2021-10-06 Nr. AB-20669-3-61-3-02250-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-10-06 Nr. AB-20669-3-61-3-02250-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Viešojo intereso gynimo fondas pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 4 d. raštą Nr. A51-48701/21(3.3.165.1E-AD24) (toliau – ir Raštas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-564-815/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02250-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas Viešojo intereso gynimo fondas pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 4 d. raštą Nr. A51-48701/21(3.3.165.1E-AD24) (toliau – ir Raštas).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo apie vykdomą Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo Vilniuje projektavimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Raštu informavo pareiškėją, kad Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo projektas yra sudėtinė projekto „Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje“ dalis, darbai finansuojami Europos regioninės plėtros fondo ir Savivaldybės biudžeto lėšomis, projektą planuojama įgyvendinti 2023 m. Paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti visuomenei 2020 m. balandžio 7 d. Informavo, kokie sprendimai yra priimti dėl medžių kirtimo ir paaiškino, kad 2021 m. gegužės 24 d. informacija apie naujausius projektinius sprendinius visuomenei pateikta Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Rašte nurodė, kad Tauro kalno parko teritorijos techninis projektas šiuo metu yra baigiamas rengti ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka bus teikiamas statinio projekto ekspertizei, esant papildomai informacijai, informuos pareiškėją papildomai.
Taigi, teismas įvertino, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo pareiškėjui buvo pateikta jo prašyta informacija apie vykdomą Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo Vilniuje projektavimą. Teismas pažymėjo, kad Raštu pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, pareiškėjas tik informuojamas apie atliekamus ir prašomus atlikti veiksmus ateityje, nurodant prašomų atlikti veiksmų eigą, tačiau jokie galutiniai bei teisines pasekmes sukeliantys sprendimai jo atžvilgiu Raštu nėra priimti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pripažino, kad Raštas negali būti administracinės bylos dalyku.
III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą priimti.
Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-3597-541/2021 nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, turi teisę jį skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka, nurodydamas argumentus dėl šio administracinio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Taigi, pareiškėjas, atsižvelgęs į minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, padavė teismui skundą dėl Rašto panaikinimo.
Pareiškėjas paaiškina, kad Raštu jam nebuvo pateikta prašoma informacija, susijusi su aplinka, todėl buvo pažeista pareiškėjo (kaip suinteresuotos visuomenės) teisė gauti informaciją. Teigia, kad pareiškėjas, kaip suinteresuota visuomenė, Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo prasme, turi teisę į informaciją apie aplinką keičiantį projektą (Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 ir 2 d., 1 str. 22 p., Orhuso konvencijos 4 str., 9 str. 2 d. a p.)
Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo esmę sudaro ne Rašto ar informacijos turinys, bet teisė į informaciją, susijusią su aplinka.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi, kuria teismas, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Orhuso konvencijos 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teisė gauti informaciją apie aplinką, t. y. bet kokia rašytine, vaizdo, garso, elektronine ar kitokia materialia forma saugomą informaciją apie aplinkos elementus, be kita ko, tokius kaip kraštovaizdis (a punktas), apie veiksnius, be kita ko, tokius kaip planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikį išvardytiems a punkte aplinkos elementams, apie kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai jai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkos elementų būklei. Orhuso konvencijoje įtvirtinta teisė gauti informaciją apie aplinką suponuoja valstybės institucijos, atsakančios į prašymą suteikti informaciją apie aplinką, pareigą vadovaujantis nacionaliniais įstatymais suteikti tokią informaciją ir dokumentų kopijas, kuriose yra arba kurios apima tokią informaciją, neprašant paaiškinti, kam tokia informacija reikalinga, t. y. neįrodinėjant konkretaus intereso dėl prašomos pateikti informacijos (4 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-132-602/2017).
Iš į bylą pateiktų duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl duomenų pateikimo apie vykdomą Tauro kalno parko teritorijos tvarkymo Vilniuje projektavimą (toliau – ir Prašymas). Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą – Raštą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodė argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas nepateikė prašomos informacijos, todėl buvo pažeista pareiškėjo (kaip suinteresuotos visuomenės) teisė gauti informaciją, kuri susijusi su aplinka.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose yra konstatuota, jog tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į viešojo administravimo subjektą aplinkos klausimu, teismas turi spręsti klausimą, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-101-602/2018). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją aplinkos klausimu, teisėjų kolegija, nenukrypdama nuo formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, daro išvadą, kad teismas turėjo spręsti klausimą, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nustatė, jog yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 154 str. 4 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė