2026-01-12 Nr. CB-175-2-68-3-17673-2025-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4527

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17673-2025-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 23 d. paduotu pareiškėjų L. V. ir R. V. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjai padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir R. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Teisinė sfera“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjų L. V. ir R. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmetė.

Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjai kasaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti; pripažinti, kad antstolė, pakeisdama išieškotoją, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio 1 dalies nauja redakcija ir jos 2025 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. S-25-15-9601 panaikinti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad:

1. Bankroto administratoriaus atstovas, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininkų interesų apgynimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos nemokumo įstatymo 66 straipsnio reikalavimus, atsisakė išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010), todėl pirmosios instancijos teismo buvo prašyta įpareigoti UAB „Teisinė sfera“ pateikti teismui reikalavimo teisių perėmimo sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčus dėl perleistos prievolės, teismas turi vertinti reikalavimo perleidimo sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009).

2. Teismai patvirtino, kad antstolė pagal CPK 596 straipsnio nuostatas turėjo teisę pakeisti išieškotoją. Tačiau šio straipsnio pakeitimai įsigaliojo tik nuo 2024 m. balandžio 1 d. Nauja CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią antstoliui suteikta teisė savo patvarkymu pakeisti išieškotoją, negali būti taikoma, kadangi vykdomasis raštas antstolių kontoroje buvo gautas 1998 metais ir tuo metu tokių teisių antstoliui nebuvo suteikta. Iki 2024 m. galiojusio CPK 596 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad išieškotoją ar skolininką galėjo pakeisti teismas nutartimi pagal antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymus.

3. Teismai, turėdami visus įrodymus apie įkeitimo sutarties suklastojimą ir neatliktos jos teisinės registracijos, be pagrindo atsisakė pripažinti ją negaliojančia. Teismams buvo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, kad 1993 m. lapkričio 23 d. įkeitimo sutartį, pagal kurią antstolė vykdo išieškojimą, suklastojo banko valdytoja ir jos atžvilgiu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir konstatuota, kad ji padarė nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, o tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Tai reiškia, kad suklastotas dokumentas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1 dalį jis yra niekinis ir negaliojantis. Be to, ši įkeitimo sutartis privalėjo būti per tris mėnesius įregistruota inventorizacijos biure, tačiau šiame biure ji buvo gauta tik 1994 m. birželio 14 d., todėl pagal CK 8 straipsnio 3 dalį ji negalioja.

4. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo perleidimo, teismai privalėjo atkreipti dėmesį į 1994 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 40 straipsnio 9 dalies nuostatas, pagal kurias, Lietuvos bankui paskyrus komercinio banko laikinąjį administratorių, draudžiama perleisti kitiems asmenims banko kreditorių ir skolininkų reikalavimus.

5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar bankas, išduodamas paskolą, įvertino kredito gavėjos kreditingumą, ar vartojimo sutarties sąlygos atitiko šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojos teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

6. Teismai privalėjo savo iniciatyva atlikti kontrolę ir vykdyti vartojimo kredito įstatymo nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Dalia Vasarienė