2020-04-27 Nr. BB-2010-1-01-1-28484-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1706/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28484-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nuteistojo V. D. (V. D.) gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo V. D. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti; arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo nuteistajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, nustatant, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. liepos 25 d. Taip pat prašoma sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 4 dalies, 68, 72 straipsnių, 281 straipsnio 7 dalies nuostatas, esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias daromų teisinių išvadų pagrįstumą ir bylos nagrinėjimo išsamumą. Skunde taip pat keliamas BK 281 straipsnio 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasaciniame skunde nesuformuluoti. Nors skunde ir nurodoma, kad įrodymų vertinimas yra analizuojamas tik tiek, kiek tai susiję su esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 241 straipsnio 2 dalies pažeidimais, tačiau iš esmės matyti, kad siekiama paneigti nustatytas faktines aplinkybes ir atliktą jų vertinimą, t. y. kad nuteistasis eismo įvykio metu vairavo automobilį. Skunde analizuojami ir savaip vertinami liudytojų parodymai, kiti bylos įrodymai, kritikuojamos teismų išvados. Taigi skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 241 straipsnio 2 dalies įtvirtintų reikalavimų pažeidimų deklaratyvūs, o tokie teisiniai argumentai, kurie pagrįstų, jog vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai nurodytų BPK normų pažeidimai, nenurodyti. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su įrodymų vertinimu, neigiant nuteistojo kaltę. Skunde pateikiamais teiginiais dėl BK normų atitikties Konstitucijai iš esmės tik subjektyviai vertinamas teisinis reguliavimas. Tuo tarpu teisinių argumentų, pagrindžiančių būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą neišdėstyta.

Pasisakydama dėl skundo teiginių dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 362 straipsnio 4 dalį klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Kartu pažymėtina, kad skundo turinys yra analogiškas pirmą kartą teiktam nuteistojo kasaciniam skundui, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti, nurodydama sprendimo motyvus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinius skundus, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. D. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Dalia Bajerčiūtė

Eligijus Gladutis