2026-05-27 Nr. BB-3322-1-01-1-48432-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1907/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48432-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistosios J. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo pakeisti žemesnės instancijos teismų sprendimus dalyje dėl bausmės skyrimo ir nuteistajai J. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas J. M. skirtinos bausmės klausimą, aiškiai pažeidė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, dėl ko byloje liko galioti neteisingas ir nepagrįstas pirmos instancijos teismo nuosprendis. Pirmosios instancijos teismo motyvacija akivaizdžiai neatitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimų bausmės skyrimo dalyje. Pagrindinis argumentas, dėl kurio J. M. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė,-ankstesnis jos teistumas. Visi kiti teismo argumentai buvo susiję su tuo, kad J. M. nedirba. Akivaizdu, kad toks argumentavimas nėra pakankamas skiriant realią laisvės atėmimo bausmę už apysunkį nusikaltimą. Turėjo būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, nes ji galiojančio teistumo neturi, o inkriminuotas nusikaltimas nepasireiškia ypatingu pavojingumu, atvirkščiai, yra mažesnio pavojingumo nei paprastai padaromos nusikalstamos veikos, turinčio požymių nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje. J. M. vaidmuo veikos padaryme buvo antraeilis, be to, ji yra pakankamai nejauno amžiaus, jai yra beveik 50 metų, turi du vaikus su kuriais gyvena, sveikatos būklė nėra gera, nes nustatyti akmenys inkstuose. Nuo paskutinio jos atžvilgiu priimto nuosprendžio praėjo virš 10 metų, visą šį laiką ji nebuvo pažeidusi baudžiamojo įstatymo, o tai paneigia pirmos instancijos teismo išvadas, kad anksčiau jos atžvilgiu taikytos bausmės nepadarė jai teigiamo poveikio. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, taip pat nemotyvavo, kodėl neskyrė švelnesnės bausmės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Kasaciniame skunde keliamas nuteistajai J. M. paskirtos bausmės švelninimo klausimas prašant skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus įsitikinimu, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą žemesnės instancijos teismuose, buvo apsiribota vienintele aplinkybe, kad J. M. praeityje teista ir nevertintos aplinkybės, susijusios su jos sveikatos būkle, šeimine padėtimi, taip pat nesvarstyta galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasatorius tokiais faktinio pobūdžio argumentais siekia, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą įvertintų aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, ir padarytų priešingas išvadas nei jas padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau paminėtina, kad pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas), kas ir buvo padaryta. Kasaciniame skunde nepateikiama teisinių argumentų, kurie paneigtų apeliacinės instancijos teismo išvadas ir rodytų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-103-303/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir/ar galimai padarytus esminius BPK pažeidimus kasaciniame skunde nepateikta. Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios J. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas