2024-03-06 Nr. BB-1353-1-01-1-21396-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-845/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21396-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo M. P. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį - pripažinti M. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taikyti M. P. BK 641 straipsnio nuostatas ir skirti laisvės apribojimo bausmę ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui. Priteisti iš M. P. nukentėjusiajam J. G. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas trūkumų nepašalino: netinkamai vertino materialius (daiktinius) įrodymus, specialisto išvadą ir nukentėjusiojo parodymus. Teismų sprendimai grindžiami spėjimais, nesprendžiant akivaizdžių prieštaravimų ir nepašalinus išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Įvertinus byloje esančius įrodymus galima daryti prielaidą, kad vieninteliu J. G. suduotu smūgiu M. P. galėjo padaryti nosies nugarėlės nubrozdinimą su nosikaulio lūžiu. Į bylą nepateikti įrodymai, kad gydant šiuos sužalojimus nukentėjusysis būtų patyręs turtinę žalą, todėl turtinė žala nukentėjusiajam nepriteistina.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo M. P. gynėjas kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir prašoma M. P. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje išsamiai atsakė į esminius nuteistojo M. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl M. P. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl bausmės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas BPK pažeidimus nurodo formaliai, siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistojo gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. P. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas