87ace8ef-df56-4e7a-9d7d-d3973c9efce1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                               Administracinė byla Nr. I-1047-189/2018                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04012-2017-0                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 5 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

V. (J. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti atlyginti 5 600 Eur neturtinę žalÄ už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K (I t., b. l. 1–6).             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kina, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. gegužės 22 d.

Nurodo, kad buvo kalinamas Lukiškių TI-K patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas pagal teisės aktų reikalavimus vienam asmeniui plotas, todėl pažeidė jo, kaip kalinčio asmens, teisę. Kamerose įrengtas tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo kameros, todėl negalėjo tinkamai juo naudotis, kadangi galėjo matyti kiti asmenys, t. y. nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu. Be to, kalinimo laikotarpiu nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), todėl teko būti higieniškai netvarkingam.

PareiÅ¡kėjo teigimu, higienos priemonės turėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos kiekvienÄ mėnesį, tačiau jos buvo iÅ¡duotos tik 2 kartus. Dėl Å¡ių priežasčių, pareiÅ¡kėjo teigimu, tokios kalinimo sÄ lygos prilygo kankinimui, kentėjo psichologiÅ¡kai, todėl patyrė neturtinę žalÄ (b. l. 1).             Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 20–25).             Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.             Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybę naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.             Dėl sanitarinio mazgo įrengimo nurodo, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas 1,5 metro aukÅ¡to sienele ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus, nes higienos normos sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusios kameros ploto reikalavimų nenustato.

             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, todėl pagrindo priteisti jo praÅ¡omÄ Å¾alÄ nėra. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo, nepagrindžia praÅ¡omos priteisti žalos dydį, todėl reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ laiko nepagrįstu.                          Teismas k o n s t a t u o j a:

             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K.              PareiÅ¡kėjas skunde teismui teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. gegužės 22 d. (b. l. 1).             Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad jis LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. imtinai (b. l. 20–21, 26).             Reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , padarytÄ fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, peržengia vieÅ¡osios teisės ribas, todėl, sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®), bet ir privatinės teisės normomis.             Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., LVAT sprendimus administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).             Dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio ploto užtikrinimo             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų.

             Ginčo laikotarpiui nuo 2016 m. lapkričio 15 d. d. iki 2017 m. balandžio 25 d. taikytini Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015), tačiau kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3 p. reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.             Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kada erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taip pat EŽTT nustatė, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimÄ Olszewskiego prieÅ¡ LenkijÄ ). EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ ) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).             Byloje nėra ginčo dėl atsiliepime ir prie jo prieduose teismui pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo kalinimÄ nurodytais laikotarpiais (b. l. 20–21, 26).

Pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. pareiÅ¡kėjas 6 dienas (nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 384) buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m (atskaičiavus sanitarinio mazgo plotÄ â€“ 0,56 kv. m), t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto.              Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. balandžio 25 d.

LukiÅ¡kių TI-K 6 dienas neužtikrino (pagal nacionalinę teisę) pareiÅ¡kėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto.              Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo perkelti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui. Nagrinėjamu atveju apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. (iÅ¡skyrus dienas, kuriomis Ä®sakymo nuostatos nebuvo pažeistos) kalint LukiÅ¡kių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai vertintini kaip pagrįsti.             Dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu              PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodė, kad tualetas įrengtas prie durų, nėra uždaras, todėl jį bÅ«nant sanitariniame mazge, bet kada galėjo pamatyti budėtojas. PareiÅ¡kėjo teigimu, naudodamasis tualetu jausdavo diskomfortÄ , pažeminimÄ ir nepatogumų.             Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.              Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, tačiau teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo nuomone, tualetas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis), juo besinaudodamas, nebÅ«tų matomas kitų asmenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamų potyrių.             EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ ar akutę (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).             Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

             Vadinasi, pareiÅ¡kėjo keliamas privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas, LukiÅ¡kių TI-K nepateikus duomenų, leidžiančių paneigti konstatuotinÄ pažeidimÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. pripažintinas pagrįstu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. pažeidė jo subjektinę teisę privatumo aspektu, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taigi Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai vertintini kaip pagrįsti.              Dėl higienos priemonių              PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kalinimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K jam kaip suimtajam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės kiekvienÄ mėnesį (dantų Å¡epetėlis, dantų pasta ir skutimosi peiliukai).             Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas iki 2017 m. sausio 1 d. nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nurodyta ir aprūpinimo higienos priemonėmis tvarka (toliau – Tvarkos aprašas). Šio įsakymo 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Pagal Å¡ias normas suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo statusas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo suimtasis. LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡ime Nr. 24-8396 patvirtino, kad LukiÅ¡kių TI-K skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.) ir dantų Å¡epetukas buvo iÅ¡duodami tik suimtiesiems (b. l. 76–77). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti, LukiÅ¡kių TI-K teigimu dėl minėtų higienos priemonių iÅ¡davimo suimtiesiems, tarp jų ir pareiÅ¡kėjui, juolab, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl neiÅ¡duotų higienos priemonių nesikreipė (b. l.78), todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d. jam kiekvienÄ mėnesį buvo neiÅ¡duotas dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Taigi teisės aktų reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti.             Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Tvarkos aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Vadinasi, nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės gali būti išduodamos tik esant suimtojo (nuteistojo) rašytiniam prašymui. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 13 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl higienos priemonių išdavimo (b. l.

75) ir 2017 m. kovo 15 d. pareiškėjui buvo išduota: skalbimo milteliai (400 gr.) tualetinio popierius (3 vnt.), 1 datų šepetėlis, dantų pasta (75 ml.), skutimosi peiliukai (4 vnt.) (b. l. 74). Vadinasi, Lukiškių TI-K nepažeidė teisės aktų reikalavimų dėl higienos priemonių išdavimo. Be to, pareiškėjas abstrakčiai teigia, kad jam nebuvo išduotos higienos priemonės, tačiau nedetalizuoja nei kokiomis dienomis tai buvo padaryta, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl savo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo atmestini kaip nepagrįsti.             Dėl neturtinės žalos atlyginimo             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visas, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.             Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Nors pareiÅ¡kėjas konkrečiai ir aiÅ¡kiai neįvardijo, kaip pasireiÅ¡kė neturtinė žala, nekonkretizavo praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, tačiau, įvertinus tai, kad jo kalinimo laikotarpiu nustatytas privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, ir kalinimo minimalaus ploto, tenkančio kameroje vienam asmeniui, 114 d. (pagal nacionalinę teisę yra 26 dienos, pagal Konvencijos 3 straipsnį – 88 d.) pažeidimai, darytina iÅ¡vada, kad tai galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, todėl sudaro pagrindÄ pripažinti, kad buvo padaryta žala.

             PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteisti atlyginti 5 600 Eur neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. balandžio 25 d., tačiau pareiÅ¡kėjo nurodyta suma yra per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui privatumas tualete ir plotas, tenkantis vienam asmeniui kameroje, bÅ«tų neužtikrintas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , be to, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais.

Vertinant žalos dydį atsižvelgiama taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 400 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu bei kalinimo plotas, tenkantis vienam asmeniui kameroje, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. V. (J. V.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti J. V. (J. V.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo, 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                             Bronius JanuÅ¡ka