Legislator Case Law & Legislation
87a97f15-cbed-422e-98da-79090810c985 AI generated

87a97f15-cbed-422e-98da-79090810c985 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 87a97f15-cbed-422e-98da-79090810c985
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R. ir G. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo: R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, bei nubaustas laisvės atėmimu 4 metams;

Legislator headnote

AI generated

87a97f15-cbed-422e-98da-79090810c985 · Lietuvos apeliacinis teismas: V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, bei nubaustas laisvės atėmimu 3 metams ir 8 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

         Baudžiamoji byla Nr. 1A-108/2011

         Proceso Nr. 1-65-1-00128-2009-5

         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

         1.1.4.2; 1.2.14.3.2.1; 2.1.7.4

                    Â

                           Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

  N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

      2011 m. kovo 18 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teisėjų: Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,      dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

gynėjoms: Reginai Atkočaitienei, Ramutei Budrytei,  nuteistiesiems:

R. R., G. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų

R. R. ir G. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, bei nubaustas laisvės atėmimu 4 metams;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta bei pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. nutartį neatlikta 10 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir      8 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, bei nubaustas laisvės atėmimu 3 metams ir 8 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir

180 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

              n u s t a t ė :

                                                                                     Â

R. R. bei G. V. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su K. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai turėjo

įtakos nusikalstamai veikai padaryti, turėdami tikslÄ užvaldyti svetimÄ , I. K. priklausantį turtÄ , t. y. jos pinigus, 2009 m.

sausio 28 d., apie 5 val., įsibrovė į patalpÄ â€“

I. K. gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). K. S. įsibrovus per langÄ ir atidarius bendrininkams G. V. bei R. R. namo duris, Å¡ie taip pat

pateko į namo vidų, kur K. S. kartu su G.

V. ir R. R. pasikėsino padaryti plėšimÄ â€“ tyčia smogė rankomis bei spyrė I. K. į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau kaip trisdeÅ¡imt kartų, padarydami poodines kraujosruvas krÅ«tinėje, abiejuose pečiuose ir žastuose, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairėje Å¡launyje, abiejose pėdose, odos nubrozdinimus, poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas veide, poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas kaktoje, poodinę kraujosruvÄ kairio smilkinio srityje, gleivinės nubrozdinimus ir pogleivines kraujosruvas mažosiose lytinėse lÅ«pose, plėštinę žaizdÄ tarpvietėje, muÅ¡tines-plėštines žaizdas kaktoje ir deÅ¡iniame skruoste, kraujosruvÄ deÅ¡inio inksto kapsulėje, galvos minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ pakauÅ¡yje, kraujo iÅ¡siliejimus po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado I. K. priklausančio turto – pinigų.

Nuteistasis R.

R. apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra jokių neginčijamų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, nes tuo metu buvo namuose ir miegojo. Teisme nuteistasis K. S. patvirtino, kad apeliantas darant nusikaltimÄ nedalyvavo, o ikiteisminio tyrimo metu dėl pareigÅ«nų psichologinio spaudimo davė neteisingus parodymus. Pagrįsdamas apelianto kaltę teismas nurodė, jog ant jo striukės rastas nukentėjusiosios kraujas. Padėvėta striukė, kuriÄ jis nusipirko iÅ¡ labdaros, buvo truputį sutepta, todėl ant jos galėjo bÅ«ti kito žmogaus kraujo, sutapusio su nukentėjusiosios krauju. Apeliantas prašė atlikti tyrimÄ poligrafu, kuris bÅ«tų įrodęs jo nekaltumÄ , tačiau Å¡is praÅ¡ymas nepagrįstai atmestas.

Nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis neteisėtas, nes nėra jokių neginčijamų jo kaltės įrodymų. Apeliantas nuosekliai teigė nukentėjusiosios name nebuvęs ir

nusikaltimo nepadaręs. Teismas jo kaltę pagrindė tik kito nuteistojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais nenuosekliais

parodymais. Teisme K. S. patvirtino, jog apklausų metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl jis davė neteisingus parodymus. Taip pat teismas apelianto kaltę pagrindė specialistų išvadomis, kad jo džinsinių kelnių ir ant nukentėjusiosios užvalkalo nuo užkloto rasti pluoštai atitinka, be to, ant jo striukės rastas kraujas sutampa su nukentėjusiosios krauju. Teisme apeliantas paaiškino, jog paimti jo daiktai namuose lietėsi su kitų nuteistųjų drabužiais.

Apeliantas neteistas. Liudytojas, su kuriuo jis anksčiau dirbo, patvirtino pagal gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį apeliantÄ negalėjus padaryti Å¡io nusikaltimo.

Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo abu skundus atmesti.

Nuteistųjų R. R. ir G. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskyrė tinkamÄ bausmę, tačiau G.

V. į bausmės laikÄ Ä¯skaitė ne visÄ kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpį, todėl Å¡i klaida iÅ¡taisoma nekeičiant nuosprendžio.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                      Â

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje kai kuriais atvejais klaidingai raÅ¡oma nuteistojo R. R. pavardė (R. R.). Teisėjų kolegija tai vertina kaip neabejotinÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ .

Nors apeliantai neprisipažino kaltais ir apeliaciniuose skunduose praÅ¡o juos iÅ¡teisinti, jų kaltę padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų ir jais nustatytų bylos aplinkybių visuma.

Apeliantų skundų argumentus, jog byloje nėra jokių neginčijamų jų kaltės įrodymų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, išsamiai išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė argumentuotas išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Išvadas dėl nuteistųjų R. R. ir G. V. kaltės pasikėsinus

apiplėšti I. K. teismas pagrindė nuteistojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų

parodymais, įvykio vietos apžiūros,

kratos protokolų duomenimis, specialisto išvadomis ir kitais bylos duomenimis bei šių duomenų analize.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad svarbiausias nuteistųjų R. R. ir G. V. kaltės įrodymas yra nuteistojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių jis pirmosios instancijos teisme atsisakė.

BÅ«tent šį įrodymÄ nuteistieji ginčija apeliaciniuose skunduose teigdami, jog K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisėti, nes gauti pavartojus psichologinį spaudimÄ .

Nuteistasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kiai ir suprantamai iÅ¡dėstė nusikaltimo darymo eigÄ . Visi parodymai labai iÅ¡samiai suraÅ¡yti skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl nekartojami.

Priešingai, nei teigia apeliantai savo skunduose, nėra pagrindo teigti, kad K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, yra neteisingi.

Nuteistasis K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 4, b. l. 129-132), davė išsamius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Panašius parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 123-125). Atliekant šiuos

ikiteisminio tyrimo veiksmus K. S. prisipažino, jog pas I. K. ėjo trise su R. R. ir G. V., turėdami tikslÄ jÄ apiplėšti, visi trys bendrai

vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , reikalavo pinigų.

Teismas, lygindamas K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su kitais bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad jie neprieštarauja kitiems tyrimo metu surinktiems bei teisme patikrintiems įrodymams ir juos patvirtina. Tai teismui leido šiuos nuteistojo K. S. parodymus vertinti kaip patikimus.

Kita vertus, ikiteisminio tyrimo teisėjai K. S. paaiÅ¡kino, kodėl tyrimo pradžioje teigė nusikaltimÄ padaręs vienas – bendrininkai buvo susitarę, jei kurį pagautų, tas ir prisiims visÄ kaltę, o jis anksčiau nebuvo apsisprendęs, kaip teisingiau pasielgti.Â

Aplinkybę, jog pirmosios instancijos teisme K. S. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas pagrįstai pripažino kaip bandymÄ padėti R. R. bei

G. V. išvengti atsakomybės.

Apeliacinių skundų teiginius, kad K.

S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai gauti, policijos pareigÅ«nams prieÅ¡ jį pavartojus psichologinį spaudimÄ , paneigė pirmosios instancijos teisme apklausti kaip liudytojai tyrėjai E. G. ir S.

J. parodę, jog K. S. parodymus davė laisva valia, jam nebuvo daromas joks psichologinis spaudimas. K. S. vis klausinėjo apie atsakomybę, jis buvo supažindintas su Baudžiamuoju kodeksu, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis.

Beje, pats K. S. teisme parodė pareigūnus jam sakius nemeluoti.

Pareigūnų paaiškinimas teisės normos, kad prisipažinimas gali palengvinti kaltininko padėtį, nevertinamas kaip psichologinis spaudimas.

Atkreipiamas dėmesys, jog K. S. apklausdavo dalyvaujant gynėjui, dauguma atvejų buvo daromi vaizdo įrašai, parodymų

patikrinimo metu taip pat daryti vaizdo įrašai, tačiau nei gynėjas, nei pats K. S. net neužsiminė, kad jį vertė prisipažinti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. S. detaliai paaiškintos įvykio aplinkybės rodo jį kartu su R. R. ir G.

V. padarius nusikaltimÄ .

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo K. S. teisme duotus parodymus ir rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokiais parodymais netikėti, nes jie atitinka įrodymų visetÄ , o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Nuteistojo K. S. parodymus, kad R. R. ir G. V. dalyvavo padarant aptariamÄ nusikaltimÄ , įrodo kiti bylos duomenys.

Specialisto iÅ¡vados Nr. M 120/09 (02) duomenys (t. 1, b. l. 47-53) patvirtina, jog nukentėjusiajai I. K. daugybiniai mechaniniai sužalojimai padaryti skirtingose kÅ«no pusėse maždaug vienu metu, jie visiÅ¡kai nebÅ«dingi tyčiniam savęs žalojimui, o tai įrodo, kad smurtÄ prieÅ¡ jÄ vartojo keli asmenys.

Iš specialisto išvados Nr. 140-(2765)-IS1-8361 duomenų (t. 1, b. l. 151-157) matyti, jog moters kraujo, rasto ant pateiktų tirti G. V. striukės (mėginys Nr. 5), laboratorijoje pažymėtos Nr. 2, G. R. striukės (mėginiai Nr. 10, Nr. 11), laboratorijoje pažymėtos Nr. 2, genotipas sutampa su

I. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identiÅ¡kÄ iÅ¡tirtų I. K. lokusų genotipÄ , t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000002 %.

Dėl to neįtikinamas ir visiškai neįtikėtinas R. R. apeliacinio skundo teiginys, jog jis iš labdaros nusipirko

padėvėtÄ striukę, jau suteptÄ bÅ«tent nukentėjusiosios krauju.

NelogiÅ¡kas ir G. V. aiÅ¡kinimas apeliacinės instancijos teisme, kad jis savo striukę galėjo susitepti, kitÄ dienÄ važiuodamas K. S. automobiliu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nusikaltimas padarytas vakare, todėl kitÄ dienÄ važiuojant automobiliu, ant kurio sėdynės audinio rasta kraujo pėdsakų, kraujas jau buvo iÅ¡džiÅ«vęs ir negalėjo sutepti apelianto striukės.                     Â

Be jau aptartų įrodymų, G. V. kaltę įrodo specialisto išvados Nr. 11-1108 (09) duomenys (t. 1, b. l. 126-130), patvirtinantys, kad jis kartu su K. S. buvo I. K. name. Išvadoje nurodoma, jog ant tirti pateikto užvalkalo yra tamsiai mėlynų medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pluoštai yra K. S. ir G.

V. džinsinių kelnių audeklų sudėtyje.

Iš paminėtos specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad ekspertizei pateikti             G. V. daiktai (džinsinės kelnės ir striukė) buvo atskirai įpakuoti į polietileninius pilkos spalvos maišus, kurie užklijuoti ir užantspauduoti antspaudu. Kiekvienas daiktas papildomai įpakuotas į popierių.

Dėl to nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde nepagrįstai bando įtikinti teismÄ , jog jo namuose paimti daiktai lietėsi su kitų nuteistųjų drabužiais.

Tiesa, aptariamoje specialisto išvadoje Nr. 11-1108

(09) nurodyta, kad dėl pluoštų didelio paplitimo kriminalistikos požiūriu jie

yra mažai informatyvūs ir negalima nustatyti, ar šie pluoštai yra iš G. V. džinsinių kelnių, ar iš kito džinsinio gaminio. Kita

vertus, ši specialisto išvada vertinama visų įrodymų kontekste, todėl yra tinkamas įrodymų šaltinis, kurio duomenys papildo kitus įrodymus.

Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai atmestas praÅ¡ymas patikrinti jo parodymų teisingumÄ naudojant poligrafÄ .

Atlikti tyrimÄ poligrafu abu nuteistieji prašė ir apeliacinės instancijos teisme.

Atmesdamas praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teismas savo sprendimÄ motyvavo. Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais tyrimo subjektai tiria poligrafu tuos asmenis, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja: atitinkamos institucijos valstybės tarnautojus, pareigÅ«nus ir karius, taip pat asmenis, atrinktus tarnybai Å¡iose institucijose; valstybės tarnautojus, pareigÅ«nus ir asmenis, atrinktus valstybės tarnybai, jeigu to

prašo kitos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos. Šiame įstatyme nenumatyta, jog tyrimas poligrafu atliekamas pagal įtariamo

ar kaltinamo asmens pageidavimÄ , siekiant patikrinti jo ar kito asmens parodymus.

BPK

20 straipsnis numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Tyrimas poligrafu nėra įteisintas Baudžiamojo proceso kodekse, o Poligrafo naudojimo įstatymas nesiejamas su baudžiamuoju procesu. Teismas gali naudoti tik tas priemones, kurias numato Baudžiamojo proceso kodeksas.

Dėl išdėstytų motyvų pagrįstai atsisakyta patenkinti tokius nuteistųjų prašymus.

Visos nustatytos ir jau aptartos bylos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visetÄ , įrodantį R. R. bei G. V. kaltę pasikėsinus apiplėšti I. K. Jie nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nerado I. K. priklausančio turto – pinigų.

Nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentas, kad su juo dirbęs liudytojas patvirtino pagal gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį apeliantÄ negalėjus padaryti nusikaltimo, yra nepagrįstas.

Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojo A. P. parodymai (t. 5, b. l. 28) rodo liudytojÄ nustebus, jog

apeliantas galėjo taip pasielgti, tačiau šie parodymai neįrodo nuteistojo nekaltumo.

Abiejų nuteistųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį. Veikos kvalifikavimo argumentai pakankamai išsamiai išdėstyti skundžiamame teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su jais sutinka, todėl nekartoja.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimÄ abiem kaltininkams. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų dėl paskirtų bausmių, todėl vadovaudamasi   BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų iÅ¡samiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos.

Apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidÄ ,            G. V. į bausmės laikÄ neįskaitęs kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpio nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 26 d. (t. 3, b. l. 157-158). Apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taiso (BK 66 straipsnis) nekeisdamas nuosprendžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistųjų R.

R. ir G. V. apeliacinius skundus atmesti.

G. V. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpį nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 26 d.

Kolegijos pirmininkė                                                                                            Â

Violeta Ražinskaitė

Teisėjai                                                                                                                  Â

Aloyzas Kruopys

                                                                                                                             Â

Linas Šiukšta