87d73fed-552b-4713-9eff-3a35ce534bbc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-163-273/2016(Proceso Nr. 2-69-3-09375-2015-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.10.; 3.3.1.21.; 3.3.1.22. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prašau“ atstovo advokato G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14339-800/2015 pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PraÅ¡au“ dėl reklaminio įrenginio nukėlimo, trečiasis asmuo Kauno senamiesčio draugija, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti ar iÅ¡ardyti jai priklausantį Reklaminį stulpÄ , esantį Å¡alia (duomenys neskelbtini), pastato, ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei nustatytu terminu to neatlikus, pripažinti teisę ieÅ¡kovei atlikti Reklaminio stulpo nukėlimo ar iÅ¡ardymo darbus, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡siieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės.IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovės Reklaminis stulpas įrengtas prieÅ¡taraujant Kauno miesto iÅ¡orinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendiniams, Reklaminio stulpo projektas nėra suderintas, jis eksploatuojamas pažeidžiant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Atsakovė neturi leidimo skleisti iÅ¡orinę reklamÄ ant Reklaminio stulpo, nes iki Å¡ios dienos nėra pateikusi praÅ¡ymo tokį leidimÄ iÅ¡duoti, vadovaujantis IÅ¡orinės reklamos įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 ir Leidimų įrengti iÅ¡orinę reklamÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-655.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Nurodė, kad atsakovė parengė reikalingÄ dokumentacijÄ ir projektus dėl leidimo ant visų jai priklausančių statinių įrengti iÅ¡orinę reklamÄ , tačiau ieÅ¡kovei 2012 m. vasario 17 d. pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯rengti iÅ¡orinę reklamÄ nebuvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, o tik pateiktos pastabos ir procedÅ«ra nebuvo pabaigta, nes nebuvo priimtas sprendimas, nei iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯rengti iÅ¡orinę reklamÄ , nei neiÅ¡duoti leidimÄ Ä¯rengti iÅ¡orinę reklamÄ . Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės 2014 m. spalio 30 d. pateikto atsakymo Nr.43-2-1403 į 2014 m. rugsėjo 29 d. atsakovės praÅ¡ymÄ dėl sutikimo dėl iÅ¡orinės reklamos derinimo nėra aiÅ¡ku, ar leidimas iÅ¡duotas, ar leidimas neiÅ¡duotas, nes jame nepateikti jokie motyvai.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl Reklaminio stulpo nukėlimo ar iÅ¡ardymo, nes pagal Statybos įstatymÄ tokia teisė suteikta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti ar iÅ¡ardyti jai priklausantį Reklaminį stulpÄ , esantį Å¡alia (duomenys neskelbtini) , pastato ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei nustatytu terminu to neatlikus, pripažino teisę ieÅ¡kovei atlikti Reklaminio stulpo, esančio Å¡alia (duomenys neskelbtini), pastato nukėlimo ar iÅ¡ardymo darbus, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡siieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės; priteisė iÅ¡ atsakovės 41 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovei buvo iÅ¡duotas leidimas  įrengti iÅ¡orinę reklamÄ Kauno miesto savivaldybės teritorijoje ar ne, ir ar ieÅ¡kovė įgijo teisę praÅ¡yti įpareigoti atsakovę nukelti ar iÅ¡ardyti jai priklausantį Reklaminį stulpÄ , esantį Å¡alia pastato (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovės Reklaminis stulpas prie namo (duomenys neskelbtini) stovi be leidimo, todėl ieÅ¡kinį pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Teismas ieÅ¡kovę Å¡ioje byloje laikė tinkamu ieÅ¡kovu. Nurodė, kad ginčo statinys, t.y. Reklaminis stulpas yra pastatytas daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų, o pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) virÅ¡ininko 2014 m. sausio 8 d.

įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklių patvirtinimo“ 42.7 punktÄ , VTPSI skundų ir praneÅ¡imų dėl statybos neturint statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius, nenagrinėja, jei paaiÅ¡kėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieÅ¡ 10 metų. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę įpareigoti atsakovę nukelti ar iÅ¡ardyti jai priklausantį Reklaminį stulpÄ , kadangi pagal LR Ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d.

įsakymÄ Nr. 4-670 „Dėl iÅ¡orinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ ir LR Ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 405 „Dėl iÅ¡orinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios,  III- dalies 14.5 punktÄ , leidimÄ iÅ¡duodanti institucija (Savivaldybė) nustato terminÄ , per kurį, pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡ardytas reklaminis įrenginys, nukabinta reklama ir sutvarkyta aplinka.

Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovė neįvykdė 2014 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1052-505/2015 ir nepateikė atsakovei atsakymo į praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ iÅ¡orinei reklamai įrengti. Nurodė, kad minėtas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas įvykdytas ir procedÅ«ra buvo užbaigta. Be to, atsakovė neskundė nei ieÅ¡kovės 2014 m. birželio 10 d. raÅ¡to Nr. (33.200) R-3633, kuriuo ieÅ¡kovė pareikalavo pateikti dokumentus, nei 2014 m. liepos 1 d. raÅ¡to Nr. (33.200) R-4070, kuriuo ieÅ¡kovė atsisakė pritarti atsakovės iÅ¡orinės reklamos įrengimo projektui ir leidimui įrengti iÅ¡orinę reklamÄ , todėl teismas Å¡iuos ieÅ¡kovės sprendimus laikė galiojančiais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės atstovas pateikė praÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus: KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros Ministerijos Kauno skyriaus 2015 m. spalio 19 d. atsakymÄ Ä¯ atsakovės praÅ¡ymÄ .

Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės, įpareigoti nusikelti ar iÅ¡ardyti atsakovei priklausantį reklaminį stulpÄ , pagrįstumo1. Teismas nevertino pateiktų įrodymų ir reikÅ¡mingų norminių teisės aktų nuostatų visumos, neatsižvelgė į Reklamos įstatymo (RÄ®) 19 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , kad nėra RÄ® 12 straipsnio 12 dalyje įtvirtintai normai taikyti reikalingų aplinkybių - pasibaigusio ar panaikinto leidimo, nėra RĮ nustatytų kitų pagrindų, kuriais remiantis bÅ«tų galima griauti ar ardyti reklaminį stulpÄ .

Šiuo atveju net pripažinus, jog reklaminis stulpas stovi be leidimo išorinės reklamos skleidimui, neatsiranda aplinkybės reikalingos minėtos normos taikymui, nes neišdavus leidimo nėra galimas ir jo panaikinimas ar pasibaigimas;2. Atsakovė negali įvykdyti ir išardyti reklaminio įrenginio, nes tokio nevaldo, o tuo labiau nukabinti išorinės reklamos kurios nėra. Išorinės reklamos registre, kurį tvarko ieškovė, nėra jokių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) esantis statinys yra užregistruotas kaip išorinės reklamos įrenginys, kuriam buvo išduotas leidimas, ar buvo panaikintas ar pasibaigęs leidimas;3.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovė, nors ir neturėjo leidimo, tačiau skleidė iÅ¡orinę reklamÄ ant reklaminio stulpo. Vien aplinkybė, jog atsakovei nebuvo suteiktas leidimas skleisti iÅ¡orinę reklamÄ negali pagrįsti ieÅ¡kovės turimos reikalavimo teisę reikalauti nukelti ar iÅ¡ardyti atsakovei priklausantį stulpÄ ;4. IeÅ¡kovė nekėlė klausimo dėl neteisėtų statybų ir iÅ¡ to kylančių padarinių paÅ¡alinimo, todėl teismas, remdamasis VTPSI prie Aplinkos ministerijos virÅ¡ininko 2014 m. sausio 8 d.

įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos prie taisyklių patvirtinimo“ 42.7 punkto nuostata, kurios taikymui reikÅ¡minga aplinkybė yra neteisėtumo konstatavimas, nepagrįstai iÅ¡plėtė ieÅ¡kovės reikalavimo ribas, tuo pačiu netinkamai patvirtino keliamo reikalavimo pagrįstumÄ . Net ir pripažinus, kad VTPSI skundų ir praneÅ¡imų nenagrinėja, nėra pagrįstas pagrindas teigti, jog tokiÄ teisę tuomet turi Savivaldybės administracija;5.

Teismas nevertino, kad statinys (įrenginys) yra Kauno miesto Senamiesčio kultÅ«ros paveldo apsaugos zonoje. Nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė inicijuoja statinio griovimÄ dėl iÅ¡orinės reklamos skleidimo, ar dėl to, kad jis trukdo praeiti pėstiesiems.Dėl iÅ¡orinės reklamos ir reklamos įrenginių teisinio reguliavimo6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog reikalaujamas griauti stulpas yra speciali iÅ¡orinės reklamos pateikimo priemonė ir ant jo atsakovė skleidžia reklamÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė skleidė reklamÄ neturėdama leidimo, be to, iÅ¡ 2015 m. birželio 25 d. antstolio M. P. suraÅ¡yto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog ant ginčijamo reklamos stulpo nėra reklamos, leidžiančios teigti, jog reklaminis stulpas yra iÅ¡orinės reklamos pateikimo priemonė;7. Teismas nepritaikė nuostatų dėl neteisėtų statybų padarinių. Reklaminio stulpo kaip statinio nugriovimui turi bÅ«ti taikomos Statybos įstatymo 35 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios statinio nugriovimÄ .

Nenustačius Å¡ių aplinkybių nagrinėjamos bylos kontekste, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė neturi pagrįstos reikalavimo teisės;8. Teismas neskyrė skirtingų sÄ vokų reiÅ¡kiančių statinį ir įrenginį reikÅ¡mių, todėl rėmėsi teisės normomis, kurios reguliuoja skirtingus santykius. IeÅ¡kovė virÅ¡ijo savo kompetencijÄ reikalaudama nukelti ar iÅ¡ardyti stulpÄ priklausantį atsakovei.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodė tokius argumentus:1. IÅ¡ ne teisės negali kilti teisė, t.y. faktas, kad atsakovė nėra gavusi leidimo ir nėra procedÅ«ros jį panaikinti ar jam pasibaigti, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti paÅ¡alinti reklaminį įrenginį, kuris stovi ant Kauno miesto savivaldybei priklausančio statinio - gatvės be jokio teisinio pagrindo;2. IeÅ¡kovė reikalauja paÅ¡alinti ne Å¡iaip kažkokį atsakovei priklausantį stulpÄ , kaip bando teigti apeliantė, tačiau bÅ«tent reklaminį įrenginį.

Tai, kad ginčo objektas yra skirtas skleisti reklamÄ patvirtina pačios atsakovės teismui pateikti dokumentai, jos pačios ginčo objekto įvardinimas reklaminiu įrenginiu, pripažinimas, kad turi sutartinių įsipareigojimų reklamos užsakovams;

3. Antstolio M. P. 2015 m. birželio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo tik tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo momentu ant ginčo stulpo nebuvo skleidžiama reklama. Apeliantės argumentas, kad nėra konstatuota, jog negavusi leidimo skleisti iÅ¡orinę reklamÄ ant stulpo apeliantė tai darytų neteisėtai ir todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog reklama buvo skleidžiama ir atitinkamai nėra pagrindo taikyti RÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , yra nepagrįstas ir paneigtas byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų.

Teismas nekonstatavo jokios savavalinės statybos ar kitų statybÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir pagrįstai bei teisėtai ieÅ¡kovės reikalavimo teisę kildino iÅ¡ RÄ® 19 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ;4. Aplinkybė, jog ginčo objektas kažkada galimai buvo pastatytas teisėtai, nepaneigia aplinkybės, kad dabar jam stovėti ir eksploatuoti bÅ«tinas leidimas ir jis turi atitikti dabar galiojančių teisės aktų reikalavimus;5. Apeliantė, teigdama, kad ginčo stulpas yra nekilnojamasis statinys ir jo nugriovimui turi bÅ«ti taikomos Statybos įstatymo 35 straipsnio nuostatos, netinkamai interpretuoja teisės normas;6.

Atsakovė savo teisėms į 41 reklaminį stulpÄ pagrįsti pateikė tik prekių gabenimo važtaraščius. Apeliantės teiginys, kad ji valdo nekilnojamÄ jį daiktÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, (duomenys neskelbtini) yra statinys - gatvė, kuris yra nekilnojamas turtas, priklausantis Kauno miesto savivaldybei, ant jo negali atsirasti kitas nekilnojamasis turtas, priklausantis atsakovei. Å aligatvis yra gatvės sudedamoji dalis. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas priima į bylÄ apeliantės UAB „PraÅ¡au“ pateiktus paaiÅ¡kinimus ir naujus įrodymus (b.l. 163-168) ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktus paaiÅ¡kinimus ir naujus įrodymus (b.l. 170-185), kadangi Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo nukelti reklaminį įrenginį teisėtumo.Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „PraÅ¡au“ priklauso reklaminis įrenginys (Reklaminis stulpas), esantis Å¡alia (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo 1993 m. iÅ¡ Kauno miesto buitinių paslaugų kombinato „Pažanga“. Atsakovė UAB „PraÅ¡au“ 2012-02-17 pateikė praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo įrengti iÅ¡orinę reklamÄ . Kadangi praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, atsakovė pateikė skundÄ Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡nagrinėti UAB „PraÅ¡au“ 2012-02-17 praÅ¡ymus pritarti iÅ¡orinės vaizdinės reklamos įrenginio projektui ir dėl leidimo įrengti iÅ¡orinę reklamÄ savivaldybės teritorijoje iÅ¡davimo.

Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ , 2014-06-10 raÅ¡tu Nr. (33.200)R-3633 kreipėsi į UAB „PraÅ¡au“ praÅ¡ydama „kuo skubiau pateikti kartu su 2012-02-17 praÅ¡ymu pateiktÄ ir pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-02-22 pateiktas pastabas pataisytÄ iÅ¡orinės vaizdinės reklamos įrengimo projektÄ , kad Kauno miesto savivaldybės administracija galėtų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimÄ dėl leidimo iÅ¡davimo/neiÅ¡davimo“.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-07-01 raÅ¡tu Nr. (33.200)R-4070 informavo UAB „PraÅ¡au“, jog atsižvelgiant į tai, kad Å¡i įmonė jokių dokumentų nepateikė, savivaldybės administracija neturi galimybės pritarti iÅ¡orinės reklamos įrengimo projektui ir iÅ¡duoti leidimo įrengti iÅ¡orinę reklamÄ . Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 metais pradėta UAB „PraÅ¡au“ pateikto projekto nagrinėjimo procedÅ«ra buvo baigta _ leidimas įrengti iÅ¡orinę reklamÄ atsakovei nėra iÅ¡duotas.Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. reglamentuota, jog įrengti ir skleisti iÅ¡orinę reklamÄ yra draudžiama, neturint leidimo įrengti iÅ¡orinę reklamÄ .

Ginčo Reklaminio stulpo projektas nėra suderintas ir atsakovė neturi leidimo skleisti iÅ¡orinę vaizdinę reklamÄ , todėl konstatuotina, jog atsakovės Reklaminis stulpas įrengtas ir eksploatuojamas pažeidžiant Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. nuostatas. Reklamos įstatymo 12 str. 4 d. nuostatos numato, jog iÅ¡orinė reklama turi bÅ«ti įrengiama vadovaujantis projektavimÄ , statybÄ , kultÅ«ros paveldo objektų ir kraÅ¡tovaizdžio apsaugÄ , teritorijų planavimÄ ir valstybinės kalbos vartojimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, IÅ¡orinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais iÅ¡orinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais iÅ¡orinės reklamos įrengimo reglamentais.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006-05-18 sprendimu Nr. T-206 patvirtintas Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialusis planas, kurio 48 p. numatyta, kad reklaminis įrenginys negali būti įrengiamas ant dviračių takų, šaligatvio pėsčiųjų srautų zonoje, o 49 p. įtvirtinta, jog draudžiama statyti reklaminius įrenginius ant šaligatvių, siauresnių kaip 2 m (viešojo transporto stotelėse esanti šaligatvio dalis, skirta keleiviams laukti, suolams pastatyti, taip pat stovintys medžiai į šaligatvio plotį neįskaičiuojami).

Reklaminis įrenginys turi būti lengvai apeinamas iš visų pusių mažiausiai 0,9 m spinduliu. Byloje nustatyta, kad ginčo Reklaminis stulpas yra įrengtas ant šaligatvio pėsčiųjų srautų zonoje ir jis nėra lengvai apeinamas iš visų pusių mažiausiai 0,9 m spinduliu, t.y. iš vienos pusės atstumas nuo Reklaminio stulpo iki laiptų krašto yra 0,84 m, iki šaligatvio krašto tesiekia 0,54 m. Reklaminis stulpas neatitinka Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano, tokiu būdu prieštarauja ir Reklamos įstatymo 12 str. 4 d. nuostatoms.

RÄ® 12 str. 12 d. įtvirtinta, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimÄ , reklaminės veiklos subjektas privalo per savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytÄ terminÄ iÅ¡ardyti specialiÄ iÅ¡orinės reklamos pateikimo priemonę arba nukelti reklamÄ , todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad reklamos stulpui stovint be leidimo iÅ¡orės reklamos skleidimui, neatsiranda aplinkybės reikalingos minėtos normos taikymui, nes neiÅ¡davus leidimo nėra galimas jo panaikinimas ar pasibaigimas.

Ta aplinkybė, kad ginčo objektas kažkada galimai buvo pastatytas teisėtai, nepaneigia aplinkybės, kad dabar jam stovėti ir eksploatuoti bÅ«tinas leidimas ir jis turi atitikti Å¡iuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Toks leidimas skleisti reklamÄ ant ginčo objekto apeliantei nebuvo iÅ¡duotas nuo pat ginčo objekto įsigijimo.Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad, ieÅ¡kovė neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ nusikelti ar iÅ¡ardyti Reklaminį stulpÄ . Ginčo statinys (Reklaminis stulpas) yra pastatytas daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų, o pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos virÅ¡ininko 2014 m. sausio 8 d.

įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo 42.7 punktÄ , skundų ir praneÅ¡imų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenagrinėja: „ Dėl statybos neturint statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiÅ¡kėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieÅ¡ 10 metų“.

Byloje nustatyta, kad ginčo statinys Å¡ioje vietoje stovi daugiau kaip 10 metų, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir atsakovės pateikti įsigijimo dokumentai (b.l. 41-42). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal LR Ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymÄ Nr. 4-670 „Dėl iÅ¡orinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo ir LR Ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 405 „Dėl iÅ¡orinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“,  III- dalies 14.5 punktÄ , leidimÄ iÅ¡duodanti institucija (Savivaldybė) nustato terminÄ , per kurį, pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡ardytas reklaminis įrenginys, nukabinta reklama ir sutvarkyta aplinka.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad ginčo stulpas yra nekilnojamasis statinys ir jo nugriovimui turėtų bÅ«ti taikomos LR Statybos įstatymo 35 straipsnio nuostatos.

Sutinkamai su CK 4.253 straipsnio 1 dalimi nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės (tame tarpe ir nuosavybės teisė) į juos yra registruojamos nekilnojamojo turto registre ir nurodyta imperatyvioji nekilnojamųjų daiktų įregistravimo sÄ lyga – daiktai turi bÅ«ti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė savo teises į reklaminį stulpÄ grindžia tik prekių gabenimo važtaraščiais, kuriuose nurodyta, kad atsakovei buvo perduoti reklaminiai stendai. Å ie dokumentai patvirtina, kad atsakovė valdo reklaminius įrenginius, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybės administracija turi teisę reikalauti juos nukelti ar iÅ¡ardyti.Atsakovė teikdama į bylÄ naujus įrodymus nurodė, kad ginčo įrenginys yra pastatytas kultÅ«ros paveldo vietovės – Kauno senamiesčio teritorijoje, todėl, atsakovės nuomone, jį nukeliant ar iÅ¡ardant bÅ«tini ne tik Kauno miesto savivaldybės, bet ir KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno skyriaus raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai.

Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 6 p., raÅ¡ytinis pritarimas griovimo projektui privalomas kultÅ«ros paveldo statinio griovimo atveju. Å iuo atveju ginčo objektas nėra kultÅ«ros paveldo vertybė, jis nėra įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ , todėl jį nukeliant ar iÅ¡ardant kitų institucijų pritarimas yra nereikalingas.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė ginčo statiniui neturi galiojančio leidimo įrengti iÅ¡orinę reklamÄ , todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ Â pagrįstai  įpareigojo atsakovę jį nusikelti ar iÅ¡ardyti.

Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1p.).IÅ¡ atsakovės paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ â€“ 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:              Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                         Dalė Burdulienė                                                                                                Izolda Nėnienė                                                                                                Mindaugas Å imonis