2017-08-23 Nr. AB-15473-3-64-3-00742-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-704-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00742-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.4; 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Šiaulių TI nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., dalį, o kitą skundo dalį priėmė.

Teismas, nustatęs, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1503-394/2015 pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. kovo 5 d., sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2015 m. kovo 5 d., dalį pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes yra įsiteisėjęs Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 12 d. sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2884-394/2016 atmetė pareiškėjo E. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl kalinimo sąlygų nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2016 m. liepos 1 d., tačiau ši administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Be to, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-694-289/2017 atmetė pareiškėjo E. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl kalinimo sąlygų nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau ši administracinė byla taip pat nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., dalį pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

II. Pareiškėjas E. V. atskirajame skunde prašo peržiūrėti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį ir ją pakeisti: įpareigoti Šiaulių apygardos administracinį teismą priimti ir nagrinėti visą skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nepasitiki skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi, nes iš jos nėra aišku, kurias dalis būtent dėl kurio ginčo pagrindo aplinkybių yra atsisakyta priimti bei ar iš tiesų buvo nagrinėjama byla tuo pačiu pagrindu ir dėl tų pačių dalykų. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių apygardos administracinis teismas galėjo apsirikti ir nepagrįstai nepriimti nagrinėti dalies pareiškėjo skundo. Pareiškėjas pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas neišsamiai išnagrinėjo skundo detales ir skubotai, šališkai priėmė nutartį atsisakyti priimti skundo dalį.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Atsakovo teigimu, šiuo atveju ABTĮ nuostatos buvo pritaikytos tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., priteisimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktus (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu: yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (4 p.); teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (6 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktų formuluočių matyti, jog tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų nutarčių peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti nutartį apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to paduodant atskirąjį skundą būtina laikytis ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, kurie taikytini ir atskirajam skundui (ABTĮ 151 str.). Atskirajame skunde, be kita ko, turi būti nurodomi ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 5, 6 p., 151 str.). Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ginčijančiam asmeniui nepakanka atskirajame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimta nutartimi, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs net kelias bylas pagal to paties pareiškėjo (E. V.) skundus tam pačiam atsakovui (Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI) dėl to paties dalyko (neturtinės žalos atlyginimo priteisimo). Pažymėtina, kad vienas iš pirmosios instancijos teismo nurodytų sprendimų yra įsiteisėjęs (administracinėje byloje Nr. Nr. I-1503-394/2015), o du sprendimai (administracinėse bylose Nr. I-2884-394/2016 ir Nr. I-694-289/2017) dar nėra įsiteisėję.

Pareiškėjas šiuo atveju prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Šiaulių TI nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ir skunde nurodė aplinkybes, kuriomis jis grindė savo reikalavimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje analizavo, ar sutampa pareiškėjo paduoto skundo pagrindas ir ankstesnėse bylose išnagrinėtų pareiškėjo skundų pagrindas, ir nustatė, jog dalį ginčo laikotarpio (būtent nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.) buvusios pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygos jau buvo nurodytos kaip žalos atsiradimo pagrindas anksčiau išnagrinėtose administracinėse bylose. Pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose priimtų sprendimų turinys patvirtina, kad ginčo laikotarpiai iš tikrųjų sutampa.

Nors skundo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, tačiau negalima situacija, kai skundas priimamas ir nagrinėjamas iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas, nors pagal teismo turimus duomenis skunde nurodytas faktinis pagrindas realiai neegzistuoja, yra visiškai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-694-289/2016 konstatavo, kad nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas iš viso nebuvo Šiaulių TI, todėl Šiaulių TI pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas nepažeidė. Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo, kodėl teismas turėtų priimti jo skundo dalį dėl šiuo laikotarpiu atsiradusios žalos atlyginimo priteisimo, kai pareiškėjas nepašalino / nenurodė, kaip pašalins egzistuojančius prieštaravimus jo nurodytam skundo faktiniam pagrindui.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pareiškėjui, kaip pirmosios instancijos teismo nurodytų bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, šaliai, turi būti žinomos jo inicijuotų ginčų pagrindą sudarančios aplinkybės. Pareiškėjas atskirajame skunde tik abstrakčiai teigia, kad jis abejoja, ar sutampa ankstesnių jo skundų ir šioje byloje paduoto skundo pagrindas, tačiau nenurodo jokių konkrečių argumentų, kurie pagrįstų, jog skiriasi pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose išnagrinėtų pareiškėjo skundų pagrindas ir šioje byloje paduoto skundo pagrindas ir dėl to skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo laikymo Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., turėjo būti priimta nagrinėti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių 2017 m. vasario 6 d. skunde, kuris Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2017 m. gegužės 22 d. ir kurio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė skundžiama nutartimi, nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindė savo reikalavimą (konkrečių kalinimo sąlygų aspektų), kurios nebuvo išnagrinėtos ankstesnėse skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytose administracinėse bylose. Taigi deklaratyvūs pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis yra nepagrįsta ir (ar) neteisėta.

Atsižvelgusi į atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi nepagrįstai ir (ar) neteisėtai nutarė atsisakyti priimti dalį pareiškėjo skundo. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. V. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė