2017-12-06 Nr. AB-22677-3-61-3-05616-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1473-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05616-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–11) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. BRK-7698(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. BRK-7698(12.4)); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 3R-443(AG-315/04-2015) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3R-443(AG-315/04-2015)); 3) atsižvelgiant į skunde nurodytus pažeidimus, įpareigoti Agentūrą priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Agentūra nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės) nuostatomis, reglamentuojančiomis pirkimų vykdymą konkurso tvarka, nes pirkimus pareiškėjas vykdė tik apklausos būdu. Agentūra nepagrįstai konstatavo, kad vykdydamas kai kuriuos pirkimus pareiškėjas, nesilaikydamas reikalavimų, t. y. išmokėdamas nenumatytus avansus ir pratęsdamas sutarčių vykdymo terminus, pakeitė pirkimo sutartis ir apie tai raštu neinformavo Agentūros.

Jokių sutarčių pareiškėjas nepakeitė, be to, net ir tuo atveju, jei būtų pakeitęs, apie pakeitimus raštu Agentūros neprivalėjo informuoti, nes pirkimai neviršijo 100 000 Lt ribos. Kvietimuose pateikti pasiūlymą buvo nustatytas 24 mėnesių sutarčių galiojimo terminas, o sudarant sutartis buvo nustatytas 14 dienų terminas prekėms pristatyti, tačiau net ir jį praleidus nė vienu atveju nebuvo viršytas minėtas 24 mėnesių terminas. Taigi visi tiekėjai pasiūlymus teikė pagal tokias pačias sąlygas ir vėliau sutrumpintas keturiolikos dienų terminas negalėjo daryti įtakos pirkimų rezultatams.

Agentūra nevertino, kas (pareiškėjas ar tiekėjai) pažeidė sutarčių vykdymo terminus. Agentūra taip pat nepagrįstai konstatavo, kad, sumokėdamas tiekėjams iki priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo dienos, pareiškėjas atliko avansinius mokėjimus, nors tai nenustatyta sutartyse. Pareiškėjo teigimu, sudarytose sutartyse apmokėjimo už prekes tvarka nėra nustatyta, todėl buvo atsiskaitoma pagal pateiktus mokėjimo dokumentus, taigi sutarčių nuostatos ir šiuo atveju keičiamos nebuvo. Skunde pareiškėjas pažymėjo, jog 25 proc. dydžio sankcija gali būti taikoma tik dėl esminių sutarties sąlygų pakeitimo, o apmokėjimo už prekes tvarka negali būti pripažinta esmine sutarties sąlyga.

Pareiškėjas nepagristai pripažintas pažeidęs ir reikalavimus, susijusius su sutarties neatitikimu pirkimo dokumentams, nes pagal Pirkimo taisyklių 42 ir 47 punktus jis visas apklausas galėjo atlikti žodžiu, o sutartis dėl pirkimų, kurių vertė neviršija 10 000 Lt, apskritai galėjo sudaryti žodžiu. Taigi tai, kad apmokėjimus pareiškėjas atliko anksčiau nei buvo sudarytos 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. liepos 22 d. pirkimo–pardavimo sutartys, negali būti pripažinta pažeidimu, nes šios sutartys galėjo būti sudaromos žodžiu.

Be to, dėl neapsižiūrėjimo šiose sutartyse nebuvo pakeistos jų datos, nors jos pasirašytos viena diena anksčiau. Pasak pareiškėjo, Agentūra taip pat nepagrįstai 501,19 Eur dydžio transporto paslaugų ir įrankių bei kitų prekių įsigijimo išlaidas pripažino netinkamomis finansuoti, nes jai buvo pateikti visi šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Visi Agentūros nustatyti galimi pažeidimai yra formalūs, nesukėlę jokių realių neigiamų padarinių, o Agentūros Sprendimas Nr. BRK-7698(12.4) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 77–85) prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad ginčas, be kita ko, kilo dėl to, kad pirkime dalyvavusi įmonė įsipareigojo atlikti darbus savo lėšomis ir tik tada gauti apmokėjimą, o ne iš pradžių gauti lėšas iš pareiškėjo ir tik po to vykdyti darbus. Toks buvo pirkimo kvietime nurodytas reikalavimas ir tai sumažino įmonių, galinčių dalyvauti tokiame pirkime, skaičių, kadangi kvietime nurodyta, kad bus atsiskaitoma tik po darbų atlikimo. Taigi dalis įmonių, galbūt galėjusių atlikti kvietime nurodytus darbus, tačiau neturinčių pakankamai apyvartinių lėšų, nedalyvavo kvietime paskelbtame pirkimo konkurse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsiskaitymo tvarka yra esminė pirkimo sutarties sąlyga, kuri padarė įtaką pirkime dalyvaujančių įmonių kiekiui, todėl tai, kad kvietime buvo nurodytas kitoks atsiskaitymo būdas nei realiai buvo atliekamas, reiškia Pirkimo taisyklių pažeidimą. Agentūra taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas pakeitė dalies sutarčių įvykdymo terminą – prekės buvo priimtos nesilaikant sutartyse įtvirtinto 14 dienų jų pristatymo termino, kontrahentams netaikant sutartyse nustatytos atsakomybės (0,02 proc. dydžio netesybų). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad tokie sutarčių pakeitimai atitiko nenumatytų aplinkybių sąlygą ir buvo būtini. Kvietimuose pateikti pasiūlymus pareiškėjas nenurodė, kad kvietimų sąlygos, sudarius sutartį su rangovu, galės būti keičiamos. Dėl kitų netinkamų finansuoti išlaidų Agentūra atsileipime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 3D-430 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2013 metais taisykles (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) statybą, rekonstrukciją ar kapitalinį remontą atliekant ūkio būdu, kompensuojamas tik naujų statybinių medžiagų įsigijimas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu (b. l. 115–121) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Agentūros Sprendimo Nr. BRK-7698(12.4) ir VAGK Sprendimo Nr. 3R-443(AG-315/04-2015) dalis, kuriomis pareiškėjo Z. K. 2015 m. balandžio 29 d. mokėjimo prašymui Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytos 10 ir 25 proc. dydžio sankcijos; įpareigojo Agentūrą apskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą, netaikant nurodytų sankcijų; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad sankcijos pareiškėjui pritaikytos dėl to, kad, nors pirkimus įvykdė laikydamasis teisės aktų reikalavimų, jis pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus pirkimo principus, nes po sutarčių sudarymo pakeitė jų sąlygas, t. y. išmokėjo avansinius mokėjimus, nors tai nebuvo nustatyta, bei pratęsė sutarčių vykdymo terminus.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, vertindama pareiškėjo mokėjimo prašymą, Agentūra teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Pirkimo taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis pirkimų vykdymą apklausos būdu. Pirkimo taisyklių 52 punkto nuostatos taikomos tiek pirkimams, vykdomiems konkurso būdu, tiek apklausos būdu. Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti skaidrumo, lygiateisiškumo principai yra analogiški Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintiems principams, todėl teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, susiję su viešųjų pirkimų principų turiniu ir reikšme, yra aktualūs ir analizuojant Pirkimo taisyklėse įtvirtintų principų pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-552/2016).

8. Teismas taip pat akcentavo, jog pareiškėjo argumentai, esą pagal Pirkimo taisyklių nuostatas pirkimus jis galėjo vykdyti apklausas rengdamas žodžiu, o ne raštu, taip pat, kad 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. liepos 22 d. sutartys galėjo būti sudarytos žodžiu, o ne raštu, nevertintini. Nors tokią teisę pareiškėjas turėjo ir Agentūra jos neneigia, pats pareiškėjas pasirinkto apklausas vykdyti ir sutartis sudaryti raštu. Vadinasi, pareiškėjo pateiktas mokėjimo prašymas turėjo būti vertinamas pagal Agentūrai pateiktus ir pareiškėjo nepaneigtus faktinius duomenis.

9. Remdamasis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vykdydamas pirkimus apklausos būdu 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. kovo 28 d., 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. kvietimuose pareiškėjas nurodė, jog apmokėjimo sąlygos bus aptartos pasirašant rangos sutartis. 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. gegužės 28 d., 2014 m. gegužės 12 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartyse buvo įtvirtinta, kad pardavėjui perdavus prekes / paslaugas iki kito mėnesio 20 dienos turi būti pateikta sąskaita, pagal kurią pirkėjas privalo sumokėti visą prekės kainą. Nustatyta, kad už prekes / paslaugas, įsigytas pagal anksčiau nurodytas sutartis, pareiškėjas sumokėjo dar iki prekių / paslaugų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo.

10. Įvertinęs tai, kad kvietimuose nebuvo nurodyta apmokėjimo už įsigyjamas prekes / paslaugas tvarka, o priešingai – įtvirtinta, kad ji bus nustatyta sudarant sutartis, teismas darė išvadą, kad atsakovo ir VAGK argumentai, kad, atlikus avansinius mokėjimus, buvo pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas, jų konkurencija ar ekonominė šalių pusiausvyra, yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, atlikęs mokėjimus iki priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo, pareiškėjas nepažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, nes pagal kvietimuose nurodytas sąlygas nebuvo atimta galimybė apklausoje dalyvauti ir kitiems tiekėjams. Vadinasi, atsiskaitymo tvarka nebuvo esminė sutarties sąlyga, daranti įtaką pirkime dalyvaujančių subjektų skaičiui. Be to, pareiškėjas sumokėjo už realiai įsigytas prekes / paslaugas, pirkimai vykdyti ir laimėtojas nustatytas laikantis Pirkimo taisyklių reikalavimų, t. y. pagal mažiausios kainos kriterijų. Po sutarties sudarymo, pirkimo objektas ar jo apimtis pakeisti nebuvo. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad buvo pasiektas pirkimo tikslas – racionalus lėšų panaudojimas.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 28 d., 2014 m. gegužės 12 d. ir 2015 m. vasario 23 d. sutartyse buvo nustatyta, jog prekes pardavėjas turi pristatyti per 14 dienų. Nors formaliai prekių priėmimo–perdavimo aktai buvo pasirašyti praleidus sutartyse nustatytus 14 dienų terminą prekėms pristatyti ir šių terminų nepratęsus, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nebuvo pasiekti sutarties tikslai. Pagal paramos sutartį pareiškėjo įgyvendinamas projektas turėjo būti baigtas iki 2015 m. birželio 30 d., o antrasis mokėjimo prašymas pateiktas iki 2015 m. balandžio 30 d. Byloje nustatyta, kad antrasis mokėjimo prašymas Agentūrai buvo pateiktas 2015 m. balandžio 29 d., prekės / paslaugos, kurių įsigijimui patirtas išlaidas pareiškėjas įtraukė į šį mokėjimo prašymą, jam buvo perduotos iki mokėjimo prašymo pateikimo. Be to, kvietimuose teikti pasiūlymus buvo nustatyta, kad rangos sutartis negali trukti ilgiau nei 24 mėnesius nuo paramos sutarties pasirašymo ir ne ilgiau kaip iki 2015 m. gegužės 14 d. ar 2015 m. birželio 30 d. Vadinasi, sutartyse nustatydamas trumpesnį terminą, pareiškėjas niekaip negalėjo paveikti apklausos dalyvių konkurencijos, lygiateisiškumo ir pirkimo skaidrumo.

12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad, pakeisdamas sutarčių vykdymo terminus, pareiškėjas nepažeidė esminių sutarties sąlygų, nes nesikeitė jų dalykas, kiti sutarčių elementai. Agentūra nenustatė, kad pratęsdamas sutarčių vykdymo terminus pareiškėjas būtų neracionaliai panaudojęs lėšas, pažeidęs Bendrijos finansinius interesus, ar projektas nebūtų pasiekęs sutartyje nustatytų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo skirta parama. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad sutarčių vykdymo termino pratęsimas pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų turėjęs kokios nors įtakos projekto įgyvendinimui finansine prasme. Pagal Pirkimo taisyklių 52 punktą sutarčių pakeitimai su Agentūra neprivalėjo būti derinami, nes jų vertė neviršijo 100 000 Lt be PVM. Vadinasi, ginčijamu Agentūros sprendimu pareiškėjui nepagrįstai taikytos 25 ir 10 proc. dydžio sankcijos.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė neturintis pagrindo neteisėta ir nepagrįsta pripažinti tą Agentūros sprendimo dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 5 proc. dydžio sankcija. Byloje nustatyta, kad už prekes / paslaugas, įsigytas pagal 2014 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, buvo apmokėta 2014 m. gegužės 13 d., o už prekes / paslaugas įsigyjamas pagal 2014 m. liepos 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį – 2014 m. liepos 21 d., t. y. iki sutarčių sudarymo dienos. Grįsdamas savo skundą, pareiškėjas nurodė, kad sutartyse nebuvo ištaisytos jų datos, todėl tai turėtų būti vertinama kaip rašymo apsirikimas, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodytus argumentus, nepateikė.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad į mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas pareiškėjas įtraukė 358,43 Eur išlaidas, patirtas perkant transporto paslaugas iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kurklių valda“, 142,76 Eur įrankių ir kitų prekių, nepriskiriamų prie medžiagų, įsigijimo iš UAB „Bikuva“ išlaidas. Vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 30.1 ir 31.1 punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad transporto paslaugų ir įrankių įsigijimo išlaidos nėra tinkamos finansuoti, todėl Agentūra, pritaikiusi paramos sutartyje nustatytą 50 proc. intensyvumą, pagrįstai nusprendė, nekompensuoti pareiškėjui 250,60 Eur paramos sumos. Išlaidos, kurias pareiškėjas patyrė pirkdamas smėlį ir statybines medžiagas, pripažintos tinkamomis finansuoti.

III. 15. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą (b. l. 124–135), kuriame nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu, prašo jį panaikinti.

16. Apeliacinį skundą Agentūra iš esmės grindžia argumentais, išdėstytais atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog sutarties objektas ir jos įvykdymo (prekių pristatymo) terminai laikytini esminėmis pagal Pirkimo taisykles sudarytų sutarčių sąlygomis. Tikslus sutarties objekto ir prekių pristatymo terminų perkėlimas į pirkimo sutartį, sudarytą su pirkimą laimėjusiu tiekėju, taip pat tinkamas sutarties vykdymas garantuoja, kad nebus pažeisti Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Dėl šios priežasties pirkimo sutarties pakeitimai, tiekėjo naudai keičiant esmines sąlygas (objektą, prekės pristatymo tvarką ir terminus, kurie buvo nustatyti tiek kvietime, tiek sutartyje), padaryti negavus Agentūros pritarimo, yra vertinami kaip Pirkimo taisyklių 52 punkto bei 3 punkte įtvirtintų principų pažeidimai. Agentūros nuomone, 10 ir 25 proc. sankcijos taikymas nuo pagal paramos sutartį apskaičiuotos sumos yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu, mažesnės sankcijos taikymui nėra pagrindo. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo kompetencijos įpareigoti Agentūrą išmokėti paramą, o turėjo įvertinti, ar Agentūros priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju teismas, nesigilindamas į sąlygas, tiesiog įpareigojo išmokėti paramos sumą netaikant sankcijų, nesiremdamas paramos administravimą reglamentuojančiais teisės aktais.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 139–143) prašo jį atmesti, savo poziciją iš esmės grindžia argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad dėl sutartinių prievolių nevykdymo 2015 m. gruodžio 21 d. pateikė pretenzijas R. G. individualiai įmonei, D. G., UAB „Bikuva“, UAB „Vilpra“ ir D. J., dalis jų sumokėjo netesybas. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Agentūra negali savo neteisėtų veiksmų dangstyti savo įgaliojimais. Nagrinėjamoje byloje Agentūra nurodė, kad buvo pažeistas Pirkimo taisyklių 52 punktas, o sankcija pritaikyta pagal Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 2 priedo lentelės 11 punktą, taigi teismas sprendime ir vertino šių teisės normų taikymo galimybes. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Agentūros veiksmų neteisėtumą, įpareigojo įvykdyti kitokį patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.) – išmokėti paramos sumą, netaikant nurodytų sankcijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

19. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

20. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinta Agentūros Sprendimo Nr. BRK-7698(12.4) dalis dėl 10 ir 25 proc. dydžio sankcijų už Pirkimo taisyklių pažeidimus pareiškėjui taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Dėl 10 proc. dydžio sankcijos taikymo.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjo sudarytose 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 28 d., 2014 m. gegužės 12 d. ir 2015 m. vasario 23 d. sutartyse buvo nustatyta, jog prekes pardavėjas turi pristatyti per 14 dienų, prekių priėmimo–perdavimo aktai buvo pasirašyti praleidus sutartyse nustatytus 14 dienų terminus prekėms pristatyti ir šie terminai nebuvo pratęsti, tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarčių vykdymo terminas nepadarė įtakos projekto įgyvendinimo finansams, neprieštaravo sutarties tikslams.

22. Agentūros taikytos Metodikos 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. BR1-894 redakcijos 2 priedo lentelės 11 eilutė 10 proc. dydžio sankcijos už pirkimo sutarties įvykdymo termino pratęsimą taikymo nesieja su papildomomis aplinkybėmis, ar toks pirkimo sutarties terminų keitimas daro finansinę įtaką ar kitokį poveikį projektui. Pažeidimas savo sudėtimi yra formalus ir sankcija taikoma, jei buvo pakeistas įvykdymo terminas.

23. Pagal Pirkimo taisyklių (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos) 52 punktą pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, kad jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams.

24. Šio ginčo atveju pareiškėjas nepateikė privalomo rašytinio susitarimo dėl sutarties vykdymo terminų keitimo, todėl nevertinama, ar toks pratęsimas ginčo atveju buvo galimas ir pateisinamas.

25. Pirkimo taisyklių 3 punktu nustatyta, kad taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami, vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Pareiškėjo padarytų pažeidimų daugetas ir jų pobūdis, kad prievolių įvykdymo terminas buvo prailgintas ir tuo buvo pagerinta tiekėjo padėtis bei tai, kad pareiškėjas nereikalavo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytų netesybų ir jokių pretenzijų tiekėjams nereiškė, paneigia pareiškėjo veiklos skaidrumo principą. Padarytų pažeidimų daugetas taip pat eliminuoja sutarties įvykdymo datos klaidos galimybę. Esant šioms aplinkybėms atsakovas pagrįstai ir teisėtai skyrė 10 proc. dydžio sankciją už minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių įvykdymo termino pakeitimą.

Dėl 25 proc. dydžio sankcijos taikymo

26. Agentūra Sprendimu Nr. BRK-7698(12.4) pareiškėjui už pirkimo sutarčių (jose nustatytos atsiskaitymo tvarkos) pakeitimą taip pat taikė 25 proc. dydžio sankciją. Pažymėtina, jog 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. gegužės 28 d., 2014 m. gegužės 12 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarčių (VAGK bylos t. I, b. l. 80–81, 88–89, 96–97, 100–101) III dalies 2 punktuose nustatyta, kad „Pardavėjui perdavus prekes/paslaugas Pirkėjui, pastarajam iki sekančio 20 dienos turi būti pateikta sąskaita“, o 3 punktuose – kad „Pirkėjas privalo sumokėti visą Prekių kainą PVM s-f nurodyta tvarka“. Taigi matyti, kad pareiškėjas pagal aptariamas pirkimo–pardavimo sutartis turėjo atsiskaityti pagal pardavėjų išrašytas sąskaitas tik po to, kai jam bus perduotos prekės. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad dalį mokėjimų pagal 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. gegužės 28 d., 2014 m. gegužės 12 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis pareiškėjas atliko dar iki priėmimo–perdavimo aktų (VAGK bylos t. III, b. l. 15, 17, 23, 25) pagal jas pasirašymo, t. y. iki faktinio prekių pagal šias sutartis gavimo.

27. Metodikos 2 priedo lentelės 11 eilutėje nustatytą 25 proc. dydžio sankciją Agentūra galėjo skirti tik nustačiusi, kad pareiškėjas pakeitė esmines pirkimo sutarčių sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) pakeičiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą Nr. AC-38-1, Teismų praktika, 2013, 38, p. 459–516). Taigi esminėmis laikytinos tokios pirkimo sutarties sąlygos, kurios turi lemiamos įtakos šalių pusiausvyrai, t. y. iš esmės pakeičia tiekėjų ir dalyvių padėtį, ją pasunkindamos ar palengvindamos taip, kad dėl to pasikeis ar galėtų pasikeisti dalyvių skaičius ar konkurso laimėtojas, jei tai nepateisinama objektyviomis, pagrįstomis ir teisėtomis priežastimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017 konstatavo, jog nei pirkimo sąlygose, nei rangos sutartyje nenumačius avanso mokėjimo ir pareiškėjui sumokėjus avansą rangovui, tokie veiksmai laikytini esminiu pirkimo (rangos) sutarties keitimu, kadangi, jei pirkimo sąlygose būtų nustatyta, kad už perkamus darbus bus mokamas avansas, viešajame pirkime galbūt būtų nusprendę dalyvauti ir kiti tiekėjai, kurie galėjo pasiūlyti mažesnę kainą. Šiuo atveju aplinkybė, kad viešajame pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas (rangovas), nepaneigia minėtos galimybės. Avanso pirkimo sąlygose numatymo atveju ir dėl to atsiradus daugiau galimų tiekėjų (rangovų), norinčių sudaryti pirkimo (rangos) sutartį, galėjo būti racionaliau panaudotos lėšos, be kita ko, realiai užtikrinta tiekėjų konkurencija ir lygiateisiškumo principas.

29. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsiskaitymo tvarka yra esminė sutarties sąlyga ir savavališkas atsiskaitymo pasirinkimas, kuris nebuvo numatytas sutartyje (šiuo atveju avansinio apmokėjimo), pažeidžia sutartimi nustatytą pirkimų vykdymo tvarką ir tai atsakovo pagrįstai kvalifikuota kaip Pirkimo taisyklių 52 punkto pažeidimas, todėl sankcija paskirta pagrįstai bei teisėtai.

30. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą ir panaikinęs Agentūros Sprendimo Nr. BRK-7698(12.4) bei VAGK Sprendimo Nr. 3R-443(AG-315/04-2015) dalis, kuriomis pareiškėjo Z. K. 2015 m. balandžio 29 d. mokėjimo prašymui Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytos 10 ir 25 proc. dydžio sankcijos, bei įpareigojęs Agentūrą apskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą, netaikant nurodytų sankcijų, neteisingai taikė bei aiškino materialinės teisės normas ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.).

31. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Z. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys