2024-05-08 Nr. AB-7489-3-61-3-08617-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-108-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08617-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad aktualus laikotarpis dėl neturtinės žalos atlyginimo skaičiuojamas nuo 2021 m. birželio 28 d., kuomet pareiškėjas buvo perkeltas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Marijampolės pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, ir iki 2022 m. rugpjūčio 5 d., kuomet pareiškėjas išvyko iš Marijampolės pataisos namų į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą tęsti bausmės atlikimo. Per visą šį laikotarpį t. y. nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose, drėgnose Marijampolės pataisos namų kamerose, kuriose nebuvo įrengta jokia ventiliacijos sistema. Kamerose buvo šalta, drėgna, pelydavo pareiškėjo turimi drabužiai ir patalynė, sklisdavo pelėsių skleidžiama smarvė, dėl ko buvo žeminamas pareiškėjo orumas ir žalojama sveikata. Pareiškėjas jautė psichologinį diskomfortą, kančias ir neigiamus išgyvenimus dėl tokių teisiškai nepagrįstai pablogintų laikymo (kalinimo) sąlygų.

3. Pareiškėjas teigė, kad dėl sklindančios drėgmės ir šalčio 2021 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Marijampolės departamentą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose. 2022 m. sausio 6 d. operatyviosios kontrolės metu, ant gyvenamosios kameros Nr. 6, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sienų užfiksuotas vizualiai matomas pelėsis. Taigi, pareiškėjo skundas pasitvirtino, pareiškėjas buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis, žmogaus orumą žeminančiomis, sveikatai kenkiančiomis kalinimo sąlygomis.

4. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 16 punktas numato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0.05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Šildymas kalėjime įjungiamas tada, kai šiluma jungiama visame mieste, atsižvelgiant į esamą oro temperatūrą.

6. Pagal NVSC 2022 m. sausio 24 d. patikrinimo aktą Nr. PA-192 buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenamoje kameroje vizualiai matomų nariuotakojų, graužikų buvimo požymių pastebėta nebuvo, o tai atitinka HN 134:2015 20 punkto reikalavimus. Taip pat nustatyta, jog kameroje Nr. 6, 0,1 m aukštyje nuo grindų oro santykinė drėgmė siekė 53,2+-1.00, 1,1 m aukštyje nuo grindų oro santykinė drėgmė siekė 52,7+- 1,01, kas atitinka HN 134:2015 16 punkto reglamentuotas vertes – gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Visgi ant lauko sienos buvo užfiksuotas vizualiai matomas pelėsis, o tai neatitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimų, tačiau pažeidimai buvo skubiai pašalinti ir NVSC atstovams atvykus pakartotinai patikrinti kameros būklės, buvo padaryta išvada, jog 2022 m. sausio 24 d. nustatytas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas pašalintas.

7. Marijampolės kalėjimas laikosi visų teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidinėja, todėl visose kamerose tiek temperatūra, tiek drėgmė ir gryno oro patekimas į kameras atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Kalėjime esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos.

8. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiškėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias būtų galima įvardinti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens kankinimą ir kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytus išgyvenimus ir kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui.

II. 9. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad:

10.1 pareiškėjas 2021 m. gruodžio 27 d. kreipėsi su skundu į NVSC dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime.

10.2 NVSC Marijampolės departamentas 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. (4-12 4.80 Mr)2-6212 atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. gruodžio 27 d. skundą nurodė, kad Marijampolės kalėjimo kameroje Nr. 6 santykinė oro drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau užfiksavo vizualiai matomą pelėsį, kas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat raštu įpareigojo Marijampolės kalėjimo administraciją iki 2022 m. vasario 4 d. pašalinti nustatytus pažeidimus bei informavo, jog pasibaigus pažeidimų pašalinimo terminui, per vieną mėnesį bus atliekama grįžtamoji kontrolė.

10.3 NVSC 2022 m. vasario 10 d. patikrinimo aktu Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-427 nurodė, jog 2022 m. sausio 24 d. nustatytus pažeidimus įkalinimo įstaigos administracija pašalino.

10.4 Iš byloje esančio NVSC 2022 m. sausio 24 d. patikrinimo akto (4-12 4.80 Mr)PA-192 turinio nustatyta, jog operatyvioji kontrolė atlikta siekiant įvertinti NVSC Marijampolės departamente 2021 m. gruodžio 29 d. pareiškėjo prašyme nurodytų faktų dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (nariuotakojų (tarakonų), graužikų (žiurkių), santykinės oro drėgmės, vizualiai matomo pelėsio) buvimo Marijampolės pataisos namų, kamerų tipo patalpoje Nr. 6. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gruodžio 21d. apgyvendintas Marijampolės kalėjimo kamerų tipo patalpoje Nr. 6. Operatyviosios kontrolės metu (2022 m. sausio 6 d.), pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje vizualiai matomų nariuotakojų (tarakonų), graužikų (žiurkių) buvimo požymių pastebėta nebuvo, todėl kamerų tipo patalpa Nr. 6 atitiko HN 134:2015 20 punkto reikalavimus. Be kita ko, operatyviosios kontrolės metu NVS priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio fizikinių tyrimų specialistė atliko santykinės oro drėgmės matavimus. Įvertinus tyrimų rezultatus, NVSC nustatė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 6 viduryje, 0,1 m aukštyje nuo grindų, nustatyta, oro santykinė drėgmė siekė 53,2± 1,00, 1,1 m aukštyje nuo grindų siekė oro santykinė drėgmė siekė 52,7± 1,01 (tai atitiko HN 134:2015 16 punkte reglamentuotas vertes – gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc.). Visgi, operatyviosios kontrolės metu kamerų tipo patalpoje Nr. 6 ant lauko sienos buvo užfiksuotas vizualiai matomas pelėsis, todėl NVSC sprendė, kad tai neatitinka HN 134:2015 39 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pažeidimas gali daryti poveikį pareiškėjo sveikatai, įpareigojo Marijampolės kalėjimą iki 2022 m. vasario 4 d. pašalinti HN 134:2015 39 punkto pažeidimą.

10.5 Iš byloje esančio NVSC 2022 m. vasario 10 d. patikrinimo akto Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-427 turinio nustatyta, jog 2022 m. vasario 9 d. buvo atlikta grįžtamoji kontrolė, siekiant įvertinti, ar Marijampolės kalėjimas pašalino 2022 m. sausio 24 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-192 nustatytą HN 134:2015 39 punkto reikalavimų pažeidimą. Grįžtamosios kontrolės metu patikrinus kamerų tipo patalpą Nr. 6 nustatyta, kad ant lauko sienos, vizualiai matomo pelėsio nėra.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, t. y. NVSC patikrinimų medžiagą, teismas sprendė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 6 buvo laikomas pažeidžiant HN 134:2015 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, reikalavimus, o tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Tarnybos Marijampolės kalėjimo neteisėtus veiksmus. Tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. Marijampolės kalėjimo kamerų tipo patalpa Nr. 6 atitiko HN 134:2015 reikalavimus, todėl teismas vertino, jog šiuo laikotarpiu nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos Marijampolės kalėjimo neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme.

12. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Marijampolės kalėjimo kamerų tipo patalpoje Nr. 6 nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. vasario 9 d. buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų (HN 134:2015 39 punktas), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismo vertinimu, pažeidimas nebuvo itin intensyvus, kadangi gyvenamosios patalpos santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, o pelėsis buvo užfiksuotas tik ant lauko sienos, tačiau ne kameros viduje. Byloje nenustatyta, jog Marijampolės kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nustatytas pažeidimas 2022 m. vasario 9 d. atliktos grįžtamosios kontrolės metu jau buvo konstatuotas kaip pašalintas.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam mastą, intensyvumą, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažino, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-624/2020 ir kt.).

15. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilyginamas pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

16. Pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

III. 17. Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti skundžiamą Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti atlyginti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš dalies sutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas vertino faktines bylos aplinkybes, tačiau nesutinka su tuo, kad teismo nustatyti kalinimo sąlygų pažeidimai šioje byloje negali būti įvertinti pinigais. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais be kitų argumentų rėmėsi argumentu, kad pelėsis buvo užfiksuotas ne kameros viduje bet iš lauko pusės. Analizuojant skundžiamą sprendimą matyti, kad neteisingas faktinės situacijos supratimas (vertinimas) iš esmės turėjo lemiamos reikšmės ir sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą dėl teisingo neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo ir priteisimo.

19. Nei teismas nei atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų (įrodymų), kad per skundžiamą beveik 8 mėnesių laikotarpį t. y. nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. vasario 9 d. kameroje buvo užtikrintas reikiamas šildymas t. y. reikiama oro temperatūra bei santykinis oro drėgnumas. Vadovaujantis administracinių teismų praktika atsakovas turėjo pareigą pateikti įrodymus į bylą ir paneigti pareiškėjo nusiskundimus bet to nepadarė.

20. Teismo sprendime dėl to, kad kameroje buvo užtikrintas reikiamas šildymas t. y. reikiama oro temperatūra bei santykinis oro drėgnumas per visą skundžiamą laikotarpį taip pat jokių įrodymų nėra pateikta. Teismo sprendime preziumuojama, kad oro temperatūros bei oro drėgnumo normos esą per visą skundžiamą laikotarpį buvo užtikrintos nes NVSC 2022m. sausio 6 d. atliko vieną vienintelį (t. y. momentinį) patikrinimą, kurio momentu nei oro temperatūros nei oro drėgnumo pažeidimų nebuvo nustatyta tačiau buvo nustatyti vizualiai matomas pelėsis. Toks sprendimas atrodo kaip prieštaraujantis pats sau, nelogiškas, neįtikinantis, keliantis abejonių ir todėl nepagrįstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio prasme.

21. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumu. Teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį panaikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas. Byloje nenustatyta, jog dėl neva netinkamų kalinimo sąlygų būtų padarytas ilgalaikis poveikis pareiškėjo sveikatai. Byloje nenustatyta ir tai, jog Marijampolės kalėjimo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

23. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės pataisos namuose (po reorganizacijos – Marijampolės kalėjimas) laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažinęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (pareiškėjas Marijampolės kalėjimo kamerų tipo patalpoje Nr. 6 nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. vasario 9 d. buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimų), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu jo pažeistų teisių gynimo būdu ir nurodo, kad neturtinė žala jam turi būti atlyginta pinigais. Taip pat mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su jo kalinimo sąlygomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyroiausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016). Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

29. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancios teismas sprendime nurodė, jog pelėsis matomas ant lauko sienos, nekeičia vertinimo, nes HN 134:2015 39 punkto pažeidimas buvo konstatuotas.

30. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu esminiu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, taip pat išnagrinėjo ir įvertino atsakovo atsikirtimus į skundą. Kitaip tariant, priešingai nei teigia pareiškėjas, sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį (pareiškėjas Marijampolės kalėjimo kamerų tipo patalpoje Nr. 6 nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. vasario 9 d. buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimų), mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų ženkliai pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-234-492/2023).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys