87a6d0d1-d37c-4e83-830b-acb0df919a73 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6103-583/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01180-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 21 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A.ivarui D.uonėlai (vaizdo konferencijos bÅ«du), 2019 m. rugsėjo 23 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.ivaro D.uonėlos patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A.ivaras D.uonėla (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu (toliau - ir skundas) į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), priteisti 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, jog 2018 m. birželio 7 d. buvo paskirtas gyventi PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektoriaus 10 bÅ«rio 4 brigadoje, o nuo 2019 m. vasario 12 d. gyvena minėto sektoriaus 12 bÅ«rio 1 brigadoje.

Akcentuoja, jog buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, kadangi nebuvo užtikrinamas teisės aktuose reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas. Teisės aktai numato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m, iÅ¡skaičiuojant gyvenamojoje patalpoje esančių baldų bei buitinės technikos plotÄ . Pažymi, jog gyvenamosios patalpos taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų, kadangi jose nuolat knibždėdavo parazitų – tarakonų, blakių, graužikų.

KiekvienÄ rytÄ atsikeldavo sukandžiotas blakių, tarakonai nuolat bėgiodavo po sekcijÄ , buitinius prietaisus ir asmeninius daiktus, naktimis buvo girdėti patalpose bėgiojantys graužikai. Parazitai nuolat keldavo stresÄ bei pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai Å¡i problema yra puikiai žinoma, tačiau pareigÅ«nai nesiima jokių veiksmų, kad ji bÅ«tų paÅ¡alinta. PareiÅ¡kėjo nuomone, kalinimas minėtomis sÄ lygomis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui ir yra prilyginamas žmogaus kankinimui.

Pabrėžia, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė fizinių nepatogumų, neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, buvo žeminamas jo orumas, juto Å¡leikÅ¡tulį, nesaugumÄ , todėl patyrė neturtinę žalÄ . PaaiÅ¡kino, jog dėl patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų į psichologus nesikreipė, kadangi specialistai minėtų netinkamo kalinimo pasekmių nebÅ«tų galėję paÅ¡alinti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas A.ivaras D.uonėla nurodė, jog palaiko skundÄ jame pateiktų argumentų pagrindu, prašė jį patenkinti.

Atkreipė dėmesį, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktame statinio techniniame pase nėra duomenų apie 10 bÅ«rio 4 brigados bei 12 bÅ«rio 1 brigados gyvenamųjų vietų plotÄ . Akcentavo, kad pataisos įstaigoje su buitiniais parazitais yra kovojama aplaidžiai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės numato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose kalinamiems nuteistiesiems privalo tekti 3,1 kv. m. Pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, jog baldų, esančių patalpose, taip pat jose esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ bendro ploto, apskaičiuojant vienam nuteistajam tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ yra nurodęs, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto pažeidimo faktas. PravieniÅ¡kių PN-AK pabrėžia, jog ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau, todėl minimaliai tenkančio vienam asmeniui gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.

Higienos normos nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Švarios aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pravieniškių PN-AK negali būti atsakinga už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymas numato, jog valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai ir išduoda jas nuteistiesiems.

Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems Å¡ias priemones iÅ¡ sandėlio paima ir iÅ¡duoda Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai. PravieniÅ¡kių PN-AK su UAB „Utenos deratizacija“ 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį Nr. 76-302, pagal kuriÄ objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ . Minėta įmonė pagal sutartinius įsipareigojimus atvyksta naikinti kenkėjų du kartus per mėnesį.

Kenkėjų naikinimas atliekamas ne visoje įstaigoje, o tik patalpose, kuriose buvo pastebėta parazitų. PravieniÅ¡kių PN-AK atkreipia dėmesį į tai, jog atlikdamas bausmę pareiÅ¡kėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, dvasinės skriaudos, diskomforto, pažemintos garbės ir orumo, streso, patyčių ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimui galėjo turėti įtakos blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė. Taip pat nagrinėjamo ginčo laikotarpiu duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į medikus dėl parazitų sukandžiojimo, odos niežėjimo ar kitų sveikatos sutrikimų, kurių atsiradimui galėjo turėti įtakos blogos gyvenimo sÄ lygos, nėra.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad neteisėtų pataisos įstaigos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo) nenustatyta. PareigÅ«nai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kad pataisos įstaiga bÅ«tų netinkamai atlikusi savo pareigas ar kad dėl pareigÅ«nų veikimo ar neveikimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi žala. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ .

Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui sÄ lygų. PravieniÅ¡kių PN-AK nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovui apie posėdžio vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų jÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas A.ivaras D.uonėla kreipėsi skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės priteisti neturtinę žalÄ , jo teigimu, atsiradusiÄ dėl neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų. Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis – nesilaikyta reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto, bendrabučio tipo patalpose knibždėjo tarakonai, graužikai, naktimis kandžiodavo blakės. Akcentuoja, jog dėl minėtų aplinkybių patyrė fizinių nepatogumų, stresÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, buvo žeminamas jo orumas bei garbė, jautėsi nesaugus ir t. t.

Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nėra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog teisės aktai reglamentuoja, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m ir kad apskaičiuojant tenkančio ploto dydį bÅ«tina iÅ¡skaičiuoti gyvenamojoje patalpoje esančių baldų bei inventoriaus užimamÄ plotÄ . Analizuojant skundo bei atsiliepimo į skundÄ turinį matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas numato minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skaičiuojant minimalų plotÄ , tekusį asmeniui pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamosiose patalpose ir bendrÄ kameros plotÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018 ir kt.). Taisyklėse ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti patalpose esančių baldų ar kito inventoriaus ploto.

Pažymėtina, jog savo jurisprudencijos analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2932-502/2019, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2288-525/2019 ir kt.). Ä®vertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje bÅ«tina įvertinti, ar ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas Taisyklių 111.1 punkte nustatytas reikalavimas, jog bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m, tačiau atliekant vertinimÄ nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų bei inventoriaus užimamÄ plotÄ .

Remiantis Pravieniškių PN-AK 2019 m. birželio 14 d. pažymoje Nr. 62-2232 „Dėl nuteistojo A.ivaro D.uonėlos“ (b. l.

25) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. vasario 11 d. buvo paskirtas į PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus 10 bÅ«rio 4 brigadÄ , o nuo 2019 m. vasario 12 d. buvo kalinamas minėto sektoriaus 12 bÅ«rio 1 brigadoje. Pažymoje teigiama, jog 10 bÅ«rio 4 brigados gyvenamojoje patalpoje yra įrengta 15 miegamųjų vietų, o 12 bÅ«rio 1 brigados gyvenamojoje patalpoje – 21 miegamoji vieta. Å ias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikti 10 bÅ«rio 4 brigados bei 12 bÅ«rio 1 brigados gyvenamųjų patalpų planai (b. l. 77–78). Analizuojant PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio 18 d. pažymos Nr. 77-914 „Apie nuteistojo A.ivaro D.uonėlos laikymo sÄ lygas“ (b. l.

26) turinį nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 10 būrio 4 brigados gyvenamosios patalpos plotas siekia 48,43 kv. m, o 12 būrio 1 brigados – 65,72 kv. m. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjui 2-ojo sektoriaus 10 būrio 4 brigadoje tekdavo 3,22 kv. m gyvenamojo ploto (48,43 / 15), o 2-ojo sektoriaus 12 būrio 1 brigadoje – 3,13 kv. m (65,72 / 21) gyvenamojo ploto. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, pareiškėjo atžvilgiu Taisyklių 111.1 punkto pažeidimų nenustatyta, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l.

69) patvirtina, kad paprastai minėtose patalpose laikytų nuteistųjų bÅ«davo mažiau nei miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dalis buvo netgi didesnė nei jÄ apskaičiuojant pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui turėjusi tekti ploto norma buvo netgi didesnė nei minimali norma, todėl kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, kad pareiÅ¡kėjui PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose trÅ«ko teisės aktais nustatyto 3,1 kv. m gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas skunde patirtÄ neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ aplinkybės, kad PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose bÅ«davo buitinių parazitų – blakių, tarakonų, graužikų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. su UAB „Utenos deratizacija“ sudarė kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 76-203 (b. l. 46–49).

Vadovaudamasi minėtos sutarties 1.1 punktu, UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ojo, 2-ojo, 3-iojo sektorių gyvenamosiose bei bendrojo naudojimo patalpose du kartus per mėnesį bei pagal poreikį teikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ nurodė, kad įmonė, atliekanti kenkėjų naikinimÄ , atvyksta naikinti kenkėjų, pagal sutartinius įsipareigojimus, du kartus per mėnesį. Pažymėjo, jog kenkėjų naikinimas atliekamas ne visoje įstaigoje, o tik tose patalpose, kuriose buvo pastebėta parazitų.

IÅ¡ teismui pateiktų UAB „Utenos deratizacija“ atliktų darbų aktų (b. l. 50–51, 75) nustatyta, kad minėta įmonė 2018 m. birželio 18 d., 2019 m. balandžio 8 d. bei 2019 m. balandžio 23 d. PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose bei bendrosiose patalpose atliko kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbus, todėl akivaizdu, jog nėra pagrindo teigti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK administracija nededa pastangų naikinti patalpose esančius buitinius parazitus. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas ar kiti nuteistieji bÅ«tų teikę skundus pataisos įstaigos administracijai apie galimai esamus buitinius kenkėjus ar nepakankamÄ jų naikinimÄ .

Aplinkybė, kad UAB „Utenos deratizacija“ vykdytos kenkėjų kontrolės metu gyvenamosiose bei bendrosiose patalpose buvo rasta buitinių parazitų, nesudaro prielaidos teigti, kad jų kontrolė buvo vykdoma nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK administracija ėmėsi visų galimų priemonių, siekdama užtikrinti, jog patalpose nebūtų kenkėjų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teisminėje praktikoje laikosi analogiškos pozicijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1623-442/2019).

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius A.ivaro D.uonėlos kalinimo sÄ lygų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. VieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas);

2) asmens patirtos žalos;

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nenustačius bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, negali bÅ«ti tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A.ivaro D.uonėlos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas