87d1ace4-e301-4fa0-9de1-02b527f262c9 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-100-162/2012                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00103-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.12; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 2 d. Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos A.R.J. atstovui advokato padėjėjui Giedriui Skrinskai, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Indrei Gudavičienei, 2012 m. vasario 21 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.R.J. skundÄ atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriui dėl 2011 m. vasario 17 d.

įsakymo Nr. A1-114 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :        pareiÅ¡kėja skundu (b.l. 6-9) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 17 d. įsakymÄ Nr. A1-114 „Dėl direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. A1-818 pripažinimo netekusiu galios“;

2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Tvarka) 106 punkte nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir funkcijas – patvirtinti natÅ«ra grÄ Å¾inamo J.A. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytoje posesijoje Nr. 208 esančio 1,3339 ha ploto žemės sklypo, kurio geodezinių matavimų bylÄ perdavė Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu Nr. R4-1076-(3.4), planÄ , pasiÅ«lyti žemės sklypo specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , pobÅ«dį, pateikti pasiÅ«lymus dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui.       Nurodo, jog ji kaip pretendentė į J.A. iki 1940 m. turėto turto – 2,0025 ha žemės sklypo – Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje (posesija Nr. 208) nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ yra pateikusi praÅ¡ymÄ Palangos miesto žemėtvarkos skyriui.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A1-818 nustatė, jog J.A. turėtos posesijos dalis – 1,3339 ha ploto, esanti (duomenys neskelbtini) pietinėje gretimybėje, yra laisva (neužstatyta) žemė. Tuo pačiu patvirtino grÄ Å¾intino žemės sklypo schemÄ ir paskyrė atsakingÄ savivaldybės darbuotojÄ už žemės sklypo nuosavybės teisių atkÅ«rimo formavimÄ . Pabrėžia, jog tokiu bÅ«du buvo įgyvendintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ 106 punkto reikalavimas.

Vėliau Palangos miesto savivaldybės lėšomis buvo parengtas grÄ Å¾intino žemės sklypo planas, kurį Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu Nr. R4-1076-(3.4) perdavė Palangos miesto savivaldybei, praÅ¡ydamas patvirtinti jo dydį, ribas bei apribojimus. 2011 m. vasario 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos miesto žemėtvarkos skyrius informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 17 d.

įsakymu Nr. A1-114 pripažintas netekusiu galios Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. A1-818, t.y. įsakymas, kuriuo buvo nustatyta, kad 1,3339 ha grÄ Å¾intinos žemės yra laisva. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Å ventosios detaliojo plano sprendinius, t.y. žemės sklypas, į kurį ji pretenduoja, skirtas pradinės mokyklos, vaikų lopÅ¡elio – darželio statybai.

Nesutinka su skundžiamu įsakymu ir praÅ¡o jį panaikinti. Teigia, jog rengiant Å ventosios detalųjį planÄ galiojusi Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymo) redakcija mieste esančios žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra nenumatė, todėl į pretendentų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo interesus nebuvo atsižvelgta, jie nebuvo informuoti apie sprendinius, negalėjo reikÅ¡ti pretenzijų. Pabrėžia, kad visuomenės poreikiams gali bÅ«ti nutarta panaudoti konkretų žemės sklypÄ pagal detaliojo plano sprendinį, numatytÄ konkrečiai visuomenės paskirčiai.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A7-1133-2003, kurioje konstatuota, jog savininko interesų sÄ skaita negali bÅ«ti tenkinami bÅ«simi visuomenės interesai. Akcentuoja, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ miesto teritorijoje esanti žemė iÅ¡ piliečių iÅ¡perkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Palangos miesto savivaldybė nėra pradėjusi jokių pradinės mokyklos ar vaikų lopÅ¡elio – darželio projektavimo darbų, be to nėra jokio visuomeninio poreikio tokių objektų statybai. Pabrėžia, jog atsakovei, priimant 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymÄ Nr. A1-818, buvo žinomi Å ventosios detaliojo plano sprendiniai, o Palangos miesto bendrajame plane taip pat Å¡i ginčo teritorija nenumatyta kaip visuomeninės paskirties objektų teritorija, bet pažymėta kaip gyvenamoji.        PareiÅ¡kėja, tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ (b.l. 127), į teismo posėdį neatvyko.

Jos interesams atstovaujantis atstovas advokato padėjėjas Giedrius Skrinska praÅ¡o tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Atstovas paaiÅ¡kino, jog 2007 m. rugpjūčio 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-818 ginčo žemės sklypas buvo patvirtintas kaip laisva (neužstatyta) žemė ir pradėta žemės sklypo grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kėjai procedÅ«ra. Tačiau ginčijamu įsakymu panaikintas minėtas 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas remiantis Å ventosios gyvenvietės detaliuoju planu, kuris patvirtintas 2000 m. kovo 21 d. tarybos sprendimu Nr.

38. Detaliajame plane ginčo teritorija pažymėta kaip Å¡vietimo ir kultÅ«ros objektams skirta planuojama teritorija, tačiau toks sprendinys buvo patvirtintas priimant ir 2007 m. minėtÄ administracijos direktoriaus įsakymÄ , kuriuo žemės sklypas buvo patvirtintas kaip laisva neužstatyta žemė. Pabrėžia, jog nėra realaus poreikio statyti visuomeninės paskirties pastatų, nes jokie projektavimo veiksmai nėra atlikti iki Å¡iol.       Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ .

Nurodo, jog pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , žemė yra iÅ¡perkama ir už jÄ atlyginama jei ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta žemės sklypų, numatomų naudoti bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai. Pabrėžia, jog pagal Å ventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, sprendinius ginčo teritorijoje yra suprojektuotas žemės sklypas, skirtas pradinės mokyklos, vaikų lopÅ¡elio – darželio statybai, todėl negali bÅ«ti tenkinami pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai.

PaaiÅ¡kino, kad „Saulės kvartele“ B10, Å ventosios mieste, prasidės gyvenamųjų namų statybos, todėl buvo nuspręsta, kad teritorijoje bus reikalingi minėti visuomeniniai pastatai. Mano, jog ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir nėra pagrindo įpareigoti administracijos direktorių atlikti Tvarkos 106 punkte nustatytas funkcijas.        AnalogiÅ¡ka atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos pozicija nurodyta atsiliepime į skundÄ (b.l. 23).        Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b.l. 128).

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.       Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius atsiliepime (b.l. 19-20) nurodo, jog neprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimų tenkinimo, jei teismas pripažins, kad pareiÅ¡kėjos skunde nurodytos aplinkybės įrodo 2011 m. vasario 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-114 neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ .

Pagal „InformacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę Palangoje I etapas“: teritorija Å ventosios gyvenvietės detaliojo plano galiojimo ribose“, kuri buvo pateikta vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punktu patvirtintu Å ventosios gyvenvietės detaliuoju planu, ginčo teritorija pažymėta kaip iÅ¡perkama žemė. Pažymi, kad Å¡i informacija apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę atskiru tarybos sprendimu nebuvo patvirtinta, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, iÅ¡nagrinėjęs Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktÄ medžiagÄ bei vadovaudamasis Tvarkos 106 punktu, 2007 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. A1-818 suderino informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) pietinėje gretimybėje (J.A. turėtos žemės sklypo dalis, posesija Nr. 208), yra laisva (neužstatyta) žemė. Palangos miesto savivaldybės lėšomis žemės sklypas buvo pamatuotas atsižvelgiant į Å ventosios gyvenvietės detalųjį planÄ . Pažymi, jog Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu perdavė parengtÄ minėto žemės sklypo planÄ atsakovei su praÅ¡ymu patvirtinti jo dydį, ribas ir apribojimus.

Atsakovė 2010 m. gegužės 31 d. informavo, jog 2010 m. gegužės 18 d. įvyko komisijos posėdis dėl laisvos (neužstatytos) žemės, kurio metu buvo nuspręsta negrÄ Å¾inti 1,3339 ha žemės sklypo J.A. pretendentams, nes jis yra skirtas visuomenės paskirčiai. Žemės sklypų formavimas yra savivaldybės prerogatyva, todėl tik savivaldybės administracijos direktorius galėjo priimti sprendimÄ panaikinti ankstesnįjį įsakymÄ , tačiau tai buvo padaryta tik 2011 m vasario 17 d. Teigia, jog realus visuomenės poreikis turi bÅ«ti nustatytas ir pagrįstas formuojant žemės sklypÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui.

       Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai A.R.J. ir trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus atstovui nedalyvaujant.       Teisėjų kolegija konstatuoja       Pareiškėja prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 17 d.

įsakymÄ Nr. A1-114 „Dėl direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. A1-818 pripažinimo netekusiu galios“ (b.l.

11) bei įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkte nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir funkcijas – patvirtinti natÅ«ra grÄ Å¾inamo J.A. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytoje posesijoje Nr. 208 esančio 1,3339 ha ploto žemės sklypo, kurio geodezinių matavimų bylÄ perdavė Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu Nr. R4-1076-(3.4), planÄ , pasiÅ«lyti žemės sklypo specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , pobÅ«dį, pateikti pasiÅ«lymus dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui.       Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos fragmentiniais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja A.R.J. yra pretendentė į senelio J.A. iki nacionalizacijos privačios nuosavybės teise posesijoje Nr. 208 valdytÄ 1,3339 ha ploto žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (viso J.A. valdė 2,0025 ha ploto žemės sklypÄ ).

Byloje nekyla ginčas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo subjekto, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėja turi teisę pretenduoti į J.A. valdytÄ Å¾emę.        Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-818 „Dėl informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pietinėje gretimybėje“ suderino informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, nustatydamas, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) pietinėje gretimybėje (J.A. turėtos žemės sklypo dalis, posesija Nr. 208) yra laisva (neužstatyta) žemė (psl. 59).

Suderinta ir žemės sklypo schema (b.l. 41, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos psl.

60) bei įsakymu paskirtas atsakingas valstybės tarnautojas už minėtos natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimÄ . Atsižvelgiant į tai, Palangos miesto savivaldybės lėšomis buvo atlikti kadastriniai matavimai ir parengtas laisvo (neužstatyto) 1,3339 ha žemės sklypo planas (b.l. 37), kuris buvo suderintas su Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriumi. Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu Nr. R4-1076-(3.4) perdavė parengtÄ minėto žemės sklypo planÄ Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui su praÅ¡ymu patvirtinti jo dydį, ribas ir apribojimus, pasiÅ«lyti žemės sklypams specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, pateikti pasiÅ«lymus dėl žemės servitutų (Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos psl. 61).

Kaip matyti iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos medžiagos į Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymÄ atsakovė atsakė tik 2010 m. gegužės 31 d. raÅ¡tu Nr. (4.17)-23-1716 (b.l. 12). Atsakovė atsisakė patvirtinti 2008 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu Nr. R4-1076-(3.4) praÅ¡omo žemės sklypo, kurio plotas 1,3339 (Å¡ioje byloje nagrinėjama tiek, kiek susiję su žemės sklypu, kurio plotas 1,3339 ha), planÄ , dydį, ribas ir apribojimus. Toks atsisakymas grindžiamas aplinkybe, jog J.A. turėtos žemės sklypo dalis patenka į Å ventosios gyvenvietės detaliuoju planu suplanuotÄ visuomeninės paskirties žemės sklypÄ (pradinė mokykla, vaikų lopÅ¡elis – darželis).

Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje 2010 m. gegužės 18 d. vyko komisijos dėl laisvos neužstatytos žemės posėdis, kurio metu buvo svarstomas 2007 m. rugpjūčio 30 d. administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-818. Palangos miesto savivaldybės komisijos dėl laisvos (neužstatytos) žemės 2010 m. gegužės 18 d. posėdžio protokolu Nr. (8.16)-D6-39 (b.l.

28) nustatyta, kad komisija pasiÅ«lė negrÄ Å¾inti žemės sklypo, kuris savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. A1-818 patvirtintas kaip laisva (neužstatyta) žemė, esanti (duomenys neskelbtini) pietinėje gretimybėje (posesija 208), nes pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktÄ Å¡is žemės sklypas yra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei, už kuriÄ atlyginama pagal įstatymo 16 straipsnį. Komisija konstatavo, kad nagrinėjama teritorija pagal Å ventosios gyvenvietės detalųjį planÄ , patvirtintÄ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, patenka į suplanuotÄ visuomeninės paskirties žemės sklypo teritorijÄ .

Taip pat komisija pasiÅ«lė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymÄ Nr. A1-818 ir minėtas įsakymas buvo panaikintas nagrinėjamoje byloje skundžiamu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A1-114.        IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo motyvų matyti, kad ji siekia atkurti teisinę padėtį iki skundžiamo įsakymo priėmimo, t.y. panaikinus 2011 m. vasario 17 d. įsakymÄ Nr. A1-114, liks galioti 2007 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymas Nr. A1-818, kuriuo ginčo teritorija (J.A. turėtos žemės sklypo dalis, posesija 208) nustatyta kaip laisva (neužstatyta) žemė pagal suderintÄ schemÄ . IÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ pirmojo yra įpareigojimas atsakovę atlikti žemės sklypo grÄ Å¾inimo procedÅ«ras, numatytas Tvarkos 106 punkte. Atsakovės nesutikimas su skundo reikalavimais argumentuojamas tuo, kad pagal Å ventosios gyvenvietės detalųjį planÄ , patvirtintÄ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 38, ginčo teritorijos dalis patenka į visuomeninės paskirties teritorijÄ , skirtÄ Å¡vietimo ir kultÅ«ros objektams.

       Nagrinėjant byloje iÅ¡kilusį ginÄÄ bÅ«tina nustatyti, ar pagrįsti ir teisėti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai atsisakant suformuoti pareiÅ¡kėjai žemės sklypÄ grÄ Å¾inimui natÅ«ra J.A. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, ar pagrįstai panaikintas įsakymas, kuriuo anksčiau praÅ¡omas natÅ«ra grÄ Å¾inti žemės sklypas buvo patvirtintas kaip laisva (neužstatyta) žemė. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.       AtkÅ«rimo įstatymo preambulėje yra pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečiams grÄ Å¾inamas iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas, o jei Å¡ios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama.

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte (galioja nuo 2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei <...>.

Toje pačioje normoje įtvirtinta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.       Šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra:

1) kai žemė yra užstatyta;

2) kai ji yra iÅ¡perkama Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. PareiÅ¡kėjos atstovo teigimu, praÅ¡omas natÅ«ra grÄ Å¾inti žemės sklypas yra laisva (neužstatyta) žemė, visuomeninis poreikis ginčo teritorijoje statyti pradinę mokyklÄ , vaikų lopÅ¡elį – darželį yra nukreiptas į ateitį, nerealus. Å ioje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar žemė, į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėja atkurti nuosavybės teises, yra laisva (neužstatyta).

       Pagal AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktÄ (2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 915 redakcija, galiojusi kadastrinių matavimų bylos pateikimo metu) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų planų rengimo konkursus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Suformavus natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose yra parengti detalieji planai, žemės sklypų planai rengiami atlikus kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534.

Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimÄ , kadastrinių matavimų rengimÄ organizuoja ir Å¡ių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Pagal minėto punkto nuostatas valstybinio administravimo subjektas, kuris yra įstatymų įgaliotas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo (apskrities virÅ¡ininkas), sprendimÄ dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo natÅ«ra į miesto žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius atlieka jo kompetencijai priskirtus veiksmus (suformuoja natÅ«ra grÄ Å¾inamÄ Å¾emės sklypÄ , organizuoja kadastrinius matavimus, patvirtina atitinkamo dydžio ir ribų žemės sklypo planÄ , nustato pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, pasiÅ«lo žemės sklypų specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas, servitutus) ir pateikia apskrities virÅ¡ininko administracijai patvirtintÄ administracinį aktÄ dėl suformuoto natÅ«ra grÄ Å¾inamos žemės sklypo plano patvirtinimo su atitinkamais priedais.

Tačiau savivaldybės administracija gali atlikti AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytus jos kompetencijai priskirtus natÅ«ra grÄ Å¾inamo žemės sklypo formavimo veiksmus tik tuo atveju, jei nustato, kad grÄ Å¾intina žemė yra laisva (neužstatyta), t.y. nepriskirtina valstybės iÅ¡perkamai žemei.        Pažymėtina, jog teisme nagrinėjant administracinę bylÄ , pasikeitė teisinis reglamentavimas. Teismo sprendimo priėmimo metu (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. balandžio 24 d.) 106 punktas nustato, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamÄ Å¾emės sklypÄ prie Å¡ių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panaÅ¡ioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ detalųjį planÄ ar žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui <...>.

Tvarkos 1061 punktas nustato, jog savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirta: suprojektuoti žemės sklypÄ , organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ . Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iÅ¡ žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagÄ , kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimÄ .

Å ios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ . Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimÄ , kadastrinių matavimų rengimÄ organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.

Pagal Tvarkos 1061 punktÄ Å¾emės sklypo suformavimas (kadastro duomenų patvirtinimas), servitutų nustatymas yra priskiriamas žemėtvarkos skyriaus kompetencijai.        Kaip buvo minėta aukščiau, žemė gali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, kai ji nėra užstatyta (yra laisva) ir kai ji nėra iÅ¡perkama valstybės AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. GrÄ Å¾inamo nekilnojamojo turto priskyrimÄ valstybės iÅ¡perkamo turto kategorijai reglamentuoja AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnis, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, užtikrinančių kraÅ¡to, gyventojų saugumÄ , gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , komplekso (energetika, transportas, ryÅ¡iai, statyba, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, kraÅ¡to, civilinė ir prieÅ¡gaisrinė sauga) teritorijų;

žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukÅ¡tos įtampos elektros linijoms tiesti; svarbioms valstybinės reikÅ¡mės statyboms; bendroms gyventojų reikmėms; visuomeninei statybai bei rekreacijai, valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio Å«kio, socialinių, Å¡vietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbÄ vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (vieÅ¡am) naudojimui;

įgyvendinti svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbÄ savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grÄ Å¾intinoje piliečiui žemėje.       Minėta teisės norma įtvirtina keletÄ esminių sÄ lygų, kurioms esant iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę), į kuriÄ pretenduojama atkurti nuosavybės teises, iÅ¡perka valstybė:       1) Å¡i žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose;       2) Å¡i žemė yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų;       3) įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinti Å¡ios žemės detalieji planai, kuriuose apibrėžta atitinkama jos paskirtis (pastatų, statinių ar įrenginių eksploatacija).        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime), aiÅ¡kindamas Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ pažymėjo, kad joje nurodytus žemės iÅ¡pirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grÄ Å¾inti natÅ«ra žemei ir Å¡io poreikio buvimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane.

Jeigu tokios nuorodos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas natÅ«ra. IÅ¡vardintos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jeigu yra požymiai, jog praÅ¡omas grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iÅ¡ miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra Å¡is sklypas, detalusis planas dar nepatvirtintas, žemės grÄ Å¾inimas natÅ«ra nėra galimas tol, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibÅ«dinančias visuomenės poreikį aplinkybes, iÅ¡vardintas AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte.

Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra praÅ¡omas grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, iÅ¡vardintos AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas natÅ«ra negrÄ Å¾inamas, o valstybės iÅ¡perkamas (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 497). AnalogiÅ¡kai pasisakyta ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, t.y 2010 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-305/2010, 2011 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-151/2011, 2011 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-421/2011.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad sÄ lygų, kurioms esant iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡perka valstybė, buvimas AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kadangi žemės iÅ¡pirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grÄ Å¾inti natÅ«ra žemei.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, bÅ«tina vertinti ne tik, ar žemės sklypui yra parengtas detalusis planas, bet kartu bÅ«tina įvertinti ir žemės sklypo faktinę padėtį, ar jis yra laisvas, neužstatytas (pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1094/2011).        Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto Å ventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtino Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, fragmento ginčo teritorija (posesija 208) Å ventosios gyvenvietės detaliajame plane numatyta kaip projektuojama mažaaukščių pastatų teritorija ir visuomeninės paskirties teritorija – Å¡vietimo ir kultÅ«ros objektams (b.l. 54-59).

BÅ«tent Å ventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinių pagrindu atsakovė argumentuoja skundžiamo įsakymo priėmimÄ . Tačiau teismas pažymi, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-114 priimtas esant patvirtintam Å ventosios gyvenvietės detaliajam planui, tačiau tuo metu į ginčo teritorijos pažymėjimÄ â€“ kaip visuomeninės paskirties – nebuvo atsižvelgta. IÅ¡traukomis iÅ¡ Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 (b.l. 60-64) nustatyta, jog ginčo teritorija (posesija 208, kvartalas B9) pažymėta kaip vidutinio užstatymo intensyvumo miÅ¡rios gyvenamosios teritorijos.

Atsakovės 2011 m. birželio 8 d. raÅ¡tu Nr. (19/1)-D3-1976 pateikta informacija (b.l. 89-90) bei jos priedais (b.l. 91-95) nustatyta, jog ginčo teritorija patenka į sÄ lyginai pavadintÄ â€žSaulės“ kvartalÄ . Å iame kvartale yra suplanuoti 307 sklypai po 20 arų, skirtų gyvenamųjų namų statybai. Atsakovė minėtoje informacijoje nurodė, kad beveik visi suplanuoti sklypai yra įregistruoti VÄ® registrų centre. IÅ¡traukose iÅ¡ Palangos miesto bendrojo plano tekstinės dalies sprendiniuose vadinamas „Saulės“ kvartalas nurodytas kaip gyvenamoji teritorija (b.l. 91-94), kuris yra arti BÅ«tingės gyvenvietės ir „MiÅ¡ko“ kvartalo.

Tekstiniuose sprendiniuose „Švietimo objektai“ numatytas prognozuojamas nuolatinis gyventojų skaičiaus augimas Palangoje dėl kurio atsiras naujų švietimo objektų poreikis, todėl numatoma mokyklas ir vaikų darželio statyti atsižvelgiant į poreikių pasikeitimus užstatytose teritorijose bei prioritetinėse miesto plėtros teritorijose. Numatoma mokykla ir vaikų darželis Šventojoje – aptarnaus Būtingės, Šventosios ir Monciškės gyventojus (4.5.1 dalis. Švietimo objektai).

Atsakovės atstovė paaiškino, jog kvartaluose B9 ir B10 prasidės gyvenamųjų namų statybos, todėl atsiras mokyklos, vaikų lopšelio – darželio poreikis. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad planuojama pradėti ar jau yra pradėtos detaliojo planavimo procedūros, kuriose atsispindėtų minėtos teritorijos būtinumas visuomenės poreikiams. Priešingai nei teigia atsakovė 2011 m. birželio 8 d. rašte Nr. (19/1)-D3-1976 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodomas mokyklos, vaikų darželio poreikis ginčo teritorijoje yra paneigiamas pačios atsakovės pozicijos pasikeitimu.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-177 patvirtino Å ventosios gyvenvietės, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip B10 kvartalas, detaliojo plano korektÅ«ros koncepcijÄ (b.l. 124). KorektÅ«ros koncepcijos brėžinyje posesija 208 nepažymėta kaip visuomeninės paskirties teritorija (b.l. 103), o pažymėta kaip gyvenamoji teritorija. Atsakovo atstovės pateiktame Å ventosios gyvenvietės, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip B10 kvartalas, detaliojo plano korektÅ«ros projekte numatoma pradinė mokykla pažymėta kitoje posesijoje 206, o posesijoje 208 numatyti žemės sklypai, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis numatyta kita, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos (b.l. 126).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios pozicijos pakeitimas dėl visuomeninės paskirties konkrečios teritorijos reiÅ¡kia, jog savivaldybė iÅ¡ esmės pripažįsta skundžiamo 2011 m. vasario 17 d. administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-114 nepagrįstumÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl ginčo teritorijos yra konkretÅ«s ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciÅ¡kai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, juo labiau – kad tų interesų nebÅ«tų galima patenkinti, jeigu žemė ginčo teritorijoje bÅ«tų grÄ Å¾inta natÅ«ra.

       Nustačius faktinę aplinkybę, jog ginčo teritorija nėra valstybės iÅ¡perkama žemė, nes nenustatytas konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grÄ Å¾inti natÅ«ra žemei, taip pat pagal bylos duomenis nustačius, jog ginčo teritorija yra laisva (neužstatyta), konstatuojama, jog nėra kliūčių administracijos direktoriui dėl Å¡io žemės sklypo įgyvendinti AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytas funkcijas. Taip pat teismas konstatuoja 2011 m. vasario 17 d.

įsakymo Nr. A1-114 neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kadangi savo turiniu įsakymas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios aktams (Palangos miesto bendrajam planui ir Å ventosios gyvenvietės detaliajam planui). Panaikinus ginčijamÄ Ä¯sakymÄ lieka galioti 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. A1-818, kuriuo ginčo teritorija patvirtinta kaip laisva (neužstatyta). Dėl nustatytų aplinkybių Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigojamas vykdyti Tvarkos 1061 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas: ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti teritorijos (posesija 208, (duomenys neskelbtini) pietinėje gretimybėje) kadastrinių matavimų rengimÄ , patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui.       Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas.       Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

       pareiÅ¡kėjos A.R.J. skundÄ patenkinti.       Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 17 d. įsakymÄ Nr. A1-114 „Dėl direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr.A1-818 pripažinimo netekusiu galios“.       Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių vykdyti Tvarkos 1061 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas: ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės teritorijos (esančios (duomenys neskelbtini) pietinėje gretimybėje (J.A. turėtos žemės sklypo dalis, posesija 208) kadastrinių matavimų rengimÄ , patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui. Teisėjos                                                    Dalia Gumuliauskienė                                                                  Eglė Kiaurakytė                                                                                                                                    Laimutė Jokubauskaitė