87d52e23-8f2c-46ce-9908-4ee75e6fcf71 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1542-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01905-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.8.1.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.8.12.; 3.1.7.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos turtai“ ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl prievolės įvykdymo natÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Dainavos turtai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ V. S. įvykdyti 2006 m. gegužės 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodytÄ prievolę natÅ«ra, t. y. savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikinÄ statinį – picerijÄ â€žPalermo“, kuris 2013 m. kovo 12 d.

UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti ir atsakovui per teismo nustatytÄ terminÄ nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieÅ¡kovei juos atlikti pačiai atsakovo lėšomis bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir atsakovas yra 0,2500 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kurių kiekvienam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis.

Žemės sklypo 1/2 dalį ieÅ¡kovė įsigijo iÅ¡ atsakovo pagal tarp Å¡alių sudarytÄ 2006 m. gegužės 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 5.6 punktÄ Å¡alys susitarė, kad atsakovas, kaip pardavėjas, įsipareigoja savo lėšomis nugriauti žemės sklype, kurio dalis parduodama, esantį laikinÄ pastatÄ â€“ picerijÄ â€žPalermo“ iki 2006 m. gruodžio 31 d., neįvykdęs Å¡io įsipareigojimo, pardavėjas neprieÅ¡tarauja, kad laikinÄ pastatÄ nugriautų pirkėjo pasirinkta statybinė organizacija, ir privalo apmokėti visas pirkėjo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su Å¡io pastato nugriovimu.

IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimÄ pagal sutarties 5.6 punktÄ ir iki Å¡iol laikino statinio, kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, nenugriovė. Atsakovas V. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimu Å¡alims yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, o atsakovui paskirtame naudotis žemės sklypo plote yra laikinas pastatas, kuris nuosavybės teise priklauso jam, todėl nėra pagrindo šį pastatÄ griauti, nes ieÅ¡kovė ta sklypo dalimi naudotis negali.

Kadangi ieÅ¡kovė neturi teisės naudotis ta dalimi, kurioje yra laikinas pastatas, todėl nėra pažeista jos teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Taip pat nurodė, kad sudarant sutartį, buvo planų statyti komercinį kompleksÄ â€žRotušės vartai“ ir tuo pagrindu bÅ«tų reikėję laikinÄ pastatÄ nugriauti, tačiau Å¡iuo metu Å¡is projektas nėra vystomas ir jokie su tuo susiję darbai neatliekami, dėl ko susitarimas dėl pastato nugriovimo taip pat prarado savo prasmę.

IeÅ¡kovė žemės sklypo dalį pirko su tikslu jį iÅ¡nuomoti pastatyto administracinio pastato savininkui, tokiu bÅ«du gaunant pajamas iÅ¡ perkamos sklypo dalies, todėl laikino pastato egzistavimas netrukdo jai siekti Å¡ių tikslų. Pretenzijas dėl statinio nugriovimo ieÅ¡kovė pradėjo reikÅ¡ti tik po to, kai teismas 2013 m. priėmė jai nepalankų sprendimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai:

įpareigojo atsakovÄ Ä¯vykdyti 2006 m. gegužės 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodytÄ prievolę natÅ«ra, t. y. savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikinÄ statinį – picerijÄ â€žPalermo“, kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti; atsakovui per teismo nustatytÄ terminÄ nurodytų veiksmų neatlikus, leido ieÅ¡kovei juos atlikti atsakovo lėšomis; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 5 385,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybės naudai 3,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad atsakovas ginčo sutarties 5.6 punkte įtvirtintos nuostatos laiku ir tinkamai neįvykdė ir laikino pastato nenugriovė. Kad ieÅ¡kovė nebuvo pasyvi ir atsakovui prievolės nevykdant negalėjo pasinaudoti CK 6.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe, patvirtino tiek atsakovo teismui pateikti paaiÅ¡kinimai, kad Å¡alims nesusitarus dėl sutarties vykdymo jis 2012 m. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tiek ieÅ¡kovės veiksmai, tiek ir kitos teismuose jau iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos.

Teismas pažymėjo, kad kitose civilinėse bylose priimti teismų sprendimai niekaip nepanaikino atsakovo prievolės įvykdyti sutarties 5.6 punkte prisiimtus įsipareigojimus, tačiau prieÅ¡ingai, atsakovo veiksmai (siekiant įteisinti pastatÄ ) patvirtina, kad jis niekuomet neketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ . Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 1994 m. buvo iÅ¡duotas leidimas statyti laikinus statinius kavinei, kuris galiojo iki 2002 m. gegužės 27 d., ir kuris nebuvo pratęstas.

Teismas rėmėsi 2015 m. kovo 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-294-153/2015) nustatytomis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė turėjo interesÄ pirkti žemės sklypÄ be esančio ten laikino pastato, todėl į pirkimo-pardavimo sutartį Å¡alys įtraukė sÄ lygÄ dėl atsakovo įpareigojimo ir ieÅ¡kovės teisės nugriauti pastatÄ . Kadangi laikinas pastatas sutarties sudarymo metu jau buvo savavaliÅ¡ka statyba, teismas laikė, kad pirkėjÄ tenkino pardavėjo įsipareigojimas jį nugriauti, o pardavėjas norėjo kuo greičiau parduoti žemės dalį sutinkant su ieÅ¡kovės sÄ lygomis ir savo iniciatyva prisiimti įsipareigojimÄ nugriauti laikinÄ pastatÄ .

Teismas nurodė, kad atsakovo pareiga nugriauti laikinÄ statinį ir ieÅ¡kovės teisė reikalauti, kad laikinas statinys bÅ«tų nugriautas, kyla iÅ¡ abiejų Å¡alių sudarytos sutarties 5.6 punkto nuostatos. Teismas laikė, kad vien ta aplinkybė, kad 2013 m. spalio 15 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-479-470/2013) buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kuriÄ Å¾emės sklypo dalis, kurioje yra laikinas statinys, priskirta naudotis atsakovui, nepaneigia atsakovo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus – nugriauti žemės sklype esantį laikinÄ statinį ir neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms, ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

Teismas sprendė, kad atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, yra pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės ir teisėti interesai dėl sutarties sudarymo ir vykdymo, kadangi nenugriovus laikino statinio ji neturi galimybės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi tokiu bÅ«du, kuris geriausiai atitiktų jos interesus bei tikruosius ketinimus dėl sutarties sudarymo. Sutarties 5.6 punkto nuostata yra Å¡alių individualiai aptarta ir suderinta sÄ lyga, kurioje Å¡alys konkrečiai sutarė, kuri žemės sklypo dalis yra parduodama ieÅ¡kovei ir, kad Å¡i žemės sklypo dalis turi bÅ«ti atlaisvinta, nugriaunant žemės sklypo dalyje esantį laikinÄ statinį, t. y. sutarties sudarymo tikslas buvo įsigyti neužstatytÄ (laisvÄ ) žemės sklypo dalį.

Teismas laikė, kad sutarties 5.6 punktas yra esminė sÄ lyga nustatant tikruosius Å¡alių ketinimus dėl konkrečios žemės sklypo dalies pardavimo, tuo tarpu atsakovas nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo Å¡ios sÄ lygos panaikinimo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir prie bylos prijungti papildomai teikiamus įrodymus.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Ginčo statinys yra žemės sklypo dalyje, kuri įsiteisėjusiais teismų sprendimais, sprendžiant naudojimosi žemės sklypu nustatymo klausimÄ , buvo paskirta naudotis atsakovui. Laikinas statinys yra atsakovui priskirtoje žemės sklypo dalyje, statinio buvimas ar nebuvimas nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų, todėl ieÅ¡kovė neturi subjektinės teisės reikalauti statinį nugriauti. Statinys neriboja ieÅ¡kovės teisės disponuoti jai priklausančia ½ žemės sklypo dalimi.

Laikinas statinys, kuris priklauso atsakovui, yra bÅ«tent atsakovui paskirtame naudotis žemės sklypo plote, todėl nėra pagrindo šį pastatÄ griauti. BylÄ nagrinėję teismai yra pripažinę, kad sutarties 5.6 punkto nuostata dėl po sutarties sudarymo pasikeitusių aplinkybių jau yra praradusi savo prasmę, o jos nevykdymas nėra esminis sutarties pažeidimas. PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju jokie objektyvÅ«s pagrindai keisti nustatytÄ tvarkÄ (valdomų daiktų dydžių pakeitimas, vertės padidinimas ir pan.) neegzistuoja.

Naudojimosi tvarkos nustatymas (keitimas) nėra Å¡ios bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės konstatuoti, kad nugriovus žemės sklype esantį statinį, ieÅ¡kovė galėtų kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, o tokiais teismo motyvais buvo iÅ¡eita už ieÅ¡kinio ribų. IeÅ¡kovė nuo sutarties sudarymo dienos iki iÅ¡kilusių teisminių ginčų (per 8-9 metų laikotarpį) nėra nei karto pareiÅ¡kusi pretenzijų dėl statinio nugriovimo.

Tokiu bÅ«dų sutarties Å¡alys konkliudentiniais veiksmais yra pripažinusios, jog ginčo sutarties nuostata nebeatitinka Å¡alių valios ir interesų, yra praradusi savo prasmę bei tikslÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į teisinių santykių stabilumo principÄ , į tarp Å¡alių susiklosčiusius faktinius ir teisinius santykius (naudojimosi tvarkos nustatymÄ , pastato nugriovimÄ ir pretenzijų nereiÅ¡kimÄ ilgÄ laikotarpį ir kt.), į skundžiamu sprendimu sukelsiančių neigiamų pasekmių didelį mastÄ .

Pirmosios instancijos teismas visa apimtimi nevertino ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kartu su tikraisiais sutarties Å¡alių tikslais, kurių buvo siekiama sudarant sutartį, tačiau prieÅ¡ingai, įvertino tik vienÄ sutarties sÄ lygÄ , nenustačius tikrųjų Å¡alių ketinimų ir jų įgyvendinimui skirtų sutarties sÄ lygų, tikslų iÅ¡nykimo priežasčių ir pasekmių. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė neproporcingo dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė UAB „Dainavos turtai“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; taip pat praÅ¡o netenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl naujų įrodymo prijungimo.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Atsakovo pareiga laikinÄ statinį nugriauti, o ieÅ¡kovo teisė reikalauti jį nugriauti, kyla iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties 5.6 punkto nuostatos. Naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymas pats savaime neįtakoja (nepanaikina) atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutarties 5.6 punktÄ . Teisminio nagrinėjimo metu, sprendžiant klausimÄ dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutarties vykdymo ir/ar sutarties aiÅ¡kinimo, t. y. tai nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl dėl Å¡ių klausimų teismas pasisakęs nėra.

IeÅ¡kovė nėra atsisakiusi savo teisės nugriauti atsakovui priklausantį laikinÄ pastatÄ , pagal ginčo sutarties 5.6 punkto nuostatÄ , tuo tarpu atsakovo teiginiai, kad Å¡i nuostata yra praradusi savo prasmę, yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡samiai iÅ¡dėstė motyvus, pagrindžiančius dėl kokių priežasčių buvo atmesti kaip nepagrįsti paties atsakovo nurodyti argumentai dėl nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad skundžiamu sprendimu yra iÅ¡eita už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų.

Apie atsakovo vengimÄ nugriauti ginčo laikinÄ statinį ieÅ¡kovė suvokė tada, kai atsakovas kreipėsi į teismÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo prašė priskirti atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra laikinas statinys. Tuo tarpu, aplinkybę, jog ginčo sutarties sÄ lyga yra galiojanti, kurios ieÅ¡kovė nėra niekada atsisakiusi, patvirtina ir tai, kad atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti ginčo sutarties sÄ lygos vykdymo, kreipėsi į teismÄ su prevenciniu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas uždrausti ieÅ¡kovei vykdyti laikinojo statinio griovimo darbus be įsiteisėjusio teismo sprendimo, leidžiančio (įpareigojančio) nugriauti ginčo laikinÄ statinį.

Taigi, tam, kad ginčo sutarties sÄ lyga galėtų bÅ«ti priverstinai įvykdyta, ieÅ¡kovei yra bÅ«tinas teismo sprendimas (c/b Nr. 2A-2241-657/2014).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , tinkamai ir pagrįstai vadovavosi nustatytomis rekomendacijomis, ir pagrįstai sprendė, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , nevirÅ¡ija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra per didelės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo PrieÅ¡ vertinant skundo argumentų pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas iÅ¡sprendžia atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimÄ .CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus.

Nauji įrodymai gali būti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.Nagrinėjamu atveju, atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – ginčo pastate dirbančių darbuotojų sÄ raÅ¡us, duomenis apie sumokamas įmokas biudžetui ir praÅ¡o Å¡iuos įrodymus prijungti prie bylos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pateiktos įrodinėjimo priemonės neatitinka įrodymų sÄ sajumo kriterijaus (įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas), nes įrodo tik tai, kad ginčo statinyje yra vykdoma veikla (kas byloje nėra ginčijama), tačiau jais nėra siekiama įrodyti ieÅ¡kovės sutikimÄ pakeisti sutarties sÄ lygas. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti Å¡iuos atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 180 straipsnis, 181 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarp Å¡alių sudarytos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punkto, kuriuo pardavėjas įsipareigojo savo lėšomis nugriauti žemės sklype, kurio dalis parduodama, esantį laikinÄ pastatÄ , sÄ lygų tinkamo įvykdymo.Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrÄ jį sutarties turinį, iÅ¡aiÅ¡kinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukÅ«rė jos Å¡alims.

Esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, Å¡ios sÄ lygos aiÅ¡kinamos pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, kurios nustatytos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir nuosekliai suformuluotos kasacinio teismo jurisprudencijoje. Taigi, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Columbus Lietuva“ v.

UAB „Hoptransa“, bylos 3K-3-507-219/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ v. UAB „Kamesta“, bylos Nr. 3K-3-683-686/2015, ir joje nurodytÄ praktikÄ ).Ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punkto lingvistinė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys sutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė, kad pagal žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punktÄ pardavėjas įsipareigojo savo lėšomis nugriauti žemės sklype, kurio dalis parduodama, esantį laikinÄ pastatÄ -picerijÄ â€žPalermo“ iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Neįvykdęs Å¡io įsipareigojimo, pardavėjas neprieÅ¡tarauja, kad laikinÄ pastatÄ nugriautų pirkėjo pasirinkta statybinė organizacija ir privalo apmokėti visas pirkėjo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su Å¡io pastato nugriovimu. Tokios sutarties sÄ lygos sudarymas nebuvo siejamas su tam tikrų aplinkybių buvimu ar atsiradimu, kitais Å¡alių susitarimais. Nors įstatymas neteikia pirmenybės pažodiniam sutarties aiÅ¡kinimui, tačiau Å¡iuo atveju ginčo punktas yra nedviprasmiÅ¡kas ir aiÅ¡kus, todėl gali bÅ«ti aiÅ¡kinamas vadovaujantis lingvistiniu sutarties aiÅ¡kinimo metodu.

Kita vertus, byloje pripažįstama, kad Å¡alys vienodai suprato pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punktÄ . IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad atsakovo atsisakymas vykdyti šį sutarties punktÄ grįstas ne skirtingu Å¡io punkto reikÅ¡mės suvokimu, bet po sutarties sudarymo santykių tarp pardavėjo ir pirkėjo pasikeitimu. Taigi, įvertinus tiek lingvistinę sutarties reikÅ¡mę, tiek ir sutarties Å¡alių subjektyviÄ nuomonę dėl minėtos sutarties sÄ lygos turinio, darytina iÅ¡vada, kad ginčas byloje, jog pagal sutarties sÄ lygas atsakovas įsipareigojo nugriauti ginčo žemės sklype pastatytÄ laikinÄ statinį, nekyla.

CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Å is principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, užtikrina Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl iÅ¡ Å¡ios sutarties atsiradusios prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. Taigi, Å¡alims sutartyje aiÅ¡kiai susitarus dėl prievolės nugriauti laikinÄ statinį, Å¡i jų valia negali bÅ«ti paneigta ir turi bÅ«ti vykdoma. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimÄ kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir pan.Civilinių teisių gynimas apibÅ«dinamas kaip visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsaugoti nuo gresiančių ar pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti, taip pat dėl pažeidimo patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti.

Tam, kad bÅ«tų galima apginti civilines teises, įstatymai nurodo tam tikrus gynimo bÅ«dus, kuriuos taikant gali bÅ«ti pasiekti pirmiau iÅ¡vardyti tikslai: atkurtos pažeistos teisės, nutraukti teises pažeidžiantys veiksmai, atlyginta dėl teisių pažeidimo padaryta žala ir kita.CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo bÅ«dai, kuriuos taiko teismas. Kaip atskiri civilinių teisių gynimo bÅ«dai yra įtvirtinti galimybė priteisti įvykdyti pareigÄ natÅ«ra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pardavėjo (apelianto) prievolės nugriauti statinį. Prievolės nugriauti statinį įvykdymas siejamas su statybos veiksmų atlikimu, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atlikti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus reiÅ¡kia reikalavimÄ Ä¯pareigoti pardavėjÄ Ä¯vykdyti sutartinę prievolę natÅ«ra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 2 dalis). Toks reikalavimas atitinka teisės normose nustatytÄ civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , kai yra pažeidžiama pardavėjo pareiga atlikti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus.

IeÅ¡kinį dėl prievolės įvykdymo natÅ«ra pareiÅ¡kė sutarties Å¡alis, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ bei neturi subjektinės teisės reikalauti nugriauti statinį, yra nepagrįstas.Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė nėra atsisakiusi sutarties sÄ lygos, įpareigojančios pardavėjÄ nugriauti laikinÄ statinį. Atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog Å¡alys konkliudentiniais veiksmais yra pripažinusios, jog ginčo sutarties nuostata nebeatitinka Å¡alių valios ir interesų, yra praradusi savo prasmę bei tikslÄ , paneigia ieÅ¡kovės veiksmai, kurių, pardavėjui pažeidus prievolę, ji ėmėsi gindama savo teises.

IeÅ¡kovė, netoleravo pardavėjo prisiimtų pareigų nevykdymo, principingai siekė, kad sutarties sÄ lyga bÅ«tų vykdoma.Byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad ginčo žemės sklypo dalis yra įsigyta už pakankamai didelę kainÄ - ½ 0,25 ha žemės sklypo dalis už 550 538,69 Eur (1 900 900,00 Lt), todėl pirkėjui, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbus pirkėjo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas. Pirkėjo siekį naudoti žemės sklypÄ be laikino statinio patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, jog pardavėjui neįvykdžius sutarties sÄ lygos, pirkėjas inicijavo teisminius ginčus dėl sutartinių santykių nutraukimo, teismine tvarka siekia prievolės įvykdymo natÅ«ra, todėl nagrinėjamos bylos atveju spręsti, kad sutarties Å¡aliai prievolės įvykdymas natÅ«ra brangiai kainuotų, teisiÅ¡kai ar faktiÅ¡kai bÅ«tų neįmanomas, ar, kad ieÅ¡kovė nereikalavo per protingÄ terminÄ Ä¯vykdyti prievolę, pagrindo nėra (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktai).Apeliacinio skundo argumentai, jog bankrutavus UAB „Bonvaldos servisas“ ieÅ¡kovė atsisakė prievolės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsti, nes byloje surinkti įrodymai įgalina iÅ¡vadÄ , kad sutartyje įtvirtintos nuostatos nugriauti statinį įgyvendinimas nebuvo siejamas su atitinkamais Å¡alių susitarimais dėl bendros Å¡alių veiklos ginčo žemės sklype vystyti komercinių statinių statybÄ , todėl ieÅ¡kovės kreipimasis teisminės gynybos tiek siekiant nutraukti sutartį, tiek siekiant įpareigoti sutarties Å¡alį įvykdyti sutartį natÅ«rÄ sudaro pagrindÄ spręsti, kad Å¡alys, vykdydamos sutartį, suderintais konkliudentiniais veiksmais nepakeitė sutarties nuostatos dėl statinio griovimo, jÄ vykdė, o kreipimasis dėl prievolės įvykdymo natÅ«ra, suėjus Å¡alių sutarties 5.6 punkte nustatytam terminui, negali bÅ«ti laikomas Å¡alių suderinta valia pakeisti ginčo sutartį.

Sutiktina su apeliantu, kad sutarčių laisvės principas leidžia Å¡alims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sÄ lygas, kad jos atitiktų tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ , neprieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius tarp Å¡alių naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ sutarties 5.6 punkto nuostata dėl po sutarties sudarymo pasikeitusių aplinkybių jau yra praradusi savo prasmę, nebeatitinka Å¡alių valios ir interesų, dėl ginčo pastate vykdomos veiklos pastato griovimas pažeidžia atsakovo teises.

Taigi, atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ motyvuoja tuo, jog po sutarties sudarymo pasikeitė aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės sutarties vykdymui.Minėta, kad sutartis pagal CK 6.223 straipsnį gali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu, o joms nepavykus susitarti – teismo tvarka vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos Å¡alies reikalavimu sutartis gali bÅ«ti pakeista teismo sprendimu, jeigu:

1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį;

2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. SpecialÅ«s sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali bÅ«ti aptarti Å¡alių sudarytoje sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį Å¡alis pirmiausia su siÅ«lymu keisti sutartį turi kreiptis į kitÄ Å¡alį. Tik Å¡iai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ ir pateikti ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje VÅ¡Ä® Reabilitacijos centras „AuÅ¡veita“ v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas, neįvykdęs prievolės nugriauti statinį, inicijavo teisminį ginÄÄ dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau nors ir argumentuodamas, kad sutarties vykdymas yra iÅ¡ esmės suvaržytas, nesikreipė tiek į kitÄ sutarties Å¡alį, tiek į teismÄ dėl sutarties sÄ lygos, nustatančios pardavėjo pareigÄ nugriauti laikinÄ statinį, pakeitimo, taigi, Å¡i sutarties sÄ lyga nepakeista.

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais.Jau minėta, kad ieÅ¡kovė pasirinko vienÄ Ä¯statyme nustatytų teisių gynimo bÅ«dų – pareikalavo, kad atsakovas (pardavėjas) įvykdytų prievolę natÅ«ra.

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu šį reikalavimÄ pagrįstai tenkino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas, jog pardavėjas nugriautų pirkimo-pardavimo sutartyje įvardintÄ statinį, reiÅ¡kia reikalavimÄ Ä¯pareigoti pardavėjÄ Ä¯vykdyti sutartinę prievolę natÅ«ra. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumažinimas ar pakeitimas galimas esant CK nustatytiems pagrindams (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.399 straipsnis), ir tai yra savarankiÅ¡kas teisių gynimo bÅ«das, tačiau, kaip jau minėta, reikalavimas tiek sutarties Å¡aliai, tiek ieÅ¡kininis reikalavimas teismui dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikÅ¡tas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties pakeitimo detaliau neanalizuotini, kaip neturintys įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui.

Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sutarties tekstÄ , tikruosius Å¡alių ketinimus ir jų veiksmus po sutarties pasiraÅ¡ymo, tenkindamas ieÅ¡kinį tinkamai taikė ieÅ¡kovės pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , tuo tarpu nustatytos byloje aplinkybės dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, dėl ginčo statinyje vykdomos veiklos, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra (CK 6.213 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme priteisimo Apeliaciniu skundu taip pat yra kvestionuojamas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantas nesutinka su ieÅ¡kovės naudai priteistu bylinėjimo iÅ¡laidų dydžiu, nurodo, kad jos yra per didelės ir neatitinka patvirtintų rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teiktÄ teisinę pagalbÄ . Su Å¡iais apelianto argumentais teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui yra pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo 5 354,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 31,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos t. 1, b. l. 11 ir t. 2, b. l. 8-11). Nagrinėjamu atveju iÅ¡kilo klausimas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio pagrįstumo. IeÅ¡kovė byloje yra pateikusi praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų detalizavimo lentelę, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: ieÅ¡kinio byloje parengimas, susipažinimas su bylos medžiaga ir kitų veiksmų susijusių su kreipusi į teismÄ atlikimas – 1 829,25 Eur, susipažinimas su atsiliepimu į ieÅ¡kinį – 300,00 Eur, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ parengimas – 75,00 Eur, susipažinimas su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu – 225,00 Eur, dviejų praÅ¡ymu ir patikslinto ieÅ¡kinio parengimas – 600,00 Eur, pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose iÅ¡ viso – 1 800,00 Eur ir raÅ¡ytinės baigiamosios kalbos parengimas – 525,00 Eur.

Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 ir 8.20 punktais, ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra tik iÅ¡ dalies pagrįstos, kadangi dalis jų virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmo pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ reglamentuojančias teisės normas.Pagal minėtas Rekomendacijas, už ieÅ¡kinio parengimÄ mokėtina suma sudarytų 1 892,25 Eur (2,5*756,90 Eur), už susipažinimÄ su atsakovo atsiliepimu 74,80 Eur (0,1*748,00 Eur), už praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ parengimÄ â€“ 74,80 Eur (0,1*748,00 Eur), už susipažinimÄ su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu – 77,19 Eur (0,1*771,90 Eur), už dviejų praÅ¡ymų parengimÄ ir patikslinto ieÅ¡kinio parengimÄ â€“ 2 547,27 Eur ((0,4*771,90 Eur*2)+(2,5*771,90 Eur)), už raÅ¡ytinės baigiamosios kalbos parengimÄ â€“ 79,33 Eur (0,1*793,30 Eur).

Taigi, kaip matyti ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už susipažinimÄ su atsakovo atsiliepimu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu bei raÅ¡ytinės baigiamosios kalbos parengimas virÅ¡ija Rekomendacijų 8.17 ir 8.20 punktuose nustatytus maksimalius dydžius. Be to, ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ viso 1 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už 24 valandas pasirengimÄ bei dalyvavimÄ (atstovavimÄ ) teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad kaip nustatyta iÅ¡ bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme vyko trys teismo posėdžiai: 2016 m. spalio 27 d.

– 30 minučių trukmės, 2016 m. gruodžio 22 d. – 10 minučių trukmės ir 2017 m. vasario 23 d. – trijų valandų trukmės. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme truko apytiksliai keturias valandas, sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos už pasirengimÄ teismo posėdžiams (20 valandų) yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės pagrįstai priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, už pirmosios instancijos teisme advokato suteiktas paslaugas, sudarytų 3 751,88 Eur (1 829,25+74,80+75,00+77,19+600,00+79,33+ ((7h*0,1*771,90)+ (6h*0,1* 793,30)).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, keistina – sumažinant priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 3 782,88 Eur (įskaitant 31,00 Eur žyminio mokestį) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo Apeliacinės instancijos teisme atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl prievolės įvykdymo natÅ«ra, tačiau patenkinus procesinį praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės naudai, o apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestas, todėl apeliantui nepriteistinas už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis ir kitos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ viso 2 314,26 Eur, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (t. 2, b. l. 176-183).

IeÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas – 1 050,00 Eur, praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas – 324,75 Eur, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimas – 324,75 Eur, praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo parengimas – 324,75 Eur ir 290,00 Eur iÅ¡laidų už antstolio įvykdytÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo parengimo yra susijusios su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu, todėl tik iÅ¡nagrinėjus ir įvertinus tokio praÅ¡ymo ir prie jo pridėtų įrodymų pagrįstumÄ bei priėmus atskirÄ teismo procesinį sprendimÄ , bÅ«tų pagrindas spręsti dėl Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Atsižvelgus į tai, minėtos iÅ¡laidos ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo nepriteistinos. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitų ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , praÅ¡ymo dėl laikinųjų parengimÄ , atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ ) ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7., 8.11, 8.16 punktai), sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, ieÅ¡kovės yra realiai patirtos ir pagrįstos, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 1 699,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 3,25 Eur sumÄ , todėl atmetus apelianto apeliacinį skundÄ , vadovaujantis 96 straipsniu, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybės naudai iÅ¡ atsakovo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :             Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Sumažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos turtai“, j. a. k. 300500396, priteistÄ 5 385,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 3 782,88 Eur sumos. LikusiÄ Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainavos turtai“, j. a. k. 300500396, 1 699,50 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,25 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Žibutė Budžienė                                                                               Nerijus Meilutis                                                                               Egidijus TamaÅ¡auskas