87d526f5-0bbc-40fd-b598-a166e8dee3c2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-346/2011

                                               Procesinio sprendimo

kategorija 16.6..

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 27 Â d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui Š. K.,

pareiškėjo atstovui adv. N. Š.,

atsakovo atstovui A. O.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å . K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Å . K. skundÄ atsakovui Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

PareiÅ¡kėjas Å . K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir

Tarnyba) direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymÄ Nr. K-135 „Dėl Å . K. atleidimo iÅ¡ pareigų“; 2) įpareigoti Tarnybos

direktorių paskirti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Tarnybos ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio vedėjo (A lygis 11

kategorija) pareigas, paliekant suteiktÄ antrÄ kvalifikacinę klasę; 3) priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Tarnybos vidutinį darbo

užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Tarnybos susidariusiÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nepriemokÄ â€“ 705,52 Lt; 5) įpareigoti TarnybÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ už 2010 metų sausio ir vasario mėnesius pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį –

3 433,3 Lt ir vidutinį darbo dienos užmokestį – 166,13 Lt, paskaičiuotus už 2009 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu Tarnybos direktoriaus įsakymu jis buvo atleistas iš Tarnybos Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų (A lygis 11 kategorija) nuo 2009 m. lapkričio 12 d. dėl pareigybės panaikinimo. Tarnybos Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-351 „Dėl Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūros patvirtinimo“ ir Tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d.

įsakymu Nr. K-51 „Dėl Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, panaikinta nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. Apie pareigybės panaikinimÄ pareiÅ¡kėjas buvo informuotas Tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 28 d. praneÅ¡imu Nr. SD(3)-565. Å is praneÅ¡imas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui, kaip pripažintam neįgaliuoju ir auginančiam du vaikus iki 14 metų, buvo įteiktas prieÅ¡ 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.

PareiÅ¡kėjo nuomone, skundžiamas įsakymas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir buvo priimtas pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. PareiÅ¡kėjui nebuvo pasiÅ«lyta jokių pareigų.

Tuo tarpu atsakovas galėjo pasiūlyti pareiškėjui Žmogiškųjų išteklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio vedėjo pareigybę (A lygis 11 kategorija) arba kitas laisvas žemesnės kategorijos pareigas. Pareiškėjas įvairiose su informacinėmis technologijomis susijusiose pareigose dirbo beveik dvylika metų. Įvairiose vadovaujančiose pareigose pareiškėjas dirbo šešerius metus. Pareiškėjo nepertraukiamasis darbo stažas Tarnyboje yra vienuolika metų.

Todėl, vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiÅ¡kėjas turėjo pirmenybės teisę likti dirbti Tarnyboje. Be to, DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aÅ¡tuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali bÅ«ti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus.

PareiÅ¡kėjas yra pripažintas neįgaliuoju (blogai girdi nuo vaikystės, normaliai dirbti gali tik klausos aparatų pagalba) ir augina du vaikus iki keturiolikos metų. Todėl ir dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas turėjo pirmumo teisę bÅ«ti paliktam dirbti darbuotojų skaičiaus sumažinimo atveju. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, kad įspėjimÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo jis gavo 2009 m. gegužės 28 d., o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pareiÅ¡kėjui, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, buvo sumažintas darbo užmokestis.

Kadangi pareiÅ¡kėjui po įspėjimo apie atleidimÄ buvo sumažintas atlyginimas, iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas

skaičiuotina vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.8.

punktu. Todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, apskaičiuojant iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo dienos užmokestis skaičiuotinas ne už 2009 metų rugpjūčio ir spalio mėnesius, o už 2009 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius.

Atsakovas Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsakovas nurodė, kad Tarnybos ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio vedėjo pareigybei (A lygis 11 kategorija) užimti numatytas specialus reikalavimas – turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį arba jam prilygintÄ fizinių mokslų studijų srities informatikos krypties iÅ¡silavinimÄ . PareiÅ¡kėjo turima radioelektronikos inžinieriaus kvalifikacija įgyta baigus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultetÄ , yra technologijos mokslų studijos srities, elektronikos inžinerijos krypties. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturėjo pareigybės apraÅ¡yme numatyto atitinkamo iÅ¡silavinimo, jam negalėjo bÅ«ti pasiÅ«lytos Å¡ios pareigos. Žemesnės kategorijos pareigybė, likusi neužimta po reorganizacijos, buvo Tarnybos ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (A lygis 10 kategorija). Tačiau Å¡iai pareigybei užimti numatytas specialus reikalavimas – turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį arba jam prilygintÄ socialinių mokslų studijų srities iÅ¡silavinimÄ . Å io reikalavimo pareiÅ¡kėjas neatitiko, todėl ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos jam taip pat negalėjo bÅ«ti pasiÅ«lytos. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skunde neteisingai aiÅ¡kina DK nuostatas, reglamentuojančias pirmenybės teisę bÅ«ti paliktam darbe darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju. DK 135

straipsnio nuostatos gali būti taikomos tuo atveju, kai mažinant darbuotojų skaičių, keli darbuotojai, atitinkantys

pareigybės apraÅ¡yme nustatytus bendruosius bei specialiuosius reikalavimus, pretenduoja užimti tÄ pačiÄ pareigybę. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjas neatitiko pareigybės apraÅ¡yme nustatytų specialiųjų reikalavimų, todėl DK 135 straipsnio

1 dalies nuostatos jam netaikytinos. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. ėjo

Informacinių technologijų skyriaus vedėjo

(A lygis 12 kategorija) pareigas. Tačiau nuo 2006 m. sausio 2 d. jis buvo perkeltas į žemesnes Informacinių

technologijų ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas (A lygio 11 kategorija). Tarnybos direktoriaus 2007 m.

lapkričio 8 d. įsakymu Nr. K-346 pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. NuobaudÄ pareiÅ¡kėjas skundė

Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas 2008 m. birželio 30 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-1543-171/2008) atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2008 m. sausio 14 d. pareiÅ¡kėjo veiklÄ Ä¯vertino patenkinamai ir pasiÅ«lė kelti kvalifikacijÄ .

Tarnybos direktoriaus 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. K-271 pareiškėjas nuo 2008 m. birželio 1 d. buvo paskirtas

į Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas (A lygis 11 kategorija). Tačiau 2009 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo komisija pareiÅ¡kėjo veiklÄ einant ir Å¡ias pareigas įvertino patenkinamai bei pasiÅ«lė kelti kvalifikacijÄ . Tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. K-50 pareiÅ¡kėjui už atsisakymÄ pateikti

veiklos ataskaitÄ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009

m. rugsėjo 3 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-2133-561/09) šį Tarnybos direktoriaus įsakymÄ pakeitė, skirdamas pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo

5 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: įpareigojo TarnybÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nepriemokÄ atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotÄ taikant Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 6.8 punktÄ , o likusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmetė. Teismas sprendime nurodė, jog pareiÅ¡kėjo užimta Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė buvo panaikinta Tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. K-51 (t. I, b. l. 15, 100), kuriuo buvo patvirtintas Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sÄ raÅ¡as. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-351 (t. I, b. 1. 13) patvirtinus naujÄ Tarnybos struktÅ«rÄ , Tarnyboje nebeliko Informacinės sistemos plėtros skyriaus (t. I, b. l. 40), kuriame dirbo pareiÅ¡kėjas (Å¡io skyriaus vedėjo pavaduotoju). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-351 buvo įsteigtas naujas ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyrius ir Å¡io skyriaus

Informacinių technologijų poskyris (t. I, b. l. 14). Tarnybos direktorius 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. K-125 (t. I, b.

l. 18, 103) pakeitus Tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymÄ Nr. K-116, ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių

plėtros politikos įgyvendinimo skyriuje buvo įsteigtos 7 pareigybės, iš jų Informacinių technologijų poskyryje – 3 pareigybės. Valstybės tarnybos įstatymo

43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

Naujai įsteigto ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio vedėjo pareigybės apraÅ¡yme (t. I, b. l. 91-92) nustatytas reikalavimas turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį ar jam prilygintÄ fizinių mokslų studijų srities informatikos krypties iÅ¡silavinimÄ . PareiÅ¡kėjas 1993 metais baigė Vilniaus technikos universiteto Radioelektronikos specialybės kursÄ ir jam buvo suteikta radioelektronikos inžinieriaus kvalifikacija (t.

II, b. l. 13). PareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimas neatitinka ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio vedėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatyto specialaus reikalavimo – turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį ar jam prilygintÄ fizinių mokslų studijų srities informatikos krypties iÅ¡silavinimÄ . Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultetas, 2010 m. vasario 10 d. raÅ¡tu Nr. 5-26(05) (t. II, b. l. 102), atsakydamas į Tarnybos paklausimÄ , paaiÅ¡kino, kad asmuo, 1993 metais baigęs Vilniaus Technikos Universiteto radioelektronikos studijų programÄ negali pretenduoti užimti pareigybę, kuriai nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį arba jam prilygintÄ fizinių mokslų srities informatikos krypties iÅ¡silavinimÄ .

PareiÅ¡kėjui už netinkamÄ pareigybės apraÅ¡yme nustatytų pareigų atlikimÄ du kartus buvo paskirta tarnybinė nuobauda (t. I, b. l. 77, 84). Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nesugebėjo tinkamai atlikti jam pavestų pareigų. Be to, 2008 m. sausio 14 d. tarnybinės veiklos vertinimo komisija jo veiklÄ Ä¯vertino patenkinamai ir pasiÅ«lė tobulinti kvalifikacijÄ (t. I, b. l. 111, 115). PareiÅ¡kėjo teiginys, jog naujai įsteigto poskyrio vedėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas specialusis reikalavimas – turėti informatikos krypties iÅ¡silavinimÄ yra nustatytas siekiant, kad Å¡ios pareigybės neužimtų pareiÅ¡kėjas, yra nepagrįstas.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį į žemesnės kategorijos pareigas asmuo gali bÅ«ti paskiriamas tik esant jo sutikimui. PareiÅ¡kėjui formuluojant reikalavimÄ taip, kaip jis formuluojamas jo skunde, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas neiÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tu sutikimo užimti žemesnes pareigas, jei jis ir atitiktų pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus, tačiau sprendime pasisakytina ir dėl galimybės užimti žemesnės kategorijos pareigybes. PareiÅ¡kėjo nurodytos ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės apraÅ¡yme (t.

I, b. l. 175-176) nustatyti specialieji reikalavimai – turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį ar jam prilygintÄ iÅ¡silavinimÄ , turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį darbo rinkos profesinio mokymo sistemoje ir kt. Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjas Å¡io specialaus reikalavimo neatitinka. Profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad profesinis mokymas – tai mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikacijÄ ar jÄ tobulinti. Å io straipsnio 13 punkte nustatyta, kad profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota Å¡vietimo programa, kurios turiniu, perteikimo bÅ«dais ir metodais siekiama suteikti numatytas kompetencijas.

Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti (Profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 5 punktas), o tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti (Profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 21 punktas). PareiÅ¡kėjo nurodytos jo vykdytos funkcijos – Tarnybos uždavinių ir funkcijų vykdymas per Å¡iai veiklai bÅ«tinų informacinių sistemų kÅ«rimÄ , plėtrÄ , darbo organizavimÄ â€“ nelaikytinos darbo rinkos profesinio mokymo funkcijomis.

ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio vyriausiesiems specialistams, kaip ir Å¡io poskyrio vedėjui yra nustatytas specialusis reikalavimas – turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį ar jam prilygintÄ fizinių mokslų studijų srities informatikos krypties iÅ¡silavinimÄ (t. II, b. l. 96-99). Kaip jau buvo nustatyta, pareiÅ¡kėjas Å¡io reikalavimo neatitinka, todėl atsakovas neturėjo pareiÅ¡kėjui siÅ«lyti užimti ir Å¡ios pareigybės. PareiÅ¡kėjo atleidimo dienai buvo laisva žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė (10 kategorija) (t.

I, b. l. 125). IÅ¡ pareigybės apraÅ¡ymo matyti, kad Å¡iam specialistui keliamas reikalavimas turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį arba jam prilygintÄ socialinių mokslų srities iÅ¡silavinimÄ (t. I, b. 1. 136-137). PareiÅ¡kėjas Å¡io reikalavimo taip pat neatitinka, todėl atsakovas neturėjo pareigos pareiÅ¡kėjui siÅ«lyti užimti ir Å¡ios pareigybės. Tarnyba, nesiÅ«lydama pareiÅ¡kėjui aukščiau nurodytų pareigų, jo teisių, numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė.

DK 135 straipsnis taikomas tada, kai keli darbuotojai, atitinkantys pareigybės apraÅ¡yme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, pretenduoja užimti tÄ pačiÄ pareigybę. Kadangi pareiÅ¡kėjas neatitiko pareigybės apraÅ¡yme nustatytų specialiųjų reikalavimų, DK normos, reglamentuojančios pirmenybės teisę bÅ«ti paliktam dirbti, Å¡iuo atveju pagrįstai nebuvo taikomos. PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ Tarnybos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos datos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra iÅ¡vestinis, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pirminis reikalavimas atmestas, atmestinas ir iÅ¡vestinis.

Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nepriemokÄ teismas sprendime pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as) nustato darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimÄ , kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, laikÄ , kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam iÅ¡mokama iÅ¡eitinė iÅ¡moka arba kitos teisės aktų nustatytos iÅ¡mokos (1 punktas). PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai netaikė ApraÅ¡o 6.8 punkto, kuriame nustatyta, kad sumažėjus Å¡io ApraÅ¡o 3.1-3.4 punktuose nurodytam darbo užmokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimais darbo, skaičiuojamasis laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis iÅ¡eitinei iÅ¡mokai mokėti, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo. Ä®spėjimas apie pareiÅ¡kėjo užimamos pareigybės panaikinimÄ pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas 2009 m. gegužės 28 d. (t. I, b. l. 12). Vadovaujantis Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi (redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.), pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis buvo sumažintas po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, todėl iÅ¡eitinė iÅ¡moka turėjo bÅ«ti apskaičiuota vadovaujantis ApraÅ¡o 6.8 punktu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas įpareigotinas iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nepriemokÄ , atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotÄ taikant ApraÅ¡o 6.8 punktÄ .

III.

Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas Å . K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti visiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas privalėjo įvertinti atsakovo įvykdytÄ vidinę reorganizacijÄ ir nustatyti, ar struktÅ«riniai pertvarkymai yra realÅ«s, ar jie nėra fiktyvÅ«s, turintys tikslÄ tik pagrįsti konkretaus darbuotojo atleidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Teismas proceso metu aiÅ¡kinosi, iÅ¡ kur ir į kokias pareigas ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriuje buvo paskirti valstybės tarnautojai, tačiau savo sprendime dėl to nepasisakė. Teismas apskritai nevertino atsakovo vidinės reorganizacijos pagrįstumo ir tokios reorganizacijos pasekmių pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Po reorganizacijos naujai įsteigto ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio uždaviniai ir funkcijos iÅ¡ esmės nepasikeitė ir liko tie patys, kaip ir prieÅ¡ tai buvusio Informacinės sistemos plėtros skyriaus, todėl laikytina, kad Å¡io skyriaus reorganizacija niekuo nepagrįsta ir įvykdyta siekiant atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų.

PareiÅ¡kėjo nuomone, ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio pareigybių apraÅ¡ymuose nustatyti specialieji reikalavimai turėjo iÅ¡likti identiÅ¡ki Informacinės sistemos plėtros skyriaus pareigybių apraÅ¡ymuose nustatytiems specialiesiems reikalavimams, vienas iÅ¡ jų – turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį ar jam prilygintÄ iÅ¡silavinimÄ . Nauja Informacinių technologijų poskyrio funkcija – koordinuoti Tarnybos ESF projektinių paraiÅ¡kų ir kitų programų rengimÄ â€“ įtraukta tik į Å¡io poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymÄ , todėl bÅ«tent Å¡ios pareigybės specialieji reikalavimai galėtų bÅ«ti kitokie.

Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės ir anksčiau pareiÅ¡kėjo užimtų pareigybių apraÅ¡ymuose nurodytos funkcijos, kurias vykdė pareiÅ¡kėjas, iÅ¡liko ir naujai įsteigto ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio vedėjo pareigybės apraÅ¡yme. PareiÅ¡kėjo nuomone, jis turi tinkamÄ iÅ¡silavinimÄ bei pakankamai darbo patirties, kad galėtų užimti ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio vedėjo pareigybę.

Visas Å¡iai pareigybei priskirtas funkcijas pareiÅ¡kėjas vykdė eidamas ankstesnes pareigas. PareiÅ¡kėjo darbo patirtį, kompetencijÄ bei kvalifikacijos tobulinimÄ patvirtina papildomai teismui pateikti įrodymai – iÅ¡klausytų kvalifikacijos kursų pažymėjimų kopijos, pareiÅ¡kėjo valstybės tarnybos vertinimai, trečiųjų Å¡alių rekomendacijos ir kiti dokumentai. Atsakovas niekada nereikalavo, kad pareiÅ¡kėjas įgytų kitokį iÅ¡silavinimÄ . PareiÅ¡kėjas pažymi, kad pagal Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymo ir vertinimo metodikos 11.1. punktÄ , nustatant konkrečiai pareigybei reikiamÄ iÅ¡silavinimÄ , nurodoma studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytÄ iÅ¡silavinimÄ .

Tačiau į pastarÄ jÄ nuostatÄ nebuvo atsižvelgta. Po reorganizacijos likusios laisvos ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį ar jam prilygintÄ socialinių mokslų krypties iÅ¡silavinimÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, ir visoms kitoms Å¡io skyriaus pareigybėms turėjo bÅ«ti  nustatytas analogiÅ¡kas reikalavimas. Tačiau visų į Å¡ias pareigybes priimtų valstybės tarnautojų iÅ¡silavinimas nėra socialinių mokslų srities.

TÄ aplinkybę, kad atsakovas jau anksčiau ruošėsi atleisti pareiÅ¡kėjÄ pasitaikius tam tinkamai progai, netiesiogiai patvirtina tai, kad 2008 m. buvo galimai suklastoti valstybės tarnautojų registro duomenys – iÅ¡trinta istorija apie Å . K. paskyrimÄ Ä¯ Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pareigas, dėl ko faktinis pareiÅ¡kėjo stažas nebeatitiko registre rodomų duomenų (2009 m. sausio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-774-331/2008). PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovas specialiai nustatė pareigybės apraÅ¡yme reikalavimÄ , kurio pareiÅ¡kėjas neatitinka.

Toks reikalavimas yra diskriminuojantis ir pareiÅ¡kėjo amžiaus atžvilgiu. 1988 metais, kai pareiÅ¡kėjas pradėjo studijuoti radioelektronikos specialybę, informatikos specialybės nebuvo apskritai, o studijų sričių ir krypčių klasifikatorius patvirtintas tik 2001 metais. Todėl tokį specialų reikalavimÄ gali atitikti tik asmenys, kurie Å¡iÄ specialybę baigė 1994-1995 metais ir vėliau, tai yra ne vyresni kaip 34 metų. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui yra 40 metų. PareiÅ¡kėjo nuomone, įvertinus jo iÅ¡silavinimÄ , staÅ¾Ä , darbo patirtį, kvalifikacijos kėlimÄ , kompetencijÄ , atliktus darbus, rekomendacijas ir kt., nebuvo jokio pagrindo pareiÅ¡kėjui nepasiÅ«lyti analogiÅ¡ko darbo pobÅ«džio ir ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio vedėjo pareigų.

Teismo sprendime minimas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto atsakymas nėra teisiÅ¡kai pagrįstas, jame nėra nurodyta jokių faktų, pagrindžiančių pateiktÄ nuomonę. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymi, jog ta aplinkybė, kad 2009 m. jo tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai ir skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nėra pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų. Atleisti valstybės tarnautojÄ iÅ¡ pareigų galima tuo atveju, kai jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iÅ¡ eilės. PareiÅ¡kėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio

13 d. nutarimo ir Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio, 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatų. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio konkuravimo dėl ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus Informacinių technologijų poskyrio vedėjo pareigybės, Å¡i pareigybė buvo ir yra laisva. Todėl teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju netaikytinos DK 135 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, pareiÅ¡kėjas yra pripažintas neįgaliuoju (blogai girdi nuo vaikystės, normaliai dirbti gali tik klausos aparatų pagalba) ir augina du vaikus iki keturiolikos metų. DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aÅ¡tuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali bÅ«ti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus. Tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ , į tai neatsižvelgė.

Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo Å . K. apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimÄ nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertinos byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

           Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl pareiškėjo Š. K. atleidimo iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau

– ir VTÄ®) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. K-135 pareiÅ¡kėjas  buvo atleistas iÅ¡ valstybės tarnybos – Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų (A lygis, 11 pareigybės kategorija), atleidimo datÄ perkeliant į 2009 m. lapkričio

12 d. (t. I, b. l. 79).

Valstybės tarnybos įstatymo (byloje aktuali 2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-286 redakcija) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Kartu Valstybės tarnybos įstatymas nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys (VTĮ 2 str. 14 d.), nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas (VTĮ 43 str. 1, 2 d.).

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio

1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ bendroji taisyklė yra ta, kad valstybės tarnautojas apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti informuojamas raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ du mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Kai kuriems minėtoje

įstatymo normoje išvardytiems valstybės tarnautojams: neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės

ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaikÄ ) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu prieÅ¡ 4 mėnesius. Ginčo dėl  šių procedÅ«rinių reikalavimų laikymosi byloje nėra.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio

1 dalis taip pat reglamentuoja, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas. Ne Å¡i, nei kitos Valstybės tarnybos įstatymo normos valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo procedÅ«ros nereglamentuoja. Todėl nagrinėjant ginÄÄ , kilusį dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos (paskyrimo į kitas pareigas) turi bÅ«ti nustatyta, ar yra įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-351 buvo patvirtinta nauja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos struktÅ«ra, Tarnyboje Informacinės sistemos plėtros skyriaus, kuriame dirbo pareiÅ¡kėjas, neliko, tačiau buvo įsteigtas ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyrius (t. I, b. l. 13-14). Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktorius  2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. K-51 (kuris įsigaliojo nuo 2009 m. spalio 1 d.) patvirtino Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sÄ raÅ¡Ä (t. I, b. l. 15-17). ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriuje nustatyti 8 etatai, o Å¡io skyriaus struktÅ«riniame padalinyje – Informacinių technologijų poskyryje – 2 etatai. Šį įsakymÄ pakeitus Tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. K-125, ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriuje liko 7 etatai (skyriaus vedėjas (A lygis 13 kategorija), vedėjo pavaduotojas (A lygis 11 kategorija), trys vyriausiųjų specialistų pareigybės (A lygis 10 kategorija), viena vyriausiojo specialisto pareigybė (A lygis 9 kategorija) ir vienas vyriausiojo specialisto etatas pagal darbo sutartį), o Informacinių technologijų poskyryje – 3 etatai (vedėjas (A lygis 11 kategorija), vyriausiojo specialisto pareigybė (A lygis 10 kategorija) ir vienas vyriausiojo specialisto etatas pagal darbo sutartį) (t. I, b. l. 18-20).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Remdamasi šia įstatymo nuostata teisėjų kolegija nepasisako dėl aktų, kuriais buvo pertvarkyta Tarnybos struktūra, priėmimo priežasčių ir motyvų.

Byloje nustatyta, kad patvirtinus naujÄ Tarnybos struktÅ«rÄ , Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktorius 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. K-126 patvirtino Tarnybos struktÅ«rinių padalinių nuostatus, tame tarpe ir ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus bei Å¡io skyriaus Informacinių technologijų poskyrio (t. II, b. l. 160-162; 94-95). Informacinės sistemos plėtros skyriaus nuostatų (t. II, 92-93) ir Informacinių technologijų poskyrio nuostatų lyginamoji analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad po Tarnybos reorganizacijos ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriuje įsteigtas Informacinių technologijų poskyris iÅ¡ esmės perėmė Informacinės sistemos plėtros skyriaus (kuriame iki reorganizacijos dirbo pareiÅ¡kėjas) uždavinius ir funkcijas.

Tuo tarpu Informacinių technologijų poskyrio vedėjo pareigybės (A lygis 11 kategorija) apraÅ¡yme, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. K-126 (t. I, b. l. 91), pavestos funkcijos didžiÄ ja dalimi atitinka tas funkcijas, kurios buvo pavestos pareiÅ¡kėjui, jam einant Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas (A lygis 11 kategorija) (t. I, b. l. 45-46). Akivaizdu, kad Informacinių technologijų poskyrio vedėjui pavestos funkcijos, iÅ¡dėstytos pareigybės apraÅ¡ymo 19-21.4, 25, 26 punktuose, yra visiÅ¡kai analogiÅ¡kos toms, kurias pareiÅ¡kėjas ir vykdė.

Papildomai pareigybės apraÅ¡yme įraÅ¡ytos tokios funkcijos, kaip: atsižvelgdamas į įstaigos strateginius tikslus ir uždavinius, teikia Tarnybos ir Skyriaus vadovams siÅ«lymus dėl informacinių technologijų ir telekomunikacijų poreikio ir efektyvaus naudojimo (16 p.); rengia teisės aktų projektus ir kitus dokumentus informacinių technologijų ir telekomunikacijų klausimais (17 p.); siekiant užtikrinti Tarnybos duomenų saugumÄ , organizuoja Tarnybos informacinių technologijų ir telekomunikacijų saugumo politikos įgyvendinimÄ ir plėtojimÄ (22 p.); siekiant užtikrinti Tarnybos darbuotojų aprÅ«pinimÄ Ä¯staigos ir kompiuterine įranga, teikia siÅ«lymus dėl kompiuterinės įrangos ir organizacinės technikos įsigijimo, diegimo, perdavimo ( 23 p.).

Tokios funkcijos yra daugiau bendro pobÅ«džio, skirtos padalinio vadovo veiklai įgyvendinti. Atsakovas teigia, kad funkcijos (ir specialieji reikalavimai) papildyti atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba kompiuterinėms paslaugoms atlikti buvo priversta skelbti vieÅ¡uosius pirkimus ir sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį argumentÄ , atkreipia dėmesį, kad jau minėtu Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu patvirtintoje Tarnybos struktÅ«roje yra įkurtas atskiras Turto valdymo ir viešųjų pirkimų poskyris Bendrųjų reikalų skyriuje, todėl tikslinga patikrinti kokios funkcijos viešųjų pirkimų skelbimo ir sutarčių sudarymo srityje pagal nuostatus priskirtos Å¡iam poskyriui.

Â

Teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realÅ«s, ar nėra fiktyvÅ«s, turintys tikslÄ tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimÄ su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktÅ«rinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar iÅ¡liko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali bÅ«ti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatinėjo nagrinėjamam ginčui svarbios aplinkybės, ar panaikintos Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis toliau išliko, ar jų realiai buvo atsisakyta ir ši pareigybė tapo nebereikalinga.

Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės apraÅ¡omos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymo ir vertinimo metodika.  Valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymus ir sÄ raÅ¡us

valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

vadovai (8 str. 8 d. 1 p.). Valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika) patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (byloje aktuali 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija). Metodikos 11 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrÄ sias ir/ar specialiÄ sias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialÅ«s reikalavimai, kuriuos turi atitikti Å¡ias pareigas einantys valstybės tarnautojai: nustatomas reikiamas iÅ¡silavinimas: studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytÄ iÅ¡silavinimÄ (11.1 punktas). Metodikos 12 punktas imperatyviai nustato, jog specialÅ«s reikalavimai turi bÅ«ti apraÅ¡omi taip, kad juos bÅ«tų galima objektyviai patikrinti.

Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams yra suteikta diskrecijos teisė valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymuose nustatyti specialiuosius reikalavimus, tačiau jie turi bÅ«ti pareigybės paskirtimi, bendrosiomis ir/ar specialiosiomis veiklos sritimis, priskiriamų funkcijų pobÅ«džiu ir suformuluoti taip, kad juos bÅ«tų galima objektyviai patikrinti.

Jau minėtame Informacinių technologijų poskyrio vedėjo pareigybės (į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėjas) apraÅ¡yme nustatyti tam tikri specialieji reikalavimai, tarp jų: turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį ar jam prilygintÄ fizinių mokslų studijų srities informatikos krypties iÅ¡silavinimÄ ; turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį informacinių sistemų kÅ«rimo, diegimo ir priežiÅ«ros srityse; iÅ¡manyti telekomunikacijų tinklus, sisteminę įrangÄ , tinklų ir duomenų saugÄ ; turėti ne mažesnę kaip 3 metų

vadovaujamo darbo patirtį. Atsakovo tvirtinimu pareiškėjui Š. K. minėta pareigybė negalėjo būti pasiūlyta

dėl tos priežasties, kad jis neturi fizinių mokslų studijų srities informatikos krypties aukÅ¡tojo universitetinio ar jam prilyginto iÅ¡silavinimo. PareiÅ¡kėjas 1993 metais yra įgijęs radioelektronikos inžinieriaus kvalifikacijÄ Vilniaus technikos universitete.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime pažymėjo, kad ,,valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo reikalavimai suponuoja ir tai, kad teisės aktais gali bÅ«ti nustatyti ir specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje; Å¡ios specialiosios stojimo į valstybės tarnybÄ sÄ lygos gali bÅ«ti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. <...> Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybÄ reikalavimai turi bÅ«ti konstituciÅ¡kai pateisinami, prieÅ¡ingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis dalimis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybÄ , ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas)“.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginÄÄ , pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A-438-1743-2009) suformuluota taisykle, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – bÅ«ti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Å i garantija be iÅ¡lygų gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų apraÅ¡yme, nėra nustatyti specialÅ«s reikalavimai. Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas toje pačioje nutartyje konstatavo, jog tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų apraÅ¡yme yra nustatyti specialÅ«s reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama ne tik tai, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka Å¡iuos specialiuosius reikalavimus, bet ir tai, ar Å¡ie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka, yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali bÅ«ti pateisinamas objektyvia bÅ«tinybe atlikti tik Å¡iai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neatitiko Informacinių technologijų poskyrio vedėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatyto specialaus reikalavimo turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį ar jam prilygintÄ fizinių mokslų studijų

srities informatikos krypties iÅ¡silavinimÄ , tačiau visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė, ar Å¡is specialusis reikalavimas yra esminis,

t. y., ar jo nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tais atvejais, kai valstybės institucijų ir įstaigų vadovai karjeros valstybės tarnautojo pareigybei nustato atitinkamus specialiuosius reikalavimus, spręsdami dėl pretendentų atitikties užimti tÄ pareigybę, turi Å¡ių reikalavimų laikytis, o ginÄÄ nagrinėjantis teismas turi tai patikrinti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikrinęs atmetė pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kitų pretendentų, kuriems buvo pasiÅ«lytos atitinkamos pareigos (pvz., ŽmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros politikos įgyvendinimo skyriaus vedėjo pavaduotojo), į kurias pretendavo ir pareiÅ¡kėjas, atitikties specialiesiems reikalavimams.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant, ar karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinama, atitinka Valstybės tarnybos įstatymo nustatytus bendruosius reikalavimus (VTĮ 9 str. 1 d.), taip pat specialius reikalavimus (VTĮ 9 str.5 d.) neturi būti vertinamos aplinkybės, kurių nenustato įstatymas ir pareigybės aprašymas (pvz., tarnybinių nuobaudų turėjimas ir pan.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas negali peržengti keliamo ginčo dėl atitinkamo administracinio akto (veikimo ar neveikimo) esmės, ir skundo dalyku apibrėžiamų ginčo ribų. Tačiau pirmosios instancijos teismo pareiga ne tik aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes (ABTĮ 81 str.), bet ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.).

Pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar atsakovas Tarnybos struktÅ«roje turėjo kitų laisvų to paties lygio ir kategorijos (ar žemesnių) pareigybių, kurias pareiÅ¡kėjas galėjo užimti pagal savo iÅ¡silavinimÄ ir darbo patirtį, taip pat nepatikrino, ar atsakovas apskritai svarstė galimybę pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjui to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigas  Tarnyboje (VTÄ® 43 str. 1 d.).

Tik nustačius visas anksčiau minėtas faktines

aplinkybes gali būti padarytos tinkamos išvados dėl pareiškėjo Š. K. atleidimo iš valstybės tarnybos pagal

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ pagrįstumo ir teisėtumo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 ir 86 straipsniai įpareigoja pirmosios instancijos teismÄ iÅ¡nagrinėti bylÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai, surinkti ir iÅ¡tirti bylai

svarbius įrodymus bei priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Todėl sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti

pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (ABTÄ® 141 str. 1 d. 1 ir 2 punktai, 142 str. 1 d.). Teisėjų kolegija naikina visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kadangi iÅ¡vestiniai reikalavimai gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiami tik tinkamai iÅ¡sprendus pagrindinį reikalavimÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo taip pat turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl asmenų, į kurių pareigas pretenduoja pareiÅ¡kėjas, įtraukimo į bylÄ trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kadangi bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

           PareiÅ¡kėjo Å . K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

           Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo

5 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

           Nutartis neskundžiama.

           Teisėjai                                                                      Anatolijus

Baranovas

                                                                                              Vaida

Urmonaitė-Maculevičienė

                                                                                              Skirgailė

Žalimienė   Â

lentui ) dėl