2018-04-19 Nr. AB-8066-3-62-3-01586-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-256-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01586-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė ištaisyti teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendime rašymo apsirikimą, t. y. teismo sprendimo 1 (pirmame) lape sakinyje „Prašo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur.“ klaidingai nurodytą prašomą iš atsakovo priteisti sumą į „Prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur.“

Teismas nurodė, kad sprendimo, kuris dar nėra įvykdytas, aprašomojoje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, klaidingai nurodyta pareiškėjo prašoma iš atsakovo priteisti žalos atlyginimo suma – vietoj 1 000 Eur įrašyta 5 000 Eur.

II. Pareiškėjas V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį.

Pareiškėjas nesutinka su teiginiu, kad teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendime padarė klaidą ir pats savo iniciatyva ją ištaisė. Nurodo, kad teismas ėmėsi taisyti apsirikimą ne savo iniciatyva, o tik po to, kai buvo paduotas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriame ši klaida buvo nurodyta. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad tai nėra atsitiktinė teismo klaida, kadangi teismas, žinodamas, jog pareiškėjas yra žydų tautybės (religijos atstovas), sąmoningai, siekdamas pabrėžti, kad pareiškėjas siekia tik pinigų, nurodė, jog pareiškėjas prašo ne 1 000 Eur, o 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad padaryta klaida yra sąmoningas teismo veiksmas, kadangi jis yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, niekuo nepagrįsti pamąstymai. Atsakovo teigimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 2 dalimi, ir pamatęs sprendime rašymo apsirikimą, teismas teisėtai jį ištaisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo ištaisyti teismo sprendime padaryti rašymo apsirikimai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar proceso šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas.

Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad ABTĮ 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas iki kol sprendimas neįvykdytas ir tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio bei realizavimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą. Šio instituto pagalba negali būti atliekami įvairūs rezoliucinės sprendimo dalies papildymai ar pakeitimai, kurie keičia sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1192-552/2015).

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimui esant neįvykdytam (šis sprendimas, be kita ko, pareiškėjo buvo apskųstas apeliacine tvarka) ir pastebėjus aiškų rašymo apsirikimą – sprendimo aprašomojoje dalyje, pirmame lape, antrojoje pastraipoje, klaidingai nurodžius pareiškėjo prašomą iš atsakovo priteisti žalos atlyginimo sumą, vietoj 1 000 Eur (kas buvo nurodyta paties pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui, b. l. 5–11) nurodžius 5 000 Eur, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. vasario 14 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 96 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai nutarė ištaisyti šį rašymo apsirikimą.

Tai, kad galbūt teismas šį rašymo apsirikimą ėmėsi taisyti tik po to, kai pareiškėjas šią klaidą nurodė apeliaciniame skunde, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 96 straipsnio 2 dalimi, rašymo apsirikimai gali būti ištaisomi tiek paties teismo iniciatyva, tiek proceso šalių prašymu.

Be to, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, taisant rašymo apsirikimus negali būti pakeičiamas paties procesinio sprendimo turinys ir esmė. Šiuo atveju 2018 m. sausio 30 d. sprendimo turinys ir esmė ištaisius rašymo apsirikimą nepasikeitė – pareiškėjo skundas liko teismo atmestas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog šis rašymo apsirikimas iš tiesų yra sąmoningas teismo veiksmas, o ne klaida, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad tokie pareiškėjo teiginiai yra tik jo subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais įrodymais. Taigi šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. atskirojo skundo netenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė