2025-06-25 Nr. AB-10804-3-62-3-00466-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-06-25 Nr. AB-10804-3-62-3-00466-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. B. (toliau – pareiškėjas) padavė skundą teismui, kuriame prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. NSN-22-241 dėl drausminės nuobaudos – draudimo 1 (vieną) mėnesį įsigyti maisto produktus – skyrimo (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę byloje – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki teismas priims sprendimą dėl šio skundo.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-705-602/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00466-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas R. B. (toliau – pareiškėjas) padavė skundą teismui, kuriame prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. NSN-22-241 dėl drausminės nuobaudos – draudimo 1 (vieną) mėnesį įsigyti maisto produktus – skyrimo (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę byloje – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki teismas priims sprendimą dėl šio skundo.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. Pagal BVK 100 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Aiškindamas paminėtas BVK 100 straipsnio 1–2 dalių nuostatas, reglamentuojančias bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-182-624/2024 yra pažymėjęs, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdanti įstaiga yra laisvės atėmimo vietų įstaiga (BVK 23 ir 30), kuria yra Lietuvos kalėjimų tarnyba (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatai). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad BVK 100 straipsnis turi būti aiškinamas, kaip nustatantis privalomą ikiteisminę administracinių ginčų, susijusių su bausmių vykdymo sąlygomis, nagrinėjimo tvarką. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priimtų sprendimų, pirmiausiai privalo kreiptis su skundu į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių. Lietuvos kalėjimų tarnybai išnagrinėjus klausimą privaloma ikiteismine tvarka, skundas gali būti teikiamas Regionų administraciniam teismui.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ginčijo LKT direktoriui, todėl sprendė, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).
Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. kovo 26 d. pateikė skundo papildymą, kuriame prašė panaikinti LKT Sprendimą ir priteisti jo naudai iš LKT 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Regionų administracinis teismas, susipažinęs su skundo papildymu, 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas galbūt nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria jo skundą atsisakyta priimti. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jo skundas dėl LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimo LKT užregistruotas 2025 m. kovo 7 d., t. y. iki 2025 m. kovo 10 d. nutarties priėmimo. Pareiškėjas skundo papildyme reiškia tapatų 2025 m. kovo 1 d. skundui, kurį atsisakyta priimti, reikalavimą dėl LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimo, taip pat formuluoja naują reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau neformuluoja reikalavimo dėl ginčijamos teismo nutarties. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad tuo atveju, jei jis nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria jo skundą atsisakyta priimti, jis turi teisę pateikti teismui atskirąjį skundą, jame suformuluoti konkretų reikalavimą dėl ginčijamos teismo nutarties (prašant skundžiamą nutartį pakeisti ar panaikinti) bei nurodyti nesutikimo su šia nutartimi argumentus. Taip pat išaiškino, kad teismui atsisakius priimti skundą, pareiškėjas turi teisę teismui teikti naują, ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą, kartu pateikiant ir įrodymus, kad LKT, vadovaudamasi BVK 100 straipsnyje nustatyta tvarka, yra priėmusi sprendimą dėl jo skundo, paduoto dėl LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimo.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas 2025 m. balandžio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas, spręsdamas pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą, 2025 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodė, kad pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Taigi, skundžiama teismo nutartimi nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, priešingai – tokia nutartimi pareiškėjui suteikiama galimybė pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir taip užtikrinti tolesnę bylos eigą (ABTĮ 138 straipsnio 2 dalis).
Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos atskirajam skundui paduoti, todėl pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi R. B. skundo papildymą, gautą 2025 m. kovo 26 d., laikė nepaduotu.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimą.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Regionų administraciniame teisme 2025 m. kovo 26 d. gautas R. B. skundo papildymas, kuriame prašoma panaikinti LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimą ir priteisti jo naudai iš LKT 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundo papildymą teismas laikė pareiškėjo atskiruoju skundu dėl teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties. Paduotas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje nustatytų atskirojo skundo turinio reikalavimų, todėl teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo šios nutarties nuorašo gavimo atskirojo skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą, kuriame būtų suformuluotas konkretus reikalavimas dėl ginčijamos teismo nutarties bei aiškiai nurodyti nesutikimo su šia nutartimi argumentai.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties, atitinkančio ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepateikė. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 10 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2025 m. kovo 27 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Šį atskirąjį skundą 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakyta priimti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundo papildymas, gautas 2025 m. kovo 26 d., laikytinas nepaduotu.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį ir grąžinti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ABTĮ 50 straipsnio nuostatas, neteisėtai nepriėmė jo patikslinto skundo. Teismas nenurodė jokios teisės normos, kurios nesilaikė pareiškėjas, pateikdamas skundo papildymą.
Pareiškėjas teigė, kadangi teismo 2025 m. kovo 10 d. ir 2025 m. kovo 27 d. nutartyse nurodyti pagrindai, dėl kurių pašalinimo pareiškėjui buvo nustatytas terminas, yra išnykę, teismas pažeidė ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes matydamas, jog dėl išnykusių pagrindų nepriimti skundo, gali sutikti su atskiruoju skundu ir pats panaikinti skundžiamą nutartį, šios normos nesilaikė.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas klaidina proceso šalis ir apeliacinės instancijos teismą, nes nutartyje jo skundo papildymą įvardija atskiruoju skundu, kuriam kelia atskirus reikalavimus. Skundžiamoje nutartyje skundo papildymą jau įvardija papildymu, nenurodo, kuo papildymas neatitiko priimtinumo kriterijų. Dėl to nutartis turi būti panaikinta.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. NSN-22-241, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartyje nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimą ginčijo LKT direktoriui, todėl sprendė, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, dėl to pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).
Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. kovo 26 d. pateikė procesinį dokumentą, įvardintą skundo papildymu, kuriame, be kita ko, prašė panaikinti LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimą ir priteisti jo naudai iš LKT 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Regionų administracinis teismas, susipažinęs su pareiškėjo procesiniu dokumentu, įvardintu skundo papildymu, 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas galbūt nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria jo skundą atsisakyta priimti. Nurodė, jog pareiškėjas skundo papildyme reiškia tapatų reikalavimą kaip ir 2025 m. kovo 1 d. skunde, kurį atsisakyta priimti, taip pat formuluoja naują reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau neformuluoja reikalavimo dėl ginčijamos teismo nutarties. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad tuo atveju, jei jis nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria jo skundą atsisakyta priimti, jis turi teisę pateikti teismui atskirąjį skundą, jame suformuluoti konkretų reikalavimą dėl ginčijamos teismo nutarties (prašant skundžiamą nutartį pakeisti ar panaikinti) bei nurodyti nesutikimo su šia nutartimi argumentus. Taip pat išaiškino, kad teismui atsisakius priimti skundą, pareiškėjas turi teisę teismui teikti naują, ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą, kartu pateikiant ir įrodymus, kad LKT, vadovaudamasi BVK 100 straipsnyje nustatyta tvarka, yra priėmusi sprendimą dėl jo skundo, paduoto dėl LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimo. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartyje nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas 2025 m. balandžio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, nurodė, kad Regionų administraciniame teismui 2025 m. kovo 26 d. išsiuntė skundo papildymą bei pateikė įrodymus, jog skundas dėl LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimo yra priimtas LKT ir 2025 m. balandžio 3 d. išnagrinėtas, todėl išnykęs pagrindas, kuriuo pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 10 d. atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, spręsdamas pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą, 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti, nes nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, dėl to atskiruoju skundu neskundžiama (ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Regionų administracinis teismas skundžiama 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundo papildymą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų dėl teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties nepašalino.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu.
Iš pareiškėjo skundo papildymo buvo aišku, kad aplinkybės, dėl kurių teismas jo skundą atsisakė priimti, yra išnykusios, kadangi jis LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimą apskundė LKT, jo skundas yra priimtas, dėl to neliko pagrindo konstatuoti, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas turėtų būti taikomas.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, gavęs atskirąjį skundą (pareiškėjo nurodomą kaip skundo papildymą), iš kurio buvo matyti, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas pritaikytas nepagrįstai, turėjo ABTĮ nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties pasinaikinimo ir pareiškėjo skundo bei skundo papildymo priėmimo nagrinėti teisme.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.
Taigi, pirmosios instancijos teismui yra nustatyta pareiga veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, turėjo padėti pareiškėjui tinkamai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą, tačiau to nepadarė.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundo papildymą atsisakyta priimti, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Veslava Ruskan
Egidijus Šileikis