, sprendė, kad ieÅ¡kovas ne tik, kad neturi teisės į įmokų grÄ Å¾inimÄ , bet ir tai, kad nėra pagrindo lizingo sutarčių 18.6.2 punktÄ , pagal kurį įmokos negrÄ Å¾inamos, pripažinti negaliojančiu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡ie pirmosios instancijos teismo argumentai laikytini teisėtais ir pagrįstais.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. daliniu sprendimu tenkino AB SEB banko ieÅ¡kinį dėl įrengimų iÅ¡reikalavimo.

Å is teismo dalinis sprendimas įsiteisėjęs. Tačiau iÅ¡ nagrinėjamos bylos ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ginčo turtas (lizingo dalykas) atsakovui iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos nebuvo perduotas (t. 8, b. l. 63, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2485/2013). Taigi aptariamu atveju nebuvo įvykdyta esminė įrengimų grÄ Å¾inimo atsakovui kaip lizingo davėjui sÄ lyga. Be to, konstatavus, kad atsakovo nuostoliai virÅ¡ija grÄ Å¾intino lizinguoto turto vertę ir sumokėtų įmokų sumÄ , nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimų, nes lizingo sutarčių 18.6.2 punkto nuostata, pagal kurį įmokos negrÄ Å¾inamos, konkrečios sutarties vykdymo kontekste neprieÅ¡tarauja CK 6.574, 6.222 straipsniams, teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Teisėjų kolegija, analizuodama apeliacinio skundo argumentus dėl lizingo sutarčių 18.6.2 punkto teisėtumo, pažymi, kad ieÅ¡kovas lizingavo itin specifinį turtÄ , metalo apdirbimo ir kitus gamybos įrenginius, kurių paklausa rinkoje yra maža, taigi ir likvidumas yra sudėtingas. Todėl atsakovas, lizingo bÅ«du imdamas finansuoti itin specifinius objektus, turėjo įvertinti galinčias su turto nelikvidumu kilti rizikas, todėl turėjo teisę lizingo sutarčių 18.6.2 punkte įtvirtinti nuostatÄ , kad visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui negrÄ Å¾inami.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog apeliantas prieÅ¡ sudarant lizingo sutartis, jų sudarymo metu ar sutarčių vykdymo metu bÅ«tų kėlęs reikalavimus dėl sutarčių sÄ lygų. Apeliantas sutiko su lizingo sutarčių sÄ lygomis, ir tik tuomet, kai ėmė nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, pateikė ieÅ¡kinį dėl lizingo sutarčių 18.6.2 punkto pripažinimo negaliojančiu. Pažymėtina, kad apeliantas yra verslininkas, jam keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo ir atidumo standartai, todėl galėjo laisvai derėtis dėl lizingo sutarčių sÄ lygų su atsakovu, taip pat ir dėl aptariančių sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes.

Apeliantas ne tik mokėjo įmokas, bet ir ilgÄ laikÄ naudojosi perduotu turtu, vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ . Dėl to sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad nėra pagrindų, dėl kurių lizingo sutarčių 18.6.2 punktas galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo AB „Vingriai“ apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidÄ , pripažindamas lizingo sutarčių 18.6.2 punktÄ , suteikiančiu teisę lizingo davėjui negrÄ Å¾inti lizingo gavėjui sutartinių įmokų, kurias Å¡is sumokėjo iki sutarčių nutraukimo, teisėtu, laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias finansinės nuomos (lizingo) sutarties nutraukimo teisines pasekmes, restitucijÄ , nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Dėl įrodymų vertinimo Apeliacinis skundas grindžiamas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas lizingo dalyko vertę, turėjo remtis ieÅ¡kovo pateikta UAB „Auditas ir konsultacijos“ specialistės A.

K. AB „Vingriai“ kilnojamojo turto rinkos vertės iÅ¡vada Nr. 32, nes ji yra objektyvesnė ir labiau patikima, nei atsakovo užsakymu atlikta UAB korporacijos „Matininkai“ vertintojo A. R. ekspertinė iÅ¡vada. Savo pozicijÄ apeliantas grindžia tuo, jog specialistė A. K. yra įraÅ¡yta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . CPK 197 straipsnyje nustatyta, kad raÅ¡ytiniai įrodymai civiliniame procese skirstomi į privačius ir oficialius. Oficialieji raÅ¡ytiniai dokumentai – tai dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, Å¡ios rÅ«Å¡ies dokumentai civiliniame procese turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

IeÅ¡kovų nagrinėjamoje byloje pateikta UAB „Auditas ir konsultacijos“ specialistės A. K. AB „Vingriai“ kilnojamojo turto rinkos vertės iÅ¡vada Nr. 32, neatitinka CPK 197 straipsnyje nustatytų oficialiesiems raÅ¡ytiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl Å¡is dokumentas vertintinas kaip privatus raÅ¡ytinis įrodymas, pateiktas ieÅ¡kovo iniciatyva ir užsakymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismo ekspertizė nebuvo paskirta, todėl ieÅ¡kovo pateikta specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma turinti aukÅ¡tesnę įrodomÄ jÄ galiÄ už atsakovo pateiktÄ iÅ¡vadÄ .Kasacinio teismo praktikoje analizuojant įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų taikymÄ , formuojama praktika, kad tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principas kvalifikuojant ginčo santykius ir atliekant teisinį vertinimÄ nepriimtinas, nes civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad UAB „Auditas ir konsultacijos“ specialistės A. K. iÅ¡vadoje turto vertė galėjo bÅ«ti apskaičiuota netinkamai, nes įrenginiai nebuvo įjungti ir nebuvo įvertinta, ar Å¡ie vis dar tinkamai funkcionuoja. Apelianto nuomone, atsakovo pateiktoje UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimo ataskaitoje taip pat yra nurodyta, jog apžiÅ«ros metu įrengimai buvo nenaudojami, kas esÄ reiÅ¡kia, jog nebuvo įsitikinta, ar įrengimai veikia.

Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimo ataskaitoje yra konstatuota ne tai, kad įrengimai neveikė, bet tai, kad apžiÅ«ros metu jie nebuvo naudojami. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad specialistė A. K. neįsitikino įrengimų veikimu ir dėl to galėjo netinkamai nustatyti įrengimų vertę. Atsižvelgiant į tai, apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo konstatuojama, kad įrengimai, iÅ¡skyrus koordinatinę matavimo maÅ¡inÄ , kurios techninė bÅ«klė yra gera, tačiau negalėjo bÅ«ti įjungta dėl neatnaujintos programinės įrangos, nėra reikÅ¡mingas nagrinėjamu atveju, nes pirmosios instancijos teismas kvestionavo ne įrengimų veikimÄ , o atlikto vertinimo patikimumÄ .

Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas nėra perėmęs lizingo dalyko - įrengimų. Aplinkybę, jog įrengimai iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inti atsakovui, patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1428-104/2013, kurioje nurodyta, kad apeliantas ne tik kad negrÄ Å¾ino atsakovui įrengimų, bet ir prašė sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus dėl įrengimų iÅ¡reikalavimo. Pažymėtina, kad duomenų, jog įrengimai grÄ Å¾inti Å¡alys į bylÄ nepateikė.

Dėl įrengimų negrÄ Å¾inimo yra tikėtina situacija, kad realiu įrengimų perėmimo momentu, įrengimai dėl jų natÅ«ralaus nusidėvėjimo gali nuvertėti. Tai sustiprina argumentÄ , kad susigrÄ Å¾into lizingo dalyko likutinė vertė nepadengs atsakovo patirtų nuostolių net ir įskaičius iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo atliktas periodines įmokas, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad grÄ Å¾into lizingo dalyko vertė ir ieÅ¡kovo atliktos įmokos virÅ¡ija atsakovo patirtus nuostolius.

Kita vertus, likvidacinės turto vertės nustatymas yra reikÅ¡mingas dėl to, kad leidžia prognozuoti, jog faktiÅ¡kai parduodant įrengimus po to, kai jie faktiÅ¡kai bus grÄ Å¾inti teisėtam savininkui – atsakovui, bus mažesnė, nei įrengimų vertė vertinimo dienai. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes vertino ne tik Å¡alių pateiktų įrengimų vertinimo iÅ¡vadų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į įmokų grÄ Å¾inimÄ , kai atsakovo nuostoliai virÅ¡ija grÄ Å¾intino lizinguoto dalyko vertę ir sumokėtų įmokų sumÄ , ypač atsižvelgus į tai, kad lizingo dalykas nėra grÄ Å¾intas, laikytina pagrįsta. Dėl apelianto praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ UAB korporacijos „Matininkai“ Apeliantas praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ UAB korporacijos „Matininkai“ duomenis, kiek kartų per paskutinius 5 metus atsakovas UAB korporacijoje „Matininkai“ buvo užsakęs turto vertinimus, taip pat nurodant Å¡ių užsakymų vertę.Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas, apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti minėtus duomenis apeliacinės instancijos teismui nurodė naujÄ aplinkybę, kuri nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, t. y. kad atsakovas galėjo daryti įtakÄ Ä¯rengimų vertintojui UAB korporacijai „Matininkai“. Pažymėtina, kad Å¡ių abejonių apeliantas pirmosios instancijos teismui neiÅ¡reiÅ¡kė, praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti duomenis nepateikė. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.).

Taigi apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti duomenis apeliaciniame procese neatitinka apeliacinio proceso paskirties. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas apelianto praÅ¡ymas neatitinka ir įrodymų sÄ sajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis), nes atsakovo užsakymai atlikti turto vertinimus UAB korporacijoje „Matininkai“ nepagrindžia nagrinėjamoje byloje atliktos ataskaitos neobjektyvumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas AB SEB bankas pateikė į bylÄ Ä¯monių, su kuriomis bankai yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis dėl turto vertinimo sÄ raÅ¡Ä bei bankų, su kuriais bendradarbiauja UAB korporacija „Matininkai“ sÄ raÅ¡Ä , o teisėjų kolegija Å¡ia nutartimi minėtus įrodymus priėmė į bylÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti duomenis atmestinas, nes jis neatitinka įrodymų sÄ sajumo reikalavimo, apeliacinio proceso paskirties, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 7 straipsnis). Dėl papildomo sprendimo IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, panaikinti papildomÄ sprendimÄ ir perskirstyti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu, bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstytinos, o ieÅ¡kovo praÅ¡ymas panaikinti papildomÄ sprendimÄ atmestinas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Netenkinus apelianto AB „Vingriai“ apeliacinių skundų, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Atsakovas AB SEB bankas, pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 98, 178, 302 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ ir 2014 m. spalio 7 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Teisėjai                                                                                Danutė GasiÅ«naitė                                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                                 Nijolė PiÅ¡kinaitė