87c63065-1d56-4dc2-b48d-8f798dfd6d43 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-6657-811/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00589-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas K. M. su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 10 000 Eur (34 528 Lt) neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2009 metais buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) itin žiauriomis sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų. Kamerose buvo drėgna, Å¡alta, kamerų sienos pasidengusios pelėsiu, nuolat nuo sienų krisdavo tinkas į pareiÅ¡kėjo daiktus, maistÄ . AnalogiÅ¡komis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ir laikotarpyje nuo 2012-05-11 iki 2012-12-21.

Kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su 3-4 asmenimis, jam likdavo tik apie 3-4 kv. m. ploto. Tualetai įrengti taip, kad pareigÅ«nai, priėję prie stebėjimo langelio, matydavo, kaip asmuo atlieka gamtinius reikalus. Be to, kamerose nebuvo įrengta centralizuota oro vėdinimo sistema. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos bei Å¡ilto vandens. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, jis pasivaikščioti gryname ore galėjo tik 1 valandÄ per parÄ , o tai prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ , nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.

DuÅ¡u buvo galima naudotis tik kartÄ per savaitę, o kamerose Å¡ilto vandens nebuvo. Kamerose trÅ«kdavo inventoriaus, nebuvo spintelių maistui laikyti, kamerose prie stalo bÅ«davo tik sėdimos taburetės, o stalas siekdavo vos 3 m. plotį. PareiÅ¡kėjo vertinimu, dėl nurodytų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų jis patyrė nepatogumus ir dvasinį sukrėtimÄ , ilgametę depresijÄ , todėl pareiÅ¡kėjas mano, kad jam turi bÅ«ti priteista 10 000 eurų (34 528 Lt) neturtinė žala. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime (b. l. 7-16) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė 2015-01-23 dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2009 m. Atsižvelgdama į tai, atsakovė praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo K. M. skundžiamuoju laikotarpiu kalinimo sÄ lygos dalyje laikotarpio atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K.

Pažymėjo, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat virÅ¡ijamas, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti. Lukiškių TI-K yra sanitarinis mazgas, kuriame yra šalto vandens tiekimo sistema ir tualetas, kuris nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus. Lukiškių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nurodė, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str., suimtieji turi teisę kasdienÄ ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Suėmimo vykdymo įstatyme numatytų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų izoliavimo reikalavimų.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Teigia, kad bÅ«tina, įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kalinčių asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiais sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, t.y. delikto.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje teigė, kad Europos žmogaus teisių teismas nenumato ieÅ¡kinio senaties termino už padarytÄ Å¾alÄ . Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K laikymo sÄ lygos yra pasibaisėtinos – tualetas neužtvertas, kamerų sienos apipelijusios, kamerose drėgna, Å¡alta, kameroje esantis stalas pritaikytas tik dviems asmenims.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija patalpino jį su konfliktiÅ¡ko pobÅ«džio asmenimis, nors jis buvo prašęs jį patalpinti su nekonfliktiÅ¡kais asmenimis. Prašė jo skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 108).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Žala kildinama iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje nuo 2009 m. ir nuo 2012-05-11 iki 2012-12-21.Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Pagal Civilinio Kodekso (toliau –CK) 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys). Nors pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame savo atsiliepime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 113) teigia, kad jam apie jo pažeidžiamas teises tapo žinoma tik bÅ«nant pataisos namuose, t.y. sužinojus iÅ¡ kitų kalinių apie pažeidimus laikant jį LukiÅ¡kių TI-K, tokie pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kritiÅ¡kai.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį (laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Nors pareiÅ¡kėjui Europos žmogaus teisių teismo praktika tapo žinoma vėliau, tai nekeičia aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas, jo vertinimu, laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2012-01-23 patyrė pažeidimus (buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto reikalavimo, jose buvo antisanitarinės sÄ lygos ir pan.).

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad Europos žmogaus teisių teismas nenumato ieÅ¡kinio senaties instituto taip pat vertintinas kritiÅ¡kai. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas jam atsiradusiÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pagal VieÅ¡ojo administravimo 42 str. vieÅ¡ojo administravimo subjektas, pažeidęs Å¡io įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Ä®vertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, kad teisiniams santykiams dėl žalos atlyginimo dėl pareiÅ¡kėjo netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2012-01-22 taikytinos CK normos, taip pat ir ieÅ¡kinio senaties institutas.CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, jo atnaujinti nepraÅ¡o, teismas pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taip pat nenustatė. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2015-01-23 (b. l. 3), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo byloje gali apimti laikotarpį nuo 2012-01-23.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2015-01-22 atsiradusios žalos atlyginimo tik 2015-01-23, darytina iÅ¡vada, kad jis praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2012-01-22 reikÅ¡ti. PareiÅ¡kėjas nepraleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos laikant jį LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje nuo 2012-01-23 iki 2012-12-21 atlyginimo. Lietuvos higienos normoje (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) (toliau – Higienos norma), kuri įsigaliojo 2010 m. balandžio 11 d., minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nenustatyta.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. direktoriaus įsakymÄ Nr. V-124, vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. IÅ¡ atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių (b. l. 7-8), matyti, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiuose nuo 2012-02-23 iki 2012-02-27, 2012-02-29, nuo 2012-03-02 iki 2012-03-21, nuo 2012-05-11 iki 2012-05-13, nuo 2012-05-15 iki 2012-05-24, nuo 2012-05-26 iki 2012-05-28, nuo 2012-06-05 iki 2012-06-17, nuo 2012-06-27 iki 2012-07-05, nuo 2012-07-10 iki 2012-08-08, nuo 2012-08-10 iki 2012-08-29, nuo 2012-08-31 iki 2012-09-05, nuo 2012-09-07 iki 2012-09-09, nuo 2012-09-15 iki 2012-09-26, nuo 2012-09-30 iki 2012-10-02, nuo 2012-10-04 iki 2012-10-21, nuo 2012-10-24 iki 2012-10-29, nuo 2012-10-31 iki 2012-11-07, nuo 2012-11-09 iki 2012-11-12, 2012-11-15, nuo 2012-11-17 iki 2012-11-28, 2012-12-05, nuo 2012-12-08 iki 2012-12-10 ir 2012-12-20 (iÅ¡ viso 191 dienÄ ) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus.

PareiÅ¡kėjui 2012-02-28, 2012-03-01, 2012-05-14, 2012-05-25, 2012-07-06, 2012-07-09, 2012-08-09, 2012-08-30, 2012-09-13, 2013-09-14, 2012-09-29, 2012-10-03, 2012-10-22, 2012-10-23, 2012-10-30, 2012-11-08, 2012-11-16, 2012-12-07 dalį dienos (ryte ar vakare) tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.Atsakovės argumentas, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, nėra reikÅ¡mingas nagrinėjamuoju atveju, nes pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpyje nuo 2012-02-23 iki 2012-12-21 galėjo patirti neturtinę žalÄ dėl laikymo kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktų nustatyto minimalaus ploto reikalavimo.Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.6. papunktyje numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; 14.8.

– spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, o taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Pareiškėjas skunde nenurodo, kokiose kamerose ar kokiu laikotarpiu buvo mažiau kėdžių nei asmenų ir kokioje kameroje nebuvo maisto produktų spintelės ar lentynos, patvirtina, kad kameroje buvo stalas, tačiau mano, kad jis buvo per mažas.

Iš atsakovės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tiek vienas kameroje, tiek su kitais asmenimis, taip pat keitė kameras, todėl pareiškėjui nekonkretizavus šio pažeidimo aplinkybių, nėra galimybės nustatyti pažeidimo buvimo fakto.Pareiškėjas taip pat skundžiasi drėgme, šalčiu bei tinko kritimu kamerose, kuriose jis buvo laikomas. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo jo nurodyti pažeidimai.

PareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ , nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie jo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K. Byloje nėra pateikta pareiÅ¡kėjo skundų dėl jo laikymo sÄ lygų, atsakymų į juos, o atsakovės atstovo pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai suraÅ¡yti atlikus patikrinimus tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas atitinkamose kamerose, todėl teismas pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kad kamerose drėgna, Å¡alta, krenta tinkas, nevertina.LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 punktÄ , todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl centralizuotos oro vėdinimo sistemos nebuvimo vertintinas kritiÅ¡kai.

Be to, pagal Higienos normos 21 p., tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Numatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad būtent tokio aukščio sienele ir yra atskirtas tualetas, tiek atsakovas, tiek pareiškėjas nurodo, kad sanitariniame mazge yra šalto vandens tiekimo sistema, o tai atitinka Higienos normas. Pažymėtina, kad Higienos normose nėra numatyto reikalavimo dėl vėdinimo sistemos įrengimo sanitariniame mazge.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pažeidimÄ . Pagal Higienos normos 68 p., laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Taigi ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė naudotis duÅ¡u tik vienÄ kartÄ per savaitę nėra konstatuotina kaip pažeidimas. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. numatyta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Kaip matyti, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo ir atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjas jokių nusiskundimų dėl pasivaikščiojimų teisės realaus neužtikrinimo ar blogų jos įgyvendinimo sÄ lygų nenurodė, skundžia tik jo trukmę. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2015 II skyriaus „Įkalinimas“ 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Å iuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, atmestinas.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad buvo patalpintas su konfliktiÅ¡ko pobÅ«džio asmenimis ir mano, kad tuo buvo pažeistos jo teisės. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatyti reikalavimai, pagal kuriuos suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu konkrečiu bÅ«du buvo pažeistas asmenų skirstymas į kameras, nors nurodė, kad jam buvo grasinama, tačiau nepateikė jokių įrodymų (praÅ¡ymų LukiÅ¡kių TI-K administracijai, skundų dėl kitų suimtųjų ar nuteistųjų) dėl tokių grasinimų buvimo, praÅ¡ymų perkelti į kitas kameras ir pan. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas negali nustatyti, ar Å¡iuo atveju buvo padarytas pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo nustatytos aplinkybės, kad 191 dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui K.

M. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (191 diena), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamuoju atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 1337 Eur (7,00 Eur x 191 d.) suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 10 000 Eur (34 528 Lt) suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų laikymo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui K.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1337 eurų (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus) (4616,39 Lt) neturtinės žalos. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                 Violeta Petkevičienė