2016-09-01 Nr. AB-16649-3-66-3-00022-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. I-25-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00022-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto, Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. skundo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 54.5 punkto, 2 priedo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 32.1 ir 32.2 punktų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo G. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 54.5 punktą, 2 priedą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 32.1 ir 32.2 punktus ir priteisti jam iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad ūkininkaudamas patyrė žalą, dėl kurios yra atsakinga Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, iš remiamų augalų rūšių sąrašo buvo pašalinti lazdynų sodai nesilaikant asmenų lygiateisiškumo principo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis buvo įvesti neproporcingi papildomi reikalavimai paramos gavėjams pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, kurių pagrindu jam buvo nepagrįstai paskirtos sankcijos, tuo pažeidžiant jo asmenines konstitucines teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Pareiškėjo prašomomis panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis yra reglamentuojamas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklų „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ ir „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ įgyvendinimas. Šių taisyklių 2 priede yra pateiktas pagal paramos ekologiniam ūkininkavimui priemonę remiamų augalų rūšių sąrašas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 2 punkte nustatyta, kad šių taisyklių tikslas yra nustatyti reikalavimus žemės ūkio veiklos subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų (toliau – naudmenos) ir kitus plotus, taip pat tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir tiesiogines išmokas už mėsinius galvijus ir mėsines avis ir paramos administravimo bei kontrolės tvarką.

Šie aktai yra norminio pobūdžio – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai yra rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I858-7/2013, 2014 m. birželio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014, 2016 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) yra numatyta speciali norminių administracinių aktų teisėtumo patikrinimo tvarka. Pažymėtina, kad ABTĮ nėra įtvirtinta teismo teisė panaikinti norminį administracinį aktą – vadovaujantis ABTĮ 117 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjęs bylą dėl pareiškimo (prašymo) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas priima sprendimą arba skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu, arba skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Taigi pareiškėjo reikalavimai panaikinti nurodytus norminius administracinius aktus neatitinka ABTĮ 117 straipsnyje nurodytų galimų priimti teismo sprendimų rūšių, t. y. tokie pareiškėjo reikalavimai nenagrinėtini administraciniuose teismuose.

Vertinant pareiškėjo reikalavimus kaip prašymus įvertinti norminio pobūdžio teisinių nuostatų teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ nustatytą tvarką byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikros gali būti inicijuojama abstrakčiu pareiškimu arba prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla.

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai (ABTĮ 112 str. 2 d.).

Kiti subjektai turi teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kada teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo – vadovaujantis ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl teisę paduoti skundą teismui turinčio asmens teisių pažeidimo, jis turi teisę prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą. Jeigu norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas nėra priskirtas to teismo kompetencijai, jis turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (ABTĮ 114 str.). Taigi, asmeniui neturint teisės tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, savo iniciatyva arba šalies prašymu tai gali padaryti teismas, kuris nagrinėja konkrečią bylą dėl šio asmens teisių pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I525-6/2014; 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I438-18/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I525-22/2014 ir kt.).

Kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali arba subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu (pavyzdžiui, subjektai, nurodyti ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse), arba atitinkamas teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kurioje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumu jis suabejoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-19-525/2015).

Pareiškėjas į teismą kreipėsi kaip privatus fizinis asmuo ir jis nėra vienas iš subjektų, kurie pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalis turi teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Manydamas, kad dėl neteisėtų norminių administracinių aktų nuostatų buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, pareiškėjas turi teisę kreiptis su skundu į pirmosios instancijos teismą dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus teisės akto ar veiksmo (neveikimo), viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus ar patirtos žalos atlyginimo – tokiu atveju nagrinėjant pareiškėjo skundą, jis turi teisę individualioje byloje prašyti teismo inicijuoti su byla susijusių norminių administracinių aktų teisėtumo patikrą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo G. B. skundo reikalavimai dėl norminių administracinių aktų panaikinimo (jų teisėtumo patikrinimo) yra paduoti neturinčio teisės jį pateikti subjekto, todėl nepriskirtini nagrinėti administraciniams teismams ir juos atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia reikalavimą priteisti jam iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja apygardos administracinis teismas. Vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi, tokias bylas dėl žalos atlyginimo, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja kaip apeliacinės instancijos teismas. Taigi, pareiškėjas turi teisę siekti prisiteisti patirtos žalos atlyginimą kreipdamasis į atitinkamą pirmosios instancijos teismą ginčo teisenos byloje, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjas su skundu pateikė 2016 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1020086163, patvirtinantį, kad jis sumokėjo už skundą 28 Eur žyminio mokesčio. Atsisakius priimti skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p., 116 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais bei 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo G. B. skundą.

Skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjui G. B. 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) sumokėto žyminio mokesčio (2016 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1020086163). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė