87ae932a-aef8-438e-9eda-3a7f8cb663be · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-5578-283/2020 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-02887-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 22 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas A. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir A. P.) 2018 m. lapkričio 8 d. parengtu skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK, ir atsakovės atstovas, ir pataisos namai) priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų per 2013 m. sausio 30 d. - 2018 m. liepos 13 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2018 m. liepos 13 d. atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK buvo nuolat pažeidžiama nustatyta gyvenamojo ploto norma, be to, dalį patalpos ploto užėmė joje esantys baldai, asmeniniai daiktai. Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK vilkino iÅ¡raÅ¡ytų receptinių vaistų iÅ¡davimÄ , nebuvo tinkamai suteiktos odontologo paslaugos. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje Nr. 9 buvo įrengtas tik tupiamas tualetas, todėl jis, bÅ«damas neįgalus, itin sunkiai galėjo juo pasinaudoti.

Teigė, kad gyvenamosiose patalpose žiemÄ bÅ«davo Å¡alta, o vasarÄ â€“ karÅ¡ta ir drėgna. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad taip buvo pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, pareiÅ¡kėjas dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , t. y. nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , depresijÄ , sveikatos pablogėjimÄ (b. l. 2-9).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu į skundÄ prašė A. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamosios vietos bÅ«davo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau, be to, PravieniÅ¡kių PN-AK nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

Pravieniškių PN-AK teigė, kad Antrajame sektoriuje yra įrengtas centralizuotas šildymas, todėl tinkama temperatūra nuteistųjų gyvenamosiose patalpose yra užtikrinama, o esant nuteistųjų prašymų, jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Atsakovo atstovas paaiškino, kad vaistai nuteistiesiems išduodami pagal gydytojų paskyrimus bei nurodytomis valandomis, remiantis vidaus tvarkos taisyklėmis. Paaiškino, kad būrių gyvenamosiose patalpose įrengti sėdimi klozetai, o kamerų tipo patalpose – vienas tupimas klozetas ir viena praustuvė.

Atsakovo atstovas teigė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis (b. l. 45-53). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtų veikų, atlyginimo. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu A. P. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: pripažino, kad A.

P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. liepos 13 d. buvo pažeista, kitÄ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ (b. l. 130-139). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo A. P. apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡reikalavo iÅ¡ atsakovės atstovo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ytų duomenų apie teiktus praÅ¡ymus dėl medikamentų gavimo. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad nebuvo vertinami pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su aplinkybėmis dėl bado akcijos, paskelbtos dėl vilkinamų pateikti ir negaunamų medikamentų, bei su tuo susiję duomenys (b. l. 163-171). PareiÅ¡kėjas prašė priteisti neturtinę žalÄ , kuri buvo galimai padaryta dėl netinkamai suteiktų odontologo paslaugų.

Santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (ginčo laikotarpiu - PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos) ir paciento (pareiÅ¡kėjo) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 straipsnio  1 dalis).

Å io įstatymo 24 straipsnis numato, kad pacientas ar kitas Å¡io įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimÄ , ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalÄ , Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka turi kreiptis į KomisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu dėl žalos atlyginimo, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo.

Komisija praÅ¡ymus nagrinėja neatlygintinai. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnis numato, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimÄ , per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iÅ¡ esmės;

Å¡ioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, nagrinėjamoje byloje teismas nevertins pareiÅ¡kėjo argumentų, kuriais grindžiama neturtinė žala, kildinama iÅ¡ netinkamai suteiktų odontologo paslaugų. PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinama teisė dėl netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2018 m. liepos 13 d. Atsakovės atstovas 2013 m. sausio 30 d. – 2015 m. lapkričio 8 d. laikotarpiui prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (b. l. 46). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Minėta, kad pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų 2013 m. sausio 30 d.

– 2018 m. liepos 13 d. laikotarpiu (b. l. 2). Teismas, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo nurodytus bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltus neigiamus padarinius, vertina, kad A. P. privalėjo ir galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo jo paskyrimo į PravieniÅ¡kių PN-AK AntrÄ jį sektorių, t. y. nuo pat 2013 m. sausio 30 d., nes jautė skunde apraÅ¡ytus nepatogumus. Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvęs užkirstas kelias kreiptis skundu į teismÄ ar suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .

PareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ turėjęs ir galėjęs žinoti nuo jų pasireiÅ¡kimo dienos, skundÄ teismui parengė 2018 m. lapkričio 8 d., o iÅ¡siuntė 2018 m. gruodžio 4 d. (b. l. 36). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas reikalavimui atlyginti žalÄ už 2013 m. sausio 30 d. - 2015 m. lapkričio 8 d. laikotarpį taikyti ieÅ¡kinio senatį tenkintinas.

Taikius ieÅ¡kinio senatį, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 8 d. atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis ). Pritaikius trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , sprendžiama, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl neturtinės žalos laikotarpis yra nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose neužtikrino nustatyto minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto. Ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) nustatytų terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Atsižvelgus į tai, kad nurodytas teisinis reglamentavimas nenustatė baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , daroma iÅ¡vada, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nuo 2015 lapkričio 9 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. buvo paskirtas į Antrojo lokalinio sektoriaus 5-ojo bÅ«rio 2-Ä jÄ brigadÄ , kurios plotas 66,49 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, taigi vienam asmeniui teko 3,16 kv. m ploto; nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. liepos 27 d. – į Antrojo lokalinio sektoriaus 1-ojo bÅ«rio 1-Ä jÄ brigadÄ , kurios plotas 52,60 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,28 kv. m ploto; nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2017 m. sausio 25 d.

– į Antrojo lokalinio sektoriaus 21-ojo bÅ«rio 1-Ä jÄ brigadÄ , kurios plotas 60,02 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m ploto; nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. kovo 1 d. – į Antrojo lokalinio sektoriaus 1-ojo bÅ«rio 1-Ä jÄ brigadÄ , kurios plotas 52,60 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,28 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. birželio 27 d. – į Antrojo lokalinio sektoriaus 21-ojo bÅ«rio 1-Ä jÄ brigadÄ , kurios plotas 60,02 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m ploto (b. l. 108, 127) Be to, bylos duomenys patvirtintina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 15 d. atliko nuobaudÄ kamerų tipo patalpoje Nr. 12, kurios plotas 6,15 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, pareiÅ¡kėjui teko 6,15 kv. m ploto; nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. liepos 25 d., nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 22 d., nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. kovo 1 d., nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. ir nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. liepos 13 d. pareiÅ¡kėjas atliko jam paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpoje Nr. 9, kurios plotas 7,09 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, pareiÅ¡kėjui teko 7,09 kv. m ploto; nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. pareiÅ¡kėjas nuobaudÄ atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 14, kurios plotas 6,03 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, pareiÅ¡kėjui teko 6,03 kv. m ploto (b. l. 47, 61, 126).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo paskyrimÄ Ä¯ konkrečias gyvenamÄ sias patalpas, Å¡ių patalpų plotÄ , jose įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių, todėl darydamas iÅ¡vadas, jais remiasi. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu A. P. bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, o kamerų tipo patalpose - Vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, neprivalėjo visÄ dienÄ bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo teiginį, kad sprendžiant dėl gyvenamojo ploto dydžio, turi bÅ«ti atsižvelgiama į baldų ir inventoriaus užimamÄ plotÄ bei vadovaujamasi ne nacionaliniais teisės aktais, o EŽTT suformuota praktika, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotu iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog asmens teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms, Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pvz., ieÅ¡kinio senaties, konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir pan., EŽTT suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimÄ si konkrečia teise ar laisve ir tai lemia nacionalinės teisės vertinimÄ ir taikymÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017, 2019 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2649-624/2018 ir kt.).

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad nagrinėjant jo skundÄ , bÅ«tina vadovautis ne Lietuvos Respublikos teisės aktais, o Konvencija ir EŽTT praktika, atmetami kaip nepagrįsti. Vidaus tvarkos taisyklės nenumatė, kad į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi bÅ«ti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokio teisės normų aiÅ¡kinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019, 2018 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2246-1062/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018 ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo atveju gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams. Remiantis taikomu teisiniu reglamentavimu įvertinus ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu atsakovės atstovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ . PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad ginčo laikotarpiu trÅ«ko sanitarinių įrenginių.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.7 punktas nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui). Pagal Å¡ių taisyklių 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams.

Be to, ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir 2004 m. AprÅ«pinimo normos, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir 2017 m. AprÅ«pinimo normos, galiojančios nuo 2017 m. birželio 8 d.), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245. 2004 m. Aprūpinimo normose numatyta, kad 1 klozetas arba unitazas įrengiamas dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir pisuarų skaičiui, 2017 m. Aprūpinimo normose atitinkamai numatyta, kad 1 klozetas arba pisuaras įrengiamas ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2019 m. balandžio 1 d. rašte Nr. S-7422 nurodė, jog Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 5-ajame būryje įrengti 5 unitazai ir 3 pisuarai, 21-ajame būryje – 3 klozetai, 1-ojo būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai ir 3 pisuarai (b. l. 49, 50, 108).

Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad 5-ajame būryje atliko 42 nuteistieji (b. l. 109). Įvertinus nurodytus duomenis, daro išvada, kad 2015 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas kartu su kitais 5-o būrio 42 nuteistaisiais naudojosi 5 unitazais ir 3 pisuarais, t. y. vienu unitazu ar pisuaru naudojosi daugiau kaip penki nuteistieji; 2016 m. gegužės 26 d. 21-ojo būrio 19 nuteistųjų naudojosi 3 klozetais, t. y. vienu klozetu teko naudotis daugiau kaip šešiems nuteistiesiems. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Patalpų aprūpinimo inventoriumi normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Kadangi minėto įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., nereglamentavo sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, teigti, jog atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d., neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo.

Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr., pvz., 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1448-415/2019). Aukščiau nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2017 m. birželio 8 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 21-ojo bÅ«rio 20 nuteistųjų naudojosi 3 klozetais, t. y. vienu klozetu naudojosi beveik septyni nuteistieji; 2018 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 1-ojo bÅ«rio 42 nuteistaisiais naudojosi 5 unitazais ir 3 pisuarais, t. y. vienu unitazu ar pisuaru naudojosi daugiau kaip penki nuteistieji; 2018 m. balandžio 12 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 21-ojo bÅ«rio 30 nuteistųjų naudojosi 3 klozetais, t. y. iÅ¡ 10 nuteistųjų teko naudotis vienu klozetu; 2018 m. liepos 13 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 21-ojo bÅ«rio 33 nuteistaisiais naudojosi 3 klozetais, t. y. vienu klozetu naudojosi vienuolika nuteistųjų.

Ä®vertinus Antrojo sektoriaus 5-ajame, 21-ajame ir 1-ajame bÅ«riuose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių, sprendžiama, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko aukščiau nurodytose normose nustatytus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo atmetami kaip nepagrįsti. A. P. teigė, jog neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpoje Nr. 9 jam dėl turimo neįgalumo buvo itin sunku pasinaudoti tupiamu tualetu.

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), pataisos namų kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turėjo būti įrengtas klozetas arba unitazas ir praustuvė. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 8 d.), kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti įrengtas klozetas (gali būti tupiamas) ir praustuvė.

Taigi, ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad kamerų tipo patalpose įrengti klozetai galėjo bÅ«ti tupiami. Atsižvelgus į nurodytÄ teisės normos nuostatÄ , daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK Antrojo sektoriaus kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose įrengti tupiami klozetai atitiko nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, tupiamų tualetų nėra pagrindo vertinti kaip visiÅ¡kai netinkamų, įskaitant ir sanitarijos, asmens higienos, žmogaus fiziologijos požiÅ«riais, tačiau tokia jų konstrukcija tam tikrais atvejais gali sukelti nepatogumų.

PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad jam buvo sunku naudotis tupiamu klozetu, nurodė, kad jis yra neįgalus, jautė po stuburo iÅ¡varžos operacijos likusius skausmus, nuo kurių nuolat vartojo vaistus, todėl negalėjo tinkamai naudotis tupiamu klozetu, dėl to jautė skausmÄ ir patyrė kančias. PareiÅ¡kėjas pateikė neįgalumo pažymėjimÄ , kurio duomenimis, A. P. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b. l. 10). Be to, pareiÅ¡kėjas pateikė 2018 m. lapkričio 29 d. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , kurio duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui diagnozuota stuburo osteochondrozė, stuburo iÅ¡varža ir kitos ligos (b. l. 11).

Medicininių pažymėjimų duomenimis, pareiškėjui jau nuo 2015 metų buvo išrašomi vaistai nuo skausmo (b. l. 13-25, 186-187). Įvertinus nurodytus duomenis, patvirtinančius, jog pareiškėjas turėjo sveikatos problemų, jam nuolatos buvo išrašomi vaistai nuo stuburo skausmo, sprendžiama, jog A. P. kalint Pravieniškių PN-AK 9-ojoje kameroje 2016 m. liepos 11 d. – 2016 m. liepos 25 d., 2017 m. vasario 7 d. – 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. vasario 4 d. – 2017 m. kovo 1 d., 2017 m. kovo 6 d.

– 2017 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. rugsėjo 11 d. – 2018 m. liepos 13 d. laikotarpiais dėl patiriamų stuburo skausmų buvo apsunkinta naudojimasis tupiamu klozetu, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje žiemÄ bÅ«davo Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ bei pateiktoje 2019 m. sausio 7 d.

PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 77-32 nurodė, kad Antrajame sektoriuje yra įrengtas centralizuotas Å¡ildymas, užtikrinantis tinkamÄ temperatÅ«rÄ gyvenamosiose patalpose,; esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai (b. l. 50, 62). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų temperatÅ«ros atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2017 m. gruodžio 11 d. ir 2018 m. kovo 15 d. kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ praÅ¡ymais paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių kamerų tipo patalpose įjungiama kondicionavimo sistema ir tokiu bÅ«du Å¡aldomas patalpos oras (b. l. 87-87, 90), į kuriuos PravieniÅ¡kių PN-AK atsakė, jog Antrojo sektoriaus kamerų tipo patalpose kondicionieriai neįrengti, pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose yra įrengta patalpų vėdinimo sistema, užtikrinanti jų vėdinimÄ (b. l. 86, 91).

Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius dėl Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimo, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, t. y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, suraÅ¡ytų ginčo ar artimu jam laikotarpiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas dėl Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų nesilaikymo galimai sukeltų netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos temperatÅ«ros iÅ¡ esmės yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK vilkino iÅ¡raÅ¡ytų receptinių vaistų iÅ¡davimÄ . Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtintame Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitÄ laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraÅ¡e (galiojusiame iki 2017 m. gruodžio 12 d.) buvo nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji gali praÅ¡yti įsigyti iÅ¡ savo asmeninių lėšų vaistus ir medicinines prekes, jei juos rekomenduoja gydantis gydytojas.

Tokiu atveju nuteistasis raÅ¡tu kreipiasi į įstaigos vadovÄ , kuris gali tenkinti praÅ¡ymÄ ir leisti įsigyti praÅ¡omus vaistus ar prekes pagal nuteistojo pageidavimÄ . Laiko, per kurį Å¡is pageidavimas turi bÅ«ti įgyvendintas, aukščiau nurodytas tvarkos apraÅ¡as nenumato. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitÄ laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir 2017 m.

ApraÅ¡as) nustato vaistų ir vaistinių medžiagų (toliau – ir vaistiniai preparatai) įsigijimo, laikymo, iÅ¡davimo vartoti, įtraukimo į apskaitÄ ir nuraÅ¡ymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkÄ . 2017 m. ApraÅ¡as nenumato galimybės esant pageidavimams suimtiesiems ir nuteistiesiems įsigyti vaistų ir medicinos prekių iÅ¡ savo asmeninių lėšų, o visais reikiamais gydymui vaistais, kuriuos skirs juos gydantis gydytojai, suimtieji ir nuteistieji aprÅ«pinami iÅ¡ įstaigai, kurioje jie bus gydomi, lėšų.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad vaistai nuteistiesiems iÅ¡duodami pagal gydytojų paskyrimus bei nurodytomis valandomis, remiantis vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 50). PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 7 d. pažymoje Nr. 77-32 nurodyta, kad vaistus nuteistajam skiria gydantis gydytojas, įraÅ¡ydamas juos į paskyrimo lapÄ , kuriame žymimas paciento apsilankymas, vaistų iÅ¡davimo data; gydytojas iÅ¡raÅ¡o vaistus, kuriuos turi įstaigos vaistinėje; jei pacientas buvo konsultuotas kitoje įstaigoje gydančių specialistų, kurie skiria vaistus, o Å¡ių vaistų nėra Kalėjimo departamento centralizuotame perkamų medikamentų sÄ raÅ¡e, gydantis gydytojas suraÅ¡o tarnybinį praneÅ¡imÄ ir vaistinės darbuotojas vaistus užsako vaistinėse, su kuriomis yra sudaryta sutartis, ir tokiu atveju vaistų gavimas gali užtrukti (b. l. 109).

PareiÅ¡kėjo 2017 m. vasario 27 d. praÅ¡ymo (praneÅ¡imo), adresuoto PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai, duomenimis, dėl negaunamų vaistų 2017 m. vasario 28 d. – 2017 m. kovo 7 d. laikotarpiu A. P. buvo paskelbęs bado akcijÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir gydytojų įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose (b. l. 208). PareiÅ¡kėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. paaiÅ¡kinimo, adresuoto PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriui, duomenimis, A. P. nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo paskelbęs bado akcijÄ dėl 2017 m. liepos 20 d. praÅ¡ymo įsigyti vaistų PravieniÅ¡kių PN-AK nevykdymo.

Be to, pareiÅ¡kėjas, iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. nesulaukęs jam reikalingų vaistų, vėl buvo paskelbęs bado akcijÄ (b. l. 180-181). PareiÅ¡kėjas tame pačiame praÅ¡yme padarė prieraÅ¡Ä , kad jis bado akcijÄ nutraukia, kadangi vaistai buvo iÅ¡duoti, tačiau Å¡iame dokumente nenurodyta, kada vaistai buvo nupirkti ir perduoti pareiÅ¡kėjui. SÄ skaitų faktÅ«rų ir medicininių pažymėjimų duomenimis, PravieniÅ¡kių PN-AK buvo gauti vaistai, kuriuos A. P. buvo leidžiama turėti (b. l. 13-25).

Pareiškėjas skunde tiksliai nenurodė, kada ir dėl kokių vaistų kreipėsi į Pravieniškių PN-AK ir kiek laiko užtruko jo prašomų vaistų gavimas. Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjui ūmių sveikatos problemų, turimų ligų paūmėjimo nebuvo diagnozuota (b. l. 58). Išanalizavus byloje nustatytus duomenis, sprendžiama, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų (medicininių išrašų, gydytojų išrašytų receptų), leidžiančių spręsti apie pareiškėjui paskirtus konkrečius vaistus.

Tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių turėjo vartoti vaistus, į pareiÅ¡kėjo skundus dėl negaunamų vaistų ir jo paskelbtas bado akcijas dėl negaunamų vaistų, daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui galėjo kilti tam tikrų sunkumų gauti jam reikalingus vaistus tuo laikotarpiu, kai teisės normos leido nuteistiesiems įsigyti praÅ¡omus vaistus ar prekes pagal nuteistojo pageidavimÄ , t. y. iki 2017 m. gruodžio 12 d. PareiÅ¡kėjas skunde kalinimo sÄ lygas įvertino kaip nežmoniÅ¡kas ir kankinančias, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautė didžiulį diskomfortÄ , pasitikėjimo savimi sumažėjimÄ , tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 59). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK gali bÅ«ti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su netinkamomis pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygomis (neįgaliam nuteistajam netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, iÅ¡raÅ¡ytų receptinių vaistų iÅ¡davimo vilkinimas), pažeidimų pobÅ«dį, trukmę ir mastÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT savo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2295-442/2018) ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, remiantis teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų, nuostatomis bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis tuo, kas nurodyta, pripažintina, kad buvo pažeista A. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A.

P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista. KitÄ skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė