Legislator Case Law & Legislation
87a99354-c7a2-4676-9fd0-e018f722904c AI generated

87a99354-c7a2-4676-9fd0-e018f722904c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 87a99354-c7a2-4676-9fd0-e018f722904c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-2072-716/2016Proceso Nr. 1-02-2-00191-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 3 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai JanulevičiÅ«tei, Jolantai Pranaitienei, dalyvaujant prokurorams JÅ«ratei Karčinskienei, RÅ«tai Navasaitienei, Editai KadÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ bylÄ , kurioje A.

Legislator headnote

AI generated

87a99354-c7a2-4676-9fd0-e018f722904c · Vilniaus miesto apylinkės teismas: diagnozuotas nosies ir lÅ«pų sumuÅ¡imas (b. l. 23).IÅ¡ A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad V. J. apžiÅ«rėjimo metu nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: apatinės lÅ«pos sumuÅ¡imas, lydimas pereinamosios dalies nubrozdinimo bei pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos gretimoje lÅ«pos gleivinėje, apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės pirmojo ir kairės pusės antrojo dantų virÅ¡utinių kraÅ¡tų medžiagos nedideli nuskėlimai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-2072-716/2016Proceso Nr. 1-02-2-00191-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 3 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai JanulevičiÅ«tei, Jolantai Pranaitienei, dalyvaujant prokurorams JÅ«ratei Karčinskienei, RÅ«tai Navasaitienei, Editai KadÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ bylÄ , kurioje A.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, iÅ¡situokęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. n u s t a t ė : A. B. 2016-02-25 apie 20:45 val., požeminėje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia, įžūliu elgesiu, kumščiu ne mažiau kaip 2 kartus sudavė V. J. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. J. sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas apatinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ , lydimÄ pereinamosios dalies nubrozdinimo bei pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos gretimoje lÅ«pos gleivinėje, Å¡iais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .

A. B. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad Atvažiavo į savo parkavimo vietÄ , pastatė automobilį. IÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio iÅ¡girdo, kaip kaimynas, kuris priparkavo automobilį greta, keikdamasis jo atžvilgiu ėjo link jo galinės automobilio dalies. Vienu momentu jis nusisuko sugrįždamas atgal į automobilį. Po to jis iÅ¡ bagažinės pasiėmė rankinę ir išėjo namo. Bagažinė ir automobilis atsidaro distanciniu pulteliu. Jis kaimynui atsakė „eiti velniop“, į šį nekreipė dėmesio.

Jie anksčiau artimai bendravo. Jis žino puikiai, kad kaimynas yra ginkluotas, visada turi ginklÄ su savimi. Jo parkavimo vieta yra Nr. 24, o V. J. Nr.

23. Jis matė iÅ¡lipant V. J. iÅ¡ džipo su keiksmažodžiais. Eidamas link bagažinės pasakė Å¡iam kažkÄ , lyg tai „eik velniop“ ar panaÅ¡iai. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, V. J. ėjo link jo, bet vienu momentu apsisuko ir sugrįžo atgal. Jis kai išėjo, V. J. paliko lipantį pas save į automobilį. Bendravimas galėjo trukti 3-5 sekundes. Jie nebuvo susigretinę vienas Å¡alia kito. Jis negali pasakyti, ar kas buvo V. J. automobilyje. V. J. provokuoja žmones ir uždirba pinigus.

Nukentėjusysis V. J. teisme parodė, kad požeminėje aikÅ¡telėje jį užpuolė kaimynas, sudavė smÅ«gius į veidÄ . PrieÅ¡ pusę metų jam prireikė teisinės pagalbos. Arvydas pasakė, kad turi teisinę kontorÄ , galės padėti. Pasirašė sutartį. Kai byla buvo baigta, Å¡is pradėjo reikalauti neaiÅ¡kių pinigų. Dėl jų padavė jį į teismÄ . Teismas atmetė A. B. praÅ¡ymÄ . Dėl to matyt Å¡is supyko. Nuo to laiko, A. B. pradėjo automobilį statyti taip, kad vos lieka vietos įvažiuoti.

Atvažiavus tÄ dienÄ automobilis stovėjo taip, kad buvo neįmanoma pasistatyti maÅ¡inos. Jis atidarė duris, papraÅ¡iau A. B. patraukti automobilį. Å is kažkÄ Å¡nekėjo. Tada priėjęs pasakė patraukti automobilį, dėl ko gavo smÅ«gius į veidÄ . A. B. sudavė ir iÅ¡ karto užėjo už bagažinės. Sudavė 3-5 smÅ«gius į veidÄ kumščiu. Tris smÅ«gius tikrai pataikė. Jis palydėjo Å¡eimÄ , iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , policijÄ . Atvažiavusi greitoji pavalė nosį, nes kraujas bėgo, Nuvažiavus į ligoninę konstatavo, kad yra nubrozdinimai.

Po to jis kreipėsi į įstaigÄ , kad nustatytų sužalojimus. ViskÄ atidavė policijai. TÄ kartÄ Å¾mona vairavo automobilį. Kai buvo konfliktas, automobilis nebuvo įvažiavęs į stovėjimo vietÄ . Jis iÅ¡lipo praÅ¡ydamas patraukti automobilį. SmÅ«giai buvo suduoti abiem rankomis, kumščiais į veidÄ . Trys smÅ«giai buvo suduoti iÅ¡ karto. Konfliktas truko 15-30 sekundžių. Jis iÅ¡ karto paėmė telefonÄ ir skambino dar bÅ«damas lauke prie maÅ¡inos. Jo telefonas sujungtas ryÅ¡iu su maÅ¡ina.

Užėjęs į maÅ¡inÄ pradėjo kalbėti. Atsisėdo į priekį, į keleivio sėdynę. Policijai jis nurodė, kas sužalojo, kur gyvena. IeÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Liudytojas L. J. teisme parodė, kad buvo iÅ¡kvietimas, jog įvyko konfliktas. Juos pasitiko sumuÅ¡tas žmogus ir paaiÅ¡kino, kad įvyko konfliktas dėl stovėjimo vietos, kad asmuo nesugebėjo teisingai automobilį pasistatyti. Konfliktas peraugo į muÅ¡tynes. Vietoje buvo nukentėjusysis. Buvo iÅ¡kviesta greitoji, kuri lyg tai šį iÅ¡vežė.

Kadangi žmogus buvo pažįstamas, vietoje Å¡io nebuvo, konkretaus adreso, kur skriaudikas gyvena, nukentėjusysis nenurodė - asmuo buvo nukreiptas į policijos komisariatÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Liudytoja J. J. teisme parodė, kad vakare atvažiavo namo. MaÅ¡ina didelė, buvo sunku prisiparkuoti. Vyras nuėjo papraÅ¡yti, kad perstatytų maÅ¡ina, jog ji galėtų prisiparkuoti. Ji matė, kaip vyrui sudavė. Vyrui matė bėgabtį kraujÄ . Ji nuėjo namo. Ji sėdėjo prie vairo ir atsisukusi į vaikÄ , sėdintį gale, matė, kaip buvo suduota vyrui kumščiu į veidÄ .

Vyras grįžo, ir ji matė kraujuotÄ veidÄ . IÅ¡ V. J. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2016-02-25 apie 20.45 val. jis atvažiavo į garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), pastatė maÅ¡inÄ , tuo metu parkavo savo maÅ¡inÄ Å¡alia A. B., kai jis su žmona iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, žmona negalėjo iÅ¡lipti iÅ¡ vairuotojo pusės, jis paprašė patraukti maÅ¡inÄ , į jo praÅ¡ymÄ be žodžių priėjo prie jo ir pradėjo smÅ«giuoti kumščiais į galvÄ , viskÄ matė ir gali paliudyti jo žmona (b.l. 8).IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016-02-25 patruliuojant gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) pažįstamas vyras trenkė į veidÄ .

Atvykus minėtu adresu kreipėsi V. J., kuris paaiÅ¡kino, kad apie 20.45 val. jis su žmona atvažiavo į požeminį garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), kur tarp jo ir iÅ¡ matymo pažįstamo vyriÅ¡kio įvyko konfliktas, konflikto metu asmuo trenkė V. J. į veidÄ ir pasiÅ¡alino. Tarp asmenų seni nesutarimai, pas pranešėjÄ sumuÅ¡ta nosis ir lÅ«pos (b. l. 9-10). IÅ¡ Policijos įvykio registro ataskaitos matyti 2016-02-25 20.34 val. gautas praneÅ¡imas, kad pareiÅ¡kėjui prieÅ¡ penkias minutes kaimynas trenkė į veidÄ , sužalojo nosį, kaimynas pasiÅ¡alino, nurodys (b. l. 16).IÅ¡ paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo matyti, kad 2016-02-25 22 val. apžiÅ«rėjus V.

J. diagnozuotas nosies ir lūpų sumušimas (b. l. 23).Iš A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. J. apžiūrėjimo metu nustatyti šie kūno sužalojimai: apatinės lūpos sumušimas, lydimas pereinamosios dalies nubrozdinimo bei paviršinės muštinės žaizdos gretimoje lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo ir kairės pusės antrojo dantų viršutinių kraštų medžiagos nedideli nuskėlimai.

Aprašyti kūno sužalojimai V. J. galėjo būti padaryti suduodant nemažiau kaip 2 smūgius į apatinio žandikaulio ir apatinės lūpos sritį, galimai nukentėjusiojo nurodomu laiku, tai yra 2016-02-25. V. J. dėl šio kūno sužalojimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 24-26). Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2016-02-25 informacinėje sistemoje užregistruoti skambučiai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota kaip V.

J. kviečia policijÄ ir informuoja, kad (duomenys neskelbtini) jį sumušė kaimynas (b. l. 44-46).IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. J. pateikė 13 vnt. nuotraukų, garso ir vaizdo įraÅ¡Ä (b. l. 47).IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti apžiÅ«rėtas vaizdo ir garso įraÅ¡as su nuotraukomis. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-02-26 važiuoja prieÅ¡ais, abu automobiliai įvažiuoja į požeminę automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, sustojus automobiliams V.

J. iÅ¡lipa ir nueina; netrukus iÅ¡ garso įraÅ¡o girdėti pokalbis tarp V. J. ir J. J. apie tai, kad V. J. tuo po iÅ¡lipimo iÅ¡ automobilio buvo suduoti smÅ«giai į veidÄ , smÅ«gius sudavė pažįstamas asmuo, su kuriuo V. J. nutraukė bendravimÄ , V. J. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio salone jokio pokalbio, vaiko verksmo nesigirdi, pokalbio metu V. J. nurodo, kad jis iÅ¡provokavo konfliktÄ . Nuotraukose matyti užfiksuoti sužalojimai (b. l. 48-64). IÅ¡ akistatos protokolų matyti, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo V.

J. ir įtariamojo A. B. kiekvienas jų tvirtino tyrimo metu duotus parodymus ir prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko (b. l. 72-73). Akistatos metu tarp liudytojos J. J. ir įtariamojo A. B. kiekvienas jų tvirtino savo duotus parodymus (b. l. 74-76).Ä®vertinęs iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad 2016-02-25 apie 20.45 val, požeminėje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje įvyko konfliktas, kurio metu A.

B. pavartodamas fizinį smurtÄ , t. y. suduodamas ne mažiau 2 smÅ«gių V. J., taip šį sumušė sukeldamas fizinį skausmÄ bei padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . A. B. neigė vartojęs fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau tokiÄ teismo tiesÄ patvirtina nukentėjusiojo V. J. ir liudytojos J. J. parodymai, kuriuos atitinka liudytojo L. J. parodymai, minėti traumÄ patyrusio paciento apžiÅ«ros lapas ir medicinos specialisto iÅ¡vada, nukentėjusiojo pateiktas garso ir vaizdo įraÅ¡as.

Nepaisant kilusių rimtų abejonių dėl nukentėjusiojo V. J. ir liudytojos J. J. parodymų patikimumo, teismas tiesos nustatymo procese vadovavosi logiÅ¡kai susijusių ir vienas kitÄ atitinkančių duomenų visuma, kurios turinį įvertino kaip pakankamÄ Ä¯vykio aplinkybėms atskleisti. Nukentėjusysis V. J. tiek tyrimo metu, tiek teisme vienodai aiÅ¡kino, kad A. B. jam sudavė smÅ«gius ranka. TÄ patį nurodė ir tiesioginė įvykio liudininkė J. J., kuri tiksliau įvardijo ne daugiau kaip 2 suduotų smÅ«gių skaičių.

Tokį smÅ«gių skaičių nurodė ir medicinos specialistas savo iÅ¡vadoje apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (b. l. 24-26). Sužalojimus nukentėjusiojo nosies ir lÅ«pų srityje patvirtino V. J. tuoj po įvykio tÄ pačiÄ dienÄ apžiÅ«rėję medikai (b. l. 23). Galų gale, iÅ¡ objektyviausio įrodymo, o bÅ«tent pateikto vaizdo ir garso įraÅ¡o (b. l. 48-51), teismas nustatė, kad liudytoja J. J. teirausi nukentėjusiojo, kodėl Å¡iam buvo suduota, ar labai skauda. Visi minėti įrodymai nuosekliai tarpusavio turiniu liudija vienodas įvykio aplinkybes, kuriomis netikėti teismas neturi pagrindo.

Tokie duomenys atitinka tarpusavyje ir leidžia teismui pripažinti, kad nukentėjusiajam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio buvo suduoti smÅ«giai į veidÄ , dėl ko Å¡is patyrė sužalojimus. Teismas dėl įrodymų nepakankamumo Å¡alina kaltininkui inkriminuotas aplinkybes, jog dėl suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam buvo padaryti apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės pirmojo ir kairės pusės antrojo dantų virÅ¡utinių kraÅ¡tų medžiagos nedidelius nuskėlimai. Tokie duomenys užfiksuoti tik medicinos specialisto iÅ¡vadoje, kuri pateikta apžiÅ«rėjus nukentėjusįjį Å¡io praÅ¡ymu po dviejų dienų.

Tokių sužalojimų nenurodė ir nekonstatavo medikai, kurie V. J. apžiÅ«rėjo įvykio dienÄ , Å¡ių sužalojimų nenurodė ir neakcentavo ir teisme apklaustas pats nukentėjusysis. Atiduodant bylÄ teismui A. B. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., kur numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar ap­lin­kai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å i veika pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ir ap­linkai demonstravimas vieÅ¡oje vietoje, kurio padariniai – realus visuomenės rimties sutrikdymas. Nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiÅ¡­kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu el­ge­siu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2011). Tai­kant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nus­ta­ty­ti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje.

Å io nusikaltimo su­dė­tis yra materiali, todėl kiek­vienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar ap­lin­kai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-242/­2011). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus kon­flikto ribas ir yra pavojinga ne tik kon­krečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties su­trikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo pa­nau­dotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmo­nių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veik­la, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sus­tab­dytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kalti­nin­ko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsi­Å¾vel­gia­ma ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiks­mai (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-563/­2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pa­da­romas tiesiogine tyčia. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaroma tik tyčia, kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas sÄ moningai siekia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ arba veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismas nenustatė, kad dėl A. B. neteisėtų veiksmų kilo baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Nors nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam A. B. padarė automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, t. y. vieÅ¡oje vietoje, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų kad kon­flik­to aplinkoje buvo kitų paÅ¡alinių žmonių. Konfliktas vyko trumpai, kelias sekundes, nėra duomenų, kad A.

B. veiksmai bÅ«tų sukėlę neigiamÄ kieno nors re­ak­ci­jÄ . IÅ¡ pateikto vaizdo ir garso įraÅ¡o nustatyta, kad automobilyje buvusių tiek liudytojos J. J., tiek Å¡ios dukros elgesys ir reakcija nepasikeitė, abi jos nuėjo namo. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ to paties vaizdo ir garso įraÅ¡o matyti, kad konfliktinė situacija iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis, kuris iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio užsipuolė A. B.. Ä® šį faktÄ teismas atsižvelgia nustatydamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl A. B. prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto buvo su­keltas iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, kad kas iÅ¡ aplinkinių bÅ«tų pažeminti ar Å¡okiruoti. Teismas spren­džia, kad byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta, jog savo veiksmais A. B. turėjo tikslÄ demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ar trikdyti visuomenės rim­tį, todėl Å¡ie požymiai taip pat Å¡alinami iÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ytų aplinkybių. Teismo įsitikinimu ir vertinimu, A.

B. veiksmai vien dėl jų padarymo vieÅ¡oje vietoje nesudaro vieÅ¡os tvarkos pažeidimo turinio. Galutinis veikos baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso ir nuo padarytos veikos motyvų. Å iuo atveju byloje surinkti įrodymai, o bÅ«tent tiek kaltininko, tiek nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog konfliktas tarp A. B. ir V. J. kilo dėl asmeninių paskatų, praeities nesutarimų, nukentėjusiajam emocingai ir nepadoriai iÅ¡reiÅ¡­kus nepasitenkinimÄ dėl A. B. automobilio parkavimo bÅ«do. Dėl Å¡ios priežasties teismas pripažįsta, kad A.

B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri atitinka ne baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., bet baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. požymius.Taikytis A. B. su nukentėjusiuoju atsisakė (BPK 416 str.), praneÅ¡us apie galimybę keisti veikos kvalifikacijÄ nukentėjusysis V. J. nurodė, kad pretenzijų ir kaltinimo kaltininkui neatsisako. A. B. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.l. 87), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 86), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 88).

Remiantis Å¡iais duomenimis teismas pripažįsta, kad A. B. yra pakaltinamas ir bÅ«damas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.A. B. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, kÄ patvirtina nukentėjusiojo žodžiai tiek iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio, tiek grįžus į jį. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas įvertina baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, A.

B. kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumÄ . A. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimÄ , jis neteistas (b. l. 84), nebaustas administracine tvarka (b. l. 83), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 119, 120), iÅ¡situokęs, dirbantis. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį teismas A. B. skiria laisvės apribojimo bausmę kurios turinys verstų asmenį ateityje kontroliuoti savo elgesį.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l.

77) kaip tinkamai realizuojanti savo tikslus paliktina iki bausmės atidėjimo vykdymo pradžios. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 28,23 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl V. J. gydymo iÅ¡laidų (b.l. 29-30). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl A. B. nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sÄ lygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimÄ tenkina visiÅ¡kai, priteisdamas civiliniam ieÅ¡kovui visÄ praÅ¡omÄ turtinės žalos dydį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – 1 kompaktinis diskas su įraÅ¡ais – paliktinas saugoti su bylos medžiaga. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi n u s p r e n d ė : A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimÄ 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje bei per 1 (vienÄ ) mėnesį atlyginti priteistÄ turtinę žalÄ .

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.IÅ¡ A. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 28,23 EUR (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir dvideÅ¡imt tris eurocentus) turtinės žalos atlyginimÄ . Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diskÄ su įraÅ¡ais – palikti saugoti su bylos medžiaga.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Mindaugas Striaukas