Legislator Case Law & Legislation
87d76c2c-cb03-464c-a8fe-2d84ab8228d7 AI generated

87d76c2c-cb03-464c-a8fe-2d84ab8228d7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 87d76c2c-cb03-464c-a8fe-2d84ab8228d7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr                                                         Administracinė byla Nr. I-1349-437/2012                                                                                                                                                                            Proceso Nr. 3-61-3-02457-2011-5   Procesinio sprendimo kategorija 35.2; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S2012 m. balandžio 26 d.Vilnius                           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei Vildai VaičiÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „City Service“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,                                n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

87d76c2c-cb03-464c-a8fe-2d84ab8228d7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vykdant tokį pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , administratorius privalėtų, skaičiuojant mokestį, vadovautis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p. ir skaičiuoti mokestį pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintÄ metodikÄ . Tais atvejais, kai administracijos direktoriaus patvirtintas tarifas skirtųsi nuo pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintÄ metodikÄ nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, neaiÅ¡ku, kuris mokestis turėtų bÅ«ti pritaikytas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                         Administracinė byla Nr. I-1349-437/2012                                                                                                                                                                            Proceso Nr. 3-61-3-02457-2011-5   Procesinio sprendimo kategorija 35.2; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S2012 m. balandžio 26 d.Vilnius                           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei Vildai VaičiÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „City Service“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,                                n u s t a t ė:

                           2011-11-15 Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-24 įsakyme Nr. 30-2065 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-26 „Dėl AB „Rubikon city service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ (b.l. 1-4).

         PaaiÅ¡kina, kad nuo 2010-03-19 įsigaliojęs LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punkto pakeitimas numatė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi bÅ«ti nurodytas ir mokestis už bendrosios nuosavybės administravimÄ Â vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika.

Pažymi, kad nuo 2011-10-19 taip pat galioja analogiÅ¡ka šio punkto nuostata, (su kai kuriais papildymais) dėl sprendime skirti administratorių mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimÄ Â nustatymo bÅ«tinybės. Pažymi, kad pagal LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir institucijų savivaldybės priimamų sprendimų teisėtumu, jie turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.            Vadovaujantis LR savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu Vyriausybės atstovas pateikė 2011-10-20 teikimus Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kurie turėjo bÅ«ti pasvarstyti per 7 dienas nuo jų gavimo, o apie sprendimo priėmimÄ Â Vyriausybės atstovui  turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau toks praneÅ¡imas negautas.

           PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdyje metu skundÄ Â prašė tenkinti remdamasi jame iÅ¡dėstytais motyvais.                       Atsakovė atsiliepime (b.l. 27-33) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Â prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2011-11-21 gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo praneÅ¡imas ir pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymas „Dėl administravimo mokesčio nustatymo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose“.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-11-14 praÅ¡ymu Nr. 3-422 praÅ¡o teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ atsakovo 2010-11-24 įsakyme Nr. 30-2065 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-26 „Dėl UAB „Rubicon city service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.            Pažymi, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo", Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. Skundžiamas įsakymas priimtas įgyvendinant savarankiÅ¡kÄ jÄ savivaldybių funkcijÄ . Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktÄ savivaldybės savarankiÅ¡kosioms funkcijoms priskirta pagal įstatymų nustatytÄ kompetencijÄ gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiÅ«ra ir kontrolė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai.

Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis nustato, jog savarankiÅ¡kÄ sias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktÄ kompetencijÄ , įsipareigojimus bendruomenei ir Å¡ios interesais. Ä®gyvendindamos Å¡ias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytÄ sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiÅ¡kųjų funkcijų atlikimÄ . Ä®gyvendinant Å¡ias funkcijas, savivaldybių veiklÄ saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus.

Pažymi, kad buvo priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Å ių nuostatų 6.1 ir 8.1 punktuose nustatyta, jog daugiabučio namo savininkų bendrosios nuosavybės administratorius teikia paslaugas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytÄ tarifÄ arba jo apskaičiavimo metodikÄ . Administravimo mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 1-1206 „Dėl Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ teisėtumo neginčijo ir praÅ¡ymo tirti Å¡ių norminių teisės aktų teisėtumo nepareiÅ¡kė. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir 8 dalies 1 punktÄ , savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tiesiogiai atsakingas už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimÄ .

            Pažymi, kad įsakymu paskirtas administratorius, vadovaujantis  Savivaldybės tarybos  nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, privalo proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoti mėnesinį mokestį ir įmokas už bendrosios nuosavybės patalpų administravimÄ (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p.).

Administratorius nėra laisvas nevaržomai nusistatyti mokestį už administravimo paslaugų teikimÄ , kadangi Å¡is mokestis griežtai apskaičiuojamas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintÄ metodikÄ ir negali virÅ¡yti pagal tokiÄ metodikÄ apskaičiuoto mokesčio dydžio. PrieÅ¡ingai, administratorius atlieka tik techninį darbÄ (pagal savivaldybės patvirtintÄ metodikÄ apskaičiuoja kiekvienam patalpų savininkui mokėtinÄ mokestį), todėl teigti, jog savivaldybė perduoda jos kompetencijai priskirtÄ funkcijÄ - nustatyti administravimo mokestį yra nepagrįsta.

Vykdant tokį pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , administratorius privalėtų, skaičiuojant mokestį, vadovautis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p. ir skaičiuoti mokestį pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintÄ metodikÄ . Tais atvejais, kai administracijos direktoriaus patvirtintas tarifas skirtųsi nuo pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintÄ metodikÄ nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, neaiÅ¡ku, kuris mokestis turėtų bÅ«ti pritaikytas.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ nereiÅ¡kia. Atsakovei įvykdžius tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ Ä¯sakymo laikymasis daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administratoriui bÅ«tų neįmanomas, kadangi įsakyme ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d.

įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ 8 p. bÅ«tų dvi prieÅ¡taringos teisės normos: viena - numatanti, jog administratorius turi nevirÅ¡yti pagal patvirtintÄ metodikÄ nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita - nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį.             Pažymi, kad nei CK, nei Vyriausybės nutarime, nei juo patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose nėra įtvirtintas joks įpareigojimas, siÅ«lymas arba rekomendacija, kuri bÅ«tų susijusi su savivaldybių administracijų direktorių tvirtinamais administravimo nuostatais ar priimamais įsakymais dėl administratorių skyrimo.

Ä®statymai nenumato Vyriausybei teisės įpareigoti savivaldybes nustatyti administravimo mokesčio dydį. CK 4.84 straipsnio 3 dalis tik suteikė teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinti pavyzdinius nuostatus. Vyriausybės patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai neturėtų bÅ«ti perkeliami į savivaldybės teisės aktus, kadangi Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimas yra savarankiÅ¡koji savivaldybės funkcija, kildinama iÅ¡ Konstitucijos, LR CK, ir kuriÄ saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 42 punktas).

Daro iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybei suteikta teisė tvirtinti tik pavyzdinius (rekomendacinius) nuostatus, kuriuose bÅ«tų nurodytas minimalus teisinio reguliavimo turinys, o ne priimti imperatyviai privalomus nuostatus, reglamentuoti įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad administracijos direktoriaus įsakymas ar jo dalis yra neteisėta.                         Pažymi, jog kyla abejonių, ar Vyriausybės nutarimas neprieÅ¡tarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai ir 120 straipsnio 2 daliai. Mano, kad Vyriausybė virÅ¡ijo CK 4.84 straipsnio 3 dalyje suteiktÄ kompetencijÄ patvirtinti tik pavyzdinius nuostatus, nes nustatė imperatyvų teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruoja su CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kuriose teisė nustatyti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo skiriamas turto administratorius, turinį suteikta savivaldybės administravimo subjektams.

Konstitucinis Teismas 2001-10-30 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, jog „Vyriausybės teisės aktas yra poįstatyminis teisės aktas, jis negali prieÅ¡tarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali bÅ«ti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis“. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 94 str. 2 p. Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; pagal KonstitucijÄ Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų ir, vykdydama vienus įstatymus, negali pažeisti kitų;

Vyriausybės teisės aktuose negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams; jeigu Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose ar nebūtų grindžiamas įstatymais, būtų pažeisti ne tik konstituciniai teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principai bei Konstitucijos 94 str. 2 p., bet ir Konstitucijos 5 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija (2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas).

Vertina, jog Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktas, kuriuo buvo nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl bendro naudojimo patalpų administratoriaus skyrimo turinys,  galimai prieÅ¡tarauja CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 daliai ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui.            Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktÄ savivaldybės savarankiÅ¡kosioms funkcijoms priskirta pagal įstatymų nustatytÄ kompetencijÄ gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiÅ«ra ir kontrolė.

Konstitucijos valstybės teritorijos administraciniams vienetams yra laiduojama savivaldos teisė (Konstitucijos 119 str.). Konstitucijos 120 str. 2 d. nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog vietos savivaldos organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai yra įtvirtinti Konstitucijoje. Konstitucijoje vietos savivalda įtvirtinama kaip savaveiksmiÅ¡kumo pagrindais veikianti vietinė vieÅ¡ojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nėra pavaldi valstybės valdžios institucijoms.

Vietos savivaldos administravimo subjektai įstatymų apibrėžtose ribose (CK 4.84) veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai. Savivaldybės administracijos direktorius turi teisę savarankiÅ¡kai nustatyti priimamo įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį. Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktas, kuriuo nustatomas privalomas ginčijamo įsakymo turinys, tiesiogiai prieÅ¡tarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies ir įstatymų nustatytai savivaldybių sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvei vykdant savarankiÅ¡kÄ sias savivaldybės funkcijas.             Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis vieÅ¡ojo administravimo subjektams nustato pareigÄ užtikrinti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant joms pavestus uždavinius, susijusius su Å«kinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams, iÅ¡skyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sÄ lygų neįmanoma iÅ¡vengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Pažymi, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai (per 20 Å«kio subjektų), teikdami bÅ«sto administravimo paslaugas, iÅ¡ esmės konkuruoja paslaugos teikimo kaina (tarifu Lt/m2).

Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Vyriausybės nutarimo 2.2 punktÄ , bÅ«tų priverstas įsakymu nustatyti konkretų administravimo mokesčio tarifÄ bÅ«sto administravimo paslaugoms teikti. Tokiu bÅ«du administratoriai, teikdami paslaugas ir vadovaudamiesi įsakymu, privalėtų taikyti tik jame nurodytÄ tarifÄ ir negalėtų taikyti mažesnio administravimo mokesčio, dėl ko bÅ«tų nekonkurencingi. Pažymi, jog administratoriai paskiriami laikui, kol bus įsteigta daugiabučių namų patalpų savininkų bendrija arba kol sudaroma jungtinės veiklos sutartis.

Vadinasi, administratorius turėtų taikyti įsakyme nurodytÄ tarifÄ nepaisant tarifo dydį įtakojančių veiksnių pokyčio (pvz., infliacija, minimalaus darbo užmokesčio pokytis, nuostatų pakeitimai). Taip savivaldybės administratorius tiesiogiai įtakotų administravimo paslaugų rinkÄ , įsakymais reguliuodamas administravimo paslaugų teikimo kainÄ . Pažymi, jog Å¡ių skirtingų konkurencijos sÄ lygų sudarymas, dėl Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punkto nuostatos gali bÅ«ti pagrįstas tik Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.

Konkretaus administravimo paslaugos mokesčio dydžio nustatymas nėra sÄ lygotas Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ yra priimtas vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 3 dalimi. CK 4.84 straipsnio 3 dalis nesuteikia Vyriausybei teisės nustatyti administravimo mokesčio tarifo, jo apskaičiavimo ar taikymo metodikos, taip pat nesuteikia teisės įpareigoti administracijos direktorių nustatyti konkretų administravimo paslaugos mokestį įsakyme, iÅ¡reikÅ¡tÄ Lt/m2, o tik suteikia teisę patvirtinti pavyzdinius nuostatus.

CK 4.84 straipsnio 3 dalis taip pat nenustato Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo apribojimų. Nesant įstatyminio reglamentavimo, kuriuo administracijos direktorius bÅ«tų įpareigotas nustatyti konkretų administravimo mokestį kiekviename įsakyme, kuriuo paskiriamas administratorius, bet koks bandymas varžyti administravimo paslaugų teikėjų konkurencijÄ prieÅ¡tarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai ir bÅ«tų pripažįstamas negaliojančiu. Teigia, kad Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas,  kuriame  numatyta, jog savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi bÅ«ti nurodytas konkretus mokestis už bendrosios nuosavybės administravimÄ , prieÅ¡tarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.              Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime (b.l. 22-25) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Â praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad su Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pozicija nesutinka, mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nepažeidė LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.2 punkto reikalavimų dėl mokesčio nustatymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose, kuriais konkretus subjektas buvo skiriamas konkrečių namų administratoriumi, buvo nurodoma, kad administratorius yra įpareigojamas nevirÅ¡yti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintÄ Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikÄ nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio. Mano, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pasirinkimas bÅ«tent tokia forma įsakyme dėl konkretaus administratoriaus skyrimo nustatyti administravimo mokestį yra tinkamas Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto reikalavimų įgyvendinimas.

Pažymi, kad teisės aktuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, kad nustatant, ar teisės norma, kurioje nėra tiesiogiai lingvistiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, yra privalomo pobÅ«džio, ji turi bÅ«ti aiÅ¡kinama pagal bendruosius teisės normų aiÅ¡kinimo metodus: turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektÄ ir interesÄ kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryÅ¡ius su kitomis normomis.

Pažymi, kad nuo 2002 m. birželio 1 d. galiojusios Vyriausybės nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų redakcijos 8.1. punktas numatė, kad administratorius apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesines įmokas ir paskirsto proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) pagal šias išlaidas: bendrosios nuosavybės administravimo išlaidas, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis savivaldybės institucijos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika.

Nuo 2002 m. birželio 1 d. galiojusi Å¡io teisės akto redakcija numatė galimybę daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo iÅ¡laidas nustatyti dviem bÅ«dais, t.y. savivaldybės institucija turėjo teisę arba nustatyti konkrečius tarifų dydžius, arba patvirtinti metodikÄ , pagal kuriÄ apskaičiuojami tarifai. Vilniaus miesto savivaldybė pasirinko antrÄ jį bÅ«dÄ , nes 2006 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1206 patvirtino Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikÄ .

Pažymi, kad minėtas teisės aktas galioja iki dabar, todėl jis privalomai turi bÅ«ti vykdomas visiems jame nurodytiems subjektams. Taigi sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant to paties teisės akto nuostatas (Vyriausybės nutarimo 2.2 p. ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.1 p.), pagrįstai galima teigti, kad LR Vyriausybė minėtu nutarimu sukÅ«rė tokį teisinį reglamentavimÄ , kuriuo suteikė vietos savivaldos institucijoms teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ dviejų tarifų nustatymo bei nurodymo bÅ«dų.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose, kuriais konkretus subjektas buvo skiriamas konkrečių namų administratoriumi, nurodžius, kad administratorius yra įpareigojamas nevirÅ¡yti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintÄ Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikÄ nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, Vyriausybės nutarimo nuostatos buvo įgyvendintos vienu iÅ¡ leistinų bÅ«dų, todėl galima pagrįstai konstatuoti, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teiginiai dėl teisės aktų pažeidimų yra atmestini kaip nepagrįsti.

Nustatant, ar teisės norma, kurioje nėra tiesiogiai lingvistiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo yra privalomo pobÅ«džio, ji turi bÅ«ti aiÅ¡kinama pagal bendruosius teisės normų aiÅ¡kinimo metodus: turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektÄ ir interesÄ , kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryÅ¡ius su kitomis normomis. Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto nuostatų, susijusių su mokesčio už administravimÄ nustatymu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose, paskirtis - teisinio tikrumo daugiabučių namų bendraturčiams (dėl mokėtinų įmokų už administravimÄ ) sukÅ«rimas.

Tačiau nepriklausomai nuo to, ar administratoriaus paskyrimo įsakymuose administravimo mokestis bus nustatytas konkrečiu tarifo dydžiu, ar duodant nuorodÄ Ä¯ teisės aktais patvirtintÄ tarifo nustatymo metodikÄ , konkretaus daugiabučio namo bendraturtis informacijÄ apie taikomÄ tarifo dydį bet kokiu atveju gaus administratoriui įvykdžius kitas teisės normas (Vyriausybės nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.7 p. ir kt.).

PrieÅ¡ingai, administratoriaus paskyrimo įsakyme nurodžius konkretų mokestį už namo administravimÄ , bus pažeisti daugiabučių namų savininkų interesai, kadangi savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme konkrečiai nustačius konkretų mokestį už namo administravimÄ , bus apribota laisva konkurencija bei bendrasavininkų galimybė už namo administravimÄ mokėti rinkos siÅ«lomas geriausias kainas. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad daugiabučio namo administratorius mokestį už namo administravimÄ skaičiuoja tokį, kokį lemia konkurencinga rinkos kaina, ir jis bÅ«na gerokai mažesnis, nei turėtų bÅ«ti apskaičiuotas pagal administravimo mokesčio apskaičiavimo metodikÄ .

Vilniaus miesto administracijos direktoriaus sprendimas įsakymuose dėl administratoriaus paskyrimo nustatyti ne konkretų administravimo mokestį, o tiesiog nurodyti, kad skaičiuojamas konkretus administravimo mokestis negali virÅ¡yti administravimo tarifų apskaičiavimo metodikoje nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, yra naudingas daugiabučių namų bendrasavininkams, nes tai suteikia jiems teisę suderėti mažesnį administravimo mokestį. Pažymi, kad administratoriaus paskyrimo įsakymuose nustačius konkretų administravimo mokesčio tarifÄ , iÅ¡ryÅ¡kėtų teisinio reglamentavimo spraga, kadangi dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuojama, ar namo administratorius turėtų teisę skaičiuoti mažesnį nei administratoriaus paskyrimo įsakyme nurodytÄ administravimo mokestį, taip pat kieno iniciatyva, pagal kokiÄ tvarkÄ ar taisykles turėtų bÅ«ti pakeičiamas administravimo mokestis, kai namo administratorius ir bendrasavininkai sudera kitokį namo administravimo mokestį, nei kad nurodytas administratoriaus paskyrimo įsakymuose, ir pan.             PraÅ¡ymas tenkintinas.             Byloje kilęs ginčas dėl administravimo mokesčio nustatymo skiriant daugiabučių namo administratorių prižiÅ«rėti, tvarkyti bei remontuoti namo bendrojo naudojimo patalpas.

             Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-11-24 priėmė įsakymÄ Â Nr. 30-2065 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-26 „Dėl AB „Rubikon City Service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“, kuriuo papildė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-26 „Dėl AB „Rubicon City Service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintÄ Â AB „City Service“ (buvusi AB „Rubicon City Service“) administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡Ä Â 73, 74 eilutėmis pagal priedÄ , įpareigojo AB „City Service“ nevirÅ¡yti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. I-1206 patvirtintÄ Â Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo metodikÄ nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio (b.l. 34-35).

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-10-20 teikimais Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , siÅ«lydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui svarstyti teikimų prieduose nurodytų įsakymų pakeitimo klausimus ir nustatyti juose priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius (b. l. 5-9).            LR savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nustatęs, jog savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas:

1) atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia raÅ¡ytinį reikalavimÄ neatidėliojant įgyvendinti įstatymÄ , vykdyti Vyriausybės sprendimÄ . Vyriausybės atstovo reikalavimÄ savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtÄ sprendimÄ Vyriausybės atstovui turi bÅ«ti praneÅ¡ta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) per 10 dienų nuo praneÅ¡imo apie atsisakymÄ Ä¯vykdyti reikalavimÄ gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Å¡ios dalies 1 punkte nurodytÄ Vyriausybės atstovo reikalavimÄ , atsisako jį vykdyti) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismÄ dėl Å¡io savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.          Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2. 2 punkte (Nr. 235, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1421 (2010-03-18), t.y. aktuali redakcija nuo 2010-03-19 ir galiojo iki 2011-10-19) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi bÅ«ti nurodytas daugiabučio namo (namų) adresas, jo naudingasis plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) ir kitų patalpų skaičius, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo plotas ir patalpų savininkų teisės į jį ar jo dalį, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas), mokestis už bendrosios nuosavybės administravimÄ , nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika.

Administravimo faktas registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nurodomas administratorius.            Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-248-916/2007 dėl Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų pasisakė, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas, vykdant Civilinio kodekso 4.84 str. 3 dalį, kurioje nustatyta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

IÅ¡ tokios normos konstrukcijos bei iÅ¡ Pavyzdinių nuostatų turinio galima spręsti, kad savivaldybės atitinkamos institucijos patvirtinti nuostatai gali nustatyti platesnį Å¡ių santykių reglamentavimÄ , tačiau jis neturi prieÅ¡tarauti Vyriausybės patvirtintiems pavyzdiniams nuostatams, ir pavyzdiniuose nuostatuose iÅ¡dėstyti reikalavimai privalomi visoms savivaldybėms. Pavyzdinių nuostatų 1 punktas nustato, kad Å¡ie nuostatai taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kai Å¡iÄ funkcijÄ atlieka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius.

                       Pagal LR vietos savivaldos 4 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla, o visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.             Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktÄ savivaldybės savarankiÅ¡koms funkcijoms priskirta pagal įstatymų nustatytÄ kompetencijÄ gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiÅ«ra ir kontrolė.

Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 36 punktÄ , valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra kitos pagal įstatymus perduotos funkcijos, o Å¡iuo atveju savivaldybės funkcija perduota savivaldybei CK ir jo pagrindu priimto Vyriausybės nutarimo nuostatomis.            Pagal LR vietos savivaldos 29 straipsnio 8 dalies 1 punktÄ (redakcija nuo 2010- 01- 01) savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniÅ¡kai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimÄ savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.

            LR vietos savivaldos 29 straipsnio 8 dalies 1 punkte (redakcija nuo 2010-01-01) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniÅ¡kai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimÄ savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.             Darytina iÅ¡vada, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p., 29 str. 8 d. 1 p. nuostatos ir LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 p. (redakcija nuo 2010-03-19) numato pareigÄ savivaldybės administracijos direktoriui įsakymu skiriant daugiabučio namo administratorių, nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, nenustatęs priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčių, pažeidė Vyriausybės 2001-05- 23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punkte (redakcija nuo 2010 03 19) nustatytÄ reikalavimÄ . Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , vertintina, kad atsakovės argumentai, jog Vyriausybės nutarimu patvirtinti pavyzdiniai nuostatai yra rekomendacinio pobÅ«džio ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti administracijos direktorių ginčijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifÄ , nepagrįsti.

Atsakovė be pagrindo tvirtina, kad įvykdžius reikalavimÄ , ginčo įsakyme ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 p. bÅ«tų dvi prieÅ¡taringos teisės normos: viena - numatanti, kad administratorius turi nevirÅ¡yti pagal patvirtintÄ metodikÄ nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita - nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį.

Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas administravimo mokestis administravimo akte ir administratoriaus apskaičiuotas mokestis neturėtų skirtis, nes abu turėjo bÅ«ti nustatomi vadovaujantis savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika. Administratorius apskaičiuoja administravimo mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ , kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių (Pavyzdinių nuostatų 8.1 p.).

Nuo 2011 10 19 iki Å¡iol galiojanti Pavyzdinių nuostatų 8.1. punkto redakcija nustato, kad administratorius apskaičiuoja administravimo mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ , kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių. Vertintina, kad nuostatų konkuravimo administratoriui apskaičiuojant mokesčius už administravimÄ nėra.                    Atsakovė praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.2 punktas neprieÅ¡tarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 ir 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai.                     Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

                   Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus. Nagrinėjamu atveju Vyriausybės nutarimas negali prieÅ¡tarauti minėtai nuostatai, nes Vyriausybė nutarimu Nr. 603 įgyvendino CK nuostatas.                     Konstitucijos 120 straipsnyje nustatyta, kad valstybė remia savivaldybes, savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į tai, kad privalomÄ administravimÄ apibrėžia CK nuostatos, savivaldybė, nustatydama privalomÄ administravimÄ , negali nepaisyti CK nuostatų, kuriose reglamentuojamas bendrosios nuosavybės valdymas.                    LR konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams, iÅ¡skyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sÄ lygų neįmanoma iÅ¡vengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Vyriausybės nutarimo 2.2. p. negali prieÅ¡tarauti minėtoms nuostatoms, kadangi pagal CK 4.236 str. 2 d. ir 4.238 str. 1 d. nuostatas administravimÄ nustatančiame akte turi bÅ«ti nustatytas atlyginimo administratoriui dydis, t. y., nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, leidžiančių konstatuoti Konkurencijos įstatymo pažeidimÄ - skirtingų konkurencijos sÄ lygų neįmanoma iÅ¡vengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis CK normomis, t. y. mokestis už administravimÄ turi bÅ«ti nustatomas vykdant įstatymÄ .                     Civilinio kodekso 4.84 str. 1 dalis nustato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Pagal Civilinio kodekso 4.84 str.2 dalį administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtÄ remdamasis Å¡io kodekso 4.240 straipsniu. Civilinio kodekso 4.237 str. 1 dalis nustato asmenis, kurie gali bÅ«ti turto administratoriais. Civilinio kodekso 4.238 str. 1 dalyje numatyta, kad turto administratorius turi teisę į atlyginimÄ , nustatytÄ administravimÄ nustatančiame akte, iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal įstatymÄ administravimas yra nemokamas. LR Vyriausybės nutarimo 2.2 punktas, numatantis administracijos direktoriaus įsakymo dėl administratoriaus skyrimo turinį, negali bÅ«ti laikomas prieÅ¡taraujančia Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punkto nuostatai ir Konstitucijos 120 str. 2 daliai.

Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas šiuo atveju nustato administravimo akto turinį, kuris atsispindi ir LR Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto nuostatoje, numatančioje, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi bÅ«ti nurodytas mokestis už administravimÄ . Vyriausybė ginčijamo nutarimo 2.2 punkte nenustatė jokio konkuruojančio ar prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo, atkartojo Civiliniame kodekse įstatymo leidėjo nustatytas nuostatas ir konkretizavo administruojamÄ turtÄ apibÅ«dinančius bei turto administratorių identifikuojančius duomenis.

Abejonių dėl LR Vyriausybės nutarimo konstitucingumo, jo atitikimo įstatymams kolegijai nekyla, todėl atsakovės praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ netenkintinas.                    Pažymėtina, kad atsakovė jai valstybės deleguotÄ Â pareigÄ Â nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ Â perkėlė privačiam asmeniui.                   Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-24 įsakyme Nr. 30-2065 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-26 „Dėl AB „Rubikon City Service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.              Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,                n u s p r e n d ė:

                 Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ Â tenkinti.              Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-24 įsakyme Nr. 30-2065 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-26 „Dėl AB „Rubikon City Service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.             Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai.

            Teisėjai                                                                              Liuda Arlauskienė                                                                                                    Raimondas Blauzdžius                                                                                                Liudmila Zaborovska Â