87b5a1a3-4e16-4f14-8b10-b558ddf3602e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1814-560/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03287-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.4.2.;121.18; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 11 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,dalyvaujant apeliantės atstovui adv. Arūnui Abraičiui,ieškovui M.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kinį atsakovei R. J. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas M.

K. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti vaikų K. K., gim. 2004-06-13, ir S. K., gim. 2002-03-26, gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu M. K. adresu EiÅ¡iÅ¡kių pl. 67A, Vilnius; priteisti iÅ¡ atsakovės R. J. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 350 Lt nepilnametėms dukroms nuo 2007-09-30. Nurodė, kad nutraukus santuokÄ , epizodiÅ¡kai vaikai gyvendavo tiek pas atsakovę, tiek ir pas ieÅ¡kovÄ . Su ieÅ¡kovu vaikai nuolatos pradėjo gyventi nuo 2007 metų. Pažymėjo, kad pasiruošęs prižiÅ«rėti mergaites, jam padės motina ir teta.

IeÅ¡kovas pripažino tėvystę po skyrybų. Atsakovė pasirašė pareiÅ¡kimÄ pas notarÄ dėl socialinės paÅ¡alpos pervedimo į jo sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas su vaikais gyvena iÅ¡ paÅ¡alpos bei pajamų, gautų iÅ¡ atsitiktinių darbų, be to, jam padeda tėvai. Sutiko, kad atsakovės iÅ¡ užsienio atlikti pinigų pervedimai į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ bÅ«tų įskaityti į apskaičiuotÄ vaikų iÅ¡laikymo skolÄ . Vaikai lanko po du bÅ«relius. IeÅ¡kovas moka tik už vieno bÅ«relio lankymÄ , kiti yra nemokami, tačiau bÅ«na ir kitų iÅ¡laidų, susijusių su mokyklos lankymu, ekskursijomis, Å¡ventėmis.

Nurodė, kad vaikų iÅ¡laikymui skiria apie 1 500 Lt per mėnesį. Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad dirbdama užsienyje periodiÅ¡kai vaikų iÅ¡laikymui siuntė pinigus. Atsakovės sutikimas, kad socialinė paÅ¡alpa bÅ«tų pervedama į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , yra tik teisinis patvirtinimas, kad ieÅ¡kovas gali valdyti socialinę paÅ¡alpÄ , nes atsakovė gyvena Vokietijoje. Tačiau tai nėra atsakovės sutikimas su tuo, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta kartu su ieÅ¡kovu.

Jei vaikai sutiktų gyventi su ieÅ¡kovu, ji neprieÅ¡tarautų, kad iÅ¡laikymas bÅ«tų priteistas iÅ¡ jos. Tokiu atveju atsakovė sutiktų mokėti dukrų iÅ¡laikymui po 300 Lt į mėnesį. Nepilnametė Å¡alių duktė S. K., apklausta teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, kad lanko 3 klasę lenkų mokykloje, bei kartu su seserimi vaikÅ¡to į papildomus užsiėmimus. Nuo tada, kai pradėjo lankyti mokyklÄ iki Å¡iol ji gyvena su tėvu ir seserimi. Motina su jais kartu negyvena. Nurodė, kad nori gyventi su tėvu, kadangi jis prižiÅ«ri jÄ su seserimi, viskÄ joms perka.

Niekuomet nemuÅ¡a. Motinos seniai nematė. Nurodė nežinanti, ar galėtų gyventi su motina. Ä® susirinkimus mokykloje eina bei visus bÅ«tinus daiktus jai perka tėvas. IÅ¡vadÄ duodančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė institucijos iÅ¡vadÄ ir neprieÅ¡taravo dėl nepilnamečių S. K. ir K. K. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, ieÅ¡kovu M. K., nurodė, kad iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas dukroms, proporcingas vaikų poreikiams.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-02-02 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: nustatė nepilnamečių K. K. ir S. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu M. K.; vaikų K. K. ir S. K. iÅ¡laikymui iÅ¡ R. J. priteisė po 350 Lt kiekvienai kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis, pradedant nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, t.y. 2010-05-13, iki vaikų pilnametystės; priteisė iÅ¡ R. J. 16 860 Lt įsiskolinimÄ už vaikų iÅ¡laikymÄ nuo 2007-09-30 K.

K. ir S. K. naudai; nustatė, kad iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarko M. K.; priteisė iÅ¡ R. J. 912,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad atsakovė nuo 2007 metų faktiÅ¡kai negyveno su vaikais, nuo 2009 metų negyvena Lietuvoje. IeÅ¡kovas nuo 2009 metų yra oficialiai pripažintas S. K. ir K. K. tėvu, kÄ paliudija vaikų gimimo liudijimų nuoraÅ¡ai. Paskutinius 3 metus, vaikais faktiÅ¡kai rÅ«pinosi ieÅ¡kovas. Vaikų gyvenimo sÄ lygos atitinka jų interesus, kÄ patvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta iÅ¡vada.

IeÅ¡kovo pateiktos iÅ¡ įvairių jo darboviečių bei vaikų mokymosi ir ugdymo įstaigų charakteristikos patvirtina, kad M. K. asmenybė yra teigiama, jis aktyviai dalyvauja vaikų auklėjimo ir ugdymo procese, suteikdamas galimybę vaikams ne tik lankyti mokymosi įstaigÄ , bet ir įvairius lavinančius vaikų sugebėjimus užklasinio pobÅ«džio užsiėmimus. Taip pat teismas pažymėjo, kad iÅ¡ pateiktų duomenų seka, kad nors atsakovė užsienyje turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuolatinį darbÄ , tačiau nagrinėjant bylÄ nenustatyta, kad R.

J. siekia ir artimiausiu metu ketina gyventi su vaikais. Teismas negavo įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡iuo metu atsakovės gyvenamoji vieta ir gyvenimo sÄ lygos atitinka vaikų poreikius. Kadangi paskutinius 3 metus mergaitės gyvena kartu su tėvu, jų emocinio ryÅ¡io ir prisiriÅ¡imo prie tėvo laipsnis yra kur kas didesnis, nei emocinis ryÅ¡ys su motina, gyvenančia užsienyje ir bendraujančia su vaikais epizodiÅ¡kai, telefonu. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas nepilnamečių S. K. ir K. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su tėvu M.

K.. Tai pat teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovė sutiko mokėti vaikų iÅ¡laikymui sumÄ , kuri nežymiai skiriasi nuo ieÅ¡kovo praÅ¡omo iÅ¡laikymo dydžio, atitinkančio Å¡alių turtinę padėtį, vaikų interesus, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 350 Lt iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės patenkino. Be to, teismas iÅ¡ atsakovės priteisė 16 860 Lt įsiskolinimo už vaikų iÅ¡laikymÄ sumÄ .III. Apeliacinio skundo argumentaiAtsakovė R.

J. patikslintu apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimÄ dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su jų motina R. J. bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai. Atsakovė nesutinka su teismo teiginiu, jog paskutinius 3 metus vaikais rÅ«pinosi tik ieÅ¡kovas. Nurodo, kad atsakovė siuntė pinigines paÅ¡to perlaidas vaikų iÅ¡laikymui, kÄ patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Skunde pažymima, kad ieÅ¡kovė, esant sunkai finansinei padėčiai, perpildytai darbo rinkai, iÅ¡važiavo dirbti į VokietijÄ , tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovės nepakankamas dalyvavimas mažamečių dukterų auklėjime ir jų iÅ¡laikyme.

Tuo tarpu, byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, jog atsakovė kaip motina, nevykdė arba netinkamai vykdė pareigos prižiÅ«rėti ir auklėti mažametes dukteris SamantÄ ir Kamilę. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas nėra Samantos biologinis tėvas, o atskyrimas Samantos nuo jos motinos (atsakovė artimiausiu metu neketina sugrįžti gyventi į LietuvÄ ) vertintinas kaip socialiai neteisingas. Apeliaciniame skunde kartu pažymima, kad vaikų gyvenamoji vieta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi yra nustatyta su atsakove, todėl aplinkybė, kad ieÅ¡kovas reikalauja nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, nesuponuoja atsakovės pareigos byloje reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Atsakovės advokatas aiÅ¡kiai iÅ¡sakė atsakovės pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo ir norÄ nekeisti vaikų gyvenamosios vietos. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepaneigė aplinkybės, kad iÅ¡girdęs, jog atsakovė bendrauja telefonu su vaikais, sukėlė isterijÄ , galvÄ daužė į sienÄ ir jam buvo suteikta medicininė pagalba. Esant įvardintoms aplinkybėms, atsakovės bendravimas su vaikais yra ne tik apsunkintas, bet ir pavojingas, nes ieÅ¡kovo reakcija į vaikų ir motinos bendravimÄ yra neadekvati esamai padėčiai.

Atsakovės teigimu, ji pateikė į bylÄ dokumentus, jog turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuolatinį darbÄ , todėl vaikai gali gyventi su ja. Atsakovės manymu, atsižvelgiant į vaikų lytį, emocinis ryÅ¡ys yra stipresnis tarp vaikų ir motinos, nei tarp vaikų ir tėvo (ieÅ¡kovo).IeÅ¡kovas M. K. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikėIV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymÄ .

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2007-09-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu. S. K., gim. 2002-03-26, ir K. K., gim. 2004-06-13, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. J.. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta kartu su atsakove buvo nustatyta tuo metu, kai atsakovė gyveno Lietuvoje, o ieškovas tuo metu nebuvo pripažinęs tėvystės vaikų atžvilgiu.

Tačiau vaikai po santuokos nutraukimo nuo 2007 metų faktiÅ¡kai gyveno su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas nuo 2009 metų yra oficialiai pripažintas S. K. ir K. K. tėvu. Nuo 2009 metų atsakovė Lietuvoje negyvena.CPK 3.169 str. 3 d. numatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, t.y. ieÅ¡kovas prašė nustatyti nepilnamečių dukterų gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo, o atsakovė prašė atmesti ieÅ¡kinį ir nekeisti 2007-09-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu nustatytÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl yra pagrindas teismui tirti ir vertinti ieÅ¡kovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuo 2007 metų šalių dukterimis pagrinde rūpinosi ieškovas; atsakovė, dar gyvendama Lietuvoje, dukteris perdavė auginti ir kartu su jomis gyventi ieškovui, ji su dukterimis bendraudavo epizodiškai, o nuo 2009 metų, kuomet atsakovė išvyko dirbti į užsienį, motinos ir dukterų bendravimas dar labiau sumažėjo. Byloje apklaustų liudytojų bei ieškovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai (charakteristikos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus pareigūnų surašytas šeimos aplankymo aktas, pateikta išvada) patvirtina, kad ieškovas M.

K. daugiau nei trejus metus tinkamai rÅ«pinasi dukterų fiziologine, psichologine, socialine branda, tinkamai jas prižiÅ«ri, aktyviai dalyvauja vaikų auklėjimo ir ugdymo procese, sudaro vaikams galimybę lankyti užklasinius bÅ«relius. Vaikai gyvena ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje, jiems yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, jie lanko darželį-mokyklÄ , turi draugų, palaiko artimus santykius su netoliese gyvenančiais ieÅ¡kovo tėvais. IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus pareigÅ«nų pateiktų dokumentų bei liudytojų ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų seka, kad tarp mergaičių ir jų tėvo (ieÅ¡kovo) susiformavo glaudÅ«s ryÅ¡iai, mergaitės nori toliau gyventi su ieÅ¡kovu, kÄ patvirtino ir teismo posėdyje apklausta Å¡alių duktė S. K..

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, jog ieÅ¡kovas paskutiniu laiku nepertraukiamai, tinkamai rÅ«pinasi mergaitėmis, mergaitės yra emociÅ¡kai prisiriÅ¡usios tiek prie ieÅ¡kovo, tiek ir prie jas supančios aplinkos, o atsakovės bendravimas su dukterimis yra epizodinis, dukterys niekuomet nebuvo iÅ¡vykusios pas atsakovę į jos dabartinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , negyveno atsakovę supančioje aplinkoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepilnamečių S. K. ir K. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su tėvu M.

K., nes tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovas netinkamai naudotų savo valdžiÄ vaikų atžvilgiu ar kad piktnaudžiauja savo teisėmis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė rÅ«pinosi savo dukterimis, pervesdavo pinigus jų iÅ¡laikymui. Pažymėtina, kad pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus tenka abiem tėvam, todėl byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovė 2009 metų pabaigoje – 2010 metais siuntė pinigines lėšas vaikų iÅ¡laikymui, nesudaro pagrindo teigti, kad taip atsakovė pilnai įgyvendino motinos pareigas, t.y. pareigÄ auklėti savo dukteris, rÅ«pintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, iÅ¡ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojų N. Å . ir J. B. bei ieÅ¡kovo duotų paaiÅ¡kinimų seka, kad atsakovė, dar gyvendama Lietuvoje, nepakankamai rÅ«pinosi savo dukterimis, neužtikrino vaikams tinkamų gyvenimo, vystymosi sÄ lygų. Kaip jau minėta, bylos įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas mergaitėmis tinkamai rÅ«pinasi ir kartu su jomis gyvena daugiau nei trejus metus, mergaitės yra emociÅ¡kai prisiriÅ¡usios prie jas supančios aplinkos bei ieÅ¡kovo.

Atsakovė nuo 2009 metų gyvena užsienyje, jos bendravimas su dukterimis yra ribotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors atsakovė užsienyje turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , pastovias pajamas, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad Å¡iuo metu atsakovė siekia ir artimiausiu metu ketina gyventi su vaikais. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė neturėjo Å¡ioje byloje reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja, nes vaikų gyvenamoji vieta kartu su atsakove buvo nustatyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu.

Tačiau, įvertinant tai, kad atsakovė daugiau nei trejus metus nuolatos su dukterimis negyvena, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybes, jog atsakovė artimiausiu metu ketina gyventi kartu su mergaitėmis, jomis rÅ«pintis, sudaryti joms tinkama vystymosi, brendimo sÄ lygas, turėjo įrodyti bÅ«tent atsakovė (CPK 178 str.). Tokių įrodymu nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant apeliacinį skundÄ teismui atsakovė nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovės dabartinė gyvenamoji vieta ir gyvenimo sÄ lygos atitinka vaikų poreikius bei kad aplinkos pakeitimas, gyvenimas kartu su motina nepadarys vaikams socialinės, psichologinės žalos, nesukels emocinių iÅ¡gyvenimų.

Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė vien atsakovės bei jos atstovo pateiktais paaiÅ¡kinimais dėl atsakovės ketinimo gyventi kartu su mergaitėmis, o, remdamasis bylos įrodymais nustatytomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, pagrįstai vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su ieÅ¡kovu M. K.. Å io teismo sprendimo nepaneigia ir kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, jog ieÅ¡kovas nėra Samantos (apeliaciniame skunde nurodyta – Sandros) Kliukoit biologiniu tėvu, jog, atsižvelgiant į vaikų lytį, emocinis ryÅ¡ys yra daug stipresnis tarp vaikų ir motinos, nei tarp vaikų ir tėvo.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, sprendžiant šį ginÄÄ . Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (kuri ratifikuota Seimo 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983) 2 str. 1 d., 8 str. 1 d., 9 str. 1 d. valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas Å¡ioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, teisę nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiÅ«rų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.

CK 3.156 str. įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu ar motina. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima teigti, kad Å¡alių dukterų gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su atsakove vien atsižvelgiant į tai, kad ji yra motina. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas nėra biologinis S. K. tėvas, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Bylos įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra pripažinęs mergaičių tėvystę, jis yra pilnateisis vaikų tėvas. Be to, pati S. K. teismo posėdžio metu patvirtino, norinti toliau gyventi su ieÅ¡kovu, nes ieÅ¡kovas rÅ«pinasi ja ir seserimi, bei teigė, kad nežinanti, ar galėtų gyventi su apeliante. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad yra apsunkintas ar pavojingas (dėl ieÅ¡kovo veiksmų) atsakovės bendravimas su vaikais. Kadangi tarp Å¡alių yra kilęs konfliktas, todėl, kaip tÄ teisingai padarė ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo remtis vien jų subjektyviais paaiÅ¡kinimais apie prieÅ¡ingos Å¡alies netinkamÄ elgesį.

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             Atsakovės R. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                      Dainius Rinkevičius Teisėjai                                                                   RÅ«ta Burdulienė                                                                                 Natalja Cikoto