87c79a8b-e915-402f-b1ed-37b08bdf71b3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-151/2013Proceso Nr. 1-06-1-02005-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2;1.2.18.10; 1.2.29.1; 2.1.7.4; 1.1.8.1.                                        (S)                                                            LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei, gynėjui advokatui Rimondui Kuzminui,nuteistajam R. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. D. ir jo gynėjos advokatės Liubovės Å iuÅ¡ienės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 2 metams;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-04 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, ir R. D. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atliekant pataisos namuose.IÅ¡ R. D. priteista 200 811,39 Lt uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) BUAB (duomenys neskelbtini).Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. Å ., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nuteistojo R.

D. bei jo gynėjos apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: R. D. nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1997-11-10 adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagamino netikrÄ dokumentÄ bei aiÅ¡kiai netikrÄ dokumentÄ panaudojo, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ , dėl to nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ .R.

D. 2009-01-13–2009-06-15 laikotarpiu Å ilutėje tyčia pagamino netikrus dokumentus bei aiÅ¡kiai netikrus dokumentus panaudojo:1) pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009-01-13 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 90113, kurioje įrašė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iÅ¡ A. J. rÅ«kymo kamerÄ ir apmokėjo už jÄ 23 000 Lt ir patvirtino savo paraÅ¡u bei šį aiÅ¡kiai netikrÄ dokumentÄ panaudojo, pateikdamas TŪB (duomenys neskelbtini);2) pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009-03-05 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 90305, kurioje įrašė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iÅ¡ R.

D. rÅ«kymo kamerÄ ir sumokėjo už jÄ 60 000 Lt ir patvirtino savo paraÅ¡u bei šį aiÅ¡kiai netikrÄ dokumentÄ panaudojo, pateikdamas TŪB (duomenys neskelbtini);3) pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009-03-16 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 90316, kurioje įrašė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iÅ¡ E. L. mėsos masažuoklį ir sumokėjo už jį 40 000 Lt ir patvirtino savo paraÅ¡u bei šį aiÅ¡kiai netikrÄ dokumentÄ panaudojo, pateikdamas TŪB (duomenys neskelbtini);4) pagamino netikrus dokumentus – 2009-05-11 Darbų sutartį, 2009-06-15 atliktų darbų aktÄ , kuriose įrašė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko remonto darbus iÅ¡ A.

Å . už 77 811,39 Lt ir patvirtino savo paraÅ¡u bei Å¡iuos aiÅ¡kiai netikrus dokumentus panaudojo, pateikdamas TŪB (duomenys neskelbtini).R. D. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad buhalteriniuose dokumentuose turi atsispindėti vienas iÅ¡ privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų – Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys, laikotarpiu nuo 2009-01-13 iki 2009-12-07 Å ilutės mieste apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , t. y. veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ tvarkančios įmonės TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterę E. B., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, pateikė jai netikrus dokumentus apie faktiÅ¡kai neįvykusias Å«kines operacijas, dėl to TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterė E. B. jas įregistravo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose:1) netikru dokumentu – 2009-01-13 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 90113 – pagrindė faktiÅ¡kai neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ â€“ UAB (duomenys neskelbtini) rÅ«kymo kameros įsigijimÄ iÅ¡ A.J. už 23 000 Lt ir mokėjimÄ už jÄ ;2) netikru dokumentu – 2009-03-05 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 90305 – pagrindė faktiÅ¡kai neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ â€“ UAB (duomenys neskelbtini) rÅ«kymo kameros įsigijimÄ iÅ¡ R.D. už 60 000 Lt ir mokėjimÄ už jÄ ;3) netikru dokumentu – 2009-03-16 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 90316 – pagrindė faktiÅ¡kai neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ â€“ UAB (duomenys neskelbtini) mėsos masažuoklio įsigijimÄ iÅ¡ E. L. už 40 000 Lt ir mokėjimÄ už jį;4) netikrais dokumentais – 2009-05-11 darbų sutartimi, 2009-06-15 atliktų darbų aktu bei prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitu Nr. 9997255 (be datos) pagrindė faktiÅ¡kai neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ â€“ UAB (duomenys neskelbtini) remonto darbų pirkimÄ iÅ¡ A.

Å . už 77 811,39 Lt ir mokėjimÄ už juos.Dėl nustatyto norminio akto pažeidimo nebuvo galima už laikotarpį nuo 2009-01-13 iki 2009-12-07 iÅ¡ dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.R. D., bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį turtÄ â€“ pinigines lėšas, buvusias pas jį kaip atskaitingÄ asmenį, tyčia, turėdamas tikslÄ pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ , laikotarpiu nuo 2009-01-13 iki 2009-06-15 Å ilutėje, pagamindamas netikrus dokumentus: 2009-01-13 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 90113 dėl UAB (duomenys neskelbtini) rÅ«kymo kameros įsigijimo iÅ¡ A.

J. ir mokėjimo už jÄ 23 000 Lt; 2009-03-05 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 90305 dėl UAB (duomenys neskelbtini) rÅ«kymo kameros įsigijimo iÅ¡Â R. D. ir mokėjimo už jÄ 60 000 Lt; 2009-03-16 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 90316 dėl UAB (duomenys neskelbtini) mėsos masažuoklio įsigijimo iÅ¡ E. L. ir mokėjimo už jį 40 000 Lt; 2009-05-11 darbų sutartį, 2009-06-15 atliktų darbų aktÄ bei prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitÄ Nr. 9997255 (be datos) dėl UAB (duomenys neskelbtini) remonto darbų pirkimo iÅ¡ A.

Å . ir mokėjimo už juos 77 811,39 Lt, paminėtų įrengimų nenupirko, darbų neatliko, o pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtÄ â€“ pinigines lėšas – 200 811,39 Lt. Nuteistasis R. D. ir jo gynėja apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria R. D. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba suÅ¡velninti R.

D. paskirtas bausmes, paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.Apeliantai neginčija R. D. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su R. D. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir teigia, jog Å¡ios nusikalstamos veikos R. D. nepadarė.Apeliantų manymu, R. D. pareikÅ¡tas kaltinamas dėl UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pasisavinimo bylÄ iÅ¡nagrinėjus teisme nepasitvirtino. Pasisavinamas gali bÅ«ti tik realiai, o ne tariamai egzistuojantis turtas.

Nagrinėjamu atveju piniginių lėšų, kurias neva pasisavino R. D., UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl neegzistuojantis turtas negalėjo bÅ«ti R. D. žinioje ir negalėjo bÅ«ti neteisėtai paverstas jo turtu. Piniginių lėšų buvimo įmonės kasoje faktas nebuvo nustatytas ir įrodytas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme. Tokio fakto nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Nuteistasis R. D. teisme parodė, kad jam perėmus vadovavimÄ UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kasa buvo tik „popierinė“, pinigų joje faktiÅ¡kai nebuvo.

FiktyvÅ«s dokumentai buvo pasiraÅ¡yti siekiant gauti iÅ¡ banko faktoringÄ . Å iuos R. D. paaiÅ¡kinimus patvirtino liudytojas E. Č. Jis parodė, kad nuteistajam perimant vadovavimÄ Ä¯monei, įmonė realiai seife piniginių lėšų neturėjo. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai turtinių pretenzijų R. D. neturi. Specialistė R. M. teisme parodė, jog formuluojant užduotį specialisto iÅ¡vados parengimui, klausimas dėl pinigų iÅ¡ įmonės kasos paėmimo jai užduotas nebuvo, todėl specialistė iÅ¡vadoje pasisakė tik dėl „dokumentinio pinigų likučio“, o ne dėl įmonės realiai turėtų lėšų.

Dėl to iÅ¡ 2010-09-17 specialisto iÅ¡vados Nr.5-3/82 galima spręsti tik apie BK 222 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, o ne apie BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarymÄ , nes specialistė aplinkybių, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) lėšų kasoje buvimu ir jų pasisavinimu, netyrė. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paneigtos R. D. nurodytos aplinkybės, jog jis nepasisavino UAB (duomenys neskelbtini) kasoje buvusių lėšų, kadangi jų įmonės kasoje nebuvo.

Apeliantai pastebi, jog teisme apžiÅ«rėtame daiktiniame įrodyme - kasos iÅ¡laidų orderyje dėl 160 000 Lt iÅ¡davimo, kuriame nuteistasis pasirašė kaip įmonės direktorius, pinigų paėmimas paraÅ¡u nepatvirtintas. Apeliantų manymu, byloje esantys įrodymai leidžia daryti tik labai ginčytinÄ prielaidÄ , jog R. D. pasisavino jo žinioje buvusias įmonės lėšas, todėl R. D. nuteisimas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ Å¡iurkščiai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principÄ .

IÅ¡vada, jog UAB (duomenys neskelbtini) realiai turėjo pinigines lėšas, kurių pasisavinimas inkriminuotas R. D., galėjo bÅ«ti padaryta tik atlikus iÅ¡samiÄ Ä¯monės veiklos revizijÄ bei nustačius, kokias pinigų sumas ir kada įmonė gavo. Tačiau tai atlikta nebuvo. Nenustačius tariamai R. D. pasisavintų piniginių lėšų egzistavimo fakto, R. D. negalėjo bÅ«ti nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.Apeliantai R. D. nuteisime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį įžvelgia ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimus.

Apeliantai mano, jog nei įrodymų visuma, nei atskiri byloje esantys įrodymai nepatvirtina R. D. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina R. D. nurodytas aplinkybes, jog jis svetimo turto nepasisavino. Teismo iÅ¡vada dėl R. D. kaltės padarius šį nusikaltimÄ grindžiama iÅ¡ esmės tik teismo prielaidomis, o ne įrodymais, tuo yra pažeistos BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatos.Be to, apeliantai mano, jog R.

D. pateiktas kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir apygardos teismo motyvai dėl Å¡ios veikos padarymo yra suformuluoti ydingai, nes pateikta kaltinimo formuluotė ir teismo motyvai atspindi ne BK 183 straipsnio 2 dalies, o nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, už kurias nuteistas R. D., sudėtis. Kaltinimo formuluotė leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad buvo panaudoti suklastoti dokumentai bei įmonės buhalterinėje apskaitoje atvaizduojamos realiai neįvykusios operacijos, tačiau kaltinimo formuluotėje bei teismo motyvuose neatsispindi BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma ir tik deklaratyviai nurodoma, kad R.

D. turėjo tikslÄ pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ ir jį pasisavino. Nusikaltimo sudėties požymių visuma yra bÅ«tinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl tam, kad neteisėta kaltininko veika bÅ«tų pripažinta svetimo turto pasisavinimu, bÅ«tina nustatyti minėtų požymių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-330/2011). Apeliantų manymu, R. D. tinkamai nepareiÅ¡kus kaltinimų ir nenustačius, jog jo veiksmuose buvo BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, R.

D. negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu pagal minėtÄ BK normÄ .Apeliantų teigimu negali bÅ«ti R. D. kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį įrodymu ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius paaiÅ¡kinimus, nei apklausiamas teisme. Toks teismo vertinimas, apeliantų manymu, yra nepagrįstas. Teismas kaip įrodymais turi remtis ne ikiteisminio tyrimo metu, o teisme R. D. duotais parodymais, kadangi įrodymais ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo paaiÅ¡kinimai pripažįstami tik juos iÅ¡nagrinėjus teisiamajame posėdyje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-234/2008).

Be to, teismas skundžiamame nuosprendyje remiasi ne konkrečiais R. D. duotais paaiÅ¡kinimais, o tik aplinkybe, kad nuteistasis keitė savo parodymus, kas negali bÅ«ti laikoma R. D. kaltės įrodymu.Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad R. D. yra pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį. Sutinkamai su BK 222 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 4 dalies nuostatomis, už Å¡ias nusikalstamas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju R.D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 ir 300 straipsniuose, buvo nukreiptos juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudos gavimui ir interesų užtikrinimui - fiktyvÅ«s sandoriai buvo sudaromi bei neteisinga buhalterinė apskaita vedama siekiant, kad UAB (duomenys neskelbtini) galėtų sudaryti su banku faktoringo sutartis bei toliau plėtoti savo veiklÄ .

Tačiau klausimas dėl juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už R. D. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 ir 300 straipsniuose, net nebuvos svarstomas. Be to, apeliantai mano, kad nuteistajam R. D. buvo paskirtos per griežtos bausmės.Skunde nurodoma, jog už R. D. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato ne tik laisvės atėmimo, bet ir kitokios rÅ«Å¡ies bausmes - baudÄ bei areÅ¡tÄ . Tačiau teismas, nepaisant to, kad nuteistasis gerai charakterizuojamas, teisiamas pirmÄ kartÄ , turi du nepilnamečius vaikus, skyrė R.D. griežčiausiÄ bausmės rūšį - laisvės atėmimÄ .

Apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡ių R. D. padarytų nusikaltimų padidintÄ pavojingumÄ rodo tai, kad Å¡ios veikos padarytos siekiant užvaldyti didelės vertės turtÄ . R. D. su jo nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nesutinka, be to, nusikalstamos veikos pavojingumas tiesiogiai atsispindi konkrečioje BK straipsnio sankcijoje ir BK 11 straipsnio nuostatose. Nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas apysunkių, o nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir bÅ«tent į tai turi bÅ«ti atsižvelgta parenkant bausmės rūšį.Apeliantai teigia, jog net ir tuo atveju, jei apygardos teismo nuosprendis bÅ«tų paliktas galioti, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, R.

D. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti skiriama kita nei laisvės atėmimas bausmės rÅ«Å¡is. Tokia galimybę įtvirtina BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. R. D. gerai charakterizuojamas, anksčiau nėra padaręs nusižengimų įstatymams, turi du nepilnamečius vaikus, kurių interesai akivaizdžiai nukentės, jei R. D. bus įkalintas. Å ios aplinkybės duoda pagrindÄ teigti, kad laisvės atėmimo bausmės R. D. paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Todėl, apeliantų manymu, R.

D. nuteisus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jam turėtų bÅ«ti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis R. D. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo R. D. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo. R. D. ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas. Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. D. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .Apeliantas nuteistasis R.

D. neigia padaręs BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir praÅ¡o jį dėl Å¡io nusikaltimo iÅ¡teisinti, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ praÅ¡o skirti Å¡velnesnes bausmės rÅ«Å¡is. Apelianto praÅ¡ymai atmestini. Dėl BPK pažeidimų Apeliantai, nesutikdami su R. D. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo iÅ¡vada dėl R. D. kaltės padarius šį nusikaltimÄ grindžiama iÅ¡ esmės tik teismo prielaidomis, o ne įrodymais, todėl buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatos.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Skundžiamas teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, o ne prielaidomis, kaip teigia apeliantai.

Skundžiamame teismo nuosprendyje yra apraÅ¡ytos teismo nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės, iÅ¡dėstyti, iÅ¡analizuoti ir įvertinti byloje surinkti įrodymai, nurodyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl R. D. kaltumo, ir motyvuotai atmesta kaltinamojo versija, kad jis bendrovės pinigų nepaėmė. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi kaltinamasis ir jo gynėjas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Teisėjų kolegija aptariamoje byloje esminių BPK normų pažeidimų nenustatė. Dėl R. D. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ â€“ pinigines lėšas - 200 811,39 Lt, buvusias pas jį kaip atskaitingÄ asmenį, tyčia, jas pasisavino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R.

D. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas - 200 811,39 Lt pasisavino, pagaminęs ir panaudojęs netikrus dokumentus: 2009-01-13 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 90113, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) už 23 000 Lt įsigijo iÅ¡ A. J. rÅ«kymo kamerÄ ; 2009-03-05 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 90305, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) už 60 000 įsigijo iÅ¡ R. D. rÅ«kymo kamerÄ ; 2009-03-16 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 90316, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) už 40000 Lt įsigijo iÅ¡ E. L. mėsos masažuoklį; 2009-05-11 Darbų sutartį, 2009-06-15 atliktų darbų aktÄ ir prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitÄ Nr. 9997255 (be datos), kuriose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) už 77 811,39 Lt pirko remonto darbus iÅ¡ A.

Š. Apeliantas nuteistasis R. D. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad aukščiau išvardinti dokumentai (pirkimo - pardavimo sutartys, darbų sutartis, atliktų darbų aktas ir prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas) yra netikri, nes juose įrašyti duomenys neatitinka tikrovės, tačiau neigė pasisavinęs UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas - 200 811,39 Lt. Ir teigė, jog jis negalėjo pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, nes jų bendrovė realiai neturėjo.

UAB (duomenys neskelbtini) kasa buvo „popierinė“, t. y. grynųjų pinigų kasoje nebuvo, jų buvimas buvo fiksuojamas tik buhalteriniuose dokumentuose. FiktyvÅ«s buhalteriniai dokumentai buvo suraÅ¡yti tam, kad iÅ¡ banko pagal faktoringo sutartį gauti paskolÄ . Pirmosios instancijos teismas tokiais kaltinamojo R. D. parodymais nepatikėjo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje surinktus duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad R. D. pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) pinigus. Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu R.

D. nurodyta aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasoje grynųjų pinigų nebuvo, nepaneigta. Apeliantų manymu, iÅ¡vada, jog UAB (duomenys neskelbtini) kasoje realiai buvo piniginės lėšas galėjo bÅ«ti padaryta tik atlikus iÅ¡samiÄ Ä¯monės veiklos revizijÄ bei nustačius, kokias pinigų sumas ir kada įmonė gavo, tačiau tai padaryta nebuvo. Apeliantai mano, jog nenustačius realaus (faktinio) piniginių lėšų egzistavimo fakto, R. D. negalėjo bÅ«ti nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aptariamoje byloje atlikusi įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R.

D. yra pagrįstai nuteistas už svetimo UAB (duomenys neskelbtini) turto (piniginių lėšų) pasisavinimÄ . Visų pirma, teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo R. D. skundo teiginius, kad jis negalėjo pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, nes jų bendrovė realiai (faktiÅ¡kai) neturėjo, pastebi, kad R. D. tokiÄ aplinkybę nurodė tik teisme, o ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė visiÅ¡kai kitokias aplinkybes. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis R. D. prisipažino iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) gavęs pinigines lėšas, tačiau teigė jas panaudojęs bendrovės reikmėms.

Jis parodė, jog už jam, kaip atskaitingam asmeniui, patikėtas UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas bendrovės reikmėms buvo įgytos dvi rÅ«kymo kameros ir mėsos masažuoklis bei bendrovėje atlikti remonto dabai, ir Å¡ias aplinkybes iÅ¡samiai detalizavo. Jis nurodė, jog pagal 2009-01-13 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 90113 iÅ¡ A. J. buvo įgyta rÅ«kymo kamera, kuri 2009 m. sausio mėn. buvo atvežta į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas. Kamera buvo ne nauja, neveikianti, jÄ reikėjo suremontuoti, todėl ji buvo pastatyta kieme.

Kas surašė pirkimo - pardavimo sutartį teigė neprisiminantis, tačiau pripažino joje pasirašęs ir pats asmeniÅ¡kai už rÅ«kymo kamerÄ sumokėjęs 23000 Lt, be to nurodė, jog A. J. pažįsta, tačiau jam asmeniÅ¡kai pinigų nemokėjo, pinigus sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, rÅ«kymo kamerÄ atvežusiam asmeniui ir pinigus mokėjo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, kurias buvo gavęs kaip atskaitingas asmuo. Kita rÅ«kymo kamera buvo įgyta pagal 2009-03-05 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 90305 iÅ¡ R.

D. Ji buvo pastatyta bendrovės gamybinėse patalpose, tam, kad pastatyti Å¡iÄ rÅ«kymo kamerÄ buvo iÅ¡griauta dalis sienos, kuriÄ vėliau sumÅ«rijo A. Å . Å i rÅ«kymo kamera buvo ne nauja, bet veikianti, todėl iÅ¡ karto buvo naudojama gamyboje. Gavus rÅ«kymo kamerÄ , buvo suraÅ¡yta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios suraÅ¡ymo aplinkybių neprisimena, pripažįsta sutartyje pasirašęs ir pats asmeniÅ¡kai už rÅ«kymo kamerÄ sumokėjęs 60 000 Lt iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, kurias buvo gavęs kaip atskaitingas asmuo.

R. D. asmeniÅ¡kai pinigų nemokėjo, pinigus sumokėjo kamerÄ atvežusiam asmeniui, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Mėsos masažuoklį UAB (duomenys neskelbtini) įgijo iÅ¡ E. L. pagal 2009-03-16 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 90316, joje pasirašė ir už jį asmeniÅ¡kai sumokėjo 40 000 Lt iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, kurias buvo gavęs kaip atskaitingas asmuo. E. L. asmeniÅ¡kai pinigų nemokėjo, pinigus sumokėjo mėsos masažuoklį atvežusiam asmeniui, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose.

Teigė, jog abi rÅ«kymo kameras ir mėsos masažuoklį atvežė tas pats asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino. Taip pat R. D. nurodė, jog buvo susitaręs su A. Å . dėl remonto darbų UAB (duomenys neskelbtini) patalpose už 77 811, 39 Lt. Jie 2009-05-11 pasirašė Darbų sutartį ir 2009-06-15 atliktų darbų aktÄ . A. Å . atliko darbus, jis už juos sumokėjo 77 811,39 Lt ir Å¡iai sumai pasirašė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitÄ Nr. 9997255. Pinigus A. Å . sumokėjo pats asmeniÅ¡kai iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, kuriuos buvo gavęs kaip atskaitingas asmuo.

Å iuos parodymus R. D. davė dalyvaujant jo gynėjai ir jų teisingumÄ asmeniÅ¡kai patvirtino paraÅ¡u (4 t., 75-78 b. l.).Pirmosios instancijos teisme R. D. savo parodymus iÅ¡ esmės pakeitė ir parodė, jog jis iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) kasos pinigų neėmė, nes jų realiai bendrovės kasoje nebuvo. Bendrovėje buvo ,,popierinė“ kasa, t. y. pinigai buvo rodomi tik dokumentuose. Pripažino, jog jo su A. J., R. D. ir E.L. pasiraÅ¡ytos pirkimo – pardavimo sutartys dėl rÅ«kymo kamerų ir mėsos masažuoklio pirkimo bei sutartis su A.

Å . dėl remonto darbų atlikimo yra netikros, t. y. fiktyvios, nes jose nurodyti sandoriai realiai neįvyko (įrengimai nenupirkti, remonto darbai neatlikti). Å ias fiktyvias sutartis suraÅ¡iusio asmens neįvardijo, teigdamas, kad nežino, o jų pasiraÅ¡ymÄ teisino tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo reikalingos apyvartinės lėšos, o norint jų gauti iÅ¡ banko, bankas reikalavo susitvarkyti dokumentus, t. y. panaikinti kasos likučius, todėl jis, nenumanydamas pasekmių, pasirašė netikrus dokumentus: pirkimo - pardavimo sutartis dėl rÅ«kymo kamerų bei mėsos masažuoklio pirkimo bei sutartį dėl remonto darbų atlikimo, dėl ko labai gailisi (5 t., 107-108 b. l.).

Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis R. D., kaip ir pirmosios instancijos teisme, teigė, jog bendrovės kasoje realių pinigų nebuvo. Bendrovė nuo 2002 m. turėjo faktoringo sutartis su banku, kurios kas pusę metų buvo peržiÅ«rimos ir tęsiamos. Paskutinį kartÄ bendrovė dėl faktoringo sutarties pratęsimo į bankÄ kreipėsi 2009 m. pavasarį. Tuo metu banke pasikeitė valdžia, todėl, norint pratęsti faktoringo sutartį, jiems buvo liepta sutvarkyti likučius kasoje pas atskaitingus asmenis, todėl buvo sudaryti fiktyvÅ«s sandoriai ir taip panaikintas popierinis kasos likutis.

Tai buvo daroma su visų akcininkų žinia. Prieš tai bankas visada pratęsdavo faktoringo sutartį, nors ir matydavo dokumentinį pinigų likutį. Apie tai, kad bendrovė realiai pinigų neturi, bankas žinojo, jis apie tai sakė (duomenys neskelbtini) banko darbuotojui A. R., kuris dirbo banko valdytoju Šilutės skyriuje. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme prisiminė, jog visus dokumentus, t. y. pirkimo - pardavimo sutartis, kasos pajamų orderį ir kitus dokumentus, surašė ir „pinigus gavau“ pasirašė E. Č., o jis tik pasirašė kaip įmonės direktorius, ir nurodė, kad jie taip elgėsi siekdami naudos bendrovei.

Faktoringo sutartis su bendrove 2009 m. pavasarį buvo pratęsta, bendrovė turėjo apyvartinių lėšų, tačiau 2009 m. rudenį su bendrove nutraukė sutartis didieji prekybos centrai, todėl bendrovė buvo priversta skelbti bankrotÄ (6 t., 32-33 b. l.). Taigi kaip matyti iÅ¡ aptartų nuteistojo parodymų jie nėra nuoseklÅ«s ir nekintantys. PrieÅ¡ingai, nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra iÅ¡ esmės skirtingi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas savo parodymų nenuoseklumÄ teisino tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus galimai paklausęs ankstesnio savo gynėjo patarimo (6 t., 33 b. l.).

Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, R. D. duodant pirminius parodymus (4 t., 75-78 b. l.), tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur nuteistasis davė iÅ¡ esmės kitokius parodymus (5 t., 107-108 b. l.), nuteistÄ jį gynė tas pats gynėjas - advokatė L. Å . Å i advokatė kartu su nuteistuoju apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija apelianto teiginį, kad ikiteisminio tyrimo metu kitokius parodymus jam patarė duoti jo ankstesnis gynėjas, laiko neįtikinamu.

IÅ¡ nuteistojo parodymų analizės galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo parodymai keitėsi priklausomai nuo tuo metu byloje susiklosčiusios situacijos. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R.D. teigė gavęs iÅ¡ bendrovės kasos pinigus ir juos panaudojęs bendrovės reikmėms (pirkęs įrengimus ir paslaugas), tačiau nustačius, kad įrengimų pirkimo – pardavimo ir darbų pirkimo sutartys netikros (suklastotos), R. D. iÅ¡ esmės pakeitė savo parodymus ir pradėjo teigti, kad bendrovė kasoje grynųjų pinigų iÅ¡ viso neturėjo, o buhalteriniai dokumentai buvo suklastoti siekiant bendrovei gauti faktoringÄ .

Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme apeliantų teiginiams dėl grynųjų pinigų realaus (faktinio) buvimo UAB (duomenys neskelbtini) kasoje bei ,,popierinio“ pinigų likučio panaikinimo priežasčių patikrinti buvo paskirtas ir atliktas papildomas UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veikos tyrimas bei apklausti liudytojai A. R. ir E. Č.Specialistė pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus atlikusi papildomÄ UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ pateikė specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad TŪB (duomenys neskelbtini), tvarkydama UAB (duomenys neskelbtini) apskaitÄ buhalterinės sÄ skaitos registruose 2006 m. birželio 1 d. duomenimis užregistravo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentinį pinigų likutį, iÅ¡ viso 55 081,34 Lt.

Pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentus buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31) apskaitos dokumentais pagrindė                 2 347 952,51 Lt įplaukų į kasÄ ir 2 389 058,53 Lt iÅ¡laidų iÅ¡ kasos. Nustatyta, kad TŪB (duomenys neskelbtini), tvarkydama UAB (duomenys neskelbtini) apskaitÄ , buhalterinės sÄ skaitos registruose 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis užregistravo dokumentinį pinigų likutį, iÅ¡ viso 9 674,30 Lt.

Bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) pirminių banko apskaitos dokumentų ir sÄ skaitų iÅ¡rašų, todėl nebuvo galima įvertinti, koks buvo pinigų likutis 2006 m. birželio 1 dienai ir 2008 m. gruodžio 31 dienai UAB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitose bei kiek laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) (direktorė O. Z. laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-06-07, direktorius R.

D. laikotarpiu nuo 2008-06-07 - 2008-12-31) apskaitos dokumentais pagrindė pajamų į banko sÄ skaitas ir kiek pagrindė iÅ¡laidų iÅ¡ banko sÄ skaitų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu taip pat nebuvo galimybės įvertinti, koks buvo realus (faktinis) pinigų likutis 2006 m. birželio 1 dienai UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, nes kasos knygoje 2006 m. birželio 1 d. užregistruotas dokumentinis pinigų likutis 38589,01 Lt nebuvo pagrįstas pinigų inventorizacijos duomenimis (inventorizacijos apraÅ¡u), dėl tos pačios priežasties nebuvo galima įvertinti ir realaus (faktinio) pinigų likučio UAB (duomenys neskelbtini) kasoje 2008 m. gruodžio 31 dienai, nes kasos knygoje 2008 m. gruodžio 31 d. užregistruotas dokumentinis pinigų likutis 3482,99 Lt nebuvo pagrįstas pinigų inventorizacijos duomenimis (inventorizacijos apraÅ¡u).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (direktorė O. Z. laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-06-07, direktorius R. D. laikotarpiu nuo 2008-06-07 iki 2008-12-31) nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3, 5 ir 10 punktuose nurodytų reikalavimų, t. y. tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31) neišleido įsakymo (potvarkio) dėl UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų inventorizacijos, 2008-06-07 UAB (duomenys neskelbtini) direktorė O.

Z. ir direktorius R. D. neorganizavo piniginių lėšų UAB (duomenys neskelbtini) kasoje inventorizavimo ir perdavimo naujai iÅ¡rinktajam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. D., neatliko pinigų kasoje patikrinimo pagal kasos priėmimo perdavimo dienos bÅ«klę ir nesurašė inventorizacijos apraÅ¡o (6 t., 62 – 194 b.l.). Taigi kaip matyti iÅ¡ aptartos specialisto iÅ¡vados, UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentais buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 2 347 952,51 Lt įplaukų į kasÄ ir 2 389 058,53 Lt iÅ¡laidų iÅ¡ kasos.

IÅ¡ prie specialisto iÅ¡vados pridėtų UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos iÅ¡rašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2008-12-31 bendrovės kasoje vyko nuolatinis grynųjų pinigų judėjimas. Kasos knygoje detaliai (dienomis) nurodyta pajamų į bendrovės kasÄ gavimas, jų sumos ir pajamų Å¡altinis, taip pat detaliai atvaizduotos ir bendrovės iÅ¡laidos, nurodyta kada, kam ir kokiam tikslui iÅ¡ kasos iÅ¡duoti pinigai. Bendrovės kasos knygoje užfiksuoti duomenys rodo, kad pinigų likutis UAB (duomenys neskelbtini) kasoje nuo 2006-06-01 turėjo tendencijÄ didėti (2006-06-01 bendrovės kasoje buvo fiksuotas 38 589,01 Lt pinigų likutis, 2007-02-01 – grynųjų pinigų likutis buvo 146 061,73 Lt; 2008-01-01 – 298 687,95 Lt; 2008-07-01 – 311 810,73 Lt, ir tik 2008-08-01 bendrovės kasoje fiksuojamas staigus pinigų mažėjimas - 25 262,22 Lt).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didelės pinigų sumos į bendrovės kasÄ buvo pervedamos iÅ¡ sÄ skaitos banke (6 t., 103-165). Taigi, kasos knygoje užfiksuoti duomenys ir papildoma specialisto iÅ¡vada dėl UAB (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-3/15 leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad UAB (duomenys neskelbtini) kasa buvo realiai (faktiÅ¡kai) veikianti, o ne ,,popierinė“, kaip teigia apeliantai. Nepasitvirtino ir apeliantų teiginiai, kad bendrovės kasoje rodomas pinigų likutis buvo panaikintas banko nurodymu, nes prieÅ¡ingu atveju su bendrove nebÅ«tų pratęsta faktoringo sutartis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas A. R. parodė, jog jam teko bendrauti su R. D., kaip su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Liudytojas patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo teikiamas faktoringas, tačiau kategoriškai paneigė aplinkybę, kad bankas būtų liepęs bendrovei susitvarkyti kokius nors dokumentus. Jis pastebėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) balanse buvo rodoma vis ta pati pinigų suma apie 300 000 Lt, todėl klausė R.

D., kodėl jie kreipiasi dėl faktoringo, jei turi savų pinigų, tačiau jokių dokumentų tvarkyti R. D. neliepė, to nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, nes jis įmonės finansų nežino. Vėliau, bendrovei pateikiant praÅ¡ymÄ , matė, kad pinigų suma balanse buvo perkelta iÅ¡ eilutės „grynieji pinigai“ į eilutę „kitos gaunamos sumos iÅ¡ atskaitingų asmenų“, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas balansas jiems jokių įtarimų nesukėlė, nes buvo pirkėjai, didelė apyvarta ir matėsi, kad iÅ¡ tiesų apyvarta vyksta.

R. D. jam sakė, kad balanse rodomų pinigų nėra, tačiau realaus Å¡ių pinigų buvo ar nebuvo fakto jis patvirtinti negali, nes jis įmonės kasos netikrino (6 t., 40-42 b. l.). Taigi liudytojas A. R. paneigė nuteistojo R. D. aiÅ¡kinimus dėl banko nurodymo bendrovei susitvarkyti piniginius likučius bendrovės kasoje, bei patvirtino, kad bankas pagal teikiamus bendrovės duomenis matė, kad bendrovėje apyvarta vyko, todėl jiems ir teikė faktoringÄ . Å iame kontekste pastebėtina, kad nuteistasis R.

D., duodamas parodymus teisme, taip pat nurodė, jog bendrovės apyvarta per mėnesį siekdavo apie 600 000 litų (6 t. 108 b. l.).  Nuteistojo R. D. parodymų apie ,,popierinį“ bendrovės kasos likutį ir jo panaikinimo priežastis nepatvirtino ir pagal teisėjų kolegijos nutartį ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas liudytojas E. Č. Šis liudytojas parodė, kad jis po 2006 m. patirtos stuburo traumos UAB (duomenys neskelbtini) veikloje dalyvavo minimaliai. Apie faktoringo sutartis jam nieko nežinoma, apie jas informuotas nebuvo, su juo faktoringo sutarties pasirašymo niekas nederino.

Jis 2009 m. R. D. prašymu užpildė pirkimo - pardavimo sutartis dėl įrengimų pirkimo iš A. J., R. D. ir E. L., tačiau kokiu tikslu jos buvo pildomos ir ar jos buvo realios jam nežinoma. Sutarčių blankus jam į namus atvežė R. D. ir nurodė duomenis, kuriuos reikia įrašyti. Apie remonto darbus bendrovėje 2009 metais nieko nežino, į bendrovės patalpas po 2006 m. patirtos stuburo traumos fiziškai patekti negalėjo. Bendrovei vadovavo vienas R. D. 2009 metų pradžioje bendrovėje veikla dar vyko, bendrovė bankrutavo 2009 metų pabaigoje.

Pelno bendrovėje kažkiek buvo, mokesčiai buvo mokami tvarkingai. Bendrovės veikla sugriuvo per 3 mėnesius. Ar laikotarpyje nuo 2005-06-01 iki 2008-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliekamos grynųjų piniginių lėšų kasos inventorizacijos nežino. Apyvartinių lėšų bendrovei trūkdavo, nes bendrovė pirko skolon, su jais taip pat atsiskaitydavo ne laiku (6 t., 199-201 b. l.). Taigi iš liudytojo E. Č. parodymų matyti, kad R.D. iš esmės vienas vadovavo bendrovei ir vienasmeniškai priiminėjo sprendimus, susijusius su bendrovės ūkine finansine veikla.Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo R.

D. parodymus, papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir prie jos pridėtus buhalterinius dokumentus, liudytojų A. R. ir E. Č. parodymus bei kitus bylos raÅ¡ytinius įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje ir su kitais byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais, bei įvertinusi jų visumÄ , sprendžia, kad nuteistojo pateikta versija, dėl ,,popierinės“ bendrovės kasos ir joje atvaizduoto pinigų likučio panaikinimo aplinkybių, teisme nepasitvirtino ir buvo paneigta. Byloje surinktų ir teisme iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad R.

D., bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ â€“ pinigines lėšas, buvusias pas jį kaip atskaitingÄ asmenį, tyčia jas pasisavino. Teisėjų kolegija daryti kitokias iÅ¡vadas ir R. D. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti neturi teisinio pagrindo. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Nuteistojo R. D. padaryta veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai.

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Aptariamoje byloje objektyvieji ir subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai įrodyti byloje surinkta ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. R. D. neneigia, kad jis buvo materialiai atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ . Apelianto teisme iÅ¡kelta versija, kad bendrovės kasoje buvo tik ,,popierinis“ pinigų likutis, o realiai (faktiÅ¡kai) pinigų nebuvo, nepasitvirtino. Byloje nustatyti objektyvÅ«s nuteistojo veiksmai - buhalterinių dokumentų klastojimas, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuriuos teisme apeliantas pripažino, rodo, kad R.

D. tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pasisavinimÄ , jis tai suvokė ir to norėjo. Byloje nustatyta, kad R. D. pasisavinto svetimo turto vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Dėl paskirtų bausmių Apeliaciniame skunde apeliantai nesutinka su nuteistajam R. D. paskirtomis bausmėmis ir praÅ¡o skirti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.Toks apeliantų praÅ¡ymas atmestinas.Bausmės skyrimo pagrindai formuluojami BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Skundžiamu teismo nuosprendžiu R.

D. nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir jam paskirtos Å¡ių straipsnių sankcijose numatytos bausmės. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurio dydis yra iki 10 metų. Nuteistajam R. D. už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas, nustatydamas tokio dydžio bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ (priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikta tiesiogine tyčia), pasisavinto turto dydį, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Ä®vertinta ir nuteistÄ jį R.D. charakterizuojančiÄ medžiagÄ . IÅ¡ jos matyti, kad R. D. anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, turi du vaikus. Atsižvelgęs į paminėtų aplinkybių visumÄ , teismas R. D. už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskyrė bausmę žymiai mažesnę nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Apeliantai skunde teigia, kad byloje yra aplinkybės, leidžiančios R. D. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį.

Tokios aplinkybės apeliantų teigimu yra: R. D. gerai charakterizuojamas, anksčiau nėra padaręs nusižengimų įstatymams, turi du nepilnamečius vaikus, kurių interesai akivaizdžiai nukentės R. D. įkalinus.BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Pagal teismų praktikÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.).Apeliantai aplinkybių, rodančių, kad nuteistajam R.

D. paskirta BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad R. D. gerai charakterizuojamas, anksčiau nėra padaręs nusižengimų įstatymams, turi du nepilnamečius vaikus, kurių interesai akivaizdžiai nukentėtų R. D. įkalinus, nesudaro pagrindo iÅ¡vadoms, kad yra sumažėjęs padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumas ar atsirado duomenų, atskleidžiančių iÅ¡imtinai teigiamÄ nuteistojo asmenybę.

Be to, ne visos apeliantų nurodytos aplinkybės yra teisingos. Teisėjų kolegija pastebi, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, byloje yra duomenys, kad anksčiau R. D. yra nusižengęs įstatymams. Jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, duomenų, kad R. D. bÅ«tų sumokęs jam skirtas baudas, byloje nėra (4 t., 64 b. l.). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančius duomenis R. D. turi tik vienÄ nepilnametį vaikÄ â€“ sÅ«nų L. D., gim. (duomenys neskelbtini), o kitas jo vaikas – dukra S. D. yra pilnametė (gim. (duomenys neskelbtini)) (4 t., 66 b. l., 5 t. 53, 54 b. l.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti nuteistajam R. D. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra įstatyminio pagrindo.Už nusikaltimų numatytų, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is – baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ . KonkrečiÄ bausmės rūšį parenka teismas, vadovaujantis BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis.Aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistajam R.

D. už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ ir tokių bausmių parinkimÄ nuosprendyje motyvavo. Teismas konstatavo, kad R. D. padaryti nusikaltimai (BK 300 straipsnio 1 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis) yra susiję su didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, o tai rodo didesnį jų pavojingumÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo iÅ¡vada. Kaip jau buvo minėta, Å¡ioje byloje nustatyta, kad R.

D. tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pasisavinimÄ , o buhalterinių dokumentų klastojimas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo priemonė Å¡iam tikslui pasiekti, todėl nuteistojo padaryti BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai aptariamos bylos kontekste lemia didesnį Å¡ių nusikaltimų pavojingumÄ , palyginus su rÅ«Å¡iniu Å¡ių nusikalstamų veikų pavojingumu. R. D. parodymai apie Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ nebuvo nuoseklÅ«s ir nekintantys, iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad jis prisipažino padaręs Å¡ias nusikalstamas veikas verčiamas objektyvių aplinkybių (dėl byloje surinktų jo kaltės įrodymų).

Apeliantai naujų aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ Å¡velninti nuteistajam paskirtas bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nenurodė, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Nuteistajam R. D. už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta 9 mėnesių, o už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija laikyti Å¡ias bausmes aiÅ¡kiai per griežtas neturi teisinio pagrindo.Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R.

D. už kiekvienÄ jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra paskirtos tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmės, Å¡velninti jas nėra įstatyminio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskirtas bausmes subendrino pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytÄ bausmių bendrinimo taisyklę. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad R. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, buvo nukreiptos juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudos gavimui ir interesų užtikrinimui, t. y. fiktyvÅ«s sandoriai buvo sudaromi bei neteisinga buhalterinė apskaita vedama siekiant, kad UAB (duomenys neskelbtini) galėtų sudaryti su banku faktoringo sutartis bei toliau plėtoti savo veiklÄ , todėl, apeliantų manymu, už Å¡ias nusikalstamas veikas turėtų atsakyti ir juridinis asmuo, tačiau klausimas dėl juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už R.

D. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 ir 300 straipsniuose, net nebuvos svarstomas. Tokie apeliantų teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs.Aptariamoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. D. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas bendrovės reikmėms nepanaudojo, o jas pasisavino, t. y. neteisėtai ir neatlygintinai jam patikėtas ar jo žinioje buvusias bendrovės pinigines lėšas pavertė savo turtu. Be to, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

Aptariama baudžiamoji byla buvo perduota teismui dėl R. D. ir A. Å . inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) kaltinimai Å¡ioje byloje nebuvo reiÅ¡kiami, todėl aptarinėti juridinio asmens atsakomybės klausimus nėra teisinio pagrindo. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti nuteistojo R. D. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ , jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo R. D. ir jo gynėjos advokatės Liubovės Å iuÅ¡ienės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                Elena Vainienė Teisėjai                Regina Gaudutienė                 Linas Å iukÅ¡ta