87da8f66-5720-447d-a2ea-befeaca95005 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3745-244/2010Procesinio Nr. 3-61-3-02889-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 9.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjo atstovei G.

D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos LAT Fernmelde-Montagen und Tiefbau Gmbh skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė:Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) 2010-01-06 sprendimu Nr. (21.26)-256-9 nusprendė patvirtinti 2009-11-11 patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-07-77-52 ir jame mokesčių įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuotas sumas: 703 376 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 155 174 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 217 382 Lt pelno mokesčio, 40 193,93 Lt pelno mokesčio delspinigių, 43 476 Lt socialinio mokesčio, 8 038,71 Lt socialinio mokesčio delspinigių ir skirti 30 procentų dydžio mokesčių baudas: 211 013 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 65 215 Lt pelno mokesčio, 13 043 Lt socialinio mokesčio (b. l. 53–59).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2010-03-15 sprendimu Nr. 69-65 nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2010-01-06 sprendimo Nr. (21.26)-256-9 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti 703 376 Lt GPM, 155 174 Lt šio mokesčio delspinigių, iš dalies pakeisti Inspekcijos 2010-01-06 sprendimo Nr. (21.26)-256-9 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti 217 382 Lt pelno mokesčio, 40 193,93 Lt šio mokesčio delspinigių, 43 476 Lt laikinojo socialinio mokesčio, 8 038,71 Lt šio mokesčio delspinigių, t. y. vietoj šių sumų nurodyti sumokėti 149 586 Lt pelno mokesčio ir 27 658 Lt pelno mokesčio delspinigių, 29 917 Lt socialinio mokesčio, 5 532 Lt socialinio mokesčio delspinigių, iš dalies pakeisti Inspekcijos 2010-01-06 sprendimo Nr. (21.26)-256-9 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti 211 013 Lt GPM, 65 215 Lt pelno mokesčio ir 13 043 Lt socialinio mokesčio baudas, t. y. vietoj jų nurodyti sumokėti 70 338 Lt GPM, 14 959 Lt pelno mokesčio, 2 992 Lt socialinio mokesčio baudas (b. l. 32–42).

Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės (toliau – Komisija) 2010-09-23 sprendimu Nr. S-260 (7-98/2010) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010-03-15 sprendimÄ Nr. 69-65 (b. l. 10–19).              PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 1–9) praÅ¡o panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2010-09-23 sprendimÄ Nr. S-260 (7-98/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) 2010-03-15 sprendimÄ Nr. 69-95 ta apimtimi, kuria nuspręsta: patvirtinti Inspekcijos 2010-01-06 sprendimo Nr. (21.26)-256-9 dalį, kuria pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti 703 376 Lt GPM, 155 174 Lt Å¡io mokesčio delspinigių; iÅ¡ dalies pakeisti 2010-01-06 sprendimo Nr. (21.26)-256-9 dalį, kuria pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti 211 013 Lt GPM baudÄ , t. y. vietoj jų nurodyti sumokėti 70 338 Lt GPM bei panaikinti Inspekcijos 2010-01-06 sprendimÄ Nr. (21.26)-256-9 dėl 2009-11-11 patikrinimo akto Nr. (21.26)-07-77-52 patvirtinimo ta apimtimi, kuria patvirtinta pareiÅ¡kėjos pareiga sumokėti 703 376 Lt GPM, 155 174 Lt Å¡io mokesčio delspinigių ir 211 013 Lt GPM baudos.

Pareiškėja paaiškino, kad Komisija konstatavo, jog pareiškėja nuo 2008-05-13 iki 2008-12-19 (duomenys neskelbtini) projekto atžvilgiu turėjo nuolatinę buveinę, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 2 straipsnio 15 dalyje bei 1997-07-22 Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo (toliau – DAIS) 5 straipsnio 3 dalyje. Tačiau pagal DAIS 5 straipsnio 3 dalį, statybos teritorija arba statybos, surinkimo ar įrangos objektas tik tada yra nuolatinė buveinė, jei ji egzistuoja ilgiau nei devynis mėnesius.

PareiÅ¡kėja darbus Lietuvoje 2007–2008 metais vykdė pagal kelis kontraktus: pagal susitarimus su UAB „Siemens“, paremtus užsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos nuo 2007-09-22 buvo atliekami darbai, susiję su vienu objektu – AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomu signalizacijos, telekomunikacijų ir elektros tiekimo sistemų modernizavimu IX B Kretos koridoriaus Å iauliai-Klaipėda geležinkelio ruože (toliau – Å iaulių objektas) ir pagal susitarimÄ su UAB „Siemens“, paremtÄ 2008-05-28 užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal šį užsakymÄ nuo 2008-05-13 iki 2008-12-19 darbai buvo atliekami kitame objekte – IX Kretos koridoriaus manevrinėje (skirstymo) stotyje (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) objektas). Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame modelinės konvencijos 5 straipsnio komentare nurodyta, kad devyni mėnesiai kiekvienam objektui/projektui skaičiuojami atskirai, nebent bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad projektai yra geografiÅ¡kai ir komerciÅ¡kai susiję. Komisija savo sprendime iÅ¡ esmės atmetė geografinio sÄ sajumo kriterijaus nustatinėjimo bÅ«tinybę ir savo pozicijÄ dėl pareiÅ¡kėjos nuolatinės buveinės Lietuvoje egzistavimo darbų (duomenys neskelbtini) objekto atžvilgiu ir savo argumentus grindė atsižvelgdama į darbų atlikimo laikÄ ir pobÅ«dį.

Darbai (duomenys neskelbtini) objekte nėra nei geografiškai, nei komerciškai susiję su Šiaulių objektu. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos atlikti darbai (duomenys neskelbtini) objekte taip pat yra jo nuolatinės buveinės Lietuvoje išraiška. Šiaulių objekte ir (duomenys neskelbtini) objekte atlikti darbai yra geografiškai nesusiję, kadangi jie buvo vykdomi skirtingose Lietuvos Respublikos geografinėse dalyse – apskrityse. Ir jau vien dėl to, laikytina, kad darbai (duomenys neskelbtini) objekte nelaikytini darbais, vykdytais per nuolatinę buveinę.

Abiejuose objektuose atliekamų darbų tapatumas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienas iÅ¡ esminių požymių, patvirtinančių komercinį objektų sÄ sajumÄ . Dėl to, kad pareiÅ¡kėja specializuojasi atlikti tik tam tikrus darbus, t. y. įrengti/kloti kabelius ir atlikti kitus su tuo susijusius darbus, todėl, vykdydama darbus vienoje valstybėje, bet pagal kelis projektus, ji atlieka iÅ¡ esmės tokio paties pobÅ«džio darbus. Tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma reikÅ¡minga, siekiant konstatuoti komercinio sÄ sajumo egzistavimÄ tarp Å iaulių ir (duomenys neskelbtini) objektuose vykdytų darbų.

LemiamÄ vaidmenį vaidina projektų trukmė. BÅ«tent nuo kiekvieno projekto organizavimo priklausė, kuriuo metu bus atliekami darbai. PareiÅ¡kėjos Å iaulių objekte vykdyti darbai pateko į projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „IX-ojo geležinkelio transporto koridoriaus atnaujinimas –elektros tiekimo ir signalizacijos modernizavimas ruože – Å iauliai–Klaipėda, geležinkelio statinių rekonstrukcija ir kelio atnaujinimas“ (toliau – Koridoriaus atnaujinimo projektas) apimtį. Koridoriaus atnaujinimo projekto trukmė – nuo 2002 metų pabaigos iki 2009 metų pabaigos.

PareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) objekte vykdyti darbai pateko į projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „IX Kretos koridoriaus skirstymo stočių modernizavimas“ (toliau – Stočių modernizavimo projektas) apimtį. Stočių modernizavimo projekto trukmė – nuo 2004 metų pabaigos iki 2010 metų balandžio pabaigos. Koridoriaus atnaujinimo projekto tikslai buvo padidinti geležinkelių infrastruktÅ«ros saugumÄ , naÅ¡umÄ , sumažinti eksploatavimo iÅ¡laidas, sudaryti galimybes padidinti traukinių greitį.

Tuo tarpu Stočių modernizavimo projekto tikslas buvo automatizuoti vagonų skirstymo procesÄ , automatizuoti stabdiklių ir marÅ¡rutų valdymo mikroelektrodines sistemas, atlikti kapitalinį naudojamų vagonų stabdiklių ir kompresorių remontÄ , modernizuoti radijo ryšį. Koridoriaus atnaujinimo projektas skirtas įdiegti naujÄ elektroninę blokavimo sistemÄ , renovuoti gelžbetoninius tiltus, plytines pralaidas, viadukus bei metalinius tiltus, taip pat atnaujinti tam tikrÄ atkarpÄ virÅ¡utinės kelio konstrukcijos ir sutvarkyti žemės sankasÄ .

Tuo tarpu Stočių modernizavimo projektas skirtas tik (duomenys neskelbtini) ir RadviliÅ¡kio geležinkelių stočių modernizavimui, kur (duomenys neskelbtini) stotyje buvo planuojama iÅ¡ esmės automatizuoti vagonų skirstymo procesÄ , automatizuoti stabdiklių ir marÅ¡rutų valdymo mikroelektrodines sistemas, pastatyti naujus priėmimo-iÅ¡leidimo kelius. Koridoriaus atnaujinimo projekto trukmė – nuo 2002 metų pabaigos iki 2009 metų pabaigos, o Stočių modernizavimo projekto trukmė – nuo 2004 metų pabaigos iki 2010 balandžio pabaigos.

Koridoriaus atnaujinimo projekto apimtyje buvo pasirašyta net 10 pagrindinių rangos sutarčių su rangovais. Tuo tarpu Stočių modernizavimo projekte buvo pasirašytos tik 2 generalinės rangos sutartys. Be to, kiekvienas projektas, t. y. Koridoriaus atnaujinimo projektas ir Stočių modernizavimo projektas, tiek paties galutinio užsakovo – AB „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Lietuvos valstybės ir ES institucijų buvo vertinami atskirai ir savarankiškai vienas nuo kito. Tiek užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), tiek užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jie susiję su Šiaulių projektu.

Å iuose užsakymuose iÅ¡vardinti darbai susiję vienas su kitu ir geografiÅ¡kai, nes buvo atliekami toje pačioje Lietuvos Respublikos apskrityje. Vadinasi, egzistuoja tiek komercinis, tiek geografinis Å¡ių užsakymų sÄ sajumas, todėl pareiÅ¡kėjai nėra ir negali bÅ«ti jokio pagrindo teigti, kad Å¡ių užsakymų pagrindu atlikti darbai nėra susiję. Darbai (duomenys neskelbtini) objekte truko trumpiau nei devynis mėnesius, t. y. jų trukmė neatitiko DAIS nustatyto trukmės kriterijaus nuolatinei buveinei atsirasti.

Lietuvoje pareiÅ¡kėja vykdė darbus dviejuose visiÅ¡kai skirtinguose objektuose, iÅ¡ kurių tik vieno – Å iaulių objekto – atžvilgiu atlikti darbai laikytini pareiÅ¡kėjos nuolatine buveine Lietuvoje. Kadangi pareiÅ¡kėja neturėjo Lietuvoje nuolatinės buveinės vykdydama darbus (duomenys neskelbtini) objekte, todėl pareiÅ¡kėja neturėjo GPMÄ® nustatytų prievolių apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti Lietuvoje gyventojų pajamų mokestį nuo iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais ir iÅ¡mokėtų darbuotojams, kurie faktiÅ¡kai vykdė darbus (duomenys neskelbtini) objekte. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 78–80) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pagal DAIS 5 str. 3 d. ir PMÄ® 2 str. 22 d., pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikoje vykdyta veikla pripažinta vykdoma per nuolatinę buveinę, tačiau nuolatinė buveinė laiku neįregistruota, už 2007 metų veiklos rezultatus pelno mokestis, socialinis mokestis, GPM nedeklaruotas ir nesumokėtas. Inspekcija patikrinimo metu pareiÅ¡kėjai už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio nuo pareiÅ¡kėjos darbuotojams už darbÄ Lietuvoje apskaičiuotų 2 977 704,88 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, papildomai apskaičiavo 703 376 Lt GPM ir 155 174 Lt Å¡io mokesčio delspinigių, kadangi patikrinimo metu buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikoje vykdė veiklÄ per nuolatinę buveinę, t. y. atliko darbus susijusius su signalizacijos, telekomunikacijų ir elektros tiekimo sistemų modernizavimu Å iaulių objekte, taip pat darbus, susijusius su (duomenys neskelbtini) objektu.

Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ (AB „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija) apie projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „IX Kretos koridoriaus skirstymo stočių modernizavimas, taip pat ISPA projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „IX PAN Europinio koridoriaus signalizacijos ir elektros tiekimo ruože Å iauliai–Klaipėda bei geležinkelio statinių renovacija“ eigÄ nustatyta, kad 2005-05-27 buvo pasiraÅ¡yta AB „Lietuvos geležinkeliai“ projekto IX Kretos koridoriaus skirstymo stočių modernizavimas rangos darbų sutartis su konsorciumu Siemens Altiengesellsschaft, UAB „Siemens“ ir ThyssenKrupp Praezisionsschmiede GmbH, 2005-03-29 pasiraÅ¡yta sutartis dėl signalizacijos, telekomunikacijų ir elektros tiekimo sistemų modernizavimo IX B Kretos koridoriaus Å iaulių–Klaipėdos ruože tarp Siemens Altiengesellsschaft, UAB „Siemens“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

EBPO komentaro 42.41 punkte pateikiama „susijusių projektų“ sÄ voka ir nustatoma, kad vieno vieneto keli projektai gali bÅ«ti susiję tuomet, kai jie turi „komercinį ryšį“. Norint nustatyti, ar keli projektai yra susiję, bÅ«tina įvertinti kiekvienÄ situacijÄ atskirai, bet esminės aplinkybės, kurias reikia nustatyti, yra Å¡ios, t. y. ar projektus apima vienas bendras kontraktas, kaip projektai vykdomi pagal skirtingus kontraktus, ar Å¡ie skirtingi kontraktai sudaryti su tuo pačiu asmeniu ar susijusiais asmenimis ir ar papildomų kontraktų sudarymo galima buvo pagrįstai tikėtis sudarant pirmÄ jį kontraktÄ , ar darbų (paslaugų) prigimtis pagal skirtingus kontraktus yra ta pati, ar tie patys asmenys teikia paslaugas pagal skirtingus kontraktus.

Pareiškėjos skundo teiginiai, kad projektai buvo vykdomi skirtingose Lietuvos Respublikos geografinėse dalyse – apskrityse, dėl to jie nėra geografiškai susiję, negali būti laikomi pagrįstais. Abiejų projektų atveju darbai buvo atliekami AB „Lietuvos geležinkeliai“ administruojamose geležinkelių zonose, abiejuose objektuose dirbo tie patys darbuotojai, todėl šios aplinkybės liudija apie tai, kad projektai buvo labiau geografiškai susiję negu nesusiję. Tuo labiau, kad darbų vykdymas skirtingose Lietuvos apskrityse nesutrukdė tiems pačios pareiškėjos darbuotojams darbus atlikinėti abiejuose objektuose.

Nurodomi motyvai, kad pagal vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ skyrėsi kiekvieno projekto tikslai, siekiami rezultatai bei trukmė, todėl Å iaulių ir (duomenys neskelbtini) projektai negali bÅ«ti vertinami kaip komerciÅ¡kai susiję, negali bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti. Bendri atitinkamų objektų vykdymo skiriamieji požymiai, kuriuos skunde mini pareiÅ¡kėja, negali bÅ«ti vertinami, konstatuojant abiejų objektų sÄ sajumÄ ar prieÅ¡ingas aplinkybes, nes pirmiausia turi bÅ«ti vertinami požymiai identifikuojantys pareiÅ¡kėjos vykdomÄ veiklÄ .

Darbai abiejuose projektuose buvo atliekami faktiškai tuo pačiu metu, t. y. (duomenys neskelbtini) objekte buvo pradėti 2008-05-13 ir tęsti iki 2008-12-19, darbai Šiaulių objekte pradėti 2007-09-22 ir pareiškėjos patikrinimo metu (2009 m.) vis dar buvo tęsiami. Abiejuose projektuose tais pačiais laikotarpiais dirbo tie patys darbuotojai. Abiem atvejais buvo atliekami analogiško pobūdžio darbai, t. y. abiem projektams būdingas bendras bruožas – darbų pobūdis, darbai abiejuose objektuose buvo atliekami iš esmės tam pačiam generaliniam rangovui, užsakovas tas pats – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Sutartys tarp užsakovo ir generalinio rangovų dėl atitinkamų darbų atlikimo buvo sudarytos panaÅ¡iu laikotarpiu. Užsakymus pagal vienÄ ir kitÄ projektÄ skyrė itin trumpas laiko tarpas. Todėl dėl panaÅ¡ios atliekamų darbų specifikos bei trumpo termino, skyrusio abiejų projektų užsakymus, pareiÅ¡kėjos Å iaulių objekte atliekami darbai turėjo įtakos naujo susitarimo sudarymui. Komisija sprendime teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad darbas su tuo pačiu kontrahentu lemia panaÅ¡ias darbų atlikimo sÄ lygas, bendradarbiavimo formas bei kitÄ specifikÄ .

Todėl nagrinėjamu atveju byloje nustatytų aplinkybių kontekste užsakovo ir generalinio rangovo tapatumas laikytina viena iÅ¡ aplinkybių, papildomai pagrindžiančia projektų sÄ sajumÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundÄ (b. l.

76) su skundu nesutinka, palaikydama atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas.Pagal DAIS 15 straipsnio 1 punktÄ algos, darbo užmokestis ir kiti panaÅ¡Å«s atlyginimai, kuriuos Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už samdomÄ darbÄ , apmokestinami tik toje Valstybėje, jeigu samdomas darbas nėra atliekamas kitoje Susitariančiojoje Valstybėje. Jeigu samdomas darbas atliekamas tokiu bÅ«du, tai už jį gaunamas atlyginimas gali bÅ«ti apmokestinamas toje kitoje Valstybėje. Neatsižvelgiant į 1 punkto nuostatas, atlyginimas, kurį Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už samdomÄ darbÄ , atliekamÄ kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, apmokestinamas tik pirma paminėtoje Valstybėje, jeigu:

a) gavėjas kitoje Valstybėje duotais finansiniais metais iÅ¡tisai arba su pertraukomis iÅ¡bÅ«na ne ilgiau kaip 183 dienas ir b) atlyginimÄ moka darbdavys, kuris nėra kitos Valstybės rezidentas, arba atlyginimas mokamas jo vardu, ir c) atlyginimas nėra priskiriamas nuolatinei buveinei ar nuolatinei veiklavietei, kuriÄ darbdavys turi kitoje Valstybėje.Pagal PMÄ® 2 str. 22 d. nuolatine buveine laikoma užsienio vieneto veiklos Lietuvoje iÅ¡raiÅ¡ka, o nuolatinumo apbrėžimÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pagal DAIS 5 str. 1 dalį nuolatine buveine laikoma pastovi komercinės-Å«kinės veiklos vieta, per kuriÄ vykdoma visa įmonės komercinė-Å«kinė veikla ar jos dalis. DAIS 5 str. 3 dalyje nustatyta, kad statybos teritorija arba statybos ar įrangos objektas, arba su tuo susijusi ir Å¡ioje teritorijoje ar objekte vykdoma priežiÅ«ros ar konsultacinė veikla tik tada yra nuolatinė buveinė, kai ji egzistuoja ilgiau negu 9 mėnesius. EBPO modelinės konvencijos komentare nurodoma, kad statybos projektas turi bÅ«ti laikomas vientisu, net jeigu jis vykdomas pagal keletÄ kontraktų, bet iÅ¡ jų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie projektai yra geografiÅ¡kai ir komerciÅ¡kai susiję.

Pagal Komentaro 18 punktÄ darytina iÅ¡vada, kad tokiu aiÅ¡kinimu siekiama iÅ¡vengti piktnaudžiavimo, kuomet yra dirbtinai suskaidomas projektas į atskirus kontraktus, kurių kiekvienas neapima reikalaujamo laikotarpio.Ginčas Å¡ioje byloje vyksta dėl papildomai pareiÅ¡kėjai apskaičiuotų GPM, Å¡io mokesčio delspinigių ir Å¡io mokesčio baudos sumų, t. y. atsakovės sprendimo nurodymų sumokėti 703 376 Lt GPM, 155 174 Lt Å¡io mokesčio delspinigių ir 70 338 Lt Å¡io mokesčio baudos, konstatavus, kad pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu Lietuvos Respublikoje vykdė veiklÄ per nuolatinę buveinę, darbuotojams už darbÄ Lietuvoje apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, todėl jai atsirado pareiga nuo iÅ¡mokų GPMÄ® nustatyta tvarka priskiriamų A klasės pajamoms, apskaičiuoti ir mokėti GPM.

Patikrinimo metu buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikoje vykdė veiklÄ per nuolatinę buveinę, t. y. atliko darbus susijusius su signalizacijos, telekomunikacijų ir elektros tiekimo sistemų modernizavimu IX B Kretos koridoriaus Siaulių–Klaipėdos ruože (toliau – Å iauliu objektas), taip pat darbus, susijusius su IX B Kretos koridoriaus skirstymo stočių ((duomenys neskelbtini)) modernizavimu (toliau – (duomenys neskelbtini) objektas).IÅ¡ mokestinio ginčo medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja neginčija to, kad ji tikrinamuoju laikotarpiu vykdė veiklÄ per nuolatinę buveinę, tačiau tik tiek, kiek tai yra susiję su darbais atliktais taip vadinamame Å iaulių objekte, tačiau, jos teigimu, nuolatinės buveinės iÅ¡raiÅ¡ka nelaikytini darbai, kurie buvo vykdyti laikotarpiu nuo 2008-05-13 iki 2008-12-19 (duomenys neskelbtini) objekte, nes darbai Å¡iame objekte truko trumpiau kaip 9 mėnesius, o Å¡ie du objektai, pareiÅ¡kėjos teigimu, nėra tarpusavyje nei geografiÅ¡kai, nei ekonomiÅ¡kai, nei kaip kitaip susiję.Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ (AB „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija) apie projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „IX Kretos koridoriaus“ skirstymo stočių modernizavimas, taip pat ISPA projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „IX PAN Europinio koridoriaus signalizacijos ir elektros tiekimo ruože Å iauliai-Klaipėda bei geležinkelio statinių renovacija“ eigÄ nustatyta, kad 2005-05-27 buvo pasiraÅ¡yta AB „Lietuvos geležinkeliai“ projekto IX Kretos koridoriaus skirstymo stočių modernizavimas rangos darbų sutartis su konsorciumu Siemens Altiengesellsschaft, UAB „Siemens ir ThyssenKrupp Praezisionsschmiede GmbH, 2005-03-29 pasiraÅ¡yta sutartis dėl signalizacijos, telekomunikacijų ir elektros tiekimo sistemų modernizavimo IX B Kretos koridoriaus Å iaulių– Klaipėdos ruože tarp Siemens Altiengesellsschaft, UAB „Siemens“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.Atsakovė nurodė, kad EBPO komentaro 42.41 punkte pateikiama „susijusių projektų“ sÄ voka ir nustatoma, kad vieno vieneto keli projektai gali bÅ«ti susiję tuomet, kai jie turi „komercinį ryšį“.

Norint nustatyti, ar keli projektai yra susiję, bÅ«tina įvertinti kiekvienÄ situacijÄ atskirai, bet esminės aplinkybės, kurias reikia nustatyti, paprastai yra Å¡ios, t. y. ar projektus apima vienas bendras kontraktas, kaip projektai vykdomi pagal skirtingus kontraktus, ar Å¡ie skirtingi kontraktai sudaryti su tuo pačiu asmeniu ar susijusiais asmenimis ir ar papildomų kontraktų sudarymo galima buvo pagrįstai tikėtis sudarant pirmÄ jį kontraktÄ , ar darbų (paslaugų) prigimtis pagal skirtingus kontraktus yra tapati, ar tie patys asmenys teikia paslaugas pagal skirtingus kontraktus.

Atsakovė teigia, jog Lietuvos teritorija nėra didelė, kad šis kriterijus būtų laikomas turinčiu esminę reikšmę. Abiejų projektų atveju darbai buvo atliekami AB „Lietuvos geležinkeliai“ administruojamose geležinkelių zonose, abiejuose objektuose dirbo tie patys darbuotojai, todėl šios aplinkybės liudija apie tai, kad projektai buvo labiau geografiškai susiję negu nesusiję.Pareiškėja nurodo, kad skyrėsi kiekvieno projekto tikslai, siekiami rezultatai bei trukmė, todėl Šiaulių ir (duomenys neskelbtini) projektai negali būti vertinami kaip komerciškai susiję, negali būti vertinami kaip pagrįsti.

Atsakovės manymu, bendri atitinkamų objektų vykdymo skiriamieji požymiai negali bÅ«ti vertinami, konstatuojant abiejų objektų sÄ sajumÄ ar prieÅ¡ingas aplinkybes, nes pirmiausia turi bÅ«ti vertinami požymiai identifikuojantys pareiÅ¡kėjos vykdomÄ veiklÄ .Byloje nustatyta, kad darbai abiejuose projektuose buvo atliekami tuo pačiu metu, t. y. (duomenys neskelbtini) objekte buvo pradėti 2008-05-13 ir tęsti iki 2008-12-19, darbai Å iaulių objekte pradėti 2007-09-22 ir patikrinimo metu (2009 m.) vis dar buvo tęsiami.

Iš pareiškėjos Inspekcijai pateiktų Darbo užmokesčio žiniaraščių (2008 m. gegužės– gruodžio mėn.) matyti, kad abiejuose projektuose tais pačiais laikotarpiais dirbo tie patys darbuotojai. Abiem atvejais buvo atliekami analogiško pobūdžio darbai, t. y. abiem projektams būdingas bendras bruožas– darbų pobūdis, darbai abiejuose objektuose buvo atliekami iš esmės tam pačiam generaliniam rangovui, užsakovas tas pats – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Sutartys tarp užsakovo ir generalinio rangovų dėl atitinkamų darbų atlikimo buvo sudarytos panaÅ¡iu laikotarpiu. 2007-08-16 pasiraÅ¡ytas derybų protokolas (pagrindinė sutartis nesudaryta). Darbai vykdyti pagal 2007-09-17 užsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau darbų apimtis iÅ¡plėsta užsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-30) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-02-21). Susitarimas su UAB „Siemens“ dėl (duomenys neskelbtini) objekto buvo paremtas pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-05-13 derybų protokolu, darbai atlikti pagal 2008-05-28 užsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi iÅ¡ pateiktos informacijos matyti, kad užsakymus pagal vienÄ ir kitÄ projektÄ skyrė itin trumpas laiko tarpas. Todėl dėl panaÅ¡ios atliekamų darbų specifikos bei trumpo termino, skyrusio abiejų projektų užsakymus, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos Å iaulių objekte atliekami darbai turėjo įtakos naujo susitarimo sudarymui.Darbas su tuo pačiu kontrahentu lemia panaÅ¡ias darbų atlikimo sÄ lygas, bendradarbiavimo formas bei kitÄ specifikÄ , todėl byloje nustatytų užsakovo ir generalinio rangovo tapatumas laikytina viena iÅ¡ aplinkybių, papildomai pagrindžiančia projektų sÄ sajumÄ .

PareiÅ¡kėja 2007–2008 metais vykdė nuolatinę, tęstinę, tokio pat pobÅ«džio veiklÄ Lietuvos teritorijoje skirtinguose objektuose (Å iaulių objektas, (duomenys neskelbtini) objektas), todėl darbų vykdymas abiejuose objektuose laikytinas komerciÅ¡kai susijusiu, dėl to pareiÅ¡kėjos darbai abiejuose objektuose laikytini pareiÅ¡kėjos veiklos vykdymu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje.Pagal GPMÄ® 22 str. 2 d. 1 p. A klasės pajamoms priskiriamos iÅ¡ Lietuvos vieneto, iÅ¡ užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iÅ¡ nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, iÅ¡skyrus azartinių loÅ¡imų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iÅ¡ Å¡io neribotos civilinės atsakomybės vieneto, bei Å¡iame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat Å¡iame punkte nenurodytas pajamas iÅ¡ ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Todėl nuo visiems darbuotojams, dirbusiems tiek Å iaulių, tiek (duomenys neskelbtini) objekte, priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, pareiÅ¡kėjai pagrįstai buvo apskaičiuotas GPM, nes pagal GPMÄ® 23 straipsnį prievolė iÅ¡skaičiuoti pajamų mokestį ir deklaruoti su darbo santykiais susijusias pajamas, kurias darbuotojas už darbÄ Lietuvoje gauna iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, vykdančio veiklÄ per nuolatinę buveinę Lietuvoje, tenka pareiÅ¡kėjai, nes tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas (LR ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,n u s p r e n d ė :PareiÅ¡kėjos LAT Fernmelde-Montagen und Tiefbau Gmbh skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                Gintaras Dzedulionis                                                                                                                Irena Paulauskienė                                                                                                      Liudmila Zaborovska