87d35f6e-6492-422e-ac75-e575907378e3 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                                                                                                                            Administracinė byla Nr. I-1409-505/2017                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00431-2017-2                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                                                 51.5;55.1.1                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2017 m. spalio 3 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. G., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovuivieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas S. G. kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-8) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL, Ligoninė) atliko nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. vasario 17 d., buvo paskirtas į 6 korpuso 3 aukÅ¡to 3 bÅ«rį, kuriame periodiÅ¡kai bÅ«davo nuo 15 iki 25 nuteistųjų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kiemelyje trÅ«ko ploto, minėto bÅ«rio pasivaikščiojimo kieme nebuvo tvirto pagrindo, apie 90 proc. kiemelio ploto sudarė žemė ir žolynas. Pasivaikščiojimų kokybė priklausydavo nuo oro sÄ lygų, esant drėgnam orui ar lyjant, kojos suÅ¡lapdavo, avalynė tapdavo neÅ¡vari. Kadangi pareiÅ¡kėjas serga atvira tuberkuliozės forma, tai dėl Å¡lapių kojų padidėja tikimybė perÅ¡alti, o menkiausias perÅ¡alimas sukelia rizikÄ gyvybei. Tokiais veiksmais LAVL neužtikrino tinkamų pasivaikščiojimo sÄ lygų ir sukėlė pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-16) nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - Eksploatavimo taisyklės) nustato pataisos įstaigų nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu.

Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali bÅ«ti įrengiamos grotos. <...> įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti atmosferos kritulių Å¡alinimo sistema, taip pat grindys turi bÅ«ti lygios ir neslidžios (Eksploatavimo taisyklių 19 ir 21 punktai). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato pataisos įstaigose įrengtų pasivaikščiojimo kiemų minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo metu, taip pat nėra nustatyta reikalavimų Å¡ių kiemų grindų dangos medžiagos tipui.PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. vasario 8 d. imtinai turėjo galimybę iÅ¡eiti pasivaikščioti į 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus pasivaikščiojimo kiemÄ (345 kv. m), kuriame buvo įrengta pavėsinė, žemės plotas augalams sodinti.

Pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemo grindų asfaltuota dalis įrengta su nuolydžiu atmosferos krituliams paÅ¡alinti, todėl lietaus sankaupos nesusidarydavo.PareiÅ¡kėjas, laikydamasis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymais patvirtintų Nuteistųjų, laikomų atviros tuberkuliozės korpuse, dienotvarkių tvarkos, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. vasario 8 d. galėjo savarankiÅ¡kai iÅ¡eiti pasivaikščioti į savo lokalinio sektoriaus kiemÄ nuo signalo „Kėlimasis“ iki signalo „PasiruoÅ¡imas miegui“.Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka pats nuteistasis.

Atkreipė dėmesį į tai, kad rizika suÅ¡lapti kojas, susipurvinti avalynę kyla ir laisvėje gyvenantiems asmenims, jeigu jie lietingomis, darganotomis oro sÄ lygomis bÅ«na lauke ir pan. Todėl pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas adekvačiai mÄ stantis asmuo, galėjo spręsti, ar nepalankiomis oro sÄ lygomis jam eiti pasivaikščioti į laukÄ ar ne.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų, kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamųjų sÄ raÅ¡Ä .

Atsižvelgus į tai, nuteistieji (suimtieji) gali kreiptis į atitinkamas tarnybas dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų.KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos centro specialistai (toliau - VSC specialistai) 2017 m. kovo 16 d. Ligoninėje atliko operatyviÄ kontrolę pagal gautÄ asmens pareiÅ¡kimÄ Nr. 1-1073 (GP) dėl 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriuje galimų higienos reikalavimų pažeidimų. Nors minėtame pareiÅ¡kime pažeidimų dėl pasivaikščiojimo kiemų nenurodyta, tačiau Ligoninės darbuotojai savo iniciatyva nukreipė specialistus į 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus pasivaikščiojimo kieme įrengtas kameras.

Patikrinimo metu specialistai pastabų nepareiÅ¡kė.Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, kaip antai tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos bÅ«klės ar net amžiaus. EŽTT spręsdamas, ar elgesys pagal 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du. PareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės atstovui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 74 str. 1 d.).

Atsakovės atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 77 str. 3 d.).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. vasario 17 d. neužtikrinant tinkamų pasivaikščiojimo sÄ lygų LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukÅ¡to pasivaikščiojimo kiemelyje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad LAVL arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukÅ¡to pasivaikščiojimo kiemelio danga buvo netinkama, nes didžiÄ jÄ dalį pasivaikščiojimo kiemo užėmė žolė ir žemė, todėl trÅ«ko tinkamo kiemo ploto pasivaikščiojimui.Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje.

Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskyrimo (izoliavimo) reikalavimų (BVK 103 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo vietų ligoninė prilyginama laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai (BVK 62 straipsnis), todėl kilusiam ginčui aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, reglamentuojančios ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimÄ pataisos įstaigose.Taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali bÅ«ti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (Taisyklių 18 punktas).

Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. IÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje, prieÅ¡prieÅ¡iais prižiÅ«rėtojo pakylÄ , kuria jis vaikÅ¡to stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Taisyklių 19 punktas). Pagal Taisyklių nuostatas pasivaikščiojo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Taisyklių 21 punktas).

Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010) 18.4 punkte buvo numatytas reikalavimas pasivaikščiojimo kiemus įrengti teritorijoje arba ant pastato stogų, juos periodiškai valyti, jeigu dulka – laistyti. Pabrėžtina, jog nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoti reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui.Iš LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšto kiemo nuotraukų (b. l. 27-34) aiškiai matyti, kad dalis šio kiemelio dangos yra asfaltuota, kita dalis - apaugusi žole, kiemelio danga nelygi, susidėvėjusi, todėl pripažintina, kad ginčo kiemo būklė neatitinka Taisyklių 21 punkte numatyto reikalavimo užtikrinti lygias ir neslidžias grindis.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymÄ turėjo veikti, t. y. nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. vasario 8 d. neužtikrino, kad kiemelio grindys atitiktų Taisyklių 21 punkto reikalavimus. Tačiau teismas pažymi, jog pasivaikščiojimo kiemų įrengimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma nėra reglamentuota. Teismui pateiktos LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukÅ¡to kiemo nuotraukos patvirtina, kad ginčo pasivaikščiojimo kiemelis yra pakankamai erdvus, jame įrengta krepÅ¡inio lenta, pavėsinė, todėl teismo nuomone, Å¡iame kiemelyje pareiÅ¡kėjo nurodytam kalinamųjų skaičiui (15-25) buvo užtikrinta galimybė judėti.Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytus skundus LAVL administracijai dėl LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus3 aukÅ¡to kiemo bÅ«klės.Ä® bylÄ pateiktas pareiÅ¡kėjo 2017 m. vasario 20 d. skundas dėl LAVL 6 korpuso 3 aukÅ¡to 3 bÅ«rio pasivaikščiojimo kiemo bei dėl pablogintų pasivaikščiojimo sÄ lygų (b. l.

17) nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl šis skundas bei atsakovo atsakymas (b. l.

18) neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje keliamam ginčui.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02).

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Byloje nustatyta, kad nors nustatytas pažeidimas truko pakankamai ilgai (apie 2 metus ir 9 mėnesius), tačiau pareiÅ¡kėjas dėl ginčo kiemelio dangos, jos keliamų nepatogumų vertinamuoju laikotarpiu į LAVL administracijÄ , visuomenės sveikatos centrÄ ar kita kompetentingas institucijas nesikreipė. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nustatyto pažeidimo bÅ«tų patyręs reikÅ¡mingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie Å¡io pažeidimo sÄ lygotus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, jog bÅ«tų įvertinti pinigais, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. vasario 8 d. pareiÅ¡kėjui kalint LAVL jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sÄ lygas (pareiÅ¡kėjo teisė pasivaikščioti) buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. vasario 8 d. buvo pažeista S. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sÄ lygas (pareiÅ¡kėjo teisė pasivaikščioti). PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                                        Daina Kukalienė