2022-02-02 Nr. AB-2631-3-61-3-03107-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-115-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03107-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK, Komisija, atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-2251-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo“ priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas), ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į VTEK su pranešimu apie galimą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės M. V. (toliau – ir Kontrolierė) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiu interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimą (toliau – ir Pranešimas), nagrinėjant pareiškėjo Seimo kontrolieriaus įstaigai pateiktą 2020 m. liepos 8 d. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) pirmininko Ž. P. biurokratizmo ir / ar piktnaudžiavimo (toliau – ir Skundas). Pareiškėjas galimą Kontrolierės interesų konfliktą kildino iš aplinkybės, kad ji, būdama teisingumo ministre, teikė LAGK narės E. B. kandidatūrą ir už ją balsavo, nors E. B. yra jos kolegė Mykolo Riomerio universitete. Kadangi pareiškėjas teikė Skundą Seimo kontrolieriaus įstaigai dėl LAGK pirmininko veiksmų, o jo pavaduotoja yra E. B., Kontrolierė turėjo nusišalinti nuo pareiškėjo Skundo nagrinėjimo.

2.2. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo Pranešimą, ginčijamu Sprendimu nusprendė nepradėti tyrimo dėl M. V. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas, nesutikdamas su VTEK Sprendimu, nurodo, jog VTEK konstatavo, kad M. V. yra valstybės pareigūnė ir jai Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatos nėra taikomos, tačiau nepasisakė apie galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimą. VTEK sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų.

2.3. Pareiškėjas, kreipdamasis į VTEK, nurodė, kad Kontrolierę ir E. B. sieja ne tik darbo santykiai Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės institute, bet ir draugiški santykiai, todėl Kontrolierė privalėjo nusišalinti nuo pareiškėjo Skundo nagrinėjimo, o to nepadariusi ir pasirašiusi 2020 m. liepos 15 d. raštą, kuriuo atsisakė tirti pareiškėjo Skundą, Kontrolierė pažeidė tarnybinės etikos principus bei Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes buvo suinteresuota priimamu sprendimu (buvo šališka ar sudarė tokią regimybę). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis, pateikdamas skundą Seimo kontrolieriui, jokio ginčo dėl darbo (valstybės tarnybos) teisinių santykių nekėlė.

2.4. VTEK, nevertindama pranešime nurodytų faktinių aplinkybių, matomų tarnybinės etikos pažeidimų ir viešai skelbiamų duomenų bei nenagrinėdama pranešimo ir neatlikdama jokių kitų veiksmų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą bei VAI 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkantį sprendimą.

3. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjas jokios objektyvios informacijos apie galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą Pranešime nepateikė, taip pat nenurodė jokių faktinių duomenų, galinčių patvirtinti prielaidą, kad M. V., pasirašydama 2020 m. liepos 15 d. raštą, galėjo būti šiuo sprendimu suinteresuota.

3.2. VTEK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu, elgesio tyrimą Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) nustatyta tvarka atlieka tik dėl parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra Vyriausybės nariai. Kodekso nuostatos yra taikomos valstybės politikams, išskyrus Respublikos Prezidentą ir Europos Parlamento narius. Pagal Kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą tyrimus dėl Vyriausybės narių atitikties Kodekso nuostatoms atlieka Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

3.3. Atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, Komisija informavo pareiškėją, kad šiuo metu Seimo kontrolierės pareigas einanti M. V. yra ne valstybės politikė, bet valstybės pareigūnė, ir jai Kodekso nuostatos nėra taikomos, o VTEK neturi įgaliojimų vertinti M. V., kaip buvusios teisingumo ministrės, elgesio atitikties Kodekso nuostatoms.

3.4. Komisija, vadovaudamasi Įstatyme nurodytu interesų konflikto apibrėžimu, atsižvelgdama į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pažymėjo, kad VTEK turi būti pateikta pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją, o interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus. Interesų konfliktui konstatuoti visų pirma reikia duomenų, kad asmuo atliko teisei priešingus veiksmus.

3.5. M. V., pasirašydama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. liepos 15 d. raštą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. liepos 8 d. skundą, vykdė jai pavestas tarnybines pareigas, t. y. atsakyti pareiškėjui į jo skundą; kad minėto rašto pasirašymas būtų susijęs su M. V. privačiais interesais, nenustatyta. Pagrindo pradėti tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą Pranešimą nebuvo, kadangi Pranešime nebuvo faktinių duomenų, pakankamai pagrįstų argumentų, galinčių tiesiogiai ir akivaizdžiai patvirtinti prielaidą, jog M. V., vykdydama tarnybines Seimo kontrolierės pareigas ir pasirašydama minėtą raštą, galėjo būti asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuota šiuo sprendimu.

3.6. VTEK akcentavo, kad skundžiamas sprendimas susijęs tik su M. V. teisėmis ir nedaro jokio poveikio pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pareiškėjas šio administracinio ginčo santykiuose neturi materialinio teisinio suinteresuotumo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą patenkino, panaikino VTEK 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-2251-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo“ priimtą sprendimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo J. K. 2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešimo priėmimo klausimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš VTEK 630 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į VTEK su pranešimu, kuriame prašė pripažinti, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė M. V. pažeidė Įstatymo nuostatas ir priimti vieną iš Valstybės politikos elgesio kodekse numatytų sprendimų. Pareiškėjas kaip galimą Kontrolierės viešųjų ir privačių interesų konfliktą nurodė aplinkybes, kad ji išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl LAGK pirmininko Ž. P. biurokratizmo ir/ ar piktnaudžiavimo, nors ją su Ž. P. pavaduotoja E. B. sieja darbiniai ir asmeninio pobūdžio santykiai. Kontrolierė 2020 m. liepos 15 d. raštu Nr. 4D-2020/1-905/3D-1925 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ atsisakė tirti pareiškėjo skundą, nes, anot Seimo kontrolierės, skundas kilęs iš darbo (valstybės tarnybos) teisinių santykių, nors, anot pareiškėjo, jis į Seimo kontrolieriaus įstaigą kreipėsi dėl LAGK vadovo elgesio, kai jis daugiau kaip per 3 mėnesius nepateikė pareiškėjui jokio atsakymo į jo kreipimąsi. Pareiškėjas Pranešime Seimo kontrolierės M. V. atsisakymą nagrinėti jo Skundą vertino kaip šališką dėl asmeninių interesų, susijusių su Komisijos nare E. B., kurią, pareiškėjo teigimu, į Komisijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlė M. V. 2018 metais, eidama teisingumo ministrės pareigas. VTEK 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-2251-(2.5) informavo pareiškėją, kad VTEK, vadovaudamasi VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo pagal pateiktą pareiškėjo Pranešimą nepradėti.

6. Teismas, vertindamas skundžiamo VTEK Sprendimo pagrįstumą, įvertino VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei konstatavo, jog pareiškėjas į atsakovą kreipėsi ne su prašymu, o su pranešimu. Teismas pažymėjo, kad pranešimams taikomi reikalavimai nustatyti VTEK įstatymo 21 straipsnyje, o atsisakymo nagrinėti pranešimą atvejai ir tvarka – 23 straipsnyje. Teismas, įvertinęs VTEK įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 5 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad VTEK įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata – kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo, leidžianti VTEK nepradėti tyrimo, nėra absoliuti, o VTEK kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti, ar jai pakanka duomenų pagal pateiktą pranešimą pradėti tyrimą (t. y. Komisija turi pareigą ne tik įvertinti pranešimo turinį, bet ir aplinkybę, ar duomenų, kurių trūksta tyrimui pradėti, VTEK negali gauti pati ir / ar šiuos duomenis objektyviai turi galimybę pateikti asmuo, pateikęs pranešimą).

7. Teismas pažymėjo, jog VTEK yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, todėl priimdamas individualius administracinius aktus, turi juose nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

8. Teismas nurodė, kad skundžiamame 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendime Komisija jokių aplinkybių, trukdančių pradėti tyrimą VTEK įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, nenurodė, tik konstatavo, kad Kontrolierė, pasirašydama 2020 m. liepos 15 d. raštą, kuriuo buvo atsakyta į J. K. 2020 m. liepos 8 d. skundą, vykdė jai pavestas tarnybines pareigas, t. y. atsakė pareiškėjui į jo skundą, ir, kad nenustatyta, jog minėto rašto pasirašymas būtų susijęs su M. V. privačiais interesais. Teismas, įvertinęs VTEK Sprendimo turinį, padarė išvadą, kad VTEK 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pripažino, kad Kontrolierė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, t. y. tokią išvadą VTEK padarė net nepradėjusi tyrimo pagal J. K. pranešimą.

9. Teismas akcentavo, kad pagal VTEK įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Komisija sprendimą pripažinti, kad asmuo nepažeidė Įstatymo nuostatų, gali tik atlikusi tyrimą. Įvertinęs Sprendimą, teismas padarė išvadą, jog jame nurodytas teisinis pagrindas nepradėti tyrimo neatitinka VTEK sprendime nurodytų aplinkybių (faktinio pagrindo) ir jų pagrindu padarytų išvadų, kadangi skundžiamu Sprendimu nuspręsta tyrimo dėl M. V. elgesio nepradėti, tačiau Sprendime tuo pačiu pateiktas M. V. elgesio vertinimas, nors toks vertinimas galėjo būti atliekamas tik pradėjus tyrimą ir jį atlikus.

10. Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl VTEK diskrecijos spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės, sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės neatleidžia VTEK nuo pareigos vadovautis VAĮ, VTEK įstatymo normomis nagrinėjant asmenų skundus, pagrįsti ir motyvuoti priimamus sprendimus. Teisėtumo principas reikalauja, kad VTEK veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jos sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, o su išsamumo principu nesuderinama situacija, kai ginčijamo sprendimo motyvai yra neaiškūs, netikslūs ir nepagrįsti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nurodyti skundžiamo Sprendimo trūkumai yra esminiai, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, kas sudaro pagrindą pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą VTEK sprendimą, įpareigojant VTEK iš naujo spręsti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešimo priėmimo klausimą.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo materialinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas dėl VTEK tyrimo pradėjimo, VTEK sprendimų apskundimo, bei į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl asmenų teisės kreiptis į teismą, konstatavo, kad teisės aktai įtvirtina asmens procesinę teisę kreiptis į teismą ir tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

12. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-574-541/2021 pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-57 sudarytos Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimo atrinkti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius: E. B., V. D., R. K., V. K. (siūlomas į pirmininko pavaduotojo pareigas), I. L., Ž. P. (siūlomas į pirmininko pareigas) panaikinimo ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl administracinių ginčų komisijos sudarymo“ 1 ir 3 punktų panaikinimo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Pranešimo, adresuoto VTEK, turinį, pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos skundžiamos veikos apibūdinimas yra susijęs su vykdyta atranka į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius, kurią pareiškėjas ginčija, bei Seimo kontrolierės M. V. veiksmais nagrinėjant jo Skundą dėl LAGK vadovo neveikimo.

13. Teismas, atsižvelgdamas į VTEK įstatyme nustatytą reglamentavimą, susijusį su VTEK priimamų sprendimų apskundimu, ir nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovo argumentas, jog pareiškėjas nagrinėjamojoje byloje neturi materialinio suinteresuotumo, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

14. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, priteisė pareiškėjo naudai 630 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

III. 15. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. VTEK nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

16.1. VTEK nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad VTEK, skundžiamu Sprendimu pripažinusi, kad M. V. nepažeidė Įstatymo nuostatų, neatliko tyrimo pagal pareiškėjo Pranešimą. VTEK pažymi, jog neatliko jokio M. V. elgesio vertinimo, Sprendime tik pasisakyta, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pradėti tyrimo, kadangi pranešime nepateikta pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja M. V. privatus interesas.

16.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, reikia aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. VTEK, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) priimti atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, VTEK turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padalytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės.

16.3. VTEK pažymi, kad pareiškėjo pateiktame Pranešime nurodomas M. V. galimas privatus interesas buvo siejamas su M. V. bendradarbe Mykolo Riomerio universitete E. B., kuri yra paskirta LAGK pirmininko Ž. P. pavaduotoja, tačiau nepateikta jokių duomenų, jog M. V. priiminėjo sprendimus dėl E. B., ar pareiškėjo nurodomos mokslo įstaigos. Aplinkybė, kad M. V. yra E. B. bendradarbė kitoje darbovietėje, nesant kitų tarpusavio civilinių ar turtinių santykių, neleidžia daryti prielaidos apie tiesioginę ir akivaizdžią interesų konflikto situaciją.

16.4. VTEK pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo VTEK iš naujo spręsti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešimo priėmimo klausimą, nors šis pranešimas buvo priimtas nagrinėti ir išnagrinėtas, kadangi pagal VTEK įstatymo nuostatas Komisija priima nagrinėti visus gaunamus pranešimus (įskaitant ir anoniminius), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš naujo spręsti pranešimo priėmimo klausimą naikintinas.

16.5. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad VTEK Sprendime nenurodė jokių aplinkybių, trukdančių pradėti tyrimą VTEK Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo Pranešimo turinys neatitiko tyrimui pradėti ir atlikti keliamų reikalavimų. Nors visi asmenų teikiami pranešimai Komisijos sekretoriate registruojami ir, vadovaujantis VTEK Įstatymo ir Komisijos darbo reglamento nuostatomis, teikiami Komisijai apsvarstyti, ne kiekvienas gautas ir priimtas pranešimas (vada tyrimui atlikti) suteikia pakankamą teisinį ir / ar faktini pagrindą tyrimui dėl skundžiamų asmenų veikų Komisijoje pradėti ir atlikti. Konkretus skundas, pranešimas kiekvienu atveju privalo atitikti VTEK įstatymo 21 straipsnyje tokiems pranešimams keliamus reikalavimus, o Komisija, spręsdama dėl teisinio pagrindo pradėti gyrimą, patikrina gauto pranešimo atitiktį VTEK įstatymo nuostatoms. Pareiškėjo pateiktame pranešime buvo nurodytos tam tikros aplinkybės (skundžiamo asmens vardas, pavardė, pareigos, apibūdinta skundžiama veika), tačiau nebuvo pateikta pagrįstų duomenų, kad skundžiamas asmuo (M. V.) pateko į tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situaciją, todėl Komisija, 2020 m. rugpjūčio 26 d. posėdyje išnagrinėjusi Pranešimą ir nustačiusi, jog jame nenurodyti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo, skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagristai realizavo savo diskrecijos teisę tyrimo nepradėti.

16.6. Pranešime pareiškėjo nurodomas M. V. galimas privatus interesas siejamas su M. V. universiteto bendradarbe E. B., kuri yra paskirta Ž. P. pavaduotoja. VTEK įstatymo nuostatas atitinkantį sprendimą gauto pranešimo pagrindu pradėti ir atlikti tyrimą Komisija turi teisę priimti tik tuomet, kai yra gauti ne bet kokie duomenys apskritai, bet tik tokie, kurie turi visus šiuos elementus: 1) skundžiamą subjektą; 2) asmens atliktus tarnybinius veiksmus (veikas); 3) tiesioginį, aiškiai ir konkrečiai išreikštą skundžiamo subjekto asmeninį suinteresuotumą dėl svarstomo ir / ar priimamo sprendimo. Komisijai pateikti duomenys turi būti pakankami tam, kad būtų įmanoma ne tik identifikuoti (pagrįstai manyti), jog skundžiamas asmuo turėjo racionaliai paaiškinamą privataus pobūdžio suinteresuotumą, todėl savo veika galbūt galėjo pažeisti specialaus Įstatymo nuostatas, bet ir leistų tiriamam asmeniui konkrečiai ir maksimaliai aiškiai suformuluoti tyrimo dalyką, kaltinimo turinį ir ribas, tam, kad būtų tinkamai užtikrinta ir šio asmens teisė į gynybą. Tokių reikalavimų laikymasis užtikrina ne tik Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą gerojo administravimo principą, bet ir Komisijos priimamų individualaus pobūdžio sprendimų pagrįstumą.

16.7. Pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje paneigė VTEK įstatymo Komisijai suteiktą diskreciją spręsti klausimą dėl tyrimo (ne)pradėjimo, sukurdamas naują precedentą, jog tai privaloma visais atvejais gavus pranešimą, nepriklausomai nuo to, kiek tokiame konkrečiame pranešime esama duomenų apie skundžiamo asmens veiksmus, galbūt prieštaraujančius Įstatymo nuostatoms ir duomenų apie skundžiamo asmens turimą privatų interesą, kaip jį apibrėžia Įstatymo nuostatos, visą įrodinėjimo naštą dėl pateiktų duomenų pakankamumo perkeliant Komisijai.

16.8. Komisija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje nukrypo nuo vyraujančios administracinių bylų praktikos, suformuotos nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčus (pvz., LVAT 2020 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020), nors teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

16.9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-818-821/2021 taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl M. V. galimo interesų konflikto. Minėtoje byloje buvo konstatuota, kad M. V. darbovietė (Mykolo Romerio universitetas) gali būti laikoma privačiu interesu ir pagal Įstatymo nuostatas ji turėtų pareigą nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo, kuris būtų tiesiogiai susijęs su jos darboviete, tačiau pareiškėjui skunde nenurodžius aplinkybių, susijusių su šio universiteto, kaip juridinio asmens, galimais pažeidimais, ir padaryta išvada, kad konkrečiu atveju spręstini klausimai nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su M. V. darboviete.

16.10. Atsakovas, pasisakydamas dėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoto pareiškėjo materialinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, pažymi, kad administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą, analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu.

16.11. Komisija pažymi, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas yra susijęs tik su M. V. teisėmis ir nedaro jokio poveikio pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pareiškėjas šio administracinio ginčo santykiuose neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu.

17. Pareiškėjas J. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su šio atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:

18.1. Pareiškėjas nesutinka, kad jog Pranešime nurodomas M. V. galimas privatus interesas yra siejamas su M. V. universiteto bendradarbe E. B., kuri yra paskirta Ž. P. pavaduotoja, kadangi iš Pranešimo turinio matyti, kad M. V., dar būdama Teisingumo ministre, kartu Mykolo Romerio universitete dirbančios E. B. (bendradarbės) kandidatūrą 2018 metais teikė Vyriausybei tapti LAGK nare, ir balsavo už jos paskyrimą. E. B. šiuo metu yra paskirta LAGK pirmininko Ž. P. pavaduotoja. Pareiškėjo nuomone, šių duomenų pakanka padaryti išvadai, jog M. V. priiminėjo sprendimus dėl E. B.. Atsižvelgiant į tai, M. V. turėjo nusišalinti nuo pareiškėjo skundo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos vadovo Ž. P., kurio pavaduotoja yra M. V. pasiūlyta, teikta ir jos paskirta bendradarbė E. B., biurokratizmo ir / ar piktnaudžiavimo.

18.2. Pareiškėjo teigimu, byloje nustatyti faktai patvirtina, jog M. V. ir E. B. sieja ne tik darbiniai, bet ir asmeniniai santykiai, todėl Kontrolierė, nenusišalinusi nuo minėto pareiškėjo Skundo nagrinėjimo, ir priėmusi sprendimą atsisakyti tirti pareiškėjo 2020 m. liepos 8 d. Skundą, pažeidė tarnybinės etikos bei Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, M. V. turėjo deklaruoti savo privačius interesus.

18.3. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VTEK turi pareigą įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti, ar jų pakanka, bei imtis priemonių reikiamiems duomenims gauti. Pareiškėjas pažymi, kad Pranešimo turinys atitiko Įstatymo reikalavimus, jame buvo nurodyta pakankamai duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog Sprendime nurodytas teisinis pagrindas nepradėti tyrimo neatitinka VTEK sprendime nurodytų aplinkybių (faktinio pagrindo) ir jų pagrindu padarytų išvadų. Pareiškėjas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta tyrimo dėl M. V. elgesio nepradėti, tačiau Sprendime tuo pačiu pateiktas M. V. elgesio vertinimas, nors toks vertinimas galėjo būti atliekamas tik pradėjus tyrimą ir jį atlikus. Pareiškėjas pažymi, jog Komisija, teigdama, kad neatliko jokio M. V. elgesio vertinimo, prieštarauja savo teiginiams, kad pareiškėjo Pranešimą priėmė ir išnagrinėjo.

18.4. Pareiškėjas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas paneigė Komisijai suteiktą diskreciją spręsti klausimą dėl tyrimo (ne)pradėjimo, nurodydamas, jog Komisija privalo vadovautis VAĮ ir Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas nesutinka, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir pažymi, kad Komisijos apeliaciniame skunde nurodytų bylų aplinkybės nėra tapačios.

18.5. Pareiškėjas nesutinka, kad skundžiamas VTEK Sprendimas yra susijęs tik su M. V. teisėmis ir nedaro jokio poveikio pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pareiškėjas šio administracinio ginčo santykiuose neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, bei pažymi, jog Sprendimą ginčijo ir dėl jo neatitikimo VAĮ nuostatoms, todėl šiuo pagrindu pareiškėjas turi teisę skųsti VTEK Sprendimą, o jo skundas yra nagrinėtinas teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tokia praktika atitinka ir tarptautinį reglamentavimą ir Lietuvos teismų praktiką. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamo VTEK Sprendimo motyvai negali būti nurodomi atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, juo labiau atsakovo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-2251-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo“ priimto sprendimo nepradėti tyrimo dėl M. V. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms pagal pareiškėjo pateiktą Pranešimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Komisiją su Pranešimu, kuriame prašė pripažinti, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė M. V. pažeidė Įstatymo nuostatas ir priimti vieną iš Valstybės politikos elgesio kodekse numatytų sprendimų. Pareiškėjas kaip galimą Seimo kontrolierės viešųjų ir privačių interesų konfliktą nurodė aplinkybes, kad ji išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko Ž. P. biurokratizmo ir/ ar piktnaudžiavimo, nors ją su Ž. P. pavaduotoja E. B. sieja darbiniai ir asmeninio pobūdžio santykiai. Kontrolierė 2020 m. liepos 15 d. raštu Nr. 4D-2020/1-905/3D-1925 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ atsisakė tirti pareiškėjo skundą, nes, anot Seimo kontrolierės, skundas kilęs iš darbo (valstybės tarnybos) teisinių santykių, nors, anot pareiškėjo, jis į Seimo kontrolieriaus įstaigą kreipėsi dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos vadovo elgesio, kai jis daugiau kaip per 3 mėnesius nepateikė pareiškėjui jokio atsakymo į jo kreipimąsi. Pareiškėjas Pranešime Seimo kontrolierės M. V. atsisakymą nagrinėti jo Skundą vertino kaip šališką dėl asmeninių interesų, susijusių su Lietuvos administracinių ginčų komisijos nare E. B., kurią, pareiškėjo teigimu, į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlė M. V. 2018 metais, eidama teisingumo ministrės pareigas.

21. Komisija 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-2251-(2.5) informavo pareiškėją, kad Komisija, vadovaudamasi VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo pagal pateiktą pareiškėjo Pranešimą nepradėti.

22. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas VTEK įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kad Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nenurodyti <...> kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo, VTEK įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 25 straipsnio 5 dalies kontekste, padarė išvadą, kad tokia Komisijos teisė nėra absoliuti, o Komisija kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti, ar jai pakanka duomenų pagal pateiktą pranešimą pradėti tyrimą: Komisija turi pareigą ne tik įvertinti pranešimo turinį, bet ir aplinkybę, ar duomenų, kurių trūksta tyrimui pradėti, Komisija negali gauti pati ir / ar šiuos duomenis objektyviai turi galimybę pateikti asmuo, pateikęs pranešimą.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodoma, kad Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013; 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016).

24. Remdamasi šio teismo Sprendimo 23 punkte nurodytomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Komisija pagrįstai pripažino, jog Pranešime nepateikta jokios objektyvios informacijos apie galimą įstatymo nuostatų pažeidimą – nepateikta duomenų, kad Pranešime nurodyta M. V., eidama tarnybines pareigas, priėmė konkrečius sprendimus ar atliko kitus veiksmus, susijusius su jos privačiais interesais, pasinaudojo tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti ar naudojo savo pareigas, galią ir vardą, siekdama paveikti kitų asmenų sprendimus, naudojosi valstybės turtu (lėšomis) ne tarnybinei veiklai.

25. Faktinės situacijos, kaip keliančios interesų konfliktą, apibūdinimui pasitelktas pernelyg nutolusių aplinkybių nuo M. V. veiksmų, kurių teisėtumu keltos abejonės, hipotetinis interpretavimas sau palankiu būdu, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas nenurodė faktinių duomenų, pakankamai pagristų argumentų, ar (ir) motyvų, galinčių tiesiogiai ir akivaizdžiai patvirtinti prielaidą, jog M. V., pasirašydama 2020 m. liepos 15 d. raštą, galėjo būti šiuo sprendimu tiesiogiai suinteresuota kaip privatus asmuo, bet ne kaip tarnybines pareigas vykdanti Seimo kontrolierė.

26. Nurodytų vertinimų pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjo skundas atmetamas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

27. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-2251-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo“ priimto sprendimo panaikinimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius