2020-04-09 Nr. AB-6976-3-62-3-01233-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-776-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01233-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. birželio 3 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN bendrabučio bei kamerų tipo patalpose, kuriuose buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo. Gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Vienoje miegamojoje patalpoje yra 12 vietų, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą paprastoje grupėje esantys nuteistieji išleidžiami į lauką tik 3 val., be to, turėtų būti vienam asmeniui taikoma 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, o ne 3,1 kv. m. Kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, 3-o lokalinio sektoriaus pastato sienos, lubos ir laiptai yra apgriuvę, lovų spyruoklės išsitampiusios, dėl ko išlinksta stuburas ir nepatogu miegoti, skauda nugarą.

3. Pareiškėjas teigė, kad bendrabučio tipo tualetų patalpose buvo neaukštos pertvaros (1 m aukščio), trūko privatumo atliekant gamtinius reikalus. Pertvaros buvo iš plokščių, kurios sunkiai valomos, nehigieniškos. Tualeto patalpoje tarp įrengtų pisuarų nebuvo pertvarų, neįrengtos spintelės susidėti tualeto reikmenims, virš praustuvių neįrengti veidrodžiai ir lentynėlės. Dėl šių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, garbės ir orumo pažeminimą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Alytaus PN nurodė, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiškėjo atžvilgiu tiek bendrabučio tipo, tiek kamerų tipo patalpose nebuvo pažeista. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama, nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Pareiškėjo gyvenamosios patalpos buvo įrengtos vadovaujantis teisės aktais.

6. Alytaus PN teigė, kad sanitarinio mazgo patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Visuose sanitariniuose mazguose yra įrengtos lentynėlės ir veidrodis. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 18, kuri yra 12,21 kv. m ploto, jame įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,07 kv. m (nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas buvo etapuotas); nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 9 d., nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 25 d., nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d., nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. sausio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 29, kuri yra 15,10 kv. m ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs minimalus gyvenamasis plotas buvo 3,77 kv. m (nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017 m. spalio 12 d., nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 31 d., nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas buvo etapuotas); nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. sausio 24 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 11, kuri yra 12,14 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,06 kv. m (nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 31 d. pareiškėjas buvo etapuotas); nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. vasario 9 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 29, kuri yra 15,10 kv. m ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,77 kv. m; nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. balandžio 18 d., nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. nuteistasis paskirtas į 11 būrio 5 miegamąją patalpą, kurioje yra 46,25 kv. m ploto, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui tekęs minimalus gyvenamasis plotas – 3,85 kv. m (nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d. pareiškėjas buvo etapuotas); nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 3 d. nuteistasis paskirtas į 17 būrio 8 miegamąją patalpą, kuri yra 35,85 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra 4,48 kv. m.

Taigi teismas konstatavo, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista. Atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertino pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginį dėl neužtikrinto jo privatumo sanitariniame mazge (pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino, kad privatumas nebuvo užtikrintas jam atliekant bausmę bendrabučio tipo patalpose), konstatavo, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, todėl teismas sprendė, kad buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos pareiškėjui naudotis tualetu, taigi nėra prielaidų šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja pertvarų tarp pisuarų.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtos lentynėlės ir veidrodis, pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, jog visuose sanitariniuose mazguose buvo įrengtos lentynėlės ir veidrodis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl teismas konstatavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos) 7.1, 7.3. punktų pažeidimą.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl pastato avarinės būklės, t. y. sienos, lubos, laiptai yra apgriuvę, atsižvelgęs į abejų ginčo šalių pateiktus įrodymus, sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų ir neturtines žalos egzistavimo fakto.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl netinkamų naudoti lovų būklės, t. y. lovų spyruoklės išsitampiusios, dėl ko išlinksta stuburas ir nepatogu miegoti, skauda nugarą, pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog nuteistieji aprūpinami geros kokybės baldais, tarp jų ir lova, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Todėl teismas konstatavo, kad lovos Alytaus PN neatitiko amžiaus ir būklės reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl lovų keliamų nepatogumų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą, o šis į jo prašymus (skundus) nereagavo.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatęs, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis dėl higienos normų pažeidimų, sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

III. 14. Pareiškėjas T. M. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimu, prašo priteisti jam iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, jog dėl nustatytų jo teisių pažeidimų žala neturi būti atlyginama pinigais. Teigia, kad teismui pateikė pažymą apie tai, jog gyvenamasis pastatas, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, yra avarinės būklės. Nurodo, kad bendrabučio tipo patalpose tualetuose buvo neaukštos pertvaros, trūko privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, be to, pertvaros buvo sunkiai valomos, taigi nehigieniškos. Tarp pisuarų nebuvo pertvarų, taip pat nebuvo spintelių reikmenims susidėti, neįrengtas veidrodis ir lentynėlės virš praustuvės.

16. Pareiškėjas pažymi, kad į lauką jis buvo išvedamas tik 3 valandas, o likusias 21 valandas per parą jis praleisdavo patalpoje. Todėl vertina, kad turėtų būti taikomas 3,6 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui standartas (išskaičiuojant baldų užimamą plotą). Nurodo, kad nuo lubų byrėdavo tinkas ant galvos ir patalynės, todėl tekdavo dažnai praustis ir skalbti patalynę bei drabužius. Pažymi, kad buvo leidžiama naudotis dušu tik kartą per savaitę, todėl kilo daug nepatogumų ir išgyvenimų.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visą su skundu susijusią medžiagą. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą žalą yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

19. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. birželio 3 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pareiškėjo teiginius dėl sanitariniuose mazguose neįrengtų lentynėlės ir veidrodžio bei dėl netinkamų naudoti lovų būklės pripažino pagrįstais dėl aplinkybės, kad atsakovo atstovas nepaneigė šių pareiškėjo nusiskundimų, todėl teismas, atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus ir jų mastą, sprendė, jog šiuo atveju tinkamų laikymo sąlygų Alytaus PN pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo priteisti jam iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju jis iš esmės nesutinka su teismo atliktu dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtų neigiamų pasekmių vertinimu ir neturtinės žalos atlyginimo būdu, t. y. mano, jog teisių pripažinimas nėra tinkamas jo pažeistų teisių gynimo būdas ir prašo priteisti žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjas teigia, kad gyvenamasis pastatas, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, pastatas yra avarinės būklės, bendrabučio tipo patalpose tualetuose buvo neaukštos pertvaros, trūko privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, be to, pertvaros buvo sunkiai valomos; tarp pisuarų nebuvo pertvarų, taip pat nebuvo spintelių reikmenims susidėti, neįrengtas veidrodis ir lentynėlės virš praustuvės; į lauką jis buvo išvedamas tik 3 valandas, o likusias 21 valandas per parą jis praleisdavo patalpoje; teigia, kad jam turėtų būti taikomas 3,6 kv. m gyvenamojo ploto standartas (išskaičiuojant baldų užimamą plotą); nurodo, kad nuo lubų byrėdavo tinkas ant galvos ir patalynės, todėl tekdavo dažnai praustis ir skalbti patalynę bei drabužius. Pažymi, kad buvo leidžiama naudotis dušu tik kartą per savaitę.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, o tik abstrakčiai nurodo, su kokiomis teismo padarytomis išvadomis jis nesutinka.

25. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

26. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, turėjo būti atsižvelgiama į baldų, kito inventoriaus ir sanitarinio mazgo užimamą plotą, akcentuoja, jog pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o pagal 111.2 punktą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

28. Pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (atitinkamai 3,1 kv. m arba 3,6 kv. m), atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017; 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2242-624/2019).

29. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kamerų, tiek bendrabučio tipo patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose galimų laikyti asmenų didžiausią skaičių (pagal ten buvusių lovų skaičių), pagrįstai konstatavo, jog visą ginčo laikotarpį reikalavimas dėl minimalios gyvenamojo ploto normos, tenkančios vienam asmeniui, nebuvo pažeistas. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko daugiau nei 3,1 kv. m (kai buvo laikomas bendrabučio tipo miegamuosiuose) ir atitinkamai 3,6 kv. m (kai gyveno kameros tipo miegamuosiuose) gyvenamojo ploto (t. y. vienam asmeniui kameroje teko 3,77 kv. m iki 4,07 kv. m ploto, o bendrabučio tipo miegamuosiuose teko nuo 3,85 kv. m iki 4,48 kv. m (b. l. 6–19). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos vienam asmeniui tenkančios ploto normos.

30. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pastatas yra avarinės būklės, nuo lubų byrėdavo tinkas ant galvos ir patalynės, pažymi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktą statinio pripažinimo avariniu 2008 m. vasario 27 d. aktą (b. l. 40–41) ir atsakovo atstovo pateiktą Statybos-remonto darbų rangos 2010 m. vasario 26 d. sutartį Nr. 52 dėl vykdomų remonto darbų, bei pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (b. l. 23–29), pagrįstai vertino, jog pateikti minėti dokumentai neapima ginčo laikotarpio. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovo atstovo pateiktas įrodymas iš esmės paneigė pareiškėjo pateiktą įrodymą dėl pastato avarinės būklės, tačiau ginčo laikotarpiui aktualių dokumentų nei viena ginčo šalis nepateikė, tačiau atsižvelgiant į atsakovo atstovo pateiktas pažymas apie vėlesniu laikotarpiu (nei pareiškėjo nurodytais 2008 metais) atliktus remonto darbus, darytina išvada, jog minėti pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai kaip neįrodyti ir deklaratyvūs.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas, jog bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo skundo argumentų dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu bendrabučio tipo patalpose pažeidimo, kadangi nagrinėjant bylą nustatyta, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą paneigė minėtą pareiškėjo pretenziją, pateikdamas pertvarų išmatavimus ir sanitarinio mazgo įrengimo tvarką bei reikalavimus, be to, nurodė, jog pertvaros yra lengvai valomos (b. l. 8).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai skundžiamame sprendime, kad teisės aktai nereglamentuoja pertvarų tarp pisuarų. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų pareiškėjas nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Todėl šiuo atveju pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo bendrabučio tipo patalpų sanitariniuose mazguose ir pertvarų tarp pisuarų neįrengimo vertinami kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė ir minėti įrengimai Alytaus PN neprieštarauja galiojusiam teisiniam reguliavimui.

Konstatuotina, kad nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog, jo manymu, 3 val. pasivaikščiojimo lauke nepakanka, tokią pačią poziciją nurodė ir apeliaciniame skunde, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir neanalizavo šio nusiskundimo, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas neneigia ir patvirtina, jog jis į lauką jis buvo išvedamas 3 valandas per parą, todėl teisėjų kolegija vertina, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo argumentas dėl per trumpos pasivaikščiojimo trukmės yra abstraktaus pobūdžio ir neprieštaraujantis galiojusiam teisiniam reguliavimui (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 str.).

Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad likusias 21 valandas per parą jis praleisdavo patalpoje, yra nepagrįstas ir atmestinas kaip deklaratyvus, pažymint, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio praleido bendrabučio tipo patalpose (b. l. 7), kuriose galimybė judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas bei visą lokalinį sektorių paprastai yra neribojama.

32. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad nebuvo spintelių reikmenims susidėti, neįrengtas veidrodis ir lentynėlės virš praustuvės teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje byloje pareiškėjo teisių pažeidimas dėl minėto pareiškėjo nusiskundimo yra pripažintas pagrįstu dėl aplinkybės, jog atsakovo atstovas priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų nepateikė, taigi teismas, be kita ko, konstatavo ir Aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.1, 7.3 punktų pažeidimą šioje byloje.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad jam buvo leidžiama naudotis dušu tik kartą per savaitę, todėl kilo daug nepatogumų ir išgyvenimų, yra naujas, nenurodytas skunde pirmosios instancijos teismui ir atitinkamai pirmosios instancijos teisme nenagrinėtas, todėl apeliaciniame procese šis nusiskundimas negali būti vertintinas (ABTĮ 134 str. 6 d.).

34. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais, vadovaudamasi aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktika, atsižvelgusi į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką ir, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl šioje byloje konstatuotų pažeidimų (t. y. dėl sanitariniuose mazguose neįrengtų lentynėlės ir veidrodžio bei dėl netinkamos lovų būklės) pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais (žr. šios nutarties 21, 32 p.).

35. Pagal administracinių teismų praktiką, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

36. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių (žr. šios nutarties 21, 32, 34 punktus) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra visiškai pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pagrįstai nepriteistas.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė