A-442-2560-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Turboservisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Turboservisas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedA-442-2560-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Turboservisas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A442-2560/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00115-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 9.3.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. P., advokatui Rimantui Jonynui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Turboservisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Turboservisas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) 2011 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. (4.65)-256-133, kuriuo patvirtino patikrinimo aktą bei nurodė pareiškėjui į biudžetą sumokėti 81 516 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 37 208,80 Lt PVM delspinigių ir 24 445 Lt baudą.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2011 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 69-235 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2011 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-133.
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. S-279(7-241/2011) patvirtino VMI sprendimą Nr. 69-235.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-279(7-241/2011), VMI 2011 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 69-235 ir Vilniaus apskrities VMI 2011 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (4.65)-256-133.
Paaiškino, kad UAB „Turboservisas“ 2009 m. spalio mėnesį buvo atliktas laikotarpio nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. PVM ir pelno mokesčio mokestinis tyrimas. Ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir VMI kilo dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimo, dėl fakto įrodymo, kad prekės, kurioms taikytos PVM nulinis tarifas, tikrai buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką. Pareiškėjas patikrinimo metu pateikė visus turimus iš pirkėjų gautus įrodymus apie prekių išvežimą į kitas ES valstybes, tačiau Komisija skundžiamame sprendime nurodo, kad pateikti įrodymai netinkamai įforminti: ne tos vadovų pavardės, neįskaitomi parašai, pažymos surašytos ne ant bendrovių firminių blankų.
Teigė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra nustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas išgabendamas prekes į kitą Europos Sąjungos valstybę, svarbu, kad pagal tokius dokumentus galima būtų nustatyti išgabenimo į kitą Eurospos Sąjungos valstybę faktą. 2007 m. kovo 23 d. prekės buvo pristatytos Latvijos įmonei „Divi Laši“, kuriai atstovavo valdybos narys (direktorius) P. R.. Jis priėmė prekes iš pervežėjo – vairuotojo A. R.. SIA „Divi Laši“ pateikė patvirtinimą, kad gavo prekes pagal 2007 m. kovo 23 d.
PVM sąskaitą faktūrą Nr. TUR 2548 už 103 584 Lt. Tai įrodo, kad prekės pagal PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 2548, skirtos Latvijos įmonei „Divi Laši“, buvo įvežtos į Latvijos Respubliką. Ribotos atsakomybės bendrovei „Amtech“ nuo 2007 m. rugpjūčio 13 d. iki 2008 m. kovo 6 d. iš viso buvo parduota turbokompresorių už 301 636,69 Lt ir buvo išrašytos 4 PVM sąskaitos faktūros. Manė, kad pranešimai, patvirtinti įmonės antspaudu ir „Amtech“ direktoriaus M. M. parašu, yra pakankami įrodymai. UAB „Turboservisas“ 2008 m. spalio 17 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą TUR Nr. 14762 už 16 vnt. turbokompresorių pirkimą už 13 800 EUR (47 648,68 Lt).
Patikrinimo metu buvo pateiktas SIA „Lainex“ raštas, kuriame yra apvalus įmonės antspaudas ir atsakingo asmens parašas, kad prekes gavo ir priėmė SIA „Lainex“. Papildomai pareiškėjas pateikė SIA „Lainex“ pretenziją. Tiek pretenzijoje, tiek ir pirmame sąskaitos egzemplioriuje gavimo grafoje pasirašyta SIA „Lainex“ direktoriaus R. D.. Tvirtinto, papildomas patvirtinimas, gautas 2008 m. iki patikrinimo patvirtina, kad šias prekes SIA „Lainex“ tikrai gavo. PVM sąskaitos faktūros, pirkėjo patvirtinimas apie prekių gavimą, vidinė korespondencija dėl skolų likučių susiderinimo ir pirkėjo pretenzijų dėl prekių kokybės kaip alternatyvūs dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus kaip įrodymai, kad prekės tikrai buvo įvežtos į Latvijos Respubliką.
Manė, kad mokesčių administratorius pateiktus įrodymus vertino tendencingai, kadangi vadovavosi iš Latvijos Respublikos gauta papildoma informacija, jog įvežtos prekės nebuvo nedeklaruotos Latvijoje. Informacija, kad įmonių veikla visiškai nesusijusi su automobiliais ar jų detalėmis, negali daryti įtakos pareiškėjos sąžiningumo vertinimui, nes pareiškėja nekontroliuoja ir negali tikrinti pirkėjų veiklos bei reikalauti iš pirkėjo paaiškinimų, kokiu tikslu pirkėjas perka pageidaujamą prekę.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI atliko PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. kovo 1 d. – 2008 m. spalio 31 d. tiekė prekes (turbokompresorius) Latvijos apmokestinamiesiems asmenims SIA „Lainex“, SIA „Divi Laši“ ir SIA „Amtech“ ir joms taikė 0 proc. PVM tarifą. Tačiau bendrovė neįrodė prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos fakto, todėl negalėjo pasinaudoti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 straipsnyje nurodyta tvarka dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo.
Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, šiuo atveju tenka pareiškėjui. Paaiškino, kad įmonės „Divi Laši“ registracijos adresas – Vaidavas iela 3a, Riga. Pareiškėjo šiai įmonei 2007 m. kovo 23 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas adresas – Dames iela 1-40, Riga, tačiau Latvijos Respublikos įmonių registro pažymos kopijoje nurodytas adresas (Dames iela 1-40, Riga) su SIA „Divi Laši“ niekaip nesusijęs, todėl nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad šiuo adresu įmonė vykdė ekonominę veiklą.
Jokia sutartis su PVM pirkėju nebuvo sudaryta ir krovinių gabenimo važtaraščių nėra. Be to, pareiškėjo pateiktoje 2007 m. kovo 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje prie žymos „Pirkėjas“ nėra uždėto pirkėjo – SIA „Divi Laši“ – antspaudo, nėra pasirašiusiojo vardo ir pavardės, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti parašą padėjusį asmenį bei jo įgaliojimus veikti SIA „Divi Laši“ vardu ir interesais. Pažymėjo, kad su pirkėju SIA „Lainex“ sutartis nebuvo sudaryta, krovinių gabenimo važtaraščių nėra.
SIA „Lainex“ vardu surašytame rašte apie prekių gavimą nurodoma, kad SIA „Lainex“ gavo prekes, tačiau šis raštas negali būti laikomas patvirtinančiu prekių išgabenimą iš Lietuvos Respublikos, o kitų dokumentų, patvirtinančių prekių perdavimą ir išgabenimą Latvijos įmonei, iš kurių būtų galima nustatyti sandorio su SIA „Lainex“ vykdymo aplinkybes, pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė. Teigė, kad raštas, jog SIA „Amtech“ gavo prekes, negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu prekių išgabenimą iš Lietuvos Respublikos.
Pinigų pervedimo į pareiškėjo banko sąskaitą faktas nėra laikomas tinkamu įrodymu, kad sąskaitoje nurodytos prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Latviją. Pažymėjo, kad iš Latvijos mokesčių administratoriaus gautoje informacijoje apie Latvijoje registruotas SIA „Divi Laši“, SIA „Lainex“ ir SIA „Amtech“ nurodyta, kad šių įmonių negalima rasti, jų atstovai kviečiami pas mokesčių administratorių neatvyksta bei kad įmonės 2008 m. buvo išregistruotos iš Latvijos PVM mokėtojų registro.
Teigė, kad pareiškėjas nesiėmė visų protingų veiksmų siekdamas įsitikinti, kad prekės bus išgabentos, t. y. nereikalavo patvirtinti prekes atsiėmusių asmenų įgaliojimų veikti minėtų įmonių vardu, nesidomėjo, kur prekės bus gabenamos, nesiekė, jog būtų užfiksuotas prekių atsiėmimo faktas bei atsiėmusio asmens tapatybė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsakovo argumentus.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar pareiškėjas turėjo teisę taikyti 0 procentų PVM tarifą 2007 m. kovo 1 d. – 2008 m. spalio 31 d. tiektoms prekėms (turbokompresoriams) Latvijos įmonėms „Lainex“, „Divi Laši“ ir „Amtech“. Pažymėjo, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra nustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas, išgabendamas prekes į kitą Europos Sąjungos valstybę, svarbu, kad pagal tokius dokumentus galima būtų nustatyti išgabenimo į kitą Europos Sąjungos valstybę faktą. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką, siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 procentų PVM tarifą, turi būti įvertinamos trys sąlygos:
1) ar prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir ar jas tiekė PVM mokėtojas;
2) ar pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo bei 3) ar prekės buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo šalies teritorijos (ETT 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Teleos ir kt., C-409/04, 42 punktas). Nurodė, kad dėl Latvijos įmonėms SIA „Lainex“, SIA „Divi Laši“ ir SIA „Amtech“ tiektų prekių (turbokompresorių), kurių pardavimui pareiškėjas taikė 0 procentų PVM tarifą, pagrįstai pripažinta, kad nėra įvykdytos visos 0 procentų PVM tarifo taikymui būtinos sąlygos, nes nėra objektyvių duomenų, kad prekės būtų išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Latvijos mokesčių administratorius pateikė informaciją, jog minėtos Latvijos įmonės įsigijimų iš pareiškėjo atitinkamais laikotarpiais nedeklaravo, visos Latvijos įmonės nerastos registracijos adresu arba nepateikė prašomų dokumentų, taip pat kad praėjus neilgam laiko tarpui po tiekimų, nurodytos įmonės išregistruotos iš PVM mokėtojų registro bei šių Latvijos įmonių veikla visiškai nesusijusi su automobiliais ar jų detalėmis. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nesidomėjo Latvijos įmonių veiklos vykdymo realumu ir fizinių asmenų atstovavimo šioms įmonėms teisėtumu.
Pareiškėjas Latvijos įmonių raštus apie prekių gavimą mokesčių administratoriui pateikė per jo mokestinį tyrimą, nors pagal iš Latvijos centrinės ryšių įstaigos gautą informaciją visos šios Latvijos įmonės yra nerandamos, be to, jau buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų. Pabrėžė, kad sutartys su pirkėjais (Latvijos įmonėmis) nebuvo sudarytos, krovinių gabenimo važtaraščių (CMR) byloje taip pat nėra. Dėl pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nurodė, kad jose nėra duomenų apie prekių faktinį išvežimą iš Lietuvos teritorijos ir jų pateikimą kitos valstybės narės PVM mokėtojui, todėl jos nėra tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys prekių išgabenimo iš šalies ir jų patiekimo kitos valstybės narės PVM mokėtojui faktą.
Dėl pareiškėjo pateikto vairuotojo (A. R.) 2011 m. sausio 27 d. paaiškinimo (vairuotojas nurodė, jog Puškino (SIA „Divi Laši“ direktorius) prašymu atvežė apie dvidešimt dėžių prekių iš UAB „Turboservisas“) bei dėl SIA „Lainex“ 2008 m. gruodžio 19 d. pretenzijos, jog iš pareiškėjo nupirkta atitinkama turbina pradėjo rasoti, teismas nurodė, kad tai taip pat nėra dokumentai (tiesioginiai įrodymai), patvirtinantys realų prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos faktą. Akcentavo, jog sandorių sudarymo metu pareiškėjas, žinodamas, kad būtent jam teks pareiga įrodyti prekių išgabenimo iš Lietuvos teritorijos faktą, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, galėjo ir privalėjo surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos teritorijos ir pristatytos dokumentuose nurodytam gavėjui.
Tačiau šiuo atveju pareiškėjo pateikti tikrinimui dokumentai neįrodo, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo papildomai apskaičiuotas 81 516 Lt PVM, 37209 Lt PVM delspinigių ir 24 455 Lt PVM bauda.
III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Be argumentų, pateiktų skunde pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas papildomai pažymi, jog pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimai per sąskaitas iš Latvijos Respublikos teritorijoje esančių bankų netiesiogiai patvirtina prekių išgabenimo iš šalies faktą. Pridėtinės vertės įstatymas neskirsto duomenų į tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, duomenų prioritetai neįtvirtinti. Mano, kad bendrovė neturėtų būti baudžiama ir už tai, jog dalį patvirtinimų apie tai, kad pirkėjas gavo prekes, VMI pateikė vėliau. Pabrėžia, kad SIA „Amtech“ pagal dvi deklaracijas deklaravo įsigijimus iš pareiškėjo, tačiau tai atsakovui neįrodė prekių gavimo fakto. Atsakovui buvo pateikti susirašinėjo su Latvijos įmone bei kiti dokumentai, įrodantys, kad tokios įmonės Latvijoje realiai veikė ir buvo PVM mokėtojai, taip pat kad prekės buvo mažų gabaritų ir pervežamos be CMR važtaraščių, nes tokiam kroviniui jie neprivalomi, tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas šių argumentų tinkamai neįvertino. Pabrėžia, kad nurodant, jog pareiškėjas privalėjo surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų prekių išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nenurodoma, kokių būtent įstatyme numatytų, be CMR važtaraščio, dokumentų dar reikėjo. Atkreipia dėmesį į tai kad šiuo metu surinkti įrodymus apie 2008 m. metų pervežimus yra sudėtinga. Mano, kad pateikti įrodymai – PVM sąskaitos faktūros, pirkėjo patvirtinimas apie prekių gavimą, vidinė korespondencija dėl skolų likučių suderinimo ir pirkėjo pretenzijų dėl priekių kokybės, kaip alternatyvūs dokumentai, nurodyti ir teisės aktų komentaruose, atitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimus įrodymams, kad nurodytos prekės tikrai buvo išvežtos i Latvijos respubliką nurodytoms įmonėms, kurias jos gavo.
Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar pareiškėjas turėjo teisę taikyti 0 procentų PVM tarifą 2007 m. kovo 1 d. – 2008 m. spalio 31 d. tiektoms prekėms (turbokompresoriams) Latvijos įmonėms SIA „Lainex“, SIA „Divi Laši“ ir SIA „Amtech“.
Mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti papildomas PVM ir su juo susijusias sumas, grindžiamas tuo, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų apie tai, jog minėtoms įmonėms parduotos prekės buvo realiai išvežtos iš Lietuvos Respublikos, todėl taikyti 0 procentų PVM tarifą prekėms, tiektoms Latvijos įmonėms SIA „Lainex“, SIA „Divi Laši“ ir SIA „Amtech“ nėra pagrindo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su vietos mokesčių administratoriaus sprendimu dėl papildomų mokesčių ir su jais susijusių sumų paskaičiavimo, taip pat su mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusių institucijų sprendimais, pirmosios instancijos teismui pateikė savo argumentus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo bei dėl ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo.
Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis).
Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus - teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstyti argumentai yra identiški argumentams, nurodytiems skundžiamame Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. S-279(7-241/2011). Taigi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (skundo pagrindo), o iš esmės perrašė minėto Mokestinių ginčų komisijos sprendimo motyvus dėl įrodymų vertinimo ir byloje taikytinų teisės normų taikymo bei aiškinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamo ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tokį sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu remdamasis vien tik argumentais, išdėstytais pačiame skundžiamame ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendime, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 - 229/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Turboservisas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Dainius Raižys
Dalia Višinskienė