2022-10-12 Nr. AB-24695-3-62-3-03251-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-406-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03251-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. buvo laikomas Alytaus PN 18-ame lokaliniame sektoriuje, kur gyvenamosiose patalpose buvo vykdomi remonto darbai, neiškeliant nuteistųjų į kitas gyvenamąsias patalpas. Teigė, jog dėl remonto darbų nebuvo iš anksto įspėjama, o remontuojant gyvenamąją patalpą, kurioje jis gyveno, jis buvo iškeltas trims savaitėms į buitinę patalpą, skirtą laisvalaikiui, kurioje trūko ploto, nebuvo ventiliacijos, apšvietimas buvo prastas. Remonto metu visada buvo didelis triukšmas, dulkės, kalkių bei dažų kvapas, šiukšlės. Dėl to jam skaudėjo galvą, pykino, o išeiti į lauką galėjo tik ribotai, tam skirtu laiku. Dėl įstaigos administracijos neveikimo ir neapgalvotų sprendimų jis turėjo kelis mėnesius kankintis ir gyventi netinkamomis antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė sveikatos sutrikimus, papildomas kančias, dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio 18-ame būryje buvo vykdomi gyvenamųjų kambarių remontai. Kambariai buvo remontuojami po vieną ir juose nuteistųjų nebuvo, kadangi jie buvo nuolat perkeliami į naujai suremontuotas gyvenamąsias patalpas tame pačiame 18-ajame būryje. Nuteistieji buvo grąžinami į savo miegamąjį tik pilnai baigus remontą. Nei vienas nuteistasis remontuojant jo gyvenamąją patalpą nebuvo apgyvendintas 18-to būrio laisvalaikio kambaryje ir pareiškėjas dėl remonto darbų keliamo triukšmo, dulkių, dažų kvapų ar kilusių sveikatos negalavimų į būrio specialistą nesikreipė nei žodžiu, nei raštu. Paaiškino, kad remonto darbai buvo atliekami tik darbo dienomis ir darbo valandomis, remontuojamo kambario duris ir langus saugiai izoliuojant, kad nepatektų dulkės į koridorių ar kitus gyvenamuosius kambarius, griovimo darbai nebuvo vykdomi, o pjovimo ar gręžimo darbai buvo atliekami retai. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) ir užtikrina, kad gyvenamose patalpose ventiliacija, apšvietimas, temperatūra būtų tinkami. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sąlygas ir iš į bylą pateikto Alytaus PN 2021 m. vasario 19 d. pranešimo „Dėl remonto darbų 18 būryje“ Nr. 4.20/817 nustatė, kad pareiškėjas iš 18 būrio (8 lokalinis sektorius) 10 gyvenamosios patalpos, kuri buvo remontuojama nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d., šiuo laikotarpiu buvo perkeltas į naujai suremontuotą ir neapgyvendintą kitų nuteistųjų miegamąjį Nr. 2, kuriame yra įrengtos 9 lovos, patalpos plotas 34,13 kv. m. Minėtame pranešime pažymėta ir tai, kad 2020 m. gruodžio 7 d. į naujai suremontuotą šešiavietį miegamąjį Nr. 10 buvo gražinti 6 nuteistieji ir tuo pačiu pareiškėjas.

7. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktu, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d. buvo kalinamas 18 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2. Šios gyvenamosios patalpos plotas yra 34,13 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos. Teismas nustatęs, kad vienam asmeniui teko 3,79 kv. m ploto, sprendė, kad gyvenamojo ploto norma gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 pareiškėjui buvo užtikrinta.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad pradėjus remontuoti jo gyvenamąją patalpą, jį iškėlė į buitinę patalpą, skirtą laisvalaikio praleidimui.

9. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepimo ir 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 18 d. pranešimų „Dėl remonto darbų 18 būryje“ nustatė, kad patalpos buvo remontuojamos tik dienos metu ir tik darbo valandomis, remontuojamų kambarių durys ir langai buvo saugiai izoliuojami, kad nepatektų dulkės į koridorių ar kitas gyvenamąsias ar pagalbines patalpas, griovimo darbai nebuvo vykdomi, pjovimo ar gręžimo darbai atliekami buvo retai. Teismas vertino, kad tam tikri nepatogumai ir triukšmas remonto metu, tam skirtu paros laiku, yra neišvengiamas reiškinys tiek laisvėje esantiems asmenims, tiek esantiems asmenims kitose įstaigose ar institucijose, todėl patalpose, kuriose tuo metu negyveno pareiškėjas, daromas remontas negalėjo turėti įtakos kalinimo sąlygoms. Be to, pareiškėjas kalinimo įstaigos administracijai dėl šių nepatogumų jokių pretenzijų nereiškė.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginį, kad apie remonto darbus jo iš anksto niekas nei žodžiu, nei raštu neinformavo, pažymėjo, kad Alytaus PN 2021 m. vasario 19 d. pranešimas „Dėl remonto darbų 18 būryje“ patvirtina, jog pareiškėjas remonto laikotarpiu iš 18 būrio 10 gyvenamosios patalpos buvo perkeltas į miegamąjį Nr. 2, todėl jis turėjo žinoti ir suprasti, kad yra perkeliamas į kitą patalpą dėl vykdomų remonto darbų. Pareiškėjas pats skunde nurodė, kad remonto darbai 18-ame būryje vyko jau nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio.

11. Teismas, spręsdamas dėl skundo argumentų, kad pareiškėjo gyvenamosios patalpos remonto metu jis gyveno patalpoje, kurioje nebuvo įrengtos ventiliacijos, o apšvietimas buvo blogas, pagrįstumo, nustatė, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliai per langus. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip išvengdamas patalpoje drėgmės ar dažų kvapo. Vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovo atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti patalpų patikrinimą. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje netinkamas vėdinimas, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiškė (ar galėjo pasireikšti) dėl minimos neatitikties patiriama neturtinė žala, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl ventiliacijos pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytą neturtinę žalą.

12. Teismas nurodė, kad nors atsakovo atstovas neatsikirto į pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo patalpos, kurioje laikinai jo gyvenamosios patalpos remonto metu buvo apgyvendintas pareiškėjas, apšvietimo, tačiau pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl šių nepatogumų. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

13. Teismas dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021 m. vasario 17 d. pažymoje nėra duomenų, kad dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į medicinos darbuotojus. Teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Akcentavo, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Nėra duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Todėl nesant atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas pripažįsta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus PN vyko 18-to lokalinio sektoriaus remontas. Šiuo laikotarpiu jis buvo laikomas nežmogiškomis, orumą žeminančiomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Remonto atlikimo metu buvo patalpintas į buitinę, laisvalaikio praleidimo patalpą, kur praleido apie vieną mėnesį. Remonto metu buvo atliekami pjaustymo ir griežimo darbai. Tuo pačiu metu buvo remontuojamos miegamojo ir buitinės patalpos, o tai sukeldavo didelį triukšmą, dulkes, smarvę. Į bylą pateiktas aktas nėra reikšmingas, nes patikrinimas, kuriuo rezultatai užfiksuoti akte, buvo atliekamas ginčui neaktualiu laiku. Plataus masto remonto atlikimas, be kita ko, paskelbus šalyje karantiną, patalpose, kur gyvena apie penkiasdešimt žmonių, jų neiškeliant, savaime yra pažeidimas. Nors atsakovas neigia skunde nurodytas aplinkybes, tačiau įrodymų savo pozicijai, kuri neatitinka tikrovės, pagrįsti nepateikia. Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patyrė sveikatos sutrikimus (kosulys, galvos skausmas, pykinimas, silpnumas), nepatogumus, depresiją, pažeminimą. Akcentuoja, kad dėl remonto darbų buvo apribotas apsilankymas pas gydytoją. Kreipėsi į atsakovo administracijos atstovą dėl atliekamų remonto darbų. Teismas nepasinaudojo galimybe išreikalauti iš atsakovo atstovo 18-to būrio vaizdo kamerų fiksuotą vaizdinę medžiagą, kiuri patvirtintų skundo argumentų pagrįstumą.

16. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą teismo buvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, t. y. jį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, todėl, nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

20. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jo skundą tenkinti. Teigia, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes visapusiškai neištyrė ir netinkamai vertino su remonto darbų atlikimu susijusias aplinkybes.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

23. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

24. Iš nustatytų faktinių duomenų matyti, kad pareiškėjo teisė į minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimą, ginčo laikotarpiu (gyvenamųjų patalpų remonto metu) nebuvo pažeista. Kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas ir nustatė pirmosios instancijos teismas vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui teko 3,79 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, nes minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus dėl jo perkėlimo gyventi į patalpą skirtą laisvalaikio praleidimui, dėl remonto metu buvusio didelio triukšmo, dulkių, kalkių ir dažų kvapo, dėl blogos ventiliacijos ir apšvietimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Alytaus pataisos namai atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėtų veiksmų), darytina išvada, kad valstybei nekilo civilinė atsakomybė ir, atitinkamai, pareiga atlyginti pareiškėjo tariamai patirtą neturtinę žalą.

27. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė