A-146-2520-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2520/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02052-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Žygimantui Pacevičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui Aleksandrui Naujūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TELE–3“ skundą atsakovui Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, R. Š., G. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „TELE–3“ (toliau – ir UAB „TELE–3“, pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotu patikslintu skundu (b. l. 13–15) prašė panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl 2011 m. sausio 4 d. televizijos laidos „Prieš srovę“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau – ir Etikos komisija, atsakovas) 2011 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą dėl televizijos laidos „Prieš srovę“, transliuotos TV3 2011 m. sausio 4 d. (toliau – ir Laida), kuriuo nusprendė, kad šioje Laidoje buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 8 straipsnis, 11 straipsnis. Etikos komisija kompetentinga nagrinėti skundą tik dėl profesinės etikos pažeidimų, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys, informuodami visuomenę.

Pareiškėjo teigimu, Komisija neįsigilino į ginčo situaciją, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje jai nustatytą pareigą atlikti išsamų tyrimą dėl tiriamų pažeidimų pagal savo kompetenciją. Sprendime nurodyta, kad Etikos komisija neturi pagrindo netikėti 2011 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija, Ministerija) skunde išdėstytais faktais, kaip žurnalistė ir operatorius pateko į Ministerijos patalpas.

Etikos komisija, priimdama Sprendimą, rėmėsi tik Ministerijos skundu. Komisija neprašė nei pareiškėjo, nei žurnalistės paaiškinimų, nekvietė jų dalyvauti Komisijos posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas Ministerijos skundas. Dėl šių priežasčių ginčo aplinkybės buvo išnagrinėtos vienpusiškai ir neišsamiai. Komisijos Sprendimas nemotyvuotas: jame nurodyta, kad Laidoje buvo pažeisti Etikos kodekso 8 ir 11 straipsniai, tokią išvadą pagrindžiant tik tuo, jog informacijos rinkimo būdas neteikia garbės tokiai profesionaliai žurnalistei kaip A.

K. (toliau – ir Žurnalistė), tačiau nenurodomi konkretūs veiksmai, kurie, Komisijos manymu, yra neetiški, ir nenagrinėjamos tų veiksmų priežastys. Pareiškėjas teigė, kad Žurnalistė buvo iš anksto susitarusi su Sveikatos apsaugos ministro patarėju R. B. dėl pokalbio su ministru R. Š. Žurnalistė paskambino patarėjui likus 15 minučių iki vizito į Ministeriją ir priminė apie planuojamą pokalbį. Priešingai, nė nurodoma Ministerijos skunde, patarėjas neminėjo, kad ministras numatytu laiku negali susitikti ir atsakyti į klausimus.

Aplinkybę, kad Žurnalistė atvyko į Ministeriją susitarusi, patvirtina ir Laidos medžiaga, kurioje R. B. patvirtino žinąs apie planuotą pokalbį su ministru. Žurnalistė ir operatorius atvykę negalėjo laisvai patekti į Ministerijos pastatą, kadangi įėjimą saugojo apsaugos darbuotojai. Žurnalistė nusprendė, kad faktą, jog Ministerija yra saugoma, į jos pastatą negalima patekti be specialaus leidimo, yra verta paviešinti visuomenei. Siekdami nufilmuoti, kad į Ministeriją be leidimo patekti yra draudžiama, Žurnalistė ir operatorius pabandė įeiti, tačiau buvo sustabdyti apsaugos darbuotojo.

Tuo metu prie įėjimo atėjo ministro patarėjas R. B. ir pradėjo agresyviai diskutuoti su Žurnaliste ir operatoriumi, tokiu būdu pats inicijuodamas konfliktą, o ne siekdamas nuslopinti neva jau kilusį konfliktą. Mainais už pokalbį su ministru R. B. nurodė ištrinti medžiagą, kuri buvo nufilmuota Žurnalistei atėjus į Ministeriją.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 9 straipsnį žurnalistui yra garantuojama teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Žurnalistė Laidoje neteigė, kad Ministerijoje darbo organizavimas, t. y. ribotas patekimas į Ministerijos pastatą, yra neteisėtas, tačiau ji matė pagrindą apie tai informuoti visuomenę, kuri turi interesą žinoti apie valstybės institucijų darbo organizavimą. Minėtais veiksmais, t. y. situacijos (kai Žurnalistė ir operatorius nebuvo įleidžiami į Ministeriją) filmavimu, Žurnalistė įgyvendino savo teisę ir tiesioginę pareigą rinkti viešąją informaciją ir informuoti visuomenę. Minėtus R. B. veiksmus pareiškėjas vertina kaip trukdymą Žurnalistei kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. R. B., kaip Ministerijos atstovas, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnyje numatytą valstybės institucijų pareigą neatlygintinai teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Pasak pareiškėjo, Laidoje parodyta medžiaga buvo surinkta teisėtais ir etiškais būdais.

Atsakovas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 38–40) paaiškino, kad Komisija 2011 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje protokoliniu sprendimu nusprendė, jog 2011 m. sausio 4 d. TV3 laidoje „Prieš srovę“ buvo pažeisti Etikos kodekso 8 straipsnis ir 11 straipsnis. Atsakovo nuomone, Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija priėmė Sprendimą, ištyrusi skunde nurodytas aplinkybes ir peržiūrėjusi Laidą. Visuomenei buvo parodyta Laida, kurioje aiškiai matomas visų Laidoje dalyvavusių asmenų elgesys, įskaitant Žurnalistę, kuri rinko informaciją.

Sprendimas, priešingai nė teigia pareiškėjas, yra pagrįstas ne tik skunde nurodytais argumentais, bet ir objektyviais duomenimis, t. y. Laidoje buvo parodytas informacijos rinkimo pobūdis, žurnalisto elgesys ir visa situacija. Etikos komisija neturi galimybės priversti žurnalistą ir/ar visuomenės informavimo priemonės atstovą atvykti į Komisijos posėdį, teikti paaiškinimus dėl pateikto skundo. Skundo argumentus, esą pareiškėja ir žurnalistė nebuvo pakviesti į posėdį, jų nebuvo prašoma pateikti paaiškinimus, neatitinka tikrovės. Apie kiekvieną Komisijos posėdį ir Komisijos posėdžio darbotvarkę yra informuojama Komisijos internetinėje svetainėje www.lzlek.lt.

Atsakovas atkreipia dėmesį į pridedamą Komisijos elektroninį laišką pareiškėjui į kurį jis atsakė atsiųsdamas Laidos įrašą, kurį peržiūrėjusi Komisija priėmė sprendimą dėl pateikto skundo. Informacija apie posėdžio datą buvo išsiųsta tuo pačiu elektroninio pašto adresu, kuriuo buvo išsiųstas ir prašymas pateikti Laidos įrašą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko poziciją neteikti Komisijai argumentų. Teikti paaiškinimus ar argumentus Komisijai yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga. Pareiškėjo nedalyvavimas Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas Ministerijos skundas, nesutrukdė Komisijai visapusiškai įvertinti skundo argumentų pagrįstumą, kadangi Komisija betarpiškai ir tiesiogiai ištyrė Žurnalistės elgesį, peržiūrėdama Laidą.

Jeigu Komisijai kiltų papildomų klausimų, kurių išsiaiškinimui būtų reikalinga žurnalisto ar pareiškėjo nuomonė, Komisija būtų pakartotinai informavusi pareiškėją apie tokį Komisijos sprendimą ir atidėjusi skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju Komisija tokio sprendimo nepriėmė, kadangi, peržiūrėjusi Laidą, turėjo galimybę objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes ir priimti sprendimą dėl pateikto skundo pagrįstumo.

Atsakovo teigimu, Komisijos Sprendimas yra motyvuotas. Komisija pateikė vertinimą, prieš tai peržiūrėjusi Laidos įrašą, kuris buvo viešai pateiktas visuomenei, ir peržiūrėtos Laidos kontekste, įvertinusi Laidos metu parodytą Žurnalistės elgesį, atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes, priėmė Sprendimą. Laidoje nebuvo atskleista, ar buvo išankstinis Žurnalistės ir Ministerijos vadovų susitarimas dėl susitikimo, t. y. tokio pobūdžio informacija visuomenei nebuvo pateikta, todėl Komisija pateikė vertinimą tik pagal tą informaciją, kuri buvo pateikta Laidoje. Viešosios informacijos rengėjai, kurdami Laidą ir montuodami ją, patys sprendė, kurią informacijos dalį pateikti visuomenei paskelbiant Laidą per televiziją. Tačiau, nepaisant to, kad galbūt Sveikatos apsaugos ministerijoje galiojanti darbo organizavimo tvarka ir kelia Laidos rengėjams tam tikrų klausimų (tai nebuvo Komisijos nagrinėto skundo dalykas), viešoji informacija privalo būti renkama etiškais būdais; žurnalistas, siekdamas gauti informaciją, negali daryti spaudimo informacijos šaltiniui ir piktnaudžiauti savo profesinėmis galimybėmis. Komisija, peržiūrėjusi Laidą, konstatavo, kad minėtų Etikos kodekso reikalavimų nebuvo laikytasi. Viešąją informaciją renkantis asmuo negali pateisinti savo neetiškų veiksmų kitos pusės galimai netinkamu elgesiu. Komisija vertino būtent žurnalisto elgesį, kuris buvo atskleistas Laidoje. Komisija neturi kompetencijos pasisakyti, ar konkretus valstybės tarnautojas ir/ar jo elgesys yra etiškas, kadangi šiuos klausimus sprendžia kitos kompetentingos institucijos. Komisijos protokolinis Sprendimas ir protokolas nėra Komisijos posėdžio stenograma. Šiuose dokumentuose yra išdėstoma apibendrinta ir koncentruota posėdžio eiga, t. y. nėra fiksuojamas kiekvieno nario pasisakymas, dalyvaujančių asmenų nuomonės, o tik jų apibendrinimas. Komisija nėra viešo administravimo subjektas, ji vertina Etikos kodekso nuostatas kolegialiai priimdama sprendimą. Sprendime nurodyta motyvacija negali būti pripažįstama kaip neobjektyvus aplinkybių visumos įvertinimas. Visi Komisijos nariai yra kompetentingų institucijų atstovai ir balsuoja vadovaudamiesi savo sąžine bei etikos suvokimu. Sprendimas UAB „TELE–3“ atžvilgiu buvo priimtas Komisijos posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma. Atsakovo nuomone, Dėl pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 30–31) paaiškino, kad Ministerijos 2011 m. sausio 27 d. rašte Nr. 10-(7.2-17)-683, adresuotame Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkui, buvo pateikti išsamūs argumentai ir motyvai, paneigiantys pareiškėjo skunde išdėstytus teiginius, neva TV3 televizijos 2011 m. sausio 4 d. transliuotoje laidoje „Prie srovę“ pateikta informacija buvo surinkta teisėtais ir etiškais būdais. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, esą pareiškėjo atstovai negalėjo pateikti paaiškinimų Komisijai nagrinėjant Ministerijos skundą. Komisijos reglamento 6 punkte nurodoma, kad Komisijos posėdžiai yra vieši. Tai reiškia, kad Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti visi suinteresuoti asmenys. Pareiškėjo argumentas, neva jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti Komisijos posėdyje, yra nepagrįstas. TV3 televizijos laida „Prieš srovę“ buvo transliuojama 2011 m. sausio 4 d., tuo tarpu pareiškėjo nurodomas straipsnis interneto žinių portale www.diena.lt buvo publikuotas 2011 m. sausio 19 d. Vėlesnė tam tikros informacijos publikacija negali būti laikoma pagrindu jau atliktiems veiksmams, nagrinėjamu atveju – 2011 m. sausio 4 d. transliuotai Laidai. Be to, interneto žinių portalo www.diena.lt 2011 m. sausio 19 d. publikacijoje paskelbta informacija nėra susijusi su nagrinėjama administracine byla, todėl ši publikacija negali būti vertinama kaip vienų ar kitų aplinkybių įrodymas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Sprendimas yra teisingas, atitinkantis Komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. kovo 8 d. sprendimu (b. l. 119–125) pareiškėjo UAB „TELE–3“ skundą tenkino iš dalies: panaikino atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, kuriuo nuspęsta pripažinti, kad 2011 m. sausio 4 d. TV3 laidoje „Prieš srovę“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 ir 11 straipsniai, ir perdavė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. sausio 27 d. pareiškimą Nr. 10-(7.2-17)-638 Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai nagrinėti iš naujo. Kitą skundo dalį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs ir įvertinęs įrodymus teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2011 m. sausio 27 d. pareiškimu Nr. 10-(7.2-17)-638 kreipėsi į Komisiją, prašydama įvertinti, ar 2011 m. sausio 4 d. per TV3 kanalą transliuotos publicistinės laidos „Prieš srovę“ rengėjų veiksmai atitinka žurnalistų etikos normas (b. l. 32-34, 51). Komisija, gavusi Laidos vaizdo įrašą ir pranešusi UAB „TELE–3“ apie posėdžio vietą ir laiką (b. l. 43-44), 2011 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad minėtoje Laidoje buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 ir 11 straipsniai (b. l. 41-42). Iš pateiktos 2011 m. sausio 3 d. Autorinės televizijos laidos sukūrimo sutarties Nr. 1697 (b. l. 52-58) teismas nustatė, kad UAB „TELE–3“ nėra 2011 m. sausio 4 d. laidos „Prieš srovę“ rengėja, šio audiovizualinio kūrinio autorius yra G. K.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnis (2006 m. įstatymo Nr. X-752 redakcija), reglamentuojantis Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos statusą, jos sudarymo ir veiklos tvarką, kompetenciją, numato, kad: Komisija yra kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija (VIĮ 46 str. 1 d., 2008 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-1696 redakcija); Komisiją sudaro 15 narių – po vieną atstovą deleguoja Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija.

Komisijos nariai skiriami trejiems metams. Organizacijos, kurios deleguoja savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip po tris delegatus iš kiekvienos organizacijos. Susirinkimas tvirtina Komisijos veiklos nuostatus (VIĮ 46 str. 2 d., 2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XI-1049 redakcija); Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas, kurį Komisija išsirenka iš savo narių vieniems metams (VIĮ 46 str. 3 d.); Komisija atlieka šias funkcijas:

1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;

2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę;

3) nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų (VIĮ 46 str. 4 d., 2009 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. XI-348 redakcija); į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (VIĮ 46 str. 5 d.); Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (VIĮ 46 str. 6 d.);

Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą.

Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Komisijos tinklalapyje (VIĮ 46 str. 4 d., 2008 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-1696 redakcija); viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka (VIĮ 46 str. 8 d., 2008 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-1696 redakcija); reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas (VIĮ 46 str. 9 d., 2008 m. liepos 14 d.

įstatymo Nr. X-1696 redakcija).

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio, kuriame pateikiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11, 29, 35, 75, 76, 81 ir 87 dalys numato, kad šio įstatymo prasme: audiovizualinis kūrinys – kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje; leidėjas – asmuo, kuris vykdo leidybinę veiklą; nepriklausomas kūrėjas – asmuo, kuris nėra visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo valdymo organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti; viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją; viešosios informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantys viešąją informaciją visuomenei ir atsakantys už tos informacijos teisėtumą; visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas – asmuo, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos turinio parinkimą ir kuris sprendžia, kokia tvarka pateikiamas paslaugos turinys; žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys.

Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, teismas nurodė, kad: Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nėra viešojo administravimo subjektas – ji, kaip pažymėta Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, yra savitvarkos, savikontrolės institucija, o aplinkybė, kad 2008 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. X-1696 buvo pakeista VIĮ 46 straipsnio 8 dalis, kuria išspręstas ginčų dėl Komisijos sprendimų rūšinio teismingumo klausimas, kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-777/2011, nesudaro pagrindo teigti, kad Komisija tapo viešojo administravimo subjektu, o jos priimamiems sprendimams taikytinas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis; Komisija įgaliota nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę, taip pat žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų, t. y. įstatymu Komisijai nėra pavesta nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos skleidėjai, kurie tuo pačiu nėra viešosios informacijos rengėjai Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalies prasme, t. y. nerengė ir nepateikė skleisti viešosios informacijos; nagrinėdama suinteresuotų asmenų prašymus, Komisija turi laikytis pačios patvirtinto reglamento.

Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju UAB „TELE–3“ nerengė 2011 m. sausio 4 d. laidos „Prieš srovę“ (nėra šiame audiovizualiniame kūrinyje esančios viešosios informacijos rengėjas), teismas konstatavo, kad į Ministerijos pareiškimo nagrinėjimą nebuvo įtrauktas nei viešosios informacijos, kurią rengiant, Komisijos teigimu, padaryti profesinės etikos pažeidimai, rengėjas nepriklausomas kūrėjas G. K., nei Žurnalistė, kurios veiksmų vertinimas pateikiamas ginčijamame Sprendime. Nustatęs, kad Sprendimas priimtas viešosios informacijos skleidėjo atžvilgiu, t. y. asmens, kurio veiksmų atitikimo profesinės etikos reikalavimus įstatymu Komisijai nėra pavesta vertinti, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ginčijamas Sprendimas priimtas pažeidžiant tiek Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio, tiek pačios Komisijos patvirtinto reglamento dalies, reglamentuojančios Komisijos posėdžius, 4 punkto (b. l. 72-74), turinčio užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nuostatas, todėl naikintinas perduodant Komisijai Ministerijos kreipimąsi nagrinėti iš naujo. Teismo vertinimu, tenkinti skundą visiškai, t. y. panaikinti ginčijamą Sprendimą tuo baigiant Ministerijos kreipimosi nagrinėjimą, nėra pagrindo, kadangi tai pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens interesus. Komisijos reglamento 1 punktas nustato ne patraukimo atsakomybėn už profesinės etikos kodekso pažeidimus, bet suinteresuotų asmenų skundų išnagrinėjimo terminą, todėl, atsižvelgiant tiek į suinteresuotų asmenų reikalavimų, tiek į Komisijos taikomų poveikio priemonių pobūdį, kurie nėra turtinio pobūdžio, minėto termino pasibaigimas nėra kliūtis skundą išnagrinėti iš esmės.

Teismas taip pat pažymėjo, kad konstatavus, jog Komisija yra kompetentinga nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos skleidėjai, nesantys viešosios informacijos rengėjais Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalies prasme, pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą nebūtų, kadangi Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, ginčijamam Sprendimui netaikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Sprendimas atitinka Komisijos pasitvirtinto reglamento turinio reikalavimus, yra priimtas nepažeidžiant juo nustatytos tvarkos, Sprendime, kuris įformintas Komisijos posėdžio protokole, yra nurodyti jo motyvai, duomenys, kurie sudarė pagrindą priimti tokį sprendimą, UAB „TELE–3“ buvo informuota apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką, t. y. jai buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl pareiškimo ir teikti Komisijos poziciją pagrindžiančius įrodymus. Nors Sprendimas priimtas ištyrus tik Ministerijos pareiškimą ir 2011 m. sausio 4 d. laidos „Prieš srovę“ vaizdo įrašą, įvertinęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. K. ir R. B., taip pat V. M., kurio nešališkumu dėl šio ginčo teismas neturi pagrindo abejoti, parodymus, taip pat Laidos vaizdo įrašą, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su kolegialios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijos priimtame Sprendime padaryta išvada, kad, renkant Laidai informaciją, susijusią su laidos kūrėjų patekimu į Sveikatos apsaugos ministeriją, iš esmės buvo siekiama konflikto, taip pat piktnaudžiaujama visuomeniniu statusu ir profesinėmis galimybėmis, tokiais veiksmais pažeidžiant Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 ir 11 straipsnių, nustatančių, kad informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais bei kad, norėdamas gauti informaciją, žurnalistas neturi informacijos šaltiniui daryti spaudimo ar siūlyti už ją atlyginti, taip pat piktnaudžiauti savo visuomeniniu statusu ir profesinėmis galimybėmis, reikalavimus.

III. Atsakovas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 130–133) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Komisijos Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Laida neatitiko Etikos Kodekso reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, esą priimant Komisijos Sprendimą viešosios informacijos skleidėjo atžvilgiu, buvo pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnis ir Komisijos patvirtintas reglamentas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymų nuostatų, todėl laikytini nepagrįstais. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1216/2012, kurioje teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama Visuomenės informavimo įstatymo (2008 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-1696 redakcija) 46 straipsnio 1, 7 ir 8 dalies nuostatas, išaiškino, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija turi valdingus įgalinimus tiek viešosios informacijos skleidėjų atžvilgiu, t. y. įstatymu jai pavesta vykdyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos funkcijas (46 straipsnio 1 dalis), be to, šių subjektų atžvilgiu ji turi teisę priimti konkrečias teisines pasekmes turinčius administracinius sprendimus dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų (46 straipsnio 7 ir 8 dalys). Teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje konstatavo, kad Komisija, vertindama TV3 laidos transliaciją, neperžengė jai suteiktų įgaliojimų bei įstatyme apibrėžtos kompetencijos (neveikė ultra vires).Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas privalėjo vadovautis šia teismų praktika, tačiau priėmė jai prieštaraujantį neteisėtą sprendimą.

2. Pareiškėjas nagrinėjamos bylos kontekste pirmos instancijos teismo buvo visiškai nepagrįstai pripažintas viešosios informacijos skleidėju, o ne rengėju. Išnagrinėjus Autorinės televizijos laidos sukūrimo sutarties Nr. 1625 (toliau – ir Sutartis) sąlygas, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas Komisijos sprendimu pagrįstai pripažintas pažeidęs Etikos kodekso nuostatas, kadangi jis nagrinėtos Laidos kontekste pagrįstai pripažintas tiek viešosios informacijos rengėju, tiek skleidėju. Sutartyje yra visa eilė nuostatų, iš kurių galima daryti kategorišką išvadą, kad pareiškėjas yra prisiėmęs viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo funkcijas, laiko save laidos savininku, prieš transliuodamas laidą TV3 televizijoje (Sutarties 1.1, 2.1(i), 2.1(iii), 2.2, 3.1, 3.5, 3.10, 4.1, 5.1, 5.3, 5.4, 5.6, 5.9, 5.15, 9.6, 9.8, 9.9 punktai). Šios Sutarties pagrindu pareiškėjas pagrįstai pripažintas dalyvaujantis laidos kūrimo procese, be to, priimantis sprendimą netransliuoti laidos, jei nustato Etikos kodekso pažeidimus. Sutarties nuostatos leidžia teigti, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas laidos sukūrimui pasitelkia trečiojo asmens G. K. pajėgumus, pareiškėjas tuo pačiu pats irgi dalyvauja laidos kūrimo procese ir todėl Etikos kodekso taikymo prasme laikytinas atsakingas už tai, ką transliuoja per TV3 televizijos kanalą, kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas. Sutarties nuostatos leidžia taip pat kategoriškai teigti, jog pareiškėjas, prieš transliuodamas laidą televizijoje, priima dėl to sprendimą, dalyvauja laidos kūrimo procese, gali laidos netransliuoti, nustatęs neatitikimus Etikos kodekso reikalavimams, taigi, pareiškėjas yra atsakingas už laidos turinį ir jos atitikimą Etikos kodekso nuostatas. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, apeliantas mano, jog pirmos instancijos teismo išvados yra niekuo nepagrįstos ir prieštarauja esminėms bylos aplinkybėms.

3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Žurnalistė ir kūrėjas G. K. nebuvo įtraukti į skundo nagrinėjimo procesą, todėl Komisija turi nagrinėti SAM skundą iš naujo. Komisija apie tai, kad nagrinės Sveikatos apsaugos ministerijos skundą, informavo tiek pareiškėją, tiek skundą pateikusį asmenį. Apie kiekvieną Komisijos posėdį ir Komisijos posėdžio darbotvarkę yra informuojama Komisijos internetinėje svetainėje www.lzlek.lt. Pareiškėjas atsiuntė Laidos įrašą, kurio Komisija buvo prašiusi raštu, ir, kurį peržiūrėjusi, Komisija priėmė ginčijamą Sprendimą dėl Ministerijos skundo. Anksčiau pareiškėjas apie Komisijos posėdžius būdavo informuojamas tokiu pačiu būdu, kaip ir nagrinėjamu atveju, tačiau niekada nebuvo pateikęs pretenzijų dėl to, esą Komisija jo neinformavo apie posėdį. Apelianto įsitikinimu, pareiškėjo nedalyvavimas Komisijos posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas Ministerijos skundas, nesutrukdė Komisijai visapusiškai įvertinti skundo argumentų pagrįstumą, kadangi Komisija betarpiškai ištyrė Žurnalistės elgesį, peržiūrėdama Laidą. Jei Komisijai būtų iškilę papildomų klausimų ir Komisija būtų nusprendusi, jog šių klausimų išsiaiškinimui reikalinga žurnalisto ar pareiškėjo nuomonė, Komisija būtų pakartotinai informavusi pareiškėją apie tokį Komisijos sprendimą ir būtų atidėjusi skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju Komisija tokio sprendimo nepriėmė, kadangi, peržiūrėjusi Laidą turėjo galimybę objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes ir priimti sprendimą dėl pateikto skundo pagrįstumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė prašymą (b. l. 145), kuriame pareiškė, kad prisideda prie atsakovo paduoto apeliacinio skundo, palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus bei prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „TELE–3“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 147–150) pareiškėjas nurodo tokius argumentus:

1. Pareiškėjo nuomone, ABTĮ 13 straipsnio 1 dalies norma, kurioje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nereikėtų traktuoti kaip besąlyginę. Apelianto nuomone, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A438-1216/2012, kuria remiasi apeliantas, neseka išvada, kad Komisija turi kompetenciją vertinti viešosios informacijos skleidėjo veiksmus Etikos kodekso straipsnių, nenumatančių pareigų viešosios informacijos skleidėjui, atžvilgiu. Todėl mano, jog, sprendžiant šią bylą, nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodyta administracinių teismų praktika.

2. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75, 76 dalimis, tiek informacijos rengėju, tiek skleidėju gali būti audiovizualinė visuomenės informavimo priemonė, todėl esminiu kriterijumi, atribojant šias dvi sąvokas, tampa faktas, ar konkreti audiovizualinė visuomenės informavimo priemonė rengė informaciją, ar tik skleidė jau parengtą informaciją. Pareiškėjo manymu, apeliantas klaidingai nurodo, esą Sutarties nuostatos numato aiškias pareiškėjo pareigas kontroliuoti laidos turinį prieš ją skelbiant. Apelianto minimos Sutarties nuostatos numato pareiškėjo teisę, bet ne pareigą daryti įtaką laidos turiniui ar formai. Natūralu, kad viešosios informacijos skleidėjas įtraukia tokias galimybes į sutartis, reglamentuojančias laidų parengimą. Nepaisant to, kad pareiškėjui pagal Sutartį gali būti suteikiama teisė daryti įtaką laidos turiniui ar formai prieš ją transliuojant, pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog šia savo teise pareiškėjas pasinaudojo ir atliko kokius nors rengėjo veiksmus, t. y. kokiu nors būdu darė įtaką ginčo laidos turiniui ar formai. Komisija taip pat nenurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais būtų padaręs kokių nors Etikos kodekso pažeidimų. Peržiūrėjusi ginčui aktualios Laidos medžiagą, UAB „TELE–3“ neturėjo pagrindo laikyti, jog G. K. ar Žurnalistės veiksmais buvo padaryti kokie nors Etikos kodekso pažeidimai, nes iš pareiškėjui patiektos sumontuotos ginčo laidos medžiagos jokių Etikos kodekso pažeidimų nebuvo galima identifikuoti.

3. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 7 dalimi, Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 4 punkte numatyta, jog apie Komisijos posėdį pranešama visuomenės informavimo priemonės, dėl kurios pateiktas nagrinėti skundas, leidėjui ir žurnalistui. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas mano, kad Komisija turėjo pareigą asmeniškai tinkamai informuoti tiek G. K., tiek Žurnalistę apie skundo nagrinėjimo posėdį. Nei G. K., nei Žurnalistė nėra pareiškėjo darbuotojai, todėl rūpintis jų įtraukimu į Komisijos skundų nagrinėjimus, susijusius su šių asmenų galimai padarytais Etikos kodekso pažeidimais, pareiškėjas pareigos neturi. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad Ministerijos skundas turėtų būti grąžinamas Komisijai nagrinėti iš naujo, įtraukiant G. K. ir Žurnalistę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. protokolinio sprendimo Nr.12, kuriuo nuspręsta, kad 2011 m. sausio 4 d. televizijos laidoje „Prieš srovę“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 8 ir 11 straipsniai.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB„TELE–3“ skundą patenkino iš dalies, panaikino skundžiamą Sprendimą ir perdavė Komisijai Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. sausio 27 d. pareiškimą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį palieka nepakeistą, tačiau nesutinka su motyvais, kuriais remdamasis teismas įpareigojo Komisiją Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. sausio 27 d. pareiškimą nagrinėti iš naujo. Nors atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, tačiau dalį atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais.

Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo argumentai, esą Etikos komisijai nepriskirtinas viešosios informacijos skleidėjų padarytų etikos pažeidimų vertinimas, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad Komisijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas yra priimtas subjekto (viešosios informacijos skleidėjo), kurio veiksmų atitikimą Etikos kodeksui nepavesta vertinti, atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies („Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija – kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija“), 7 dalies („Jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą) ir 8 dalies („Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka“) nuostatas, savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs (ABTĮ 13 str.1 d.), kad Komisija turi įgalinimus taikyti Etikos kodekso nuostatas ir viešosios informacijos skleidėjų ir rengėjų atžvilgiu (žr., pvz., 2012 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 -1216/2012; 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1467/2012, 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858 -1500/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -1357/2012).

Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, expressis verbis nurodyta, jog „viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Aptariamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.

Atsakovas, atsižvelgdamas į Autorinės televizijos laidos sukūrimo sutarties turinį, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėją UAB „TELE–3“ nepagrįstai pripažino viešosios informacijos skleidėju, o ne rengėju. Šie apelianto argumentai pagrįsti ne Sprendimo turiniu, o dokumentu dėl kurio Sprendime nepasisakyta. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad iš 2011 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos protokolinio sprendimo Nr.12 (bylai aktualus šio Sprendimo 1 punktas) turinio nėra aišku kokį būtent subjektą (-us) Visuomenės informavimo įstatyme vartojamų sąvokų prasme (rengėją, skleidėją ar kt.) Komisija pripažino pažeidusiu (-iais) Etikos kodekso 8 ir 11 straipsnius.

Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimu buvo prašoma ištirti 2011 m. sausio 4 d. TV3 laidos „Prieš srovę“ rengėjų veiksmus. Sprendimo aprašomojoje dalyje yra duomenų apie žurnalistės ir operatoriaus atitinkamus veiksmus, o Sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota konstatuojant, kad „2011-01-04 TV3 laidoje „Prieš srovę“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso ir 8 ir 11 straipsniai“. Minėta, kad Komisija turi įgalinimus taikyti Etikos kodekso normas ir viešosios informacijos skleidėjų ir rengėjų atžvilgiu, tačiau Komisijos sprendime, kuriame konstatuojamas Etikos kodekso normų pažeidimas, turi būti aiškiai įvardyta koks būtent subjektas pažeidė Etikos kodekso normas , kad nei suinteresuotiems atitinkamu Etikos komisijos sprendimu ir turintiems teisę jį apskųsti asmenims, nei teismui, kurio funkcija patikrinti apskųsto akto pagrįstumą ir teisėtumą, nekiltų abejonių dėl to koks būtent subjektas pripažintas pažeidusiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normas.

Konstatavus šias aplinkybes, nagrinėjamam ginčui aktualus Komisijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. protokolinio sprendimo 1 punktas negali būti pripažintas pagrįstu. Teisėjų kolegijai susipažinus su Laidos įrašu ir Komisijos protokoliniu sprendimu, taip pat kilo abejonių dėl to kuriuos būtent informacijos rinkimo atvejus ir į kokių būtent patalpų patekimą (Laidoje rodomos ir kai Valstybinio medicininio audito inspekcijos patalpos) Komisija savo Sprendime pripažino neetiškais. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais motyvais, tačiau iš esmės teisingai nusprendė, kad Komisija Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimą turi nagrinėti iš naujo ir Komisijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. protokolinį sprendimą šioje dalyje panaikino pagrįstai.

Nagrinėdama Sveikatos apsaugos pareiškimą iš naujo Komisija pranešimo apie Komisijos posėdį klausimus turi spręsti iš naujo Reglamento nustatyta tvarka.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė