87b0a644-db2b-4691-94de-120ef386430d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3545-473/2017 Proceso Nr. 3-61-3-01482-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 4), kuriuo praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2017 m. balandžio 13 d. sprendimÄ Nr. (1.23.)7R-3207 ,,Dėl antstolio M. P. drausmės bylos“ ir priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 30 000 Eur žalos atlyginimÄ .

Nurodo, kad 2017 m. sausio 5 d. pakartotinai kreipėsi su skundu į Teisingumo ministerijÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstoliui M. P.. Negavęs atsakymo apie minėto skundo eigÄ , 2017 m. sausio 17 d. dar kartÄ pateikė skundÄ . Teisingumo ministerija 2017 m. vasario 1 d. sprendime Nr. (1.23.)7R-972 informavo tik apie 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1R-27 iÅ¡keltÄ drausmės bylÄ , perduotÄ nagrinėti Antstolių garbės teismui. 2017 m. kovo 9 d. kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ ir Antstolių garbės teismÄ dėl drausmės bylos vilkinimo.

Teisingumo ministerija 2017 m. kovo 14 d. sprendime Nr. (1.23.)7R-2278 informavo, jog 2017 m. kovo 10 d. iÅ¡nagrinėjus drausmės bylÄ antstoliui paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Lietuvos antstolių rÅ«mai nepateikė jokios informacijos. Neatsiuntus informacijos apie drausmės bylos eigÄ su priimtu sprendimu, 2017 m. kovo 14 d. pakartotinai paprašė pateikti informacijÄ . Paminėtos institucijos nepateikė informacijos ir atsisakė atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 2017 m. balandžio 8 d.

Teisingumo ministerijos dar kartÄ paprašė atsiųsti informacijÄ . Teisingumo ministerija 2017 m. balandžio 13 d. sprendime Nr. (1.23.)7R-3207 suklastojo faktÄ , kad į 2017 m. kovo 14 d. praÅ¡ymÄ buvo atsakyta 2017 m. kovo 15 d. raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-2363, kurio kopija iÅ¡siųsta faksu, nors tik su 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (1.23.)7R-3207 buvo atsiųsta drausmės bylos 2017 m. kovo 10 d. sprendimo kopija. PareiÅ¡kėjo teigimu, Teisingumo ministerija, slėpdama savo ir Lietuvos antstolių rÅ«mų neteisėtus veiksmus, dar kartÄ suklastojo faktus ir 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (1.23.)7R-3207 turinį, kuris turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Be to, Teisingumo ministerija padarė jam 30 000 Eur žalÄ dėl tyčinio trukdymo gauti informacijÄ , žeminimo dėl tautybės, nepatogumų ginti savo teises ir interesus kitose bylose sudarymo. Teisingumo ministerija atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 53-54). Nurodo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuris kildinamas iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (LR CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti žalÄ už nusikalstamÄ veikÄ , kuri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnyje, nes Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Tačiau Å¡iuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad buvo įvykdyta veika numatyta LR BK 300 straipsnyje, todėl Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti atlyginama žala. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad tarnybinio/drausminio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos, ir Å¡iais teisės pažeidimais nėra pažeidžiami privataus asmens interesai. Todėl neaiÅ¡ku, kaip priimtas Antstolių garbės teismo sprendimas galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui neigiamas pasekmes ir kÄ nuslėpė Teisingumo ministerija, pateikdama pareiÅ¡kėjui atsakymÄ Ä¯ jo 2017 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymÄ .

Pažymėjo, kad neįrodžius buvus neteisėtiems veiksmams, negali kilti ir civilinė atsakomybė Teismas konstatuoja: nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. raÅ¡to Nr. (1.23.)7R-3207 ,,Dėl antstolio M. P. drausmės bylos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos atlyginimo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su 2017 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ (b. l. 8).

Minėtame praÅ¡yme iÅ¡ esmės nurodė, kad 2017 m. kovo 14 d. prašė atsiųsti antstolio M. P. drausmės bylos medžiagÄ , tačiau atsakymas nepateiktas, todėl pakartotinai prašė atsiųsti reikiamÄ informacijÄ . Ä® minėtÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Teisingumo ministerija 2017 m. balandžio 13 d. raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-3207 parengė atsakymÄ (b. l. 9), kuriame iÅ¡ esmės nurodė, jog į pareiÅ¡kėjo 2017 m. kovo 14 d. praÅ¡ymÄ atsakė 2017 m. kovo 15 d. raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-2363.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta piliečio teisė įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimÄ informacijÄ apie jį. Asmens teisę gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus, teikiant informacijÄ asmenims, nustato specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Ä®statymas).

Ä®statymo (2016 m. spalio 11 d. įstatymo Nr. XII-2666 redakcija) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiÅ¡kėjams ar jų atstovams dokumentus, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Å io įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti iÅ¡ įstaigos informacijÄ , pateikia praÅ¡ymÄ . PraÅ¡yme nurodo, kokiÄ informacijÄ ar dokumentÄ pageidauja gauti, savo vardÄ , pavardę, gyvenamÄ jÄ vietÄ (jeigu pareiÅ¡kėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimÄ , kodÄ , buveinės adresÄ (jeigu pareiÅ¡kėjas yra juridinis asmuo) ir duomenis ryÅ¡iui palaikyti.

Taigi, įstaigos atsakymo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ apimtį apibrėžia paties praÅ¡ymo turinys. Å iuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal Ä®statymÄ pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma informacija gali bÅ«ti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija praÅ¡omos informacijos neturėtų, informacija turi bÅ«ti teikiama; į asmenų praÅ¡ymus pateikiami atsakymai privalo bÅ«ti konkretÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s (žr. 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1698/2008).

Taigi, Teisingumo ministerija, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2017 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymÄ , turėjo pateikti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ , kurios buvo praÅ¡oma pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme. Nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama, bÅ«tina vadovautis Ä®statymo 6, kuriuo nustatyti dokumentų teikimo principai, t. y. įstaiga, teikdama dokumentus, vadovaujasi Å¡iais principais:

1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai;

2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus;

3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais;

4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs;5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus;

6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sÄ lygos pareiÅ¡kėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formÄ , o prireikus nustatomos tik bÅ«tiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiÅ¡kėjams sÄ lygos;

7) abipusio naudojimo – institucija pareiÅ¡kėjui pateiktus dokumentus prireikus toliau pati juos naudoja. Kaip minėta aukščiau, pareiÅ¡kėjas 2017 m. balandžio 8 d. praÅ¡yme iÅ¡ esmės nurodė, kad 2017 m. kovo 14 d. Teisingumo ministerijos prašė atsiųsti antstolio M. P. drausmės bylos medžiagÄ , tačiau atsakymas nepateiktas, todėl pakartotinai prašė atsiųsti reikiamÄ informacijÄ (b. l. 8). Teisingumo ministerija, ginčijamu raÅ¡tu atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2017 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymÄ , nurodė teisės aktÄ , kuriuo vadovaujantis iÅ¡keliamos ir nagrinėjamos antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylos; nurodė, kad iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui nuasmenintÄ Antstolių garbės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo kopijÄ ; iÅ¡aiÅ¡kino, kad su visa drausmės bylos medžiaga pareiÅ¡kėjas gali susipažinti kreipdamasis į Lietuvos antstolių rÅ«mus (b. l. 9).

­­­­­­Teismo vertinimu, Teisingumo ministerija ginčijamu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui iÅ¡samiai ir argumentuotai atsakė į jo praÅ¡ymÄ , atsakymas pateiktas pagal Ä®statymo reikalavimus ir atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, jame nurodyta, kad Teisingumo ministerija savo žinioje turi tik Antstolių garbės teismo nuoraÅ¡Ä , bei paaiÅ¡kinta kur pareiÅ¡kėjas gali susipažinti su visa drausmės bylos medžiaga, kartu su Å¡iuo atsakymu pareiÅ¡kėjui iÅ¡siųsta Teisingumo ministerijos žinioje esanti nuasmeninta Lietuvos antstolių rÅ«mų 2017 m. kovo 10 d. sprendimo kopijÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Teisingumo ministerija pareigÄ pateikti pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡omÄ informacijÄ Ä¯vykdė tinkamai ir konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti Teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. raÅ¡tÄ Nr. (1.23.)7R-3207 ,,Dėl antstolio M.

P. drausmės bylos“. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, kad atsakymas ar jame pateikti duomenys suklastoti, kaip kad nurodo pareiÅ¡kėjas, byloje nėra. PareiÅ¡kėjas skundu taip pat praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 30 000 Eur atlyginimÄ Å¾alos, kuriÄ kildina iÅ¡ Teisingumo ministerijos veiksmų, nagrinėjant jo 2017 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti pareiÅ¡kėjui žalÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti žalÄ negali bÅ«ti tenkinamas, todėl praÅ¡ymas atlyginti žalÄ yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Violeta Balčytienė Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė