2026-01-14 Nr. AB-1219-3-61-3-00140-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1327-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00140-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto, (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-660/07-2022)(toliau – ir LAGK sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas) vedėjo 2022 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 48SK-4274-(14.48.111E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir įpareigoti atsakovą ištaisyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), kadastro duomenis, pašalinant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarines zonas; 3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 48SK-5641-(14.48.111E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2; kartu Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 – ir Sprendimai) ir įpareigoti atsakovą ištaisyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), kadastro duomenis, pašalinant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarines zonas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso: 1) gyvenamosios paskirties Žemės sklypas Nr. 1, suformuotas 1989 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumentu, 1997 m. balandžio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, suderintu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nenustatytos; 2) žemės ūkio paskirties Žemės sklypas Nr. 2, suformuotas 2010 m. birželio 8 d. apskrities viršininko įsakymu, atkuriant nuosavybės teises, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nenustatytos (toliau – Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 – ir Žemės sklypai).

2.2. NŽT 2022 m. rugsėjo 15 d. ir 2022 m. spalio 25 d. informavo pareiškėją apie numatomą Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų pakeitimą, žemės sklypams nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrengimais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos“ ir jų įrašymą į Nekilnojamo turto registrą. Pareiškėjas informavo NŽT skyrių, kad su kadastro duomenų pakeitimu, nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nesutinka ir prašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu galėjo būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona (toliau – ir SAZ).

2.3. NŽT Sprendimu Nr. 1 Žemės sklypui Nr. 1. įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos“. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, šį sprendimą paliko galioti LAGK.

2.4. NŽT Sprendimu Nr. 2 pakeitė Žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenis nustatant specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos“.

2.5. Ginčijami NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimai nesuderinami su viešojo administravimo principais ir teisės aktų reikalavimais. Atsakovas, akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė, Vilniaus paukštynas) prašymo pagrindu įregistruodamas aptariamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nepagrįstai išplėtė NŽT kompetencijos ribas ir prisiėmė teisę nustatyti sanitarinės apsaugos zonas, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau – ir SŽNSĮ, Įstatymas), visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojančius įstatymus ir bendruosius Lietuvos Respublikos teisinės sistemos principus. Be to, žemės sklypui, kuriame yra Bendrovės paukštidės, siekiama nustatyti 1 000 m sanitarinės apsaugos zona yra per didelė.

2.6. NŽT Sprendimai įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas „pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos“ grindžiami Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytu klaidos taisymo institutu, tačiau netinkamai vertinant sąlygas, kurioms esant toks klaidos taisymo mechanizmas gali būti pritaikytas. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pasinaudojant šiuo klaidos taisymo mechanizmu, gali būti įrašomos tais atvejais kai SAZ teritorijos yra nustatytos, tačiau nebuvo įregistruotos. Plečiamas klaidos taisymo instituto taikymas, kaip šio ginčo atveju, taikomas atsakovo, kuriuo įregistruojant konkretiems sklypams specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tuo pačiu sukuriamas juridinis faktas pačios SAZ teritorijos įteisinimui, negali būti taikomas. Atsakovas, priimdamas ūkio subjekto prašymą įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir remdamasis reguliavimu po nepriklausomybės atkūrimo, turėjo įsitikinti egzistavimu suderinto, viešai apsvarstyto ir Vilniaus rajono savivaldybės patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar kito SŽNSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento, nustatančio sanitarinės apsaugos zoną aplink (duomenys neskelbtini) sklype esančias fermas. Neatlikus šių veiksmų, atsakovas priėmė neteisėtus sprendimus ir nepagrįstai suvaržė pareiškėjo ir daugelio kitų žemės sklypų savininkų nuosavybės teises.

3. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 541.1 punkte (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintas klaidos taisymo būdas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu SAZ būtų buvusi nustatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tačiau dėl klaidos nebuvo įrašyta į formuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir (ar) į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir NTR).

3.2. Šiuo atveju SAZ pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų bylose nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į NTK ir NTR, todėl šios teritorijos minėtu pagrindu galėjo būti įrašytos tik tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, kuriuose buvo būtent projektuojami šie žemės sklypai, būtų numatytos tokios teritorijos. Nagrinėjamu atveju, nei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtintame Vilniaus rajono teritorijos bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas), nei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 nebuvo ir negalėjo būti projektuojami, kadangi jie buvo suformuoti 1999 m. sausio 15 d. ir 2010 m. liepos 14 d.

3.3. Atsižvelgiant į tai, kad SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį teisinį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 baigti formuoti ir kaip NTK objektai įregistruoti NTK ir NTR, darytina išvada, kad ginčijami Sprendimai priimti nepagrįstai taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bendrovė atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Bendrovės pastatai (paukštidės, vištidės) pastatyti ir paukštininkystės veikla pradėta 1964–1976 metais, pastatai negali funkcionuoti be sanitarinės apsaugos zonos (tarši veikla nevykdoma be SAZ), todėl paukštininkystės veiklos SAZ buvo nustatyta ir egzistavo dar iki žemės reformos pradžios pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

4.2. Formuojant Žemės sklypą Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) (1999 m. sausio 15 d.) nebuvo parengtas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemės valdos projektas. Šio žemės sklypo duomenys buvo nustatyti ir sklypas suformuotas tik pagal kadastro duomenų bylą, kurioje nebuvo nurodytos Žemės sklypui Nr. 1 taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinto Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 73 p.), kurios nebuvo nurodytos sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ir atitinkamai nebuvo įrašytos į NTK ir NTR. Šio žemės sklypo faktinės suformavimo aplinkybės visiškai atitinka Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (originali redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 8 ir 10 dalių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypo kadastro duomenų keitimą, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo nurodytos kadastro duomenų byloje žemės sklypo formavimo metu. Taip pat Žemės sklypo Nr. 1 suformavimo faktinės aplinkybės, NŽT atliktos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros ir Sprendimo Nr. 1 priėmimo aplinkybės visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išvadas, kai žemės sklypo formavimo metu kadastro duomenų byloje nenurodytos esamo stacionaraus taršos šaltinio SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos nurodomos ir išviešinamos NTK ir NTR pagal vėliau patvirtinto teritorijų planavimo dokumento – bendrojo plano sprendinius (žr., 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje A520-470/2013; 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-45-415-2023).

4.3. Pareiškėjo Žemės sklypas Nr. 2 suformuotas 2010 m. liepos 17 d., jau esant parengtam Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijos Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui M1:10000, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3260-41. Šiame žemėtvarkos projekte ir vėliau parengtuose visuose Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymuose aiškiai įbraižyti Bedrovės žemės sklypuose esami veikiantys Vilniaus paukštyno pastatų kompleksai, dėl kurių visiems 1 000 m atstumu formuojamiems žemės sklypams turėjo būti taikoma SAZ specialioji žemės naudojimo sąlyga.

4.4. Be to, pareiškėjo Žemės sklypas Nr. 2 suformuotas galiojant Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendrajam planui, kurio sprendinių brėžinyje (2E3S-1. Žemės naudojimas ir apsaugos reglamentai M1:50000) nustatyta ir grafiškai pažymėta Vilniaus paukštyno pastatų (žemės sklypuose, kuriuose pareiškėjas vykdo ūkinę veiklą) – paukštidžių sanitarinės apsaugos zona. Formuojant Žemės sklypą Nr. 2, ne tik veikė stacionarus taršos šaltinis – Vilniaus paukštyno pastatai, reikalaujantis 1 000 m atstumu formuojamiems žemės sklypams nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, bet ir SAZ normatyvinės ribos (Sąlygų 73 punkte – 1 000 m nuo pastatų) buvo pažymėtos Bendrajame plane. Šio žemės sklypo suformavimo dokumentai (žemės valdos projektas ar kitas dokumentas, žemės kadastro duomenų byla) privalėjo atitikti Sąlygų 73 punktą ir Bendrojo plano sprendinius. Taigi, iš Žemės sklypo Nr. 2 suformavimo aplinkybės visiškai atitinka Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (originali redakcija) ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 ir 10 dalių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypo kadastro duomenų keitimą, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo nurodytos kadastro duomenų byloje formuojant žemės sklypą.

4.5. Vilniaus paukštyno stacionarus taršos šaltinis veikė pareiškėjo žemės sklypų formavimo metu ir jo pavadinimas (objektas) bei vykdomos veiklos apimtys visada atitiko ir reikalavo sanitarinės apsaugos zonos dydžio – 1 000 m nuo Vilniaus paukštyno pastatų. Šias faktines aplinkybes patvirtina Vilniaus paukštyno veiklos dokumentai,

4.6. Bendrojo plano aiškinamajame rašte pažymėta, kad Bendrojo plano brėžiniuose nubrėžtos sanitarinės apsaugos zonų normatyvinės ribos. (Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2.3.1 lentelės pastabose, 3.3.6.4 papunktyje). Bendrojo plano aiškinamojo rašto 11.3.7 papunktyje nurodyta, kad keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, numatant jo užstatymą (gyvenamojo, komercinio, pramonės – sandėliavimo, visuomeninio, bendro naudojimo, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinio sklypo naudojimo būdų) galima, jeigu numatomas sklypo naudojimo būdas atitinka įstatymų, normatyvinių sąlygų bei normų, ir patvirtintų specialiųjų planų reikalavimams; Bendrojo plano aiškinamajame rašte tarp reikalavimų paskirties ir naudojimo būdo keitimui bei statybos planavimui nustatančių teisės aktų nurodytos Sąlygos. Bendrojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojančių Sąlygų 73 punkte normatyvinis (teisės akte nustatytas) paukštyno SAZ dydis (nepriklausomai nuo pastatuose laikomų paukščių skaičiaus) – 1 000 m nuo pastatų. Jokio kito Vilniaus paukštyno SAZ normatyvinio dydžio, pločio, ribų ar kitų rodyklių teisės aktuose nustatyta nebuvo. Darytina išvada, kad Bendrajame plane nurodyta pagal teisės aktų nuostatas – Sąlygų nuostatas vienintelio nustatyto normatyvinio dydžio SAZ – 1 000 m nuo Vilniaus paukštyno pastatų.

4.7. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 (toliau – ir U zonos Bendrasis planas). U zonos Bendrojo plano brėžinyje grafiškai pažymėta normatyvinė 1 000 m atstumu Vilniaus paukštyno SAZ riba (Sąlygų 73 punkte nustatyto dydžio ir ribų SAZ), o aiškinamajame rašte (2.8.1.1 ir 2.8.2.2 skirsniai) aiškiai išdėstyta, kad didžioji dalis Rudaminos gyvenamųjų namų ir visuomeninių objektų patenka į taršią paukštyno sanitarinės apsaugos zoną.

4.8. U zonos Bendrasis planas – tai vientisas norminis administracinis aktas, kurio sprendiniai (grafiniai, tekstiniai) – visos sudedamosios dalys turi vienodą teisinę galią. Pagal vientiso U zonos Bendrojo plano sprendinius nustatyta, kad U zonos Bendrojo plano Pagrindiniame brėžinyje (Sprendinių konkretizavime) Teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinyje T2 Juodšiliai T3 Pagiriai M1:10000 (tikslumas M1:2000) SAZ riba pažymėta taip (visiškai atitinka), kaip SAZ riba pažymėta valstybiniame duomenų rinkinyje – Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinyje SŽNS_DR10LT (toliau – ir SŽNS duomenų rinkinys) – 1 000 m atstumas nuo Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų paukštidžių. Šis atstumas – riba nuo Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų paukštidžių visiškai atitinka SAZ normatyvinį dydį, nustatytą Sąlygų 73 punkte (nuo 2020 m. sausio 1 d. – Įstatymo 4 priede), t. y. 1 000 m nuo pastatų, kuriuose laikomos vištos, broileriai (pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, nustatytų sutartinių gyvulių skaičius (SG)* 300 ir daugiau). Kitokio normatyvinio SAZ dydžio teisės aktuose nėra.

4.9. Atkreiptinas dėmesys, kad SŽNS duomenų rinkinys – tai valstybinis erdvinių duomenų rinkinys, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra privalomas pagrindas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, kuriant valstybės kadastrus ir registrus. Šiame valstybiniame erdvinių duomenų rinkinyje užfiksuoti Vilniaus paukštyno pastatų SAZ duomenys – grafiškai pažymėtos ribos ir nurodytas tekstinis aprašymas.

4.10. Vilniaus paukštyno esamos SAZ yra pažymėtos administraciniais aktais patvirtintuose galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, įregistruotuose Teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – ir TPDR), taip pat valstybiniame erdvinių duomenų rinkinyje – valstybinėje žemės informacinėje sistemoje, kurių duomenys yra oficialūs, tikslūs ir privalomi visiems registrams, kadastrams, taip pat privalomai naudojami rengiant visus teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus. Ir nors Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, kad Sprendimams priimti (ištaisyti kadastro duomenų nustatymo klaidą, padarytą Žemės sklypų formavimo metu) turėjo būti rengiamas naujas, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas dokumentas dėl esamos SAZ nustatymo iš naujo po Įstatymo įsigaliojimo, akivaizdu, kad visi pareiškėjo argumentai paneigiami ir šiais faktiniais duomenimis (galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir SŽNS duomenų rinkinio duomenimis).

4.11. Byloje esantys duomenys, paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad SAZ nenustatyta normatyvinio dydžio, numatyto Sąlygų 73 punkte (nuo 2020 m. sausio 1 d. Įstatymo 4 priede) – 1 000 m nuo Vilniaus paukštyno pastatų.

4.12. Kadangi ginčijami Sprendimai priimti pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, t. y. į Žemės sklypų duomenis įrašyti esamo taršos šaltinio teisės akte (Sąlygų 73 punkte) nustatytos SAZ duomenys, kurie buvo identifikuoti ir egzistavo Žemės sklypų formavimo metu, todėl pagal Įstatymo 51 straipsnio 4 dalį SAZ, nustatytos dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo, ribose ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyto aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai. Tai reiškia, kad Sprendimais Žemės sklypuose įrašius duomenis apie SAZ, ūkinę veiklą vykdantis subjektas (Vilniaus paukštynas) privalės užtikrinti, kad Žemės sklypus (o būtent Žemės sklypą Nr. 1, kuriame yra gyvenamasis namas) pasiekianti tarša neviršytų teisės aktuose nustatytų ribų.

4.13. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimu Nr. 1 įrašius duomenis apie SAZ, Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (veiklos apribojimai) kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo Žemės sklypui Nr. 1 netaikomi ir veiklos vykdymas neribojamas. Sprendimu Nr. 2 Žemės sklype Nr. 2 įrašius duomenis apie SAZ, šiame žemės sklype be jokių apribojimų gali būti vykdoma pagal NTK duomenis numatyta žemės ūkio veikla (žemės ūkio veiklai Įstatymo 53 straipsnio 1 ir 11 dalyse nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos jokių apribojimų nenustato). Žemės sklypo Nr. 2 ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdą ribojamas ne Sprendimu Nr. 2, bet galiojančio U zonos Bendrojo plano sprendiniais; Žemės sklypo Nr. 2 paskirties ir naudojimo būdo keitimas tikslu statyti pastatus, kurie nėra draudžiami pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalį, nedraudžiamas. Taigi pareiškėjui netenka jokios neproporcingos naštos, susijusios su veiklos ribojimu jo nuosavybės teise valdomuose Žemės sklypuose.

4.14. NŽT tinkamai atliko Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą Žemės sklypų kadastro duomenų keitimo procedūrą ir priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus, kurių pagrindu NTK ir NTR buvo įregistruotos Žemės sklypams taikomos Vilniaus paukštyno pastatų SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Sprendimai atitinka teisės aktų, įsigaliojusių nuo 2020 metų, taip pat galiojusių iki šios datos, nuostatų, reglamentuojančių sanitarinės apsaugos zonos sąvoką, dydį, nustatymo pagrindus, taip pat žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo pagrindą ir tvarką, reikalavimus, todėl yra pagrįsti ir teisėti. Sprendimai priimti atlikus būtinus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) ir kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus. Sprendimuose, taip pat procedūriniuose dokumentuose, nurodytuose Kadastro nuostatų 544.2 ir 544.3 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.), kurie buvo pateikti pareiškėjui, yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti duomenys.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 14 d. sprendimu panaikino 2024 m. vasario 5 d. nutartį, kuria buvo patvirtinęs pareiškėjo ir NŽT 2024 m. sausio 30 d sudarytą taikos sutartį, ir priėmė sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą tenkino, panaikino NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimus, LAGK sprendimą, įpareigojo NŽT pateikti duomenis valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui dėl SAZ išregistravimo iš Žemės sklypų ir priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas (23 Eur žyminį mokestį).

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis 2024 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjo ir NŽT sudarytą taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-59-821/2024 Bendrovės prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. I3-1024-596/2024.

7. Nagrinėdamas bylą teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo patvirtinti taikos sutartį arba skundą tenkinti visiškai, tačiau atsakovas NŽT teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka, jog sprendimai būtų panaikinti, bet prašo netvirtinti taikos sutarties. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsniu, teismas pažymėjo, kad šis straipsnis numato dvi sąlygas nutraukti bylą: šalys turi sudaryti taikos sutartį ir teismas turi patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Teismas nurodė, kad dėl abiejų sąlygų turi būti vienoda ginčo šalių valia, t. y. sudariusios taikos sutartį šalys turi turėti ir vieningą valią dėl jos patvirtinimo teisme. Atsižvelgęs į tai, kad nebuvo abiejų ginčo šalių valios dėl taikos sutarties patvirtinimo, teismas konstatavo, kad šioje byloje pateikta 2024 m. sausio 30 d. taikos sutartis tarp pareiškėjo ir NŽT negali būti tvirtinama.

8. Vertindamas ginčijamų Sprendimų teisėtumą, teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas Nr. 1) ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas Nr. 2). Pagal Nekilnojamo turto registrų duomenų bazės 2022 m. lapkričio 10 d. išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės sklypui Nr. 1 byloje ginčijamo NŽT Sprendimo Nr. 1 ir 2022 m. rugsėjo 13 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu 2022 m. lapkričio 7 d. įregistruotos pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis). Pagal Nekilnojamo turto registrų duomenų bazės 2023 m. sausio 12d. išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės sklypui Nr. 2 byloje ginčijamo NŽT Sprendimo Nr. 2 ir 2022 m. spalio 6 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu 2023 m. sausio 1 d. įregistruotos pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis).

8.2. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. rugsėjo 15 d. ir 2022 m. spalio 25 d. pranešimais informavo pareiškėją, kad Žemės sklypams taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (Sanitarinės apsaugos zona). Kadangi Žemės sklypui Nr. 1 taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių sąlygų įrašymą organizuoja NŽT.

8.3. Pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. pateikė NŽT pranešimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Žemės sklypams taikytinais apribojimais (kadastro duomenų keitimu); NŽT informavo pareiškėją, kad jo pastabas atmetė; Žemės sklypams turi būti nustatoma specialioji žemės naudojimo sąlyga (SAZ), nes sklypai yra arčiau nei 1 000 metrų nuo pastatų, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300 vnt.).

8.4. NŽT Vilniaus rajono skyrius Sprendimu Nr. 1 patvirtino Žemės sklypo Nr. 1 kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inreal GEO“ matininko Algimanto Valio parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2333589. Sprendimu patikslinti duomenys apie žemės sklypui nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos.

8.5. NŽT Vilniaus rajono skyrius Sprendimu Nr. 2 patvirtino Žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Inreal GEO“ matininko Algimanto Valio parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2357037. Sprendimu patikslinti duomenys apie žemės sklypui nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos.

9. Pasisakydamas dėl skundžiamų Sprendimų, teismas pažymėjo, kad jie turi atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytus reikalavimus, ir nurodė, kad ginčijami aktai šių reikalavimų neatitinka, kadangi jie yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

10. Teismas analizavo teisės aktų nuostatas, kurios buvo nurodytos kaip Sprendimų teisinis pagrindas (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 12 p., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str., Kadastro nuostatų 841.1.1.2.5 p.). Teismo vertinimu, Sprendimai grindžiami nuostatomis, patvirtinančiomis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo. Buvo pažymėta, kad Sprendimų įžanginėje dalyje nėra nurodyti jokie procedūriniai dokumentai, kurie galėtų būti laikomi šių aktų sudėtine (motyvuojamąja) dalimi, tačiau byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. pranešimu, 2022 m. spalio 15 d. pranešimu bei 2022 m. lapkričio 22 d. raštu Nr.48SD-17913-(14.48.136E.), kuriuo buvo atmestos pareiškėjo pastabos, buvo informuotas apie numatomą Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenų pakeitimą ir minėtiems Žemės sklypams taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į NTK ir NTR. Atsižvelgęs į tai, teismas šiuos pranešimus vertino kaip Sprendimų sudedamuosius procedūrinius dokumentus.

11. Teismas nustatė, kad NŽT savo poziciją aptariamuose pranešimuose grindė Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja NŽT teritorinio padalinio vadovas.

12. Teismas pažymėjo, kad ši nuostata (Įstatymo 9 str. 3 d.) yra išimtinio pobūdžio ir taikoma tik tuo atveju, kai specialioji žemės naudojimo apsaugos zona jau yra nustatyta, tačiau nebuvo įregistruota. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kadastro nuostatų 541.1 papunktis detalizavo tokių žemės sklypo duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

13. Buvo atkreiptas dėmesys, kad tam, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos konkrečiam žemės sklypui, jos turi būti nustatytos Įstatymo įtvirtinta tvarka (Įstatymo 6–13 str.). Teismas nurodė, kad teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – teritorija, teritorijos), nustatomos viename iš dokumentų, išvardytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose, statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas) bei kituose Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose nurodytuose dokumentuose.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju NŽT savo raštuose nurodė, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos registruojamos AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo pagrindu. Buvo pažymėta, kad NŽT raštuose nurodomas Įstatymo IV skyrius 1 skirsnis „Sanitarinės apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ turi būti vertinamas ir aiškinamas sistemiškai su bendrosiomis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. NŽT priimdama Sprendimus turėjo įvertinti ir pagrįsti, kokiu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu nustatyta ginčijama Sanitarinės apsaugos zona, tačiau teismas konstatavo, kad atsakovas nei priimdamas Sprendimus, nei savo raštuose nenurodė jokio dokumento ir (ar) individualaus administracinio akto, nustatančio Sanitarinės apsaugos zoną.

15. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog teisės akte yra numatytas sanitarinės apsaugos zonos maksimalus dydis ir nustatymo tvarka, savaime nereiškia, kad sanitarinės apsaugos zona jau yra nustatyta, t. y., kad egzistuoja jos nustatymą sukuriantis juridinis faktas. Teismas pažymėjo, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatymui turėjo būti priimtas atskiras administracinis aktas, kuriame būtų apibrėžti ir įvertinti sanitarinės apsaugos zonos pagrindai, dydis, pasekmės ir tik po to ši apsaugos zona galėjo būti įregistruojama.

16. Buvo pažymėta, kad AB „Vilniaus paukštynas“ nurodė, kad iki Įstatymo įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) galiojusių Sąlygų XV skyriaus „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos“ 65 punkte buvo reglamentuojamas Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatams sanitarinės apsaugos zonos nustatymas ir paukštynų (fermų) sanitarinės apsaugos zonos dydis buvo nustatytas 1 000 m. Teismas taip pat nurodė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ remiasi Vilniaus rajono teritorijos Bendruoju planu ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies U zonos Bendruoju planu („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje). Tačiau teismas akcentavo, kad NŽT, priimdama ginčijamus Sprendimus, nenurodė šių dokumentų, kaip sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinančių dokumentų.

17. Teismas vertino NŽT atsiliepime išdėstytus argumentus ir tai, jog NŽT pripažino, kad Sprendimai priimti nepagrįstai taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą.

18. Atsižvelgęs į aktualų teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijami Sprendimai yra tinkamai nemotyvuoti ir nepagrįsti faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, o iš Sprendimų ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjui priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. Sprendimuose nenurodyti Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys dokumentai, dėl ko neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą. Teismo įsitikinimu, kilus administraciniam ginčui dėl Sprendimais nustatytų Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, teismas neturi galimybių patikrinti tokių aktų teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jų atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma, kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.

19. Teismas darė išvadą, kad šie skundžiamų Sprendimų faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti priimtų sprendimų esmę, dėl ko Sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.). Panaikinęs NŽT Nr. 1, teismas panaikino ir LAGK sprendimą.

20. Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą ištaisyti Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenis, pašalinant specialiąją žemės naudojimo sąlygą, teismas pažymėjo, kad, jis panaikino byloje ginčijamus Sprendimus, kurių pagrindu buvo pakeisti Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastro duomenys (patikslinti duomenys apie Žemės sklypams nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos). Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad atsakovas įpareigotinas valstybės įmonei Registrų centrui pateikti duomenis dėl sanitarinės apsaugos zonų (specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos) išregistravimo iš Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2.

III. 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti bei priteisti AB „Vilniaus paukštynas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Vilniaus paukštynas apeliaciniame skunde detalizuoja pareiškėjo Žemės sklypų suformavimo aplinkybes, AB „Vilniaus paukštynas“ pastatams nustatytos sanitarinės apsaugos zonos nustatymo laikotarpį ir teisinius pagrindus, išsamius argumentus dėl aktualiai teritorijai taikomų teritorijų planavimo dokumentų, NŽT atliktos byloje ginčijamų Sprendimų priėmimo procedūros. Apeliantas, be kitų argumentų, akcentuoja, kad:

22.1. Pastebėtina, kad NŽT pirmosios instancijos teismui 2025 m. vasario 6 d. raštu pateikė paaiškinimus, kuriuose atsakovas pakeitė poziciją ir NŽT nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skundu, tačiau tai negalėjo būti pagrindas teismui surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus (ABTĮ 84 str. 4 d.), t. y. byla privalo būti išsamiai ir visa apimtimi išnagrinėta nepaisant NŽT pozicijos pasikeitimo. Teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, nenustatė ir nevertino faktinių aplinkybių, netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų. NŽT 2023 m. kovo 23 d. raštu teiktame atsiliepime išdėstė išsamius ir aiškius argumentus, pagrindžiančius Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą

22.2. Teismas, priimdamas sprendimą, nenagrinėjo ir nevertino Vilniaus paukštyno pateiktų argumentų dėl NŽT paaiškinimuose išdėstytos pozicijos prieštaravimo teisės aktų nuostatoms ir suformuotai teismų praktikai. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriose šis teismas įvertino tarp NŽT ir žemės sklypų savininkų sudarytų taikos sutarčių sąlygas, pagal kurias NŽT pripažino skundo reikalavimą dėl NŽT sprendimo pakeisti konkretaus žemės sklypo kadastro duomenis nurodant SAZ ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas neteisėtumo, ir taikos sutarties šalys (pareiškėjai ir NŽT) susitarė pripažinti NŽT sprendimą pakeisti konkretaus žemės sklypo kadastro duomenis negaliojančiu.

22.3. Aptariamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateikta išvada, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl kilusio ginčo kontekste, t. y. proceso šalims nesutariant dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, taikos sutarties sąlygų turinys (o tai reiškia NŽT pripažinimas skundo reikalavimo ir NŽT Sprendimų pripažinimas negaliojančiais) turėtų būti išsamiai įvertintas ir atitikimo viešajam interesui aspektu.

22.4. Byloje ginčijami NŽT Sprendimai priimti Vilniaus paukštyno prašymu atlikus Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą viešojo administravimo procedūrą. Vilniaus paukštynas siekia, kad NŽT Sprendimai liktų galioti, NŽT Sprendimų panaikinimas neabejotinai turi įtakos Vilniaus paukštyno teisėms ir pareigoms, NŽT Sprendimais sukurtos pasekmės – nustatytos SAZ specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymas į Žemės sklypų kadastro duomenis ir atitinkamai išviešinimas NTK ir NTR yra viešasis interesas.

22.5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik tų aplinkybių nustatymu, vertinimu ir argumentų pateikimų, kurie yra susiję su NŽT Sprendimų patikrinimu dėl jų priėmimo formalios procedūros atitikimo VAĮ 10 straipsnio nuostatoms, ir tik pareiškėjo teisių ir saugomų interesų galimo pažeidimo atžvilgiu.

22.6. NŽT Sprendimai priimti išnagrinėjus ir patenkinus Vilniaus paukštyno prašymą, Vilniaus paukštynas yra taršos objekto (šaltinio), dėl kurio nustatyta SAZ, savininkas, vykdantis ūkinę veiklą, kuris yra labiausiai suinteresuotas, kad NŽT Sprendimai liktų galioti.

22.7. Vilniaus paukštyno pateiktuose procesiniuose dokumentuose (2024 m. lapkričio 26 d. atsiliepime, 2025 m. vasario 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose) išdėstyti motyvai ir pateikti įrodymai (dokumentai ir duomenys), pagrindžiantys šiuos motyvus, kad:

22.7.1. SAZ nustatyta iki Įstatymo įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) ir grafiškai pažymėta teritorijų planavimo dokumentuose, patvirtintuose iki Įstatymo įsigaliojimo, todėl Įstatymo 6–13 straipsnių nuostatos taikomos nustatant teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, naujai planuojamai veiklai, bet netaikomos tais atvejais, kai veikla yra esama ir stacionarus taršos šaltinis pastatytas ir pradėtas eksploatuoti iki Žemės sklypų suformavimo (be to, teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji planai taip pat nurodyti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip teritorijas (SAZ) nustatantys dokumentai);

22.7.2. teisės aktuose nuo pat SAZ reglamentavimo pradžios (Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“) buvo ir šiuo metu yra nustatytas vienintelis normatyvinis paukštyno pastatų SAZ dydis (1 000 m nuo pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (paukščiai);

22.7.3. teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą, nėra nuostatų, numatančių, kad SAZ nustatymui kartu su patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, kuriame ši SAZ nustatyta ir grafiškai pažymėta, turi būti priimamas atskiras administracinis aktas, kuriame būtų apibrėžti ir įvertinti SAZ pagrindai, dydis, pasekmės ir tik po to ši SAZ galėjo būti įregistruota.

22.8. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių svarbiausių Vilniaus paukštyno teiginių ir nenurodė, kodėl jie atmetami.

22.9. Pirmosios instancijos teismas įvertino ginčijamų Sprendimų atitikimą VAĮ 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Tačiau teismo sprendimas turi būti tinkamai motyvuotas, teisėtas ir teisingas. Teismo padarytos išvados – tai situacija, kurioje teismui išnagrinėjus bylą iš esmės pavyko tik nustatyti, kad yra neaišku, ar SAZ nustatyta ir kokiu dokumentu nustatyta, nėra pakankamai dokumentų arba dokumentuose nenurodyta. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas turėjo pareigą nustatyti faktą (objektyvią tiesą), ar ginčo atveju SAZ egzistuoja ar neegzistuoja. Teismui nustačius, kad SAZ egzistuoja, NŽT Sprendimų panaikinimas laikytinas pertekliniu, kadangi teisėti administraciniai sprendimai nėra naikinami dėl formalaus sprendimo preambulės turinio trūkumo. Teismui nustačius, kad SAZ neegzistuoja – tai galėtų būti laikoma teisiniu pagrindu panaikinti NŽT Sprendimus.

22.10. Bendrovė savo procesiniuose dokumentuose nuolat akcentavo, kad SAZ yra nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose – Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendrajame plane, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos U zonos Bendrajame plane, bei teikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ir SAZ nustatymo faktą, ir faktą, kad NŽT pati savo sprendimais ir veiksmais pripažino ir patvirtino, kad SAZ nustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, privalėjo nustatyti Bylai svarbias faktines aplinkybes, o ne savo sprendimą motyvuoti faktinių aplinkybių nepakankamu aiškumu.

22.11. Pirmosios instancijos teismas nevertino nustatytų NŽT atliktos procedūros trūkumų įtakos NŽT Sprendimų teisėtumui, t. y. ar dėl identifikuotų NŽT Sprendimų priėmimo procedūroje padarytų pažeidimų (t. y. nenurodymas dokumentų, kuriuose nustatyta SAZ, būtent, Bendrojo plano ir U zonos plano) tikrai buvo priimti nepagrįsti NŽT Sprendimai dėl Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo.

22.12. NŽT Sprendimuose nurodytos Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Kadastro nuostatų 841.1.1.2.5 papunkčio nuostatos nusako NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę ir kartu pareigą teisės aktų nustatytais atvejais priimti sprendimą pakeisti suformuoto žemės sklypo kadastro duomenis įrašant teritoriją (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai reiškia, kad NŽT yra institucija, kuri turi ne tik teisę, bet ir pareigą teisės aktų numatytais atvejais (Įstatymo 9 str. 3 d.) priimti sprendimą dėl Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo.

22.13. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos imperatyvaus pobūdžio normos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektą – NŽT organizuoti aptariamų teritorijų (SAZ) įrašymą į NTK ir NTR ir tai atlikti ne savo iniciatyva, bet gavus asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos Įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, prašymą.

Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį NŽT turi teisę atsisakyti organizuoti šių teritorijų įrašymą vieninteliu atveju – kai objekto, dėl kurio žemės sklypo formavimo metu šiam žemės sklypui turėjo būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebėra.

22.14. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį žemės sklypo, kuris patenka į šioje dalyje nurodytas teritorijas (SAZ), savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis apie keičiamus žemės sklypo kadastro duomenis turi būti tik informuojamas Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka. Toks reguliavimas reiškia, kad šiuo atveju atsakovui NŽT nesuteikta plati diskrecija veikti, nes Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įsakmiai sureguliuota, kokius veiksmus turi atlikti NŽT.

22.15. NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimas) tenkino Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymą pakeisti žemės sklypų, tarp jų ir Žemės sklypų, kadastro duomenis. Šiuo aktu NŽT pripažino ir patvirtino, kad SAZ buvo nustatyta, tačiau dalyje teritorijos (SAZ) ribose esančių žemės sklypų kadastro duomenyse ji nebuvo nurodyta. Atitinkamai, vadovaujantis imperatyviomis Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytomis nuostatomis, NŽT privalėjo organizuoti SAZ duomenų įrašymą į NTK ir NTR.

22.16. Teismas turėjo įvertinti NŽT Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą tuo aspektu, kad, jeigu Teritorija (SAZ) buvo nustatyta ir Žemės sklypai pateko į nustatytą SAZ, reiškia Žemės sklypų kadastro duomenys privalomai turėjo būti pakeisti į juos įrašant SAZ specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį; ir jau po to, vertinant NŽT Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytos Žemės sklypų kadastro duomenų keitimo procedūros atlikimą nustatęs, kad NŽT privalomos procedūros veiksmus galbūt atliko su trūkumais (Sprendimuose pagal teismo išvadą NŽT nenurodė privalomų faktinio ir teisinio pagrindo elementų –SAZ nustatymo pagrindo (teritorijų planavimo dokumento, kuriame nustatytos SAZ ribos)), turėjo spręsti, ar šie trūkumai paneigia nustatytas reikšmingas aplinkybes, kad SAZ nustatyta ir, kad Žemės sklypų kadastro duomenys turėjo būti pakeisti pagal imperatyvias nuostatas.

22.17. Išanalizavus NŽT 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto, 2022 m. spalio 25 d. rašto ir 2022 m. lapkričio 22 d. rašto turinį, manytina, kad atsakovas pareiškėjui pateikė Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo faktinį ir teisinį pagrindą bei nurodė NŽT Sprendimų pakeisti Žemės sklypų kadastro duomenis motyvus. Į pareiškėjo pateiktas pastabas buvo atsakyta (pareiškėjo pastabos vadovaujantis teisės aktų nuostatomis pripažintos nepagrįstomis), NŽT priimtuose Sprendimuose atsakovas nepakeitė, nepapildė aplinkybių, nustatytų ir pateiktų pareiškėjui adresuotuose raštuose. Šie raštai pagal Kadastro nuostatų reikalavimus yra privalomi procedūros dokumentai, kurie privalo būti siunčiami pareiškėjui

22.18. Vien ta aplinkybė, kad į NŽT Sprendimų įžanginę dalį nebuvo perkelti NŽT raštų, adresuotų pareiškėjui, duomenys, nereiškia, kad pareiškėjas nežinojo ir nesuprato atliekamo Žemės sklypų kadastro duomenų keitimo faktinio pagrindo (faktinių aplinkybių) ir teisinės argumentacijos. Taip pat tas faktas, kad NŽT Sprendimų preambulėje kaip SAZ ribų nustatymo pagrindas nenurodytas Bendrasis planas, U zonos Bendrasis planas, kuris yra viešai visuomenei prieinamas ir pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas privalomas visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, negali paneigti Bendrojo plano ir U zonos Bendrojo plano sprendinių, kuriais pažymėta ir nustatyta normatyvinio dydžio SAZ, į kurią patenka Žemės sklypai, t. y. negali paneigti būtinumo patikslinti Žemės sklypų kadastro duomenis į juos įrašant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

22.19. Darytina išvada, kad NŽT Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, juose nurodyti faktinis ir teisinis pagrindas, jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. NŽT Sprendimų faktinis pagrindas ir motyvai žinomi Žemės sklypų savininkui (pareiškėjui).

22.20. Teismas, net ir nustatęs NŽT Sprendimų turinio trūkumus, privalėjo nustatyti, ar šie administracinio akto – NŽT Sprendimų, pagal kuriuos į Žemės sklypų duomenis NTK ir NTR įrašyta SAZ, trūkumai gali sukelti tokias pasekmes – paneigti SAZ egzistavimo ir nustatymo faktą (pabrėžtina, kad NŽT 2022-07-20 Sprendimu patvirtino, kad SAZ nustatyta ir turi būti įrašyta į NTK ir NTR) ir nulemti, kad nustatyta SAZ nebus įrašyta į Žemės sklypų duomenis ir išviešinta NTK ir NTR ir atitinkamai Žemės sklypams nebus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

22.21. Be to, teismas nevertino byloje pateiktų duomenų, kad SAZ yra įregistruota NTR ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos tikslios SAZ ribos. Nustatyta SAZ yra įregistruota NTR ir pažymėta NTK žemėlapyje VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, kuris yra galiojantis.

22.22. Teismas įpareigojo NŽT VĮ Registrų centrui pateikti duomenis dėl SAZ išregistravimo iš Žemės sklypų, tačiau skunde nebuvo reiškiamas reikalavimas panaikinti minėtą VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Teismas, įpareigojęs NŽT pateikti VĮ Registrų centrui duomenis dėl SAZ išregistravimo iš Žemės sklypų, išėjo už Byloje nagrinėjamo ginčo ribų ir nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje eAS-453-525/2024). Pastebėtina ir tai, kad byloje ginčijami Sprendimai nebeturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams.

23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas atsiliepime į Vilniaus paukštyno skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus dėl ginčijamų NŽT Sprendimų nepagrįstumo. Pareiškėjas akcentuoja, kad:

24.1. NŽT priėmė Sprendimus nesilaikydama viešojo administravimo principų ir reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sprendimai nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

24.2. NŽT savo veiksmus grindė pozicija, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis leidžia įregistruoti SAZ, nepriklausomai nuo Įstatymo 6 straipsnyje išvardintų juridinių faktų egzistavimo. NŽT išplėtė savo kaip administravimo subjekto kompetencijos ribas ir vietoj numatytos teisės įrašyti į NTR ir NTK tai, kas jau nustatyta (kito administravimo subjekto), savo sprendimus prilygino SAZ nustatymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatymui turėjo būti priimtas atskiras administracinis aktas, kuriame būtų apibrėžti ir įvertinti sanitarinės apsaugos zonos pagrindai, dydis, pasekmės ir tik po to ši apsaugos zona galėjo būti įregistruojama.

24.3. Apeliantas pateikia daug kitų aplinkybių, vertinimų ir hipotezių, dėl kurių šalys bylos nagrinėjimo proceso metu pasisakė pateikdamos savo argumentus, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, argumentų nagrinėjimas ir vertinimas nebūtų teisiškai reikšmingas pripažinus, kad NŽT Sprendimai turėjo esminių trūkumų dėl kurių tapo neteisėtais.

24.4. Apelianto nuomonė dėl SAZ juridinio fakto nustatymo galimybės, remiantis, jo nuomone, svarbiomis aplinkybėmis ir nesant Įstatymo 6 straipsnio l dalyje nurodytų dokumentų, galėtų būti kito ginčo dalyku. Tačiau kol nėra juridinio fakto, nustatančio SAZ, teigti, kad NŽT Sprendimai įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pakeičiant sklypų kadastro duomenis, galėjo būti teisėti ir galiojantys, yra nepagrįsta ir neatitinka pagrindinių teisės principų.

25. Atsakovas NŽT atsiliepime į Vilniaus paukštyno apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. NŽT atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

25.2. Sprendimuose nurodytos kelios abstrakčios teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo vadovautasi priimant šiuos aktus (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 12 p., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. 1 p., Kadastro nuostatų 841.1.1.2.5 p.), nenurodant kitų esminių teisės aktų nuostatų (pvz., Įstatymo 9 str. 3 d. (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Kadastro nuostatų 541.1 p.), taip pat nenurodant jokių faktinių ar kitų administraciniams sprendimams įtakos turėjusių aplinkybių (pvz., neįvardintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kurio pagrindu buvo priimti administraciniai sprendimai) bei nenurodant administracinių sprendimų priėmimo motyvų. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime.

25.3. Atkreiptinas dėmesys, kad tokias pačias išvadas analogiškoje administracinėje byloje padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2561-662/2025). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 atitiktį VAĮ 10 straipsnyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

25.4. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti bylai svarbias faktines aplinkybes, pažymėtina, kad nustačius ginčijamo administracinio akto neatitikimą VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, kuris sudaro pagrindą aktą panaikinti, paprastai nenagrinėjami ir nevertinami kiti pareiškėjo skunde / apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai.

25.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl AB „Vilniaus paukštynas“ procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos dėl sanitarinės apsaugos zonos egzistavimo ar neegzistavimo, kadangi ginčijami aktai buvo nemotyvuoti.

25.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimų, kuriais buvo pakeisti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų kadastro duomenys, įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti LAGK sprendimą ir įpareigoti NŽT ištaisyti Žemės sklypų kadastro duomenis, pašalinant specialiąją žemės naudojimo sąlygą.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino skundžiamus NŽT Sprendimus, kaip neatitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų, LAGK sprendimą. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo NŽT pateikti VĮ Registrų centrui duomenis dėl sanitarinės apsaugos zonų (specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos) išregistravimo iš Žemės sklypų.

28. Apeliantas Vilniaus paukštynas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo surašė priimto sprendimo sutrumpintus motyvus, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų neištyrė, nevertino Vilniaus paukštyno argumentų ir pateiktų įrodymų, kurie patvirtino, kad Sprendimai, nors ir turintys trūkumų, yra teisėti ir pagrįsti. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė įpareigoti NŽT atlikti veiksmus dėl Žemės sklypų kadastro duomenų keitimo, kadangi byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl VĮ Registrų centro veiksmų.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas NŽT Sprendimus iš esmės panaikino dėl jų neatitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, t. y. atsakovo sprendimai panaikinti kaip tinkamai nemotyvuoti ir nepagrįsti faktinių duomenų ir teisinių normų visuma, nes iš NŽT Sprendimų ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjui priklausančių Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. NŽT Sprendimuose nenurodyti Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai ar kitas teisinis pagrindas, dėl ko neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą.

31. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.), turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024; kt.), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025; kt.).

32. Apeliantas tvirtina, kad vien tik pirmosios instancijos teismo nurodyti NŽT Sprendimo turinio (formuluočių) trūkumai negali nulemti NŽT Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, kad teismas pats nagrinėjamoje byloje turėjo pareigą nustatyti faktą, ar SAZ nustatyta, jei taip – kokių aktų pagrindu.

33. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad iš NŽT Sprendimų ir procedūrinių dokumentų turinio nėra aišku, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu buvo atlikta pareiškėjui priklausančių Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo procedūra. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad NŽT Sprendimuose nenurodyti sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinantys teritorijų planavimo ar kiti dokumentai ar kitas teisinis pagrindas, dėl ko neaišku, kas patvirtina SAZ ribų nustatymo faktą. Teismas vertino, kad kilus administraciniam ginčui dėl NŽT Sprendimais nustatytų Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma, kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.

34. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie skundžiamų NŽT Sprendimų faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti priimto sprendimo esmę, dėl ko šie sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui ir priimant tokį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

35. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nustačius ginčijamo administracinio akto tokį esminį trūkumą, kuris sudaro pagrindą aktą panaikinti, paprastai nenagrinėjami ir nevertinami kiti pareiškėjo skunde / apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai. Šio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).

36. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Vilniaus paukštyno teikiamų įrodymų, kad SAZ iki pareiškėjo Žemės sklypų suformavimo buvo nustatyta galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, dėl SAZ dydžio ir Įstatyme bei Sąlygose įtvirtinto teisinio reguliavimo. Tačiau teismas, nurodęs, kad Vilniaus paukštynas šiais įrodymais grindžia Sprendimų teisėtumą, akcentavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, nenurodė šių teritorijų dokumentų, kaip sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinančių dokumentų, kas pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą pripažinti skundžiamus administracinius aktus neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Todėl apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir detaliai nepasisakė dėl visų procesiniuose dokumentuose teiktų argumentų, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas ir padarė nepagrįstas išvadas.

37. Įvertinęs NŽT Sprendimų turinį, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog iš esmės šie administraciniai aktai grindžiami nuostatomis, patvirtinančiomis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo teisę priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, tačiau nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis atsakovas NŽT nustatė, jog Žemės sklypams taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurias reikia įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Taigi NŽT Sprendimai teisine ir faktine prasmėmis visiškai nemotyvuoti, todėl nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus ir gali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

38. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pačios pozicijos laikėsi iš esmės analogiškose administracinėse bylose (žr., 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2561-662/2025; 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2719-815/2025; 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2787-815/2025).

39. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, minėtose bylose suformuluotais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais būtina remtis ir šioje analogiškoje administracinėje byloje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šioje byloje būtų būtina nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų iš esmės analogiškose bylose.

40. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjo skundą įpareigojo NŽT pateikti VĮ Registrų centrui duomenis dėl sanitarinės apsaugos zonų (specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos) išregistravimo iš Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas byloje ginčijo NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimus, kuriais buvo pakeisti pareiškėjo Žemės sklypų kadastro duomenys, tačiau nereiškė reikalavimų dėl Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų (sprendimų), įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Atitinkamai, atsižvelgiant į kilusiame ginče nagrinėjamus pareiškėjo skundo reikalavimus, nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti dėl NŽT įpareigojimo atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus, susijusius su pareiškėjo Žemės sklypų kadastro duomenų keitimu. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama.

42. Kiti Vilniaus paukštyno apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į ginčo esmę ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, taip pat apelianto procesinę padėtį byloje, yra nereikšmingi, todėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina ir plačiau nepasisako.

43. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimai ir LAGK sprendimas, yra teisėta ir pagrįsta, o teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo NŽT pateikti duomenis VĮ Registrų centrui yra naikintina, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetant.

44. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija netenkina šio pareiškėjo prašymo (ABTĮ 40 str., 41 str. 1 d.).

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

46. Nagrinėjamu atveju iš dalies tenkinus Vilniaus paukštyno apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo apgintos apelianto teisės, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinta dalis yra išimtinai susijusi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų kadastro duomenų įrašymu (keitimu) Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus paukštyno prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti tenkinant pareiškėjo L. S. skundą iš dalies ir panaikinant teismo sprendimo dalį (rezoliucinės dalies 6 pastraipą), kuria nuspręsta įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonei Registrų centrui pateikti duomenis dėl sanitarinės apsaugos zonų (specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos) išregistravimo iš žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Likusią Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys