87b4e45b-ebc2-4517-9dc0-0dd6c0598067 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-396-343/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00011-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1146-979/2018 pagal ieÅ¡kovės S. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R.

P. ir atsakovo R. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Litesko“ filialas „Alytaus Å¡iluma“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje prašė: 1) ) nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp R. P. ir S. P. dėl sutuoktinio kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe 7 000 Eur vertės 2 kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini);

4) priteisti atsakovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 200 Eur;

5) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 100 Eur piniginę kompensacijÄ už tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį, įpareigojant iÅ¡mokėti per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

6) pripažinti atsakovo asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2016 m. spalio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas priešieškinyje prašė:

1) nutraukti tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) priteisti ieškovei ir atsakovui asmenine nuosavybe po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini);

3) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini);

4) pripažinti atsakovo asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2016 m. spalio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

3. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirÅ«pino Å¡eima, piktnaudžiavo alkoholiu, ieÅ¡kovės ir jų sÅ«naus atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , psichologiÅ¡kai traumuodavo. IeÅ¡kovė bijojo kreiptis pagalbos į policijÄ ir artimuosius. 2017 metų kovo mėnesį nutrÅ«ko bendras sutuoktinių gyvenimas. Po atsakovo smurto ieÅ¡kovė iÅ¡vyko gydytis į ligoninę ir vėliau apsigyveno atskirai nuo atsakovo. Dėl atsakovo žiauraus elgesio paÅ¡lijo ieÅ¡kovės sveikata, ieÅ¡kovė yra nedarbinga, beveik akla, sunkiai vaikÅ¡to.

Atsakovas po 2017 metų kovo mėnesio nesidomėjo ieÅ¡kovės sveikata, nedėjo pastangų bendram Å¡eimyniniam gyvenimui atkurti. Tokie atsakovo veiksmai pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl atsakovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Nurodė, kad santuokoje Å¡alys įgijo butÄ , kuris įgytas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas. Atsakovas bendro gyvenimo metu pastovaus darbo neturėjo, jokių santaupų nesukaupė. Buto iÅ¡laikymu rÅ«pinosi viena ieÅ¡kovė. Nuo buto įsigijimo buvo atlikti tik smulkÅ«s remonto darbai, buto vertė nėra didesnė nei 7 000 Eur.

IeÅ¡kovės darbo stažas yra didesnis nei 32 metai, o gaunamos pajamos leido įsigyti ir iÅ¡laikyti butÄ . Tuo tarpu atsakovas nepagrįstai praÅ¡o pripažinti butÄ bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo dalinti po ½ dalį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų prisidėjęs prie buto įsigijimo ar iÅ¡laikymo. Atsakovas santuokos metu įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal vieÅ¡us pirkimo pardavimo skelbimus yra apie 2 200 Eur. IeÅ¡kovei transporto priemonė nereikalinga, todėl po santuokos nutraukimo jÄ praÅ¡o palikti atsakovui, ieÅ¡kovei priteisinat kompensacijÄ pinigais.

Nurodo, kad atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ yra atsakovo asmeninė prievolė. Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini) už tiekiamÄ Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį susidarė įsiskolinimas trečiajam asmeniui UAB „Litesko“. IeÅ¡kovė sÄ skaitas apmoka, įsiskolinimus mažina.

4. Atsakovas nurodė, kad santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jos atkurti neįmanoma. Smurto prieš ieškovę ir sūnų atsakovas nėra naudojęs, tačiau neneigia, kad nesutarimų šeimoje pasitaikė. Butas buvo įgytas už investicinius čekius. Atsakovas prie šeimos gerovės prisidėjo, santuokos metu dirbo, gavo pastovias pajamas. Nesutinka, kad butas būtu priteistas ieškovei kaip asmeninė nuosavybė, nes jis įgytas santuokos metu. Nurodė, kad įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ vykdo ir vykdys, sutinka, kad tai būtų laikoma asmenine prievole. Transporto priemonė nėra ieškovės nurodytos vertės, o prašoma kompensacija neprotinga. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas:

1) nutraukė tarp S. P. ir R. P. sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini);

3) padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei ir atsakovui priteisė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini);

4) priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

5) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 725 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkantį santuokoje įgytÄ didesnės vertės turtÄ , įpareigojant sumokėti per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

6) priteisė iš atsakovo valstybei 60,58 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 263,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

6. Konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jų sÅ«nų. Liudytojų parodymus, kuriais buvo teigiama, kad atsakovas smurtÄ naudojo, teismas atmetė, kadangi apklausti liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Sprendė, kad abi Å¡alys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas, nebuvo lojalios viena kitai, nesistengė, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, todėl santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus - po santuokos nutraukimo paliko pavardes „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

8. Nustatė, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas privatizavimo bÅ«du. Pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau - BPÄ®) 5 straipsnį bei Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau - SÅ K) 21 straipsnį, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPÄ® santuokos metu, pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Teismas taip pat nustatė, kad pagal įkainojimo aktÄ nuo 1991 m. vasario 15 d. nuo ieÅ¡kovės nebalansinės sÄ skaitos nuraÅ¡yta 10 000 rub investiciniais čekiais, o nuo atsakovo - 2 566 rub investiciniais čekiais ir 1 746 rub įmokėta grynais. Sprendė, kad teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos aplinkybės paneigė ieÅ¡kovės argumentus dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.

9. Teismas, įvertinęs Å¡alių pajamas, sprendė, kad galimybė vienam iÅ¡ sutuoktinių priteisti butÄ natÅ«ra, kitam – kompensacijÄ , nėra objektyviai įmanoma. Å alių turimos pajamos nėra pakankamos mokėti kompensacijÄ . IeÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi pasinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba, tuo tarpu atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pagal CK 3.123 straipsnį, todėl Å¡alims ginčo butÄ padalino po ½ dalį.

10. Teismas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui, ieÅ¡kovei už jÄ priteisdamas 725 Eur kompensacijÄ . Ä®pareigojo kompensacijÄ sumokėti per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimÄ dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl santuokoje įgyto buto tarp sutuoktinių padalinimo natÅ«ra, panaikinti, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir buto padalijimo tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1 .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad visi Å¡eimos rÅ«pesčiai tekdavo ieÅ¡kovei. Å iÄ aplinkybę paliudija ir byloje esantys medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta, kad ieÅ¡kovė yra patyrusi įvairias traumas. Kaimynės teigimu, ieÅ¡kovė buvo sumuÅ¡ta sutuoktinio. Å ias aplinkybes patvirtino ir Å¡alių sÅ«nus, bei ieÅ¡kovės draugė.

Konstatuoti, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra pagrindo. IeÅ¡kovės manymu, atsakovas taip pat galėjo pasikviesti liudytojus, kurie galbÅ«t bÅ«tų galėję paneigti ieÅ¡kovės liudytojų parodymus, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu atsakovas, neigdamas savo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, apsiribojo teiginiais, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimai, o pirmosios instancijos teismui Å¡ių teiginių pakako konstatuoti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymi, kad ilgai trukęs bendras gyvenimas su smurtaujančiu ir alkoholį vartojančiu sutuoktiniu suponavo jos pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . 11.2 .Pirmosios instancijos teismas, padalindamas turtÄ natÅ«ra, neatsižvelgė į objektyvius sutuoktinių poreikius, vieno iÅ¡ sutuoktinių sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį.

Teigia, jog butÄ padalinus po ½ dalį kiekvienam, ieÅ¡kovė bute gyventi ir juo faktiÅ¡kai naudotis negalės, nes Å¡alių gyvenimas viename bute yra neįmanomas dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir fizinio smurto naudojimo. Tokiu bÅ«du padalinus butÄ atsakovas ir toliau jame gyvens ir naudosis juo vienas, kaip tÄ daro nuo 2017 metų kovo mėnesio. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis tuo metu, kai buvo įsigytas butas, bÅ«tų turėjęs kokių nors santaupų ar kito turto, kurį realizavęs galėjo prisidėti prie mokėjimų už buto iÅ¡pirkimÄ .

2. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

5. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis netenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl vieno sutuoktinio kaltės ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl sutuoktinių kaltės.

6. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Vadovaudamasis Å¡iomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Nustatyta, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto metrikacijos skyriuje, kartu gyveno ir bendrÄ Å«kį vedė iki 2017 m. kovo mėnesio. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje sprendė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas nesiekė atkurti realių Å¡eiminių santykių, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu, kaip ji pati teigė, atsakovas bÅ«tų naudojęs fizinį smurtÄ , o liudytojų parodymus, kuriuose buvo minima apie atsakovo smurtavimÄ teismas atmetė, konstatuodamas, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi.

8. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad santuoka iÅ¡iro ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neprisidėdavo prie Å¡eimos gerovės, visi Å¡eimos rÅ«pesčiai tekdavo ieÅ¡kovei. Byloje esantys medicininiai dokumentai įrodo, kad ieÅ¡kovė yra patyrusi įvairias traumas; kaimynės liudijimai įrodo, kad ieÅ¡kovė buvo sumuÅ¡ta sutuoktinio. Šį faktÄ paliudijo ir apklausti liudytojai – Å¡alių sÅ«nus ir ieÅ¡kovės draugė, kurių parodymų teismas nepagrįstai nevertino. Pasak ieÅ¡kovės, aplinkybės, kad ji ilgÄ laikÄ gyveno su smurtaujančiu ir girtaujančiu vyru, įrodo jos pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

9. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

10. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatyta, kad pasitvirtintų ieÅ¡kovės iÅ¡sakyti argumentai, jog atsakovas prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ . Sutiktina su ieÅ¡kovės teiginiu, kad byloje yra medicininiai dokumentai, kurie liudija apie ieÅ¡kovės turimas traumas ir jos sveikatos bÅ«klę, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovės traumos buvo sÄ lygotos atsakovo veiksmų. IÅ¡ 2017 m. birželio 7 d. medicininio dokumento iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jame yra užfiksuotas ieÅ¡kovės minimas įraÅ¡as, kad, kaimynės teigimu, ji buvo sumuÅ¡ta sutuoktinio, o Å¡eima stebima socialinių darbuotojų.

Tačiau byloje daugiau nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės minėtus ieÅ¡kovės kaimynės teiginius. Pažymėtina, kad 2017 06 07 medicininiame iÅ¡raÅ¡e taip pat nurodyta, jog ieÅ¡kovė keletÄ kartų buvo parkritusi, buvo hospitalizuota iÅ¡tyrimui dėl demencijos. 2017 11 06 medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog ieÅ¡kovei diagnozuota senatvinė prasidedanti katarakta. Taigi, medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina smurto jos atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde iÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas prieÅ¡ keletÄ metų jÄ buvo itin stipriai sumušęs į įvairias kÅ«no vietas ir palikęs gulėti virtuvėje kraujo klane. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu bÅ«tų egzistavusi reali grėsmė ieÅ¡kovei ir prieÅ¡ jÄ sutuoktinis bÅ«tų smurtavęs, o tuo labiau bÅ«tų taip žiauriai pasielgęs kaip nurodė ieÅ¡kovė, akivaizdu, kad ji bÅ«tų kreipusis į gydymo įstaigÄ ar policijÄ , ar kitas atitinkamas institucijas praÅ¡ydama pagalbos.

Nagrinėjamu atveju, ieškovės teiginiai dėl atsakovo smurtavimo yra niekuo neparemti.

11. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje apklaustų liudytojų – Å¡alių sÅ«naus D. V. ir ieÅ¡kovės draugės D. D. parodymais nesivadovavo, nes Å¡ie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nevertintina kaip pažeidžianti ieÅ¡kovės teisėtus interesus ar turėtų bÅ«ti vertintina kritiÅ¡kai. Visų pirma, minėta, kad teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ .

Å iuo atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėti liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Pati liudytoja D. D. parodė, kad su ieÅ¡kove yra pažįstamos nuo 2004 metų, kartu dirbo, bendraudavo po darbo, lankydavosi pas ieÅ¡kovę namuose. Spręstina, kad ieÅ¡kovę su liudytoja sieja artimi draugystės ryÅ¡iai, todėl akivaizdu, kad draugei norėdama gero, liudytoja galėjo akcentuoti tik ieÅ¡kovei naudingas aplinkybes. Tuo tarpu ieÅ¡kovės sÅ«nus, kaip artimas Å¡eimos narys, taipogi dėl tam tikrų priežasčių galėjo turėti neigiamÄ nusistatymÄ prieÅ¡ savo tėvÄ .

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jeigu kaip teigė liudytojai prieÅ¡ ieÅ¡kovę nuolat buvo naudotas smurtas, o ji nesikreipdavo į atitinkamas institucijas, nes buvo įbauginta atsakovo, tai patys liudytojai, siekdami apginti ieÅ¡kovę, galėjo kreiptis į atitinkamas institucijas. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas – 2018 m. sausio 31 d. UAB „ARTMET“ charakteristika apie atsakovÄ , kurioje nurodyta, kad atsakovas Å¡ioje įmonėje dirbo nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. ir su pertraukomis nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d.

Å ioje charakteristikoje atsakovas apibÅ«dinamas darbščiu, atsakingu, profesionaliu, su kuriuo problemų nekildavo. Å i charakteristika paneigia ieÅ¡kovės teiginį, kad atsakovas į darbÄ vykdavo neblaivus, ar, kad bÅ«tų buvęs agresyvus. Nors byloje yra duomenų, kad atsakovas 2015 m. rugpjūčio 1 d. vieÅ¡oje vietoje vartojo alkoholį ir Å¡iais savo veiksmais įžeidė žmogau orumÄ ir visuomeninę dorovę, už kÄ jam buvo paskirtas įspėjimas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė yra mažareikÅ¡mė ir nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl santuokos iÅ¡irimo iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės padaryti, ar konstatuoti faktÄ , kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai įrodytų, kad Å¡eima iÅ¡iro bÅ«tent dėl atsakovo kaltės. Aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Ä®vertinusi anksčiau nurodytas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

13. Pirmosios instancijos teismas butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡alims padalino po lygiai, kadangi pagal tuo metu galiojusį BPÄ® 5 straipsnį ir SÅ K 21 straipsnį, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPÄ® santuokos metu, buvo pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Sprendė, kad vienai Å¡aliai priteisti butÄ natÅ«ra, o kitai – kompensacijÄ nebuvo įmanoma, nes Å¡alių finansinė padėtis nėra tokia, kuriai esant bÅ«tų galimybė kompensacijÄ sumokėti.

14. Nesutikdama su Å¡ia sprendimo dalimi, apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas butÄ priteisdamas po lygiai, neatsižvelgė į sutuoktinių poreikius, vieno iÅ¡ sutuoktinių sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį. Tokiu bÅ«du padalijus butÄ , ieÅ¡kovė jame gyventi ir faktiÅ¡kai jį valdyti negalės, kadangi bendras Å¡alių gyvenimas tiesiog neįmanomas dėl atsakovo girtavimo ir smurto naudojimo. Be to, atsakovas į bylÄ nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tuo metu, kai buvo įsigytas butas, atsakovas bÅ«tų turėjęs kokių nors santaupų ar kito turto, kurį realizavęs galėjo prisidėti prie mokėjimų už buto iÅ¡pirkimÄ .

15. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal BPÄ®, sutartis sudaryta su ieÅ¡kove. 1988 m. gegužės 23 d. Alytaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas iÅ¡davė ieÅ¡kovei orderį, kuriuo leido jai apsigyventi ginčo bute. Primintina Å¡alių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi, butas buvo suteiktas Å¡eimai. IeÅ¡kovė 1991 m. lapkričio 5 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Alytaus miesto valdybÄ dėl ginčo buto pirkimo, pateikė atsakovo sutikimÄ Ä¯forminti buto pirkimo pardavimo sutartį notarinėje kontoroje ieÅ¡kovės vardu. Pagal įkainojimo aktÄ nuo 1991 m. vasario 15 d. nuo ieÅ¡kovės nebalansinės sÄ skaitos nuraÅ¡yta 10 000 rub investiciniais čekiais, o nuo atsakovo - 2 566 rub investiciniais čekiais ir 1 746 rub įmokėta grynais.

16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo butas buvo įgytas pasinaudojus valstybės suteikta lengvata įsigyti gyvenamÄ jį plotÄ buto privatizavimo bÅ«du pagal BPÄ®. Ä® bylÄ nėra pateikta konkrečių įrodymų, kad 1746 rub. suma, kuri buvo sumokėta grynais, buvo asmeninės ieÅ¡kovės lėšos.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 išaiškino, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m.

CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005). Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad SÅ K iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimÄ .

Tiek SÅ K, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, turtas, įgytas esant susituokus, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog tam, kad vieÅ¡ajame registre registruotinam turtui bÅ«tų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), bÅ«tinas bent vienas iÅ¡ minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

Turtas, įregistruotas vieÅ¡ajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SÅ K 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

19. Vadovaujantis BPÄ® 5 straipsniu ir SÅ K 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPÄ® santuokos metu, pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002). Ä®vertinus faktines aplinkybes, kad Å¡alių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o ginčo turtas įgytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1992 m. kovo 20 d., t. y. iki CK 2000 m. liepos 1 d.

įsigaliojimo, spręstina, kad nagrinėjamu atveju ankščiau aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia faktÄ , kad ginčo butas negali bÅ«ti pripažintas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo santuokos sudarymo iki buto įsigijimo laikotarpio jis bÅ«tų turėjęs kokių nors santaupų buto iÅ¡pirkimui, o atsakovo įmokėtos lėšos buvo perduotos ieÅ¡kovės. Å ie ieÅ¡kovės teiginiai taip pat nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl labiau tikėtina, kad atsakovo sumokėtos lėšos priklausė jam, o ne ieÅ¡kovei.

Pabrėžtina, kad ieškovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, paaiškinimų ir parodymų betarpiškai teismui nedavė.

20. Nustačius, kad ginčo butas yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, svarbu nustatyti jo padalijimo bÅ«dÄ . Pagrindinė bendro sutuoktinių turto padalijimo taisyklė yra nustatyta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti, o kompensacija pinigais priteisiama tik tuo atveju, jeigu padalinti turto natÅ«ra negalima. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo butas yra dalus, kadangi jis yra dviejų kambarių, todėl Å¡alys galės naudotis atskirais kambariais, o kitomis patalpomis - bendrai.

Nagrinėjamu atveju priteisti kuriai nors Å¡aliai butÄ natÅ«ra, o kitai kompensacijÄ , nebÅ«tų optimalu, kadangi Å¡alių finansinė padėtis nėra tokia, kuriai esant kompensacijÄ bÅ«tų galima mokėti ir taip nebÅ«tų pažeisti prieÅ¡ingos Å¡alies interesai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuo 2017 m. birželio 29d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. paskirta netekto darbingumo pensija, kuri sudaro 275,52 Eur. IÅ¡ į bylÄ pateiktų medicininių iÅ¡rašų apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę nustatyta, kad jos darbingumas sudaro 20 procentų, todėl, priteisus kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, akivaizdu, kad ji jos sumokėti negalėtų.

Tuo tarpu vertinant atsakovo finansinę padėtį nustatyta, kad nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 5 d. atsakovui mokama netekto darbingumo pensija, kuri sudaro 213,06Eur. 2018 m. sausio 17 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad atsakovas iki 2019 m. sausio 17d. negali dirbti darbų, susijusių su krovinių kėlimu, liemens palenkimais, darbo Å¡altyje, bei lauko sÄ lygomis. Aplinkybę, kad Å¡alių finansinė padėtis nėra gera patvirtina ir faktas, kad ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi pasinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba, o atsakovas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ už prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Tuo tarpu aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo, įtvirtinto CK 3.123 straipsnyje, teisėjų kolegija nenustatė.

21. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigė, kad viename bute su atsakovu gyventi nebus įmanoma dėl jo naudojamo smurto ir girtavimo, tačiau jau minėta, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę bÅ«tų naudojęs fizinį smurtÄ ar, kad nuolat vartotų alkoholį, todėl Å¡ie argumentai vertintini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

22. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

23. Teisėjų kolegija, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės teisinius santykius, ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

24. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti nepakeistÄ Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis RÅ«ta Palubinskaitė