2021-10-27 Nr. AB-23508-3-61-3-02525-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-639-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02525-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinių miškų urėdija, Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) sveikatos centras „Energetikas“ (toliau – ir Bendrovė) 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 21R-477(AG-360/06-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas) ir išspręsti bylą iš esmės; 2) pripažinti dalyje dėl 46 000 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinio miško instituto (šiuo metu – VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2003–2004 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos akte esančius duomenis, kurie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui perduoti 2005 m. vasario 17 d. pagal duomenų perdavimo ir priėmimo aktą bei atnaujinti 2017 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, neteisėtais; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. D1-150 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos tvirtinimo“ dalį ir schemos dalį, kurioje Žemės sklypas įtrauktas į Valstybinių miškų schemą, ir tuo pačiu panaikinti įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre; 4) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemos tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį ir miškų schemos dalį, kurioje Žemės sklypas įtrauktas į Valstybinių miškų schemą, ir tuo pačiu panaikinti įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui nustatytiems skundo trūkumams pašalinti – 20 kalendorinių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, t. y. formuluoti reikalavimą ne tik dėl LAGK 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 21R-477(AG-360/06-2021), bet ir dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (66)-D8(E)-2284; pateikti teismui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (66)-D8(E)-2284; patikslinti antrąjį skundo reikalavimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad:

1. LAGK ginčijamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (66)-D8(E)-2284, tačiau pareiškėjas skunde teismui nesuformulavo reikalavimo panaikinti minėtą Aplinkos ministerijos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, vertindamas ginčijamą LAGK sprendimą, turėtų vertinti ir minėto Aplinkos ministerijos sprendimo teisėtumą, pareiškėjui pasiūlyta patikslinti reikalavimus ir prašyti teismo panaikinti minėtą Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą, išreikštą rašte Nr. (66)-D8(E)-2284, taip pat pateikti šį administracinį aktą teismui;

2. antrasis skundo reikalavimas suformuluotas netinkamai, kadangi reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjui pasiūlyta patikslinti šį skundo reikalavimą;

3. trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti aplinkos ministro 2011 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. D1-150 dalį, t. y. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl akto, kuris priimtas daugiau nei prieš dešimt metų, nuginčijimo, todėl praleido įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą bei nenurodė aplinkybių (tokios aplinkybės nenustatytos ir iš bylos medžiagos), kurioms esant galėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis;

4. ketvirtuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti aplinkos ministro Įsakymo dalį, tačiau jis yra praleidęs skundo padavimo terminą. Pareiškėjui išaiškintina teisė prašyti teismo atnaujinti šį praleistą terminą, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis pagrindžiančius įrodymus, jog terminas praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo nepriklausiusių objektyvių priežasčių (ABTĮ 30 str. 1 d.);

5. pareiškėjui pasiūlyta išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio (ar žodinio) proceso tvarka (ABTĮ 24 str. 2 d. 9 p.).

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikė patikslintą skundą ir papildomus dokumentus, tarp jų – prašymą atnaujinti terminą. Pareiškėjas patikslintame skunde prašė: 1) panaikinti LAGK 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 21R-477(AG-360/06-2021), taip pat Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą, išreikštą rašte Nr. (66)-D8(E)-2284, ir išspręsti bylą iš esmės; bei 2) panaikinti Įsakymo dalį ir miškų schemos dalį, kurioje Žemės sklypas įtrauktas į Valstybinių miškų schemą, ir tuo pačiu panaikinti įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą prašė atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo dalies panaikinimo paduoti, šį prašymą grįsdamas tuo, jog: 1) pareiškėjas nebuvo įspėtas apie rengiamą ir tvirtinamą Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą (toliau – ir Schema) ir jo naudojamo Žemės sklypo įtraukimą bei įregistravimą kaip miško žemę; 2) pareiškėjas nebuvo įspėtas, kad rengiama Schema apims ir jo naudojamą Žemės sklypą; 3) pareiškėjas negalėjo numatyti, kad atsakovas atliks neteisėtus veiksmus ir sukels jam neigiamas pasekmes, kadangi Kretingos rajono DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimai dėl žemės perdavimo statyboms vykdyti ir poilsio verslui plėtoti nebuvo panaikinti ir iki šiol galioja; dėl šių priežasčių pareiškėjas negalėjo savalaikiai imtis priemonių prieš neteisėtus atsakovo veiksmus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo UAB sveikatos centro „Energetikas“ prašymo atnaujinti terminą ir atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. D1-889 dalį, priėmė skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 21R-477(AG-360/06-2021) ir Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (66)-D8(E)-2284, nurodė grąžinti pareiškėjui 7,50 Eur žyminio mokesčio permoką.

Teismas nustatė, kad Įsakymas buvo priimtas 2018 m. spalio 16 d., paskelbtas Teisės aktų registre 2020 m. gegužės 6 d., įsigaliojo 2020 m. gegužės 7 d. Taigi, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtą Įsakymą bei susipažinti su jo turiniu, priedais. Pareiškėjo teiginiai apie jo neinformavimą prieštaravo ginčijamame LAGK sprendime nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t. y. kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 16 d. su skundu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad atsakovui buvo paduotas prašymas nederinti Schemos dėl padarytų pažeidimų; atsakovas 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. (12)-D8-1009 informavo, kad Schemos derinimo ir tvirtinimo procedūra užbaigta ir ji patvirtinta Įsakymu, o pastabas pareiškėjas galėjo teikti Schemos rengimo metu iki viešojo svarstymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui apie Įsakymą buvo žinoma 2019 m. balandžio 16 d., kuomet jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas kilusį nesusipratimą išspręsti neteisminiu keliu ir iš dalies pakeisti Įsakymą. Pareiškėjas nepateikė kitų paaiškinimų ar aplinkybių dėl skundo padavimo termino praleidimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, svarbiomis. Atsižvelgiant į tai, prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkintinas; atitinkamai, atsisakytina priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti nurodytą Įsakymo dalį.

III. Pareiškėjas UAB sveikatos centro „Energetikas“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį ir tenkinti jo prašymą atnaujinti terminą, priimti skundo reikalavimą panaikinti aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. D1-889 dalį.

Pareiškėjas teigia, kad patikslinto skundo antrąjį reikalavimą faktiškai sudarė 3 prašymai, tačiau teismas pasisakė tik dėl vieno iš jų – panaikinti Įsakymo dalį. Teismas nesprendė dėl reikalavimų panaikinti Schemos dalį, kurioje Žemės sklypas įtrauktas į minėtą schemą, bei panaikinti Žemės sklypo įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Be to, pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl skundo padavimo termino neatnaujinimo ir pažymi, kad teismas vadovavosi ne visa faktine bylos medžiaga, bet LAGK sprendimo medžiagos dalimi, kurią pareiškėjas skundžia.

Teismo teiginys, kad pareiškėjas apie rengiamą Schemą sužinojo 2019 m. balandžio 16 d., neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi pareiškėjui nebuvo žinoma apie Schemą. Pareiškėjas turėjo informaciją, jog Žemės sklypas jai perduotas kaip žemės sklypas, skirtas statybai ir komercinei veiklai organizuojant poilsį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas žinojo, jog tai – miško paskirties sklypas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 27 d. padavė paklausimą atsakovui apie tai, ar Žemės sklypas yra priskirtas prie miško žemės. Atsakovas 2019 m. kovo 14 d. raštu informavo pareiškėją apie priimtą Įsakymą, bet nepateikė informacijos apie tai, kad Žemės sklypas apskaitytas kaip miško žemė.

Pareiškėjas, remdamasis tik prielaida, o ne tiksliais duomenimis, 2019 m. balandžio 16 d. pateikė atsakovui prašymą dėl Žemės sklypo pašalinimo iš miško žemės naudmenų. Atsakovas 2019 m. gegužės 10 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3916-809/2019 netenkino pareiškėjo skundo dėl šio rašto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020 pakeitė minėtą teismo sprendimą ir nutraukė bylos dalį dėl atsakovo 2019 m. kovo 14 d. rašto ir panaikino sprendimo dalį dėl atsakovo 2019 m. gegužės 10 d. rašto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekonstatavo, jog pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą. Atsakovas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. balandžio 16 d. skundą ir jo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo nauju sprendimu, apskundė jį LAGK, o po to – teismui. Pareiškėjas taip pat tvirtina, jog jis, 2019 m. balandžio 16 d. teikdamas skundą atsakovui, dar negalėjo ginčyti Įsakymo teismine tvarka, nes šis administracinis aktas įsigaliojo tik 2020 m. gegužės 7 d.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo neprieštaraujantis, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų įvertinti visi pareiškėjo teiginiai ir argumentai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Teisėjų kolegija iš LAGK byloje esančių dokumentų nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 16 d. padavė skundą Aplinkos ministerijai, prašydamas pakeisti Įsakymą taip, kad būtų sudaryta Schema, atitinkanti realią situaciją, esančią (duomenys neskelbtini), įtraukiant visus realiai egzistuojančius pareiškėjo poilsio namelius. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Schema neatitinka teisės aktų reikalavimų ir faktinės situacijos.

Aplinkos ministerija 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (12)-D8-1814 atsisakė nagrinėti 2019 m. balandžio 16 d. skundą, nurodydama, jog pareiškėjo keliami klausimai jau buvo išnagrinėti Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 14 d. rašte Nr. (12)-D8-1009. Pareiškėjas šį raštą apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3916-809/2019 priėmė pareiškėjo patikslintą skundą, t. y. 2019 m. liepos 22 d. pateiktą patikslintą skundą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti minėtus Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. raštus, taip pat įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ir pakoreguoti Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą pagal realią situaciją. Byla užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas pakeistas, nutraukta administracinės bylos dalis dėl Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 14 d. sprendimo panaikinimo, panaikintas Aplinkos ministerijos 2019 m. gegužės 10 d. raštas.

Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. balandžio 16 d. skundą, 2021 m. sausio 6 d. rašte Nr. (66)-D8(E)-65 padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo keisti Įsakymą. LAGK 2021 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-98/07-2021) panaikino minėtą Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 6 d. raštą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 16 d. skundą (sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta 2020 m. balandžio 16 d.).

Aplinkos ministerija 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (66)-D8(E)-2284 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. balandžio 16 d. skundą. Pareiškėjas kreipėsi į LAGK, patikslintame skunde prašydamas panaikinti minėtą Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. raštą ir įpareigoti pakartotinai apsvarstyti jo 2019 m. balandžio 16 d. skundą visų reikšmingų faktinių duomenų kontekste. LAGK 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 21R-477(AG-360/06-2021) atmetė pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas patikslintame skunde, kurio priimtinumo nagrinėti klausimą sprendžiant buvo priimta skundžiama teismo nutartis, prašė: 1) panaikinti LAGK 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 21R-477(AG-360/06-2021), taip pat Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą, išreikštą rašte Nr. (66)-D8(E)-2284, ir išspręsti bylą iš esmės; bei 2) panaikinti Įsakymo dalį ir miškų schemos dalį, kurioje Žemės sklypas įtrauktas į Valstybinių miškų schemą, ir tuo pačiu panaikinti įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, kad Schema neatitinka teisės aktų reikalavimų ir realios teisinės padėties, be kita ko, jog ginčo teritorija užstatyta pareiškėjui priklausančiais statiniais.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą, padaręs išvadą, kad šis reikalavimas pareikštas suėjus skundo padavimo terminui ir nėra priežasčių atnaujinti šį praleistą terminą, tačiau priėmė skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti minėtus LAGK 2021 m. liepos 1 d. sprendimą ir Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą.

Pareiškėjas pagrįstai pažymėjo, kad teismas neišsprendė skundo dalies dėl reikalavimų panaikinti įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre priėmimo klausimo, todėl šioje dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pagal skundo reikalavimą panaikinti LAGK 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 21R-477(AG-360/06-2021), taip pat Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą, išreikštą rašte Nr. (66)-D8(E)-2284, ir išspręsti bylą iš esmės, skundo dalykas yra LAGK 2021 m. liepos 1 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (atitinkamai vertinant Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. teisėtumą ir pagrįstumą). Pagal skundo reikalavimą panaikinti Įsakymo dalį, skundo dalykas yra būtent tos Įsakymo dalies teisėtumas ir pagrįstumas, todėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Įsakymo dalį priimtinumas nagrinėti teisme vertintinas savarankiškai pagal ABTĮ įtvirtintus reikalavimus, nepaisant to, kad, nagrinėjant pirmąjį skundo reikalavimą, teismui taip pat gali tekti spręsti su Įsakymo teisėtumu susijusius klausimus.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-261/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-618-415/2019). Jeigu administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniui įteiktas asmeniškai arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-438/2017, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020).

Nagrinėjamu atveju Įsakymas buvo priimtas 2018 m. spalio 16 d., paskelbtas Teisės aktų registre 2020 m. gegužės 6 d., įsigaliojo 2020 m. gegužės 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas aktas yra ne norminio, o individualaus pobūdžio, pareiškėjo argumentai, jog jis negalėjo skųsti šio administracinio akto iki jam įsigaliojant, laikytini nepagrįstais. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog Įsakymas turėjo būti įteiktas pareiškėjui arba buvo jam įteiktas. Kita vertus, LAGK byloje yra pateiktas pareiškėjo 2019 m. balandžio 16 d. skundas (b. l. 67–71), kuriame pareiškėjas nurodo, jog jis buvo pateikęs Aplinkos ministerijai prašymą dėl Schemos nederinimo, tačiau Aplinkos ministerija 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. (12)-D8-1009 jį informavo, jog Schemos derinimo ir tvirtinimo procedūra užbaigta, Schema patvirtinta Įsakymu. Pareiškėjas šias aplinkybes patvirtino atskirajame skunde. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas ne vėliau nei 2019 m. kovo 14 d. (nesant objektyvių duomenų apie rašto gavimo datą) sužinojo apie Įsakymą ir 2019 m. balandžio 16 d. šio Įsakymo turinys jam buvo žinomas tiek, kiek buvo būtina jam suprasti apie tikėtiną jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Pareiškėjas nenurodė jokių kliūčių gauti Įsakymą ir su juo susipažinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu skundo padavimo terminą skaičiuoti nuo 2019 m. balandžio 16 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2021 m. rugpjūčio 2 d., t. y. praleidęs šį terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą iš esmės grindė tuo, jog jis nebuvo informuotas apie Schemos rengimą ir tvirtinimą, Žemės sklypo įtraukimą į Schemą. Kaip minėta, pareiškėjas apie Įsakymo priėmimą žinojo jau 2019 m. kovo 14 d., jis nenurodė jokių kliūčių gauti šio Įsakymo, įskaitant juo patvirtintą Schemą, kopiją ar nuorašą. Aplinkybę, jog Žemės sklypas galbūt patenka į miško teritoriją, pareiškėjas nurodė 2019 m. balandžio 16 d. skunde ir prašė patikslinti miškų ribas taip, kad Žemės sklypas nebepatektų į miško teritoriją, t. y. pakeisti Įsakymą. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 16 d. skunde nurodė besikreipiantis būtent į Aplinkos ministeriją, nes siekia kilusį nesusipratimą išspręsti ne teismo būdu. Nepaisant to, kilęs ginčas jau buvo nagrinėjamas ir LAGK (dukart), ir administraciniame teisme. Anksčiau pareiškėjas nebuvo suformulavęs tiesioginio reikalavimo teismui panaikinti ginčijamą Įsakymo dalį, nenurodė jokių kliūčių tai padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. ėmėsi pakankamai aktyvių veiksmų Įsakymui nuginčyti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, svarbiomis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nepasisakė dėl dalies skundo reikalavimų priimtinumo nagrinėti, tačiau tinkamai išsprendė termino skundui dėl Įsakymo dalies panaikino paduoti atnaujinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies panaikinama, klausimas dėl skundo dalies priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre panaikinti ir šių skundo reikalavimų priimtinumo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė