87d2f0e6-e035-4120-b6da-aca57245fb2b · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

 Civilinė byla Nr. 2-626-639/2011 m. Proceso Nr. 2-06-11988-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija: 14.1:14.7.: 15.3.2.: 15.4.; ' 15.5-18.2.2.; 125.7..(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 15 d. KlaipėdaKlaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius ZÄ jarskas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui R. B. jo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovo atstovei teisininkei Ž. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pagal ieÅ¡kovo R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Specialus autotransportas", dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo irnustatė:ieÅ¡kovas R. B. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir nurodė, kad pas atsakovÄ UAB „Specialus autotransportas" dirbo nuo 1993 m. lapkričio 22 d. Nuo 2010-08-01 pakeitus darbo sutartį dirbo autokrautuvo vairuotoju. Atsakovo direktorės 2010-08-17 d.

įsakymu Nr. 115k buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ (už veikÄ , turinčiÄ vagystės, turto pasisavinimo požymių). IeÅ¡kovas nurodė, kad nesutinka su atleidimu iÅ¡ darbo nes pirma, 2010 08 17 įsakyme nurodoma, kad drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas - 2010 08 17 UAB "Specialus autotransportas" aktas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo ir 2010 08 16 R. B. paaiÅ¡kinimas. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal LR DK 236 str. drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas.

Tuo tarpu atsakovas drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui skyrė ne dėl darbo drausmės pažeidimo, bet dėl savo paties 2010 08 17 priimto akto dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo bei gauto 2010 08 16 R. B. paaiÅ¡kinimo. Antra 2010 08 17 UAB "Specialus autotransportas" akte dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo ir 2010 08 16 R. B. paaiÅ¡kinime nurodomos faktinės aplinkybės skiriasi. Akte teigiama, kad UAB "Specialus autotransportas" darbuotojų komisija nustatė, jog R. B. grobė ("nuleidinejo") dyzelį kurÄ .

Tuo tarpu R. B. paaiÅ¡kinime nurodoma, kad jam buvo leista paimti nedidelį kiekį dyzelinio kuro (kad galėtų nuvalyti dažais iÅ¡teptas rankas), nors tai yra darbdavio pareiga užtikrinti darbovietėje Å¡varÄ . Pagal LR DK 260 str. nuostatas, kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, o darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ privalo užtikrinti darbdavys. Taigi atsakovas privalo suteikti ieÅ¡kovui ne tik tiesiogiai darbo funkcijoms atlikti skirtas darbo priemones, bet ir darbo procese reikalingas papildomas darbo priemones (Å¡iuo atveju, valiklius ar ploviklius).

Tačiau atsakovas Å¡ios LR Darbo kodekse įtvirtintos pareigos nevykdė, todėl ieÅ¡kovas R. B. buvo priverstas pasinaudoti kitomis priemonėmis, kad galėtų nuvalyti dažais iÅ¡teptas rankas (Å¡iuo atveju, dyzeliniu kuru). IeÅ¡kovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad darbdavys nepateikė jokiu įrodymų, kurie patvirtintu UAB "Specialus autotransportas" komisijos nustatytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovas atliko veikÄ , turinčiÄ nusikalstamos veikos požymių, bei paneigtu R. B. paaiÅ¡kinime nurodytasaplinkybes.

Be to, R. B. nebuvo sulaikytas įstatymo nustatyta tvarka, jo atžvilgiu nebuvo atlikti kiti veiksmai, kurie leistų nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes. Dėl iÅ¡dėstyto ieÅ¡kovas prašė teismo pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, grÄ Å¾inti jį į ankstesnį darbÄ , priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti penkis tÅ«kstančius litų neturtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino ir prašė ji atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad apklausus darbuotojus, susipažinus su jų raÅ¡tu pateiktais pasiaiÅ¡kinimais bei iÅ¡analizavus visas įvykio aplinkybes, bendrovės vadovybei neliko abejonių, kad ieÅ¡kovas, veikdamas kartu su Å¡iukÅ¡liavežės vairuotoju M. K., mėgino neteisėtai (neturėdamas tam teisinio pagrindo) užvaldyti mažiausiai apie 10 litrų bendrovei priklausančio dyzelinio kuro ir buvo užkluptas darant veikÄ , turinčiÄ vagystės požymių, todėl jo atžvilgiu pagrįstai ir teisėtai buvo pritaikyta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo.

Dėl iÅ¡dėstyto prašė ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kinys atmestinas.Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 228 straipsnyje įtvirtintos bendrosios pagrindinės visų darbuotojų pareigos. Å iame straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas privalo dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, tausoti darbdavio turtÄ , bÅ«ti jam lojalus. Pagrindines darbuotojų pareigas gali sukonkretinti, detalizuoti kiti teisės aktai, tarp jų įmonės, įstaigos darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos, pareiginiai nuostatai, pareigybių apraÅ¡ymai ir kiti teisės aktai, nustatantys specialias darbuotojų pareigas.

Nevykdant darbo pareigų, nustatytų įstatymu bei kitais teisės aktais, ar netinkamai jas vykdant daromas darbo drausmės pažeidimas ( DK 234 straipsnis), kuris sukelia drausminę atsakomybę. Už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , nustatytÄ DK 235 straipsnyje, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). LR DK 235 straipsnio l dalyje pateikta Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigu pažeidimo samprata, o DK 235 straipsnio 2 dalyje nustatyti Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigu pažeidimo atvejai.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies 7 punkte Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės. sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors darbuotojas už Å¡ias veikas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Å is atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo be įspėjimo, nesikreipiant į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir nelaukiant Å¡ių institucijų iÅ¡vadų, jei pats darbdavys nustato darbuotojo elgesyje (veikoje) administracinio nusižengimo ar nusikaltimo darbdavio atžvilgiu požymius.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo kaip atlikęs veikÄ , turinčiÄ vagystės, turto pasisavinimo požymių, t.y. dėl to, kad jis 2010 m. rugpjūčio 16 d. darbo metu buvo užkluptas iÅ¡ atsakovo transporto priemonės Å¡iukÅ¡liavežės Mercedes Benz, nuleidinėjÄ s dyzelinį kurÄ .

Å io fakto nuo pat pradžių neneigia ir pats ieÅ¡kovas (R. B. paaiÅ¡kinimas b.1.13 ). Tačiau jis tai pateisino tuo, kad tai darė su minėtos transporto priemonės vairuotojo M. K. leidimu, be to tai darė, kad galėtų nusivalyti dažais suteptas rankas. Taip pat paaiÅ¡kino, kad dyzelinio kuro jis nuleido tik apie l litrÄ . L. M. K. patvirtino, kad ieÅ¡kovas prašė jo nusileisti dyzelinio kuro, rankoms nusiplauti ir jis (M. K.) leido. Vienok ieÅ¡kovas žinojo, kad nuleidinėjo ne asmeninį M. K. dyzelinį kurÄ , bet darbdavio, t.y.

įmonės kurÄ , todėl darbdavio vairuotojo leidimas tai daryti, negali turėti jokios teisinės reikÅ¡mės. IeÅ¡kovas galėjo tai padaryti tik gavęs savo vadovų leidimÄ , o ne kito tokio paties darbuotojo leidimÄ . Tuo tarpu teisme apklaustas tiesioginis ieÅ¡kovo vadovas A. P. nurodė, kad ieÅ¡kovas nesikreipė ir neprašė kuro. Taip pat minėtas liudytojas patvirtino, kad ieÅ¡kovas buvo aprÅ«pintas visomis reikalingomis darbo priemonėmis kurios bÅ«tinos darbui, t.y. skiedikliai, Å¡veitikliai, wait spiritas ir pan.

Taip pat pažymėjo, kad vieta kur buvo nuleidinėjamas kuras yra uždara. Vairuotojas M. K., iÅ¡ kart po Å¡io įvykio, parašė praÅ¡ymÄ ir išėjo iÅ¡ darbo savo noru. L. M. Ž. parodė, kad jis asmeniÅ¡kai užklupo ieÅ¡kovÄ nuleidinėjant kurÄ . Parodė, kad bakelis į kurį kurÄ nuleidinėjo R. B. buvo plastmasinis baltos spalvos 10litrų talpos ir gerai matė kaip į jis buvo užpildytas 70-80 procentų. Jam paklausus R. B. kÄ jis čia daro jis atsakė, kad nieko nedaro ir viskÄ atgal supils.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad vieta kur stovėjo automobilis ir iÅ¡ kurio buvo leidžiamas kuras nėra bÅ«tingÄ Å¡io automobilio stovėjimo vieta, tačiau yra labai patogi vieta kurui nuleidinėti, kadangi tikimybė, kad kas nors pamatys menka. L. V. B. parodė, kad ieÅ¡kovas nesikreipė į jį dėl papildomų priemonių suteikimo.Pagal LR CPK 176 straipsnio l dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

B. personalinė Įmonė "(duomenys neskelbtini)" su Vilniaus miesto valstybine mokesčių inspekcija, bylos Nr.3K-3-945/1999', 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Ž. su AB "Panevėžio duona", bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. su K. K. ir Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005).Teismas mano, jog išdėstyti įrodymai, t.y. iš dalies pačio ieškovo paaiškinimai, liudytojų M.

K., A. P., V. B. ir ypač M. Ž. parodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo užkluptas bandant pasisavinti darbdavio turtÄ (dyzelinį kurÄ ). Ir tai ieÅ¡kovas darė ne norėdamas nusiplauti rankas, o bÅ«tent norėdamas Å¡i kurÄ pasisavinti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas pripažino, kad jis turi nuosavÄ automobilį su dyzeliniu varikliu. Pagal LR DK 235 str. 2 d. 7 punktÄ , darbuotojo įvykdyta vagystė, turto pasisavinimas, įstatymo laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nors darbuotojas už Å¡ias veikas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Taigi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas argumentas, kad jis dėl Å¡ios veikos nebuvo sulaikytas įstatymo nustatyta tvarka, jo atžvilgiu nebuvo atlikti kiti veiksmai, kurie leistų nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, yra nepagrįsti.

Kaip minėta įstatymas nereikalauja, kad toks darbuotojas bÅ«tų bÅ«tinai sulaikytas, jo atžvilgiu bÅ«tu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar jis bÅ«tu patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nustatyta, kad tam tikras tyrimas atliktas, t.y. surinkti paaiÅ¡kinimai (M. K. atsisakė paaiÅ¡kinti, tačiau pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru), suraÅ¡ytas aktas ir pan.IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad darbdavys jam skyrė drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo ne dėl darbo drausmes pažeidimo, bet dėl savo paties 2010 08 17 priimto akto dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo bei gauto 2010 08 16 R.

B. paaiÅ¡kinimo. Toks aiÅ¡kinimas taip pat yra nepagrįstas. IeÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagrįstas ieÅ¡kovo padarytu Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, kuris užfiksuotas akte ir paties R. B. paaiÅ¡kinime. Taigi įsakymas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo pagrįstas ne aktu, o akte užfiksuota informacija, apie padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .Nagrinėdamas darbuotojo ieÅ¡kinį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo teismas, vadovaudamasis CPK bendrosiomis taisyklėmis bei CPK XX skyriuje įtvirtintomis darbo bylų nagrinėjimo taisyklėmis, turi patikrinti, ar drausminė nuobauda parinkta atsižvelgiant į DK 238 straipsnyje nurodytas aplinkybes, ar nėra pagrindo drausminę nuobaudÄ panaikinti atsižvelgiant į DK 242 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , jo padarymo aplinkybes, darbuotojo ankstesnį darbÄ ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-624/2004).Teismas mano, kad atsakovas pagristai ieÅ¡kovo veiksmus vertino, kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir pritaikė pagristÄ nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Ta aplinkybė, kad dėl4jo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė apčiuopiamos žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimÄ , kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrė realiÄ turtinę žalÄ . Darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo Å¡iurkščiai darbo pareigas ar darbo tvarkÄ pažeidusiu darbuotoju. Be to, darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo, net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobÅ«džio žalÄ profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-125/2008).Dėl iÅ¡dėstytų motyvų ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ atmetamas.

Atmetus reikalavimÄ grÄ Å¾inti į ankstesnį darbÄ nėra pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ . Taip pat kadangi pripažinta, kad atsakovas veikė teisėtai, o pats ieÅ¡kovas veikė neteisėtai, atmestinas taip pat ir reikalavimas priteisti neturtinę žala, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vadovaudamasis LR CPK 3,185. 268. 270, 541 str., teismasn u s p r e n d ė:ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                       Saulius Zajarskas