2017-08-28 Nr. AB-15624-3-62-3-00383-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1771-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00383-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. PE_SP1-23044 ir Valdybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-996 bei įpareigoti Valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją, įskaitant į stažą mokymosi laiką Kauno specialiojoje vidurinėje milicijos mokykloje (toliau – ir Milicijos mokykla) nuo 1975 m. spalio 1 d. iki 1977 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėjas nurodė, kad Valdybos Kauno skyrius 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. PE_SP1-23044 į pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos stažą neįskaitė 1975 m. spalio 1 d. – 1977 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio, nes tuo metu pareiškėjas mokėsi Milicijos mokykloje ir nebuvo milicijos pareigūnas. Pareiškėjo teigimu, milicijos pareigūnu jis tapo ne nuo 1977 m. spalio 1 d., kai buvo paskirtas į inspektoriaus pareigas, o nuo 1974 m. rugsėjo 2 d., kai pradėjo eiti eilinio milicininko pareigas, t. y. jau buvo statutinis uniformuotas pareigūnas. Pareiškėjas 1975 metais buvo nukreiptas mokytis į Milicijos mokyklą, kurioje, būdamas kursantu, dėvėjo uniformą, palaikė viešąją tvarką Kauno mieste, budėjo naktimis. Būdamas statutiniu pareigūnu, pareiškėjas privalėjo vykdyti visus vadovybės reikalavimus, įskaitant reikalavimą mokytis Milicijos mokykloje, nes kitu atveju nebūtų galėjęs dirbti šioje sistemoje. Pareiškėjo darbas milicijoje nuo 1975 m. spalio 1 d. iki 1977 m. rugsėjo 30 d. yra įrodomas pareiškėjo tarnybos lapu.

Atsakovas Valdybos Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas nuo 1975 m. spalio 1 d. iki 1977 m. rugsėjo 30 d. mokėsi Milicijos mokykloje, todėl šis laikotarpis pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), 191 punktą negali būti prilyginamas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą, skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas, tarnybos laikui prilyginamas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Šiuo atveju aplinkybė, kad mokymosi laikotarpiai yra įskaitomi į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra ir negali būti pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas ir pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo A. O. skundą atmetė.

Nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pensijos byloje esančiame tarnybos lape nurodyta, jog nuo 1975 m. spalio 1 d. iki 1979 m. rugsėjo 30 d. jis buvo Milicijos mokyklos kursantu, o į Vidaus reikalų skyriaus Kriminalinės paieškos skyriaus inspektoriaus pareigas buvo paskirtas nuo 1979 m. spalio 1 d. Pareiškėjas senatvės pensijos amžių sukako 2015 m. spalio 21 d. (Pensijų įstatymo 21 straipsnis ir 57 straipsnio 2 dalis) ir nuo šios dienos įgijo teisę į senatvės pensiją. Valdybos Kauno skyrius 2015 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. PE_SP1-23044, kuriuo A. O. paskyrė senatvės pensiją nuo 2015 m. spalio 21 d., neatsižvelgdamas į 1975 m. spalio 1 d. – 1979 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, kuriuo jis buvo Milicijos mokyklos kursantu. Valdyba, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. sausio 19 d. skundą dėl 2015 m. gruodžio 10 d sprendimo Nr. PE_SP1-23044, 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-996 konstatavo, jog Valdybos Kauno skyrius teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis senatvės pensijos skyrimo metu galiojančiomis Pensijų įstatymo ir Nuostatų normomis, į pareiškėjo stažą neįskaitė mokymosi Milicijos mokykloje laikotarpio.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo reikalavimą įskaityti į stažą senatvės pensijai mokymosi Milicijos mokykloje laikotarpį nuo 1975 m. spalio 1 d. iki 1979 m. rugsėjo 30 d. grindžia 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-8 „Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio–respublikinio pavaldumo Valstybės valdymo organų statuso pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 21 d. kreipimusi į Vidaus reikalų įstaigų darbuotojus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. KT14-N8/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 6 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 21 d. kreipimusi į Vidaus reikalų įstaigų darbuotojus deklaruotas užtikrinimas, kad bus išsaugotos socialinės vidaus reikalų darbuotojų garantijos (pensijos mokamos nežiūrinti į tai kurioje valstybėje tarnauta), yra įvykdytas ir įgyvendinamas skiriant vidaus reikalų pareigūnams pareigūnų ir karių valstybines pensijas, į kurių apskaičiavimą įskaitomi ir mokymosi laikotarpiai (iki 1995 m. sausio 1 d., t. y. iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, galiojantys teisės aktai nenustatė galimybės pareigūnams už tą patį tarnybos laikotarpį gauti dvi pensijas – valstybinę ir socialinio draudimo). Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad skiriant karių ir pareigūnų valstybines pensijas tarnybos laikui prilyginamas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad mokymosi laikotarpiai yra įskaitomi į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra ir negali būti pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas ir valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus. Taigi pareiškėjo skunde nurodyti teisės aktai nesusiję su pareiškėjo skunde keliamo ginčo dalyku. Pareiškėjas neteisingai supranta teisinį reglamentavimą, skirtą reguliuoti pareigūnų ir karių valstybinei pensijai ir valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti. Todėl teismas darė išvadą, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir naikinti juos nėra įstatyminio pagrindo.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją, įskaitant į stažą mokymosi laiką Milicijos mokykloje nuo l975 m. spalio 1 d. iki 1977 m. rugsėjo 30 d., yra išvestinis iš pagrindinių reikalavimų dėl Valdybos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. PE_SP1-23044 ir Valdybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (6.5)1-996 panaikinimo. Teismui nustačius, jog skundžiami sprendimai yra teisėti, ir jų nepanaikinus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl Valdybos Kauno skyriaus įpareigojimo perskaičiuoti senatvės pensiją, todėl skundas atmestinas.

III. Pareiškėjas A. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. PE_SP1-23044, Valdybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-996 bei įpareigoti Valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją, įskaitant į stažą mokymosi laiką Milicijos mokykloje nuo 1975 m. spalio 1 d. iki 1977 m. rugsėjo 30 d. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais.

Atsakovas Valdybos Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjo nurodyti teisės aktai nesusiję su pareiškėjo skunde keliamo ginčo dalyku. Tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visapusiškai išnagrinėjęs visus ginčo sprendimui aktualius teisės aktus, rašytinius įrodymus ir šalių pasisakymus teismo posėdžiuose, todėl naikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinę faktines bylos aplinkybes ir išaiškinęs bei pritaikęs teisės normas, teisingai nusprendė, kad pareiškėjas neteisingai supranta teisinį reglamentavimą bei padarė pagrįstą išvadą, jog skundžiami Valdybos Kauno skyriaus ir Valdybos sprendimai yra teisėti. Naikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Administracinis ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. PE_SP1-23044, kuriuo nuspręsta pareiškėjui skirti 407.55 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2015-10-21 iki gyvos galvos. Sprendime be kita ko nurodyta, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 191 punktu į A. O. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1975-10-01 iki 1977-09-30, kadangi šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo specialiosios mokyklos kursantu.

Pagal Pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, asmenys, kuriems taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, taip pat asmenys, nurodyti šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, kurie visi šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialinių pensijų draudimu. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygas apibrėžiantis šio įstatymo 3 straipsnis nustato, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1 ir 2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų šeimos nariams.

Dėl esminių sąlygų skirti pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo pensiją ginčas tarp šalių nekyla, tačiau skirtingai vertinamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, nustatant jam prilyginamą laikotarpį – pareiškėjo tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką.

Ginčo santykiams taikytino Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinės karinės, pasienio ar vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo ir po 1990 m. kovo 11 d.

Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė laikotarpius, įskaitytinus į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, aptartame reguliavime nenurodydamas papildomų sąlygų ar apribojimų juos nustatant, ir nepavesdamas kitiems subjektams tokias sąlygas numatyti. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju byloje svarbu nustatyti faktinį pareiškėjo A. O. vidaus reikalų tarnybos laiką.

Iš byloje esančio tarnybos lapo nuorašo (dalies vertimo) (b.l. 7-11, 53,54) matyti, kad pareiškėjas tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1974 m. rugsėjo 2 d. 2 kategorijos milicijos eiliniu ir nepertraukiamai tarnavo iki 1994 m. kovo 20 d., kuomet pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas pačiam prašant. Antras tarnybos laikotarpis prasidėjo 1995 m. gegužės 8 d. ir baigėsi 1997 m. gruodžio 23 d. suėjus nustatytam amžiui. Aptarti įrodymai patvirtina, kad pirmasis tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikotarpis nebuvo nutrūkęs ar dalinamas į dalis, kurios nelaikytinos faktine tarnyba, visas laikotarpis įskaitytas į ištarnautą laiką ( b.l. 10, 11). Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo paaiškinimai, kad jis tarnaudamas statutiniu uniformuotu pareigūnu buvo nukreiptas mokytis Kauno specialiojoje vidurinėje milicijos mokykloje, kur taip pat dėvėjo uniformą, dalyvavo renginiuose palaikant viešąją tvarką, taip pat naktiniuose budėjimuose. Nesant byloje faktinių duomenų, kad pareiškėjas A. O. mokymosi specialiojoje milicijos mokykloje laikotarpiu nuo 1975 m. spalio 01 d. iki 1977 m. rugsėjo 30 d. faktiškai neatliko tarnybos vidaus reikalų sistemoje, nėra pagrindo šio laikotarpio neįskaityti į prilyginamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu laiką.

Nepagrįstai nagrinėjamam ginčui atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ir pirmosios instancijos teismo taikyta Nuostatų 191 punkto dalis, nustatanti, kad laikotarpiai, kai asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami. Akivaizdu, kad ši Nuostatų dalis neatitinka aptarto aukštesnės teisinės galios reguliavimo (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl nagrinėjamam ginčui taikytinos įstatymo nuostatos.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. O. skundą patenkinti. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. PE_SP1-23044 ir Valdybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-996. Įpareigoti Valdybos Kauno skyrių perskaičiuoti pareiškėjo A. O. senatvės pensiją, įskaitant į stažą mokymosi laiką Kauno specialiojoje vidurinėje milicijos mokykloje nuo 1975 m. spalio 1 d. iki 1977 m. rugsėjo 30 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė