Legislator Case Law & Legislation
87bf04e9-0067-48c1-94d9-930e070f06be AI generated

87bf04e9-0067-48c1-94d9-930e070f06be · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 87bf04e9-0067-48c1-94d9-930e070f06be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Bitvinskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei adv. L. Timinskaitei,suinteresuoto asmens Vilniaus apskr. VMI atstovui A. Abromavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos T. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos T. J. pareiÅ¡kimÄ dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybei, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja T.

Legislator headnote

AI generated

87bf04e9-0067-48c1-94d9-930e070f06be · Vilniaus apygardos teismas: Tokių duomenų byloje nėra (t. 1, b.l.97), dėl to pareiÅ¡kėjos valdymas neatitiko įstatymo numatytų reikalavimų, kad daikto savininkas bÅ«tų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ . PareiÅ¡kėjos pateikti duomenys dėl buto remonto bei elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų (b.l.8-20) patvirtina ginčo patalpų naudojimo faktÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo valdymo faktui nustatyti bei valdymo teisei transformuotis į nuosavybės teisę.PareiÅ¡kėja T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-102-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 29.2.,128.15.1.  (S)                                                                                      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant G.

Bitvinskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei adv. L. Timinskaitei,suinteresuoto asmens Vilniaus apskr. VMI atstovui A. Abromavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos T. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos T. J. pareiÅ¡kimÄ dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybei, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja T.

J. 2008-03-06 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu, kurį patikslinusi (t.1, b.l. 2-5, 44-46) prašė nustatyti jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo buto), valdymo faktÄ nuo 1993 m. iki Å¡io laiko, nurodydama, jog yra sÄ Å¾ininga bei teisėta Å¡io buto valdytoja (CK 4.23 str. 2 d.). Nurodė, kad ji nuo 1983 m. dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame Å«kyje, jai Å«kis skyrė ginčo butÄ , kuriame nuo 1993 m. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kokiu pagrindu jai buvo skirtas Å¡is butas, raÅ¡ytinių įrodymų nėra. PareiÅ¡kėja nepasinaudojo savo teise privatizuoti ginčo butÄ , bet elgėsi kaip daikto savininkė, be to, Å¡is butas neįregistruotas kito asmens vardu (beÅ¡eimininkis). Pažymi, jog pareiÅ¡kėja yra vieniÅ¡a, reikalaujanti pastovios priežiÅ«ros, dėl sveikatos ir neraÅ¡tingumo laiku nepasirÅ«pinusi buto privatizavimu. Nustatyti nekilnojamojo turto valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės faktÄ , reikia tam, jog pareiÅ¡kėja vėliau galėtų įgyti nuosavybės teises į butÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį (CK 4.22 str. 1 d.).Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ (t.1, b.l. 29-30,57-58) paliko jį spręsti teismo nuožiÅ«ra, nurodydama, kad ginčo butas nėra įtrauktas į Vilniaus r. savivaldybės ir Vilniaus r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos balansÄ , taip pat į priskirtinų grÄ Å¾intinam turtui sÄ raÅ¡Ä , o Vilniaus rajono savivaldybė į minėtÄ butÄ nepretenduoja.Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b.l.31-32, 59) su pareiÅ¡kimu nesutiko.

Teigė, jog ginčo butas priklauso valstybei, o vieÅ¡oji nuosavybė gali bÅ«ti perleidžiama privatiems asmenims tik įstatyme numatytais bÅ«dais ir tvarka. PraÅ¡omas nustatyti faktas negali sukelti teisinių pasekmių, nes CK 4.69 str. 3 d. draudžia pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Ä® bylÄ pateikti faktiniai duomenys patvirtina, kad minėtas butas galėjo bÅ«ti privatizuojamas tik Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-06-30 sprendimu pareiÅ¡kėjos T.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl valdymo fakto patvirtinimo tenkinti atsisakė. IÅ¡tyręs ir įvertinęs į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (c.b. Nr. 2-298-647/2008, b.l. 111) bei liudytojos T. C. parodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo butas 1986 m. pareiÅ¡kėjai suteiktas (duomenys neskelbtini) sodininkystės Å«kio profsÄ jungos komiteto, pareiÅ¡kėja tapo visuomeniniam butų fondui priklausančios gyvenamosios patalpos, kuri priklausė valstybei, nuomininke, todėl įgyjamÄ ja senatimi nuosavybės teise įgyti ginčo buto negalės (CK 4.69 str. 3 d.).

Teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėja jai suteiktÄ galimybę įsigyti ginčo butÄ nuosavybės teise galėjo realizuoti 1991-06-28 Butų privatizavimo įstatymo pagrindu, tačiau Å¡ios savo teisės, prieÅ¡ingai negu kiti Å¡io namo gyventojai, neįgyvendino. Nors patalpos, kurių valdymo faktÄ praÅ¡o patvirtinti pareiÅ¡kėja, Vilniaus rajono savivaldybės balanse neapskaitytos ir pagal VÄ® Registrų centro duomenis Å¡ios patalpos bei teisės į jas neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, tai neleidžia kitaip vertinti byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl ginčo patalpų teisinio statuso.

Pasak teismo, tai, kad suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija nepasirÅ«pino jai priklausančiu turtu, negali bÅ«ti pagrindu kitų asmenų nuosavybės teisėms į šį turtÄ atsirasti, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str.3 d. nuostata. Teismas nurodė, jog faktas, kad asmuo daiktÄ valdo kaip savÄ , turi buti iÅ¡vieÅ¡intas kitiems asmenims, įregistruojant jį savo vardu vieÅ¡ame registre (CK 4.27 str. 2 d., CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d., 33 str.).

Tokių duomenų byloje nėra (t. 1, b.l.97), dėl to pareiÅ¡kėjos valdymas neatitiko įstatymo numatytų reikalavimų, kad daikto savininkas bÅ«tų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ . PareiÅ¡kėjos pateikti duomenys dėl buto remonto bei elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų (b.l.8-20) patvirtina ginčo patalpų naudojimo faktÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo valdymo faktui nustatyti bei valdymo teisei transformuotis į nuosavybės teisę.PareiÅ¡kėja T.

J. apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 2-7) praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti pareiÅ¡kimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tvirtina, jog teismas klaidingai interpretavo pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į protingumo ir teisingumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo butas, kurį pareiÅ¡kėja daugiau nei deÅ¡imt metų sÄ Å¾iningai, teisėtai ir atvirai valdo, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kadangi nėra jų vardu registruotas ar įraÅ¡ytas į valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų balansÄ .

Nors visÄ laikÄ buvo žinoma, jog butÄ valdo pareiÅ¡kėja, nei valstybė, nei savivaldybė savo teisių į ginčo butÄ nepareiÅ¡kė, 1992 m. vykusios inventorizacijos metu jo neinventorizavo. Todėl visiÅ¡kai nepagrįstas yra teismo sprendimas, kad turtas priklauso valstybei, o pareiÅ¡kėja yra Å¡io buto nuomininkė. Bet kuriuo atveju turto savininkas nustatomas remiantis vieÅ¡ais duomenimis, o tokių duomenų nei vienas iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų nepateikė. Taip pat netaikytinas ir Butų privatizavimo įstatymas, nes butas nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nėra priimta sprendimų dėl jo paėmimo į butų fondÄ , dėl naudojimosi butu niekada nebuvo sudarytos nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartys.

Nurodo, kad ji neturi nei vieno dokumento, kurio pagrindu bÅ«tų galima įregistruoti valdymo teisę (Nekilnojamo turto registro įstatymo 11 str., 22 str.). Todėl teismo teiginys, jog valdymo faktas turėjo bÅ«ti įregistruotas vieÅ¡ame registre, negalėjo bÅ«ti įgyvendintas. Dėl Å¡ios priežasties ir yra pateiktas reikalavimas teismui nustatyti valdymo teisėtumo faktÄ , kad jį galima bÅ«tų registruoti vieÅ¡ame registre. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 12-13) praÅ¡o pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) valstybinis sodininkystės Å«kis administravo jos balanse esantį ginčo butÄ , kuris yra valstybės turtas, buvo atsakingas už jo perleidimÄ privačion nuosavybėn. Kadangi ginčo butas nebuvo privatizuotas, jis liko valstybės nuosavybės objektu, todėl pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti nustatyta jo valdymo teisė. PareiÅ¡kėja turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų valstybės valiÄ perleisti minėtÄ butÄ jos nuosavybėn. Pažymi, jog Å¡iuo atveju minėtas Å«kis netinkamai administravo jam valstybės patikėtÄ turtÄ , kurį privalėjo perduoti į savivaldybės balansÄ .               Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacijos tikslas – atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas, patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija nenustatė.

Todėl apeliacijos dalyku nagrinėjamoje byloje yra apeliantės keliami teisės normų, reglamentuojančių valdymo fakto nustatymÄ teismine tvarka, tokio nustatymo teisines prielaidas, aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ginčo gyvenamųjų patalpų suteikimo pareiÅ¡kėjai aplinkybes, galiojusių ir Å¡iuo metu galiojančių teisės normų aspektu vertindamas Å¡ių patalpų nuosavybės klausimus, iÅ¡ esmės teisingai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl ginčo objekto statuso bei pareiÅ¡kėjos teisių į šį objektÄ (CPK 185 str.), savo iÅ¡vadas tinkamai motyvavo bei argumentavo, nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ patvirtinti jai gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), valdymo faktÄ nuo 1993 m. padaręs iÅ¡vadÄ , jog nėra įstatymo reikalaujamų sÄ lygų tokiam valdymui į valstybei priklausantį turtÄ atsirasti. Kolegija, sutikdama su Å¡ia iÅ¡vada, kartu atkreipia dėmesį, kad daikto valdymo teisė pagal CK gali bÅ«ti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiÅ¡ka daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ .

Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti (CK 4.22 str. 1 d.). Tam, kad asmuo, kuris teisėtai valdo daiktÄ , galėtų Å¡ia teise visaverčiai naudotis (taip pat ir prieÅ¡ trečiuosius asmenis), jis Å¡iÄ teisę turi įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 1 d. 3 p., 4 str.). Asmuo, teisėtai valdantis daiktÄ , bet neturintis valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, turi galimybę kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 5 str.).

Pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai traktavo Å¡iÄ aplinkybę, susijusiÄ su valymo įregistravimu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentu, kad vien ginčo patalpų neįregistravimas vieÅ¡ame registre pats savaime nepaneigia asmens reikalavimo teisės kreiptis į teismÄ CPK XXXIV skyriuje nustatyta tvarka ir praÅ¡yti valdymo faktÄ patvirtinti. Nekilnojamojo daikto registracijos pagrindu Å¡iuo atveju yra teismo sprendimas, kuriuo daikto valdymo faktas patvirtinamas. TokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c.b. 3K-3-535/2008, Teismų praktika Nr. 30 ).Tačiau teisėtu daikto valdymu įstatymo leidėjo valia yra pripažįstamas ne bet koks valdymas, o daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d.).

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai iÅ¡vardinti CK 4.47 str. Apeliantė (pareiÅ¡kėja T. J.) nurodė, kad ginčo butÄ , kurio valdymo faktÄ tikslu ateityje sudaryti prielaidas nuosavybės teisei įgyjamÄ ja senatimi įgyti ji praÅ¡o teismo patvirtinti, valdo kaip savÄ (CK 4.22 str. 1 d.) jame teisėtai apsigyvenusi ir 1993-08-17 deklaravusi Å¡iame bute gyvenamÄ jÄ vietÄ . Viena vertus, vien tik teisėto (nepažeidžiant teisės normų) apsigyvenimo gyvenamojoje patalpoje faktas neapsprendžia joje apsigyvenusio asmens nuosavybės teisės į Å¡iÄ patalpÄ atsiradimo, nesukuria tokiam asmeniui savininko teisių ar pareigų, nes tokio nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nenumato įstatymas (CK 4.47 str.).

Be to, pareiÅ¡kėja ir neįrodinėjo tokių aplinkybių, kad ginčo gyvenamoji patalpa ja disponuojančio asmens (patikėtinio) valia jai buvo perleista bÅ«tent nuosavybėn sandoriu arba kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs archyve iÅ¡likusius duomenis (civ.b.Nr. 2-298-647/2008, b.l. 111), bei remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėja veikiausiai ginčo bute apsigyveno nuomos teisiniu pagrindu, kuomet (duomenys neskelbtini) sodininkystės valstybinis Å«kis 1986-11-11 suteikė jai visuomeniniam butų fondui priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ (Butų kodekso, galiojusio iki 1998-07-01, 46 str.).

Pažymėtina, kad nesant iÅ¡likusių archyvinių dokumentų (t.1, b.l. 118-119) galima ir tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjai, kaip Å«kio darbuotojai, buvo suteiktas tarnybinis (Butų kodekso 100-103 str.) arba žinybinis (Butų kodekso 45 str.) butas.   Kita vertus, pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 102 str. turtÄ , priskirtÄ valstybinėms, tarpkolÅ«kinėms, valstybinėms kolÅ«kinėms ir kitokioms valstybinėms – kooperatinėms organizacijoms, operatyviai tvarkė Å¡ios organizacijos. Jos, nevirÅ¡ydamos įstatymų nustatytų ribų, vykdė turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises.

Tačiau tokio turto savininkė likdavo valstybė. Ä® bylÄ pateikti kitų to paties namo (duomenys neskelbtini) butų privatizavimo dokumentai (t.1, b.l. 130-149) neabejotinai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sodininkystės valstybinis Å«kis, įgyvendindamas jam suteiktÄ disponavimo teisę, butus Nr. 1 ir Nr. 2 pagal Butų privatizavimo įstatymo nuostatas perleido Å¡ių butų gyventojų asmeninėn nuosavybėn. (duomenys neskelbtini) sodininkystės valstybinis Å«kis buvo likviduotas ir iÅ¡registruotas (b.l. 120), o neprivatizuota valstybinė gyvenamoji patalpa - ginčo butas – Vilniaus rajono savivaldybei nustatyta tvarka neperduotas (b.l.118-119).

Tačiau nei ši aplinkybė, nei tai, kad butas ir teisės į jį nustatyta tvarka valstybės vardu nebuvo įregistruotos (civ.b. Nr. 2-298-647/2008, b.l. 14), nepaneigia tokio buto, kaip valstybės turto ir viešosios nuosavybės teisės objekto, teisinio statuso, kuris yra išlikęs iki šiol. Priešingi apeliantės skundo argumentai yra paneigiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, susijusiais su teisių į pastatus neįregistravimo valstybės vardu pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c.b. 3K-3-535/2008, Teismų praktika Nr. 30 ).

VieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas turi bÅ«ti naudojamas siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡us interesus, todėl įstatymas nustato specialius reikalavimus valstybės turto perleidimui kitų asmenų privačion nuosavybėn. Antai CK 4.69 str.3 d. numato, kad pagal įgyjamÄ jÄ senatį iÅ¡ viso negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Å i imperatyviai įtvirtinta įstatymo nuostata nesuteikia apeliantei teisės per įgyjamosios senaties institutÄ Ä¯gyti nuosavybę į valstybei priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir Å¡iÄ aplinkybę.

Apeliantės skunde įvardinta kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodomų kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtų civilinių bylų Nr. 3K-3-379/2004, Nr. 3K-3-419/200158, Nr. 3K-3-586/2006 faktinės aplinkybės, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantė, nėra tapačios ar panaÅ¡ios su Å¡ioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kiti skundo argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto teismo sprendimÄ taip pat nesudaro.

Skundo netenkinus, iÅ¡ apeliantės valstybės naudai priteistina 9,95 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidų (t.2, b.l. 15) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ T. J. 9 (devynis) litus 95 centus paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė                                       Dalia Kačinskienė Teisėjai                                                    Danutė Kutrienė                                                                  Algirdas AuruÅ¡kevičius Â