2023-03-15 Nr. AB-5942-3-61-3-00485-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-188-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00485-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, o pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog, nepritaikius pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą grindžia galimai ateityje kilsiančiais socialinio pobūdžio nepatogumais, kurie objektyviai nevertintini kaip pareiškėjui sukeliantys neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą. Pareiškėjas iš esmės rėmėsi tik prielaidomis ir neįrodė, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas ateityje būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas pabrėžė, kad prielaidos, jog pareiškėjas ateityje gali patirti tam tikrų socialinio pobūdžio nepatogumų, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Aplinkybės, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublika turi tam tikrų ekonominių ir socialinių ryšių, teismo vertinimu, pačios savaime taip pat nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis negalės tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių bylos nagrinėjimo metu, teismo teigimu, taip pat nesudaro pagrindo pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas nustatė, jog pareiškėjas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate, kuri pareiškėjo vardu ir pateikė teismui skundą, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, jog pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo teisių ir interesų, tuo atveju, jei bus išvykęs, ar bus pažeisti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai.

II. Pareiškėjas N. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimu panaikintas jo leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, tokiu būdu pareiškėjas, kuris Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvena 27 metus, ir šios bylos nagrinėjimo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus senjoras, Lietuvoje lieka be jokio teisėto pagrindo bei statuso, t. y., jo buvimas Lietuvos Respublikoje tampa neteisėtu ir jis turi išvykti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra grindžiamas vien jam kilsiančiais socialiniais nepatogumais. Pareiškėjas paaiškina, kad jis yra (duomenys neskelbtini) senjoras, gyvenantis Lietuvos Respublikoje paskutinius 27 metus. Neteisėto buvimo Lietuvoje metu pareiškėjas netenka teisių ir garantijų, kurios jam suteiktos, jam turint nuolatinio gyventojo teisinį statusą. Pareiškėjas netenka teisės į privalomos sveikatos priežiūros paslaugas, kurios pareiškėjui, atsižvelgiant į jo amžių, yra būtinos, taip pat pareiškėjas netenka teisės naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, negali įsigyti nekilnojamojo turto, jį paveldėti, sudaryti sutarties dėl slaugos nei savo, nei Lietuvos Respublikoje gyvenančios savo sesers atžvilgiu, kuria rūpinasi. Taip asmuo netenka teisės nueiti į banką bei išsiimti pinigų pragyvenimui, nes tam reikalingas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, kurį pareiškėjas įpareigojamas grąžinti, kas iš esmės eliminuoja jo galimybes užtikrinti jo būtiniausius poreikius.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena 27 metus, Lietuvą laiko savo tėvyne, čia palaidojo savo tėvus bei seserį, prižiūri likusią gyventi seserį. Pareiškėjas taip pat padėjo įsikurti ir mirusios sesers anūko šeimai, kadangi sesers anūkas šiuo metu atlieka karo prievolę (duomenys neskelbtini) ir negali išvykti, o jo šeima – žmona ir jų dukra prasidėjus karui atvyko gyventi į Klaipėdą. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas seniai yra išvykęs, nutraukęs visus ryšius, (duomenys neskelbtini) jis neturi nei giminių, nei gyvenamosios vietos, jis yra senjoras, tad dirbti taip pat negalės, jį grąžinus į (duomenys neskelbtini) jis geriausiu atveju turėtų kreiptis į socialines įstaigas dėl labdaros bei paramos teikimo, kas tikrai nėra laikoma oriu asmens gyvenimu. Pareiškėjas pažymi, kad neturint teisėto statuso Lietuvoje, jį grąžinus į (duomenys neskelbtini), jis neturėtų galimybės teisme duoti paaiškinimų dėl savo atsakymo bei paaiškinti, kaip jis klausimą suprato, kas turi lemiamą reikšmę nagrinėjamoje byloje. Nors pareiškėjas turi įgaliotą atstovę, tačiau teisme ypatingą reikšmę turėtų būtent pareiškėjo asmeniškai duoti paaiškinimai, kaip jis suprato klausimą, kodėl atsakė būtent taip, taip pat galėtų papildomai paaiškinti savo požiūrį į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad jis neturi gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tad geriausiu atveju gyventų socialinių paslaugų centre, kur tikrai negalėtų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, tokias priežastis teismas nepagrįstai vertino kaip „socialinio pobūdžio nepatogumais“.

Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala – neužtikrinami jo būtinieji poreikiai, neužtikrinama pareiškėjo amžiaus ((duomenys neskelbtini) senjoras) grupei ypatingai svarbi teisė į sveikatos priežiūrą, asmuo priverčiamas išvykti į šalį ((duomenys neskelbtini)), kurioje negyvena beveik 30 metų, kai visi jo šeiminiai ir socialiniai ryšiai yra Lietuvos Respublikoje, pažymint, kad asmuo, neturėdamas jokių ryšių (duomenys neskelbtini), paliekamas be gyvenamosios vietos, o būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus rasti darbo / naujo būsto objektyviai negalės. Taip pat iš pareiškėjo atimama teisė į veiksmingą gynybą, įvertinus, kad jo grėsmė valstybės saugumui grindžiama išimtinai (duomenys neskelbtini), ką paaiškinti gali tik jis pats asmeniškai, duodamas paaiškinimus teisme. Pareiškėjas pažymi, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, Sprendimo vykdymas būtų sustabdytas tik laikinai, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl šio sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra abstraktūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti nagrinėjamoje byloje. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo, be to, pareiškėjas taip pat neatitinka ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos – pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas pabrėžia, kad Sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad Zoom konferencijų programa būtų nesaugi naudotis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VDS) atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

VSD nurodo, kad teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, yra pagrįsta, nes atskirajame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų bei duomenų, kurie būtų pagrindas šią pirmosios instancijos teismo išvadą („Pareiškėjas iš esmės rėmėsi tik prielaidomis ir neįrodė, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas ateityje būtų neįmanomas ar sudėtingas“) pakeisti. Be to, pareiškėjas nepateikė ir jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad skundžiama nutartimi jam užkertama galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. VSD atkreipia dėmesį, kad pareiškėją atstovauja profesionalūs teisininkai (advokatų kontora), kurie užtikrina tinkamą pareiškėjo atstovavimą teisminiame procese, jo teisių ir teisėtų interesų gynimą. Pareiškėjas visus bylai objektyviai išnagrinėti reikšmingus įrodymus, paaiškinimus gali teikti ir raštu per savo atstovus arba tiesiogiai, prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo. VSD teigimu, pareiškėjo asmeniniai interesai (siekis užsitikrinti orų gyvenimą Lietuvoje) negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, nutarta atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo nagrinėjamoje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, jog jam kils neatitaisoma žala.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jo buvimas Lietuvos Respublikoje tampa neteisėtu ir jis turi išvykti į (duomenys neskelbtini), kurioje neturi jokių ryšių. Pareiškėjas taip pat akcentuoja savo amžių, leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje netekimo pasekmes.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Byloje nustatyta, kad Departamentas 2023 m. sausio 9 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą nuolat gyventi. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas, deklaruodamas, jog (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, atsakovas nustatė Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą: leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo galiojimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, tikėtina, Sprendimas yra neteisėtas, o nesustabdžius Sprendimo galiojimo, jis, kaip neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis asmuo, neteks teisės į privalomos sveikatos priežiūros paslaugas, kurios pareiškėjui, atsižvelgiant į jo amžių, yra būtinos, taip pat neteks teisės naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, negalės įsigyti nekilnojamojo turto, jį paveldėti, sudaryti sutarties dėl slaugos nei savo, nei Lietuvos Respublikoje gyvenančios savo sesers atžvilgiu, kuria rūpinasi, neteks teisės nueiti į banką bei išsiimti pinigų pragyvenimui, bus išsiųstas į kilmės valstybę, kurioje neturi jokių ryšių, jį išsiuntus, bus atimta teisė į veiksmingą gynybą.

Anksčiau paminėto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Visų pirma, akcentuotina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pasikeičia jo teisinis statusas, galbūt jis neteks teisių ir garantijų, kurios jam suteiktos, jam turint nuolatinio gyventojo teisinį statusą, atsižvelgiant į suvaržymų ir praradimų pobūdį, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala.

Įvertinus Sprendimo turinį ir kitus bylos duomenis, konstatuotina, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis bus išsiųstas būtent į (duomenys neskelbtini), kurioje neturi jokių ryšių, yra hipotetinio pobūdžio. Byloje nėra įrodymų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė