87a488e9-7bb4-4786-9e3e-e84d53e76ffc · Klaipėdos apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-536-796/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02750-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.1; 3.2.4.1; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavaliÅ¡kos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Studija 33“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. liepos 23 d. savavaliÅ¡kos statybos aktus Nr. SSA-30-190723-00024, Nr. SSA-30-190723-00025 ir Nr. SSA‑30-190723-00026; panaikinti Inspekcijos 2019 m. liepos 24 d. privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-190724-00026, Nr. PNSD-30-190724-00027, Nr. PNSD‑30‑190724-00028; panaikinti Inspekcijos 2019 m. liepos 25 d. privalomuosius nurodymus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190725-00025, Nr. PNSSP‑30-190725-00026, Nr. PNSSP-30-190725-00027.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), valdomame ir naudojamame nuomos sutarties, sudarytos su valstybės įmone (toliau – VÄ®) Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija, pagrindu, vykdo sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis), kapitalinį remontÄ . Sandėlio kapitalinis remontas yra vykdomas pagal projektavimo įmonės UAB „Studija 33“ 2016 m. parengtÄ kapitalinio remonto techninį projektÄ (toliau – ir Projektas), jam buvo gautas statybÄ leidžiantis dokumentas – 2016 m. rugpjūčio 19 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinis pritarimas Nr. RPSP‑31‑160819-00131. Kadangi ieÅ¡kovės įsipareigojimai dėl krovos ir kitų darbų turi bÅ«ti vykdomi ir Sandėlio kapitalinio remonto metu, Projekte buvo sprendžiamas klausimas dėl Sandėlyje (pastate) esančių sandėlių atlaisvinimo nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų, nes kapitalinis remonto vykdymas galimas tik atlaisvinus patalpas. Projekto tekstinėje dalyje nurodyta, kad prieÅ¡ kapitalinio remonto darbų pradžiÄ sandėliuojamos medžiagos / produktai, reaguojantys į lietų ar kitokius kritulius bei saulės poveikį, iÅ¡ Sandėlio bus perkelti į laikinas palapines, kurios apsaugotų nuo atmosferos poveikio.

Remiantis Projektu, žemės sklypuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių didelę dalį dengia dangos (aikštelės), pagal supaprastintus statybos projektus ir gautus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 16 d. rašytinius pritarimus, 2016 m. buvo sumontuotos trys laikinos tentu dengtos surenkamųjų metalo konstrukcijų palapinės, jose Sandėlio kapitalinio remonto laikotarpiu sandėliuojami grūdai. Ieškovė pagal Projekto rengimo metu egzistavusias aplinkybes Sandėlio remonto darbus planavo atlikti per dvejus metus.

Vėliau dėl ieÅ¡kovės suplanuotų teritorijos vystymo pokyčių ieÅ¡kovė 2018 m. liepos 11 d. raÅ¡tu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama, kad Å¡i neprieÅ¡tarautų vadovaujantis Projektu ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡ytiniu pritarimu įrengtų laikinų palapinių tolesnei eksploatacijai iki 2025 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. liepos 27 d. raÅ¡tu Nr. (4.39.)‑R2‑2222 sutiko, jog ieÅ¡kovė toliau iki 2025 m. eksploatuotų įrengtas palapines.

3. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. ji gavo 2019 m. liepos 23 d. Inspekcijos suraÅ¡ytus savavaliÅ¡kos statybos aktus, juose nepagrįstai konstatuota, jog ieÅ¡kovė neva savavaliÅ¡kai vykdė ypatingųjų statinių – sandėlių – statybos darbus. IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡ių aktų pagrindu pateikti 2019 m. liepos 24 d. privalomieji nurodymai nevykdyti statybos darbų ir 2019 m. liepos 25 d. privalomieji nurodymai paÅ¡alinti statybos padarinius yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl panaikintini. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad palapinės buvo įrengtos vadovaujantis Sandėlio kapitalinio remonto techniniu projektu ir gavus 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinį pritarimÄ . IeÅ¡kovė nevykdė jokios savavaliÅ¡kos statybos, o įrengė palapines kaip laikinus įrenginius grÅ«dams saugoti per Sandėlio kapitalinio remonto laikotarpį pagal ProjektÄ , kuriam buvo gautas statybÄ leidžiantis dokumentas, todėl savavaliÅ¡kos statybos aktai yra nepagrįsti ir neteisėti.

4. IeÅ¡kovės teigimu, Inspekcija, netyrusi palapinių savybių ir neįvertinusi visos ieÅ¡kovės turimos dokumentacijos, kurios pagrindu ieÅ¡kovė turėjo teisę įrengti ir vėliau eksploatuoti palapines, konstatavo, jog palapinės yra ypatingieji statiniai, kuriems privalomas statinio statybos projektas ir statybÄ leidžiantis dokumentas. Inspekcija neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, kurie patvirtina, jog palapinės yra ne statiniai, bet kilnojamieji daiktai, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau ir – Statybos įstatymas) netaikomas. Palapinių techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose yra nurodyta, jog palapinės – tai karkasiniai inžineriniai gaminiai iÅ¡ metalo konstrukcijų, apdengti tentine danga. Kadangi palapinių konstrukcijas sudaro karkasas ir tentinė danga, Å¡ios konstrukcijos yra surenkamos, tai yra nesunkiai iÅ¡montuojamos, ir palapinės neturi pamato, jos gali bÅ«ti nepakeitus jų paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės perkeliamos į kitÄ vietÄ . IeÅ¡kovės teigimu, atsižvelgiant į aptartas palapinių savybes, jos yra priskiriamos kilnojamiesiems daiktams, dėl to nėra ir negali bÅ«ti laikomos statiniais, kuriems privalomas statybos leidimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį (anksčiau galiojusios redakcijos 23 straipsnio 1 dalį). IeÅ¡kovės vertinimu, Inspekcija nepagrįstai pripažino palapines statiniais, neatsižvelgė į technines palapinių, kaip surenkamųjų kilnojamųjų objektų, charakteristikas, dokumentus, kurių pagrindu palapinės sumontuotos ir yra eksploatuojamos, ir dėl to surašė neteisėtus ir nepagrįstus palapinių savavaliÅ¡kos statybos aktus. Nepagrįstai konstatavusi savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , Inspekcija neteisėtai ir nepagrįstai 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. liepos 25 d. surašė privalomuosius nurodymus. IeÅ¡kovės teigimu, Inspekcija neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo suraÅ¡yti ginčijamus privalomuosius nurodymus, kadangi palapinės nėra statiniai ir ieÅ¡kovė nevykdė jokios savavaliÅ¡kos statybos, o palapinės, kaip kilnojamieji daiktai, yra laikinai sumontuotos Sandėlio remonto tikslais, ieÅ¡kovė turi teisę Å¡ias palapines eksploatuoti iki 2025 m.

5. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Atsakovė nurodė, kad Sandėlio projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje laikinų palapinių įrengimas yra numatytas tik kaip Å«kinės veiklos (kraunamos produkcijos sandėliavimo veiklos) kapitaliÅ¡kai remontuojamame statinyje sustabdymo sÄ lyga, apraÅ¡ant, kur bus laikomos remontuojamame statinyje esančios medžiagos ir produkcija, tačiau laikinų palapinių, kaip statinių, statybos sprendiniai statinio projekte nenustatomi, pateikiama tik bendra pastatymo vietos ir palapinių ilgį ir plotį nurodančių duomenų informacija toje pačioje pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotame raÅ¡ytiniame pritarime nurodyti tik kapitaliÅ¡kai remontuojamo Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rodikliai – visa tai, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad statinio (Sandėlio) projekte palapinės, kaip statiniai, nesuprojektuotos ir statybÄ leidžiantis dokumentas jų statybai neiÅ¡duotas. Statinio projekte, be bendro pobÅ«džio informacijos, daugiau nėra jokių techninių charakteristikų, skaičiavimų, konstrukcinės, architektÅ«rinės ir kitų statinio projekto dalių, kuriose bÅ«tų apraÅ¡omi ir grafiÅ¡kai pateikiami pagrindiniai palapinių duomenys. Statinio (Sandėlio) projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalyje numatyta tik statinio požymių neturinčių palapinių įrengimo galimybė, nenustatant palapinių – statinių – statybos sÄ lygų.

6. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad priskiriant objektÄ statiniui yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos trys aplinkybės: objektas yra nekilnojamasis daiktas; turi laikančiÄ sias konstrukcijas; laikančiosios konstrukcijos (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Ä®vertinus techniniuose pasuose pateiktus duomenis matyti, kad palapinių laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje atliekant statybos darbus ir norint perkelti į kitÄ vietÄ jas bÅ«tina iÅ¡ardyti. Palapines iÅ¡ardžius, bÅ«tų prarasta jų paskirtis (sandėliavimo), liktų atskiros konstrukcijos ir detalės (gelžbetonio plokÅ¡tės, kolonos, metalo konstrukcijų rėmai, sriegti strypai, veržlės, tvirtinimo juostos ir kt.), iÅ¡ardytų palapinių nebÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį, jos turėtų bÅ«ti montuojamos iÅ¡ naujo.

Tokioms palapinėms montuoti reikalingos didelės sÄ naudos, todėl iÅ¡ardytų palapinių dalių vertė bÅ«tų mažesnė nei jau sumontuotų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tokios konstrukcijos sandėliams (4 320 kv. m ir 4 080 kv. m užstatymo ploto) pritvirtinti reikalingas tvirtas pagrindas (pagal gamintojo nustatytas charakteristikas – iÅ¡ anksto įtemptos gelžbetoninės plokÅ¡tės). Esant Å¡iuolaikinėms technologijoms nėra bÅ«tina įrengti įprastus betoninius pamatus – statinių tvirta sÄ saja su žeme gali bÅ«ti užtikrinama įvairiais bÅ«dais, Å¡iuo konkrečiu atveju sandėlių tvirtinimas atliktas varžtinėmis jungtimis prie iÅ¡ anksto įtemptų gelžbetoninių plokščių pagrindu pastatytos aikÅ¡telės, ji yra kaip specialus pagrindas sandėliavimo paskirties statiniams ir užtikrina patvarų statinių sÄ lytį su žeme.

Atsakovės vertinimu, ginčo sandėliai (palapinės) turi bÅ«ti pripažįstami nekilnojamaisiais daiktais ir gali bÅ«ti laikomi statiniais, nes atitinka visus statinių požymius, todėl jų statybai taikomos Statybos įstatymo nuostatos dėl statybos savavaliÅ¡kumo ir statybÄ leidžiančio dokumento privalomumo. IeÅ¡kovei įsigijus UAB ,,Tilta“ pagamintas konstrukcijas ir medžiagas bei atlikus papildomus veiksmus (sandėlių statybos darbus, dėl kurių sandėliai buvo tvirtai sujungti su žeme) buvo sukurti nauji nekilnojamieji daiktai – sandėliai.

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1176-642/2021 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismo sprendimo motyvai:

8.1. Teismas nustatė, kad Sandėlio remonto projekte laikinų palapinių, kaip statinių, statybos sprendiniai statinio projekte nenustatyti, pateikta tik bendra pastatymo vietos ir palapinių ilgį ir plotį nurodančių duomenų informacija, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡duotame raÅ¡ytiniame pritarime nurodyti tik kapitaliÅ¡kai remontuojamo Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rodikliai. Pažymėta, kad teismo posėdžio metu UAB ,,Studija 33“ vadovas paaiÅ¡kino, kad įmonė parengė tik Sandėlio remonto projektÄ , pačių palapinių projekte nedalyvavo. Teismo vertinimu, tiek iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovų paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdžio metu, paneigia ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė turėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pritarimÄ eksploatuoti laikinai pastatytas palapines iki 2025 metų.

8.2. Teismas dėl ieÅ¡kovės atstovo pozicijos, kad, priimdamas sprendimÄ , teismas privalo vadovautis teismo eksperto D. K., kuris turi specialių žinių, iÅ¡vada, jog ginčo objektai yra kilnojamieji daiktai, pažymėjo, jog teismo ekspertizės iÅ¡vada teismui nėra privaloma ir yra vienas iÅ¡ įrodymų, taip pat sutiko su atsakovės argumentu, jog ginčo objektų teisinę kvalifikacijÄ turi atlikti teismas. Pažymėta, kad, atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje tikslinga paskirti pakartotinę statybos techninės veiklos ekspertizę, buvo paskirta teismo ekspertizė, gavęs 2022 m. gruodžio 16 d. teismo ekspertizės aktÄ , teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, įvertino visus įrodymus byloje.

8.3. Teismas įvertino L. U. specialisto iÅ¡vadoje, teismo nutartimi paskirtos teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės iÅ¡vadoje, S. M. konsultacinėje iÅ¡vadoje ir teismo paskirtoje pakartotinėje ekspertizėje teismo eksperto D. K. duotoje iÅ¡vadoje pateiktus duomenis. Teismas, visų pirma, sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad yra pagrindas abejoti teismo eksperto D. K. kvalifikacija, nes teismui pateiktoje ekspertizės iÅ¡vadoje teismo ekspertas vadovaujasi ne visais tiriamų objektų įrengimo metu galiojusiais teisės aktais, nors nurodo, kad tiriamieji objektai įrengti 2016 metais ir dėl Å¡ios aplinkybės byloje ginčo nėra. Taip pat pažymėtina, kad teismo ekspertas tendencingai nurodo, jog tyrimo objektas (ekspertizės akto 5 lapas) – 2016 metais sumontuotos „trys laikinos tentu dengtos surenkamųjų metalo konstrukcijų palapinės, kuriose statybos darbų laikotarpiu sandėliuojami grÅ«dai“. 2022 m. balandžio 6 d. teismo nutartyje, kuria paskirta nagrinėjamoje byloje teismo ekspertizė, tokios sÄ vokos apie ginčo objektus nėra. Teismas taip pat įvertino, kad teismo ekspertas D. K. ekspertizės akte nepasisakė dėl to, jog pagal gamintojo instrukcijas-techninius pasus, yra bÅ«tinas palapinės pagrindas, kuriam naudojamos specialios plokÅ¡tės, nurodytas jų storis, betono markė, nurodyta, kad prie plokščių rėmai tvirtinami tik naudojant atrėmimo vietose įrengiamÄ papildomÄ plokÅ¡tę, bendras betono storis – 280 mm.

8.4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atkreipė teismo dėmesį į teismo eksperto D. K. ekspertizės metu darytas nuotraukas (21 pav., ekspertizės 24 lapas) ir prašė palyginti su Inspekcijos tyrimo metu darytomis nuotraukomis, kuriose matosi aplink ginčo objektÄ papildoma plokščių eilė, ir pateikė teismui praÅ¡ymÄ nuvykti ginčo objektų apžiÅ«rai, kad bÅ«tų galima įsitikinti, jog tokia papildoma plokščių eilė yra apie visus ginčo objektus. Teismas tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ ir atliko objektų apžiÅ«rÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, kad žemės sklypuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių didelę dalį dengia dangos (aikÅ¡telės), įrengtos pagal supaprastintus statybos projektus ir gautus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 16 d. raÅ¡ytinius pritarimus, 2016 m. buvo sumontuotos trys laikinos tentu dengtos surenkamųjų metalo konstrukcijų palapinės, teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, įpareigojo ieÅ¡kovę pagrįsti Å¡iÄ aplinkybę, pateikiant papildomus įrodymus – dangos (aikÅ¡telių) projektus.

Ä®vertina, kad nei objektų apžiÅ«ros metu, nei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nepagrindė jos nurodomos aplinkybės, jog ginčo objektai pastatyti ant tos pačios aikÅ¡telių dangos, nepanaudojant atraminės papildomos plokÅ¡tės, į kuriÄ tvirtinamos konstrukcijos – metaliniai rėmai, kurie jungiami lankstais prie gelžbetonio2x14 cm storio plokščių inkarais. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas     2023 m. vasario 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad nėra papildomos atraminės plokÅ¡tės, į kuriÄ tvirtinamos konstrukcijos.

Padaryta iÅ¡vada, kad E. L. 2021 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akto iÅ¡vadose pagrįstai nurodyta, jog sumontavus visas tiriamų objektų konstrukcijas (pagrindÄ iÅ¡ gelžbetoninių plokščių, metalines konstrukcijas), gaunama vientisa standi konstrukcija, kuri negali bÅ«ti naudojama be kažkurios dalies ir negali bÅ«ti perkeliama vientisa. Taip pat teismas sutiko su teismo eksperto E. L. iÅ¡vada, kad tiriami objektai įrengiami / sumontuoti vykdant statybos darbus, t. y. žemės kasimo, pamatų plokščių įrengimo, konstrukcijų montavimo, dangos įrengimo.

8.5. Teismas nepagrįstais laikė ieÅ¡kovės atstovų argumentus, kad paaukÅ¡tinimai reikalingi nuotekoms, nes ieÅ¡kovės atstovai patys patvirtino, jog teritorijoje vandeniui nutekėti yra inžineriniai tinklai. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad Å¡ie paaukÅ¡tinimai nebuvo numatyti aikÅ¡telių projekte. Pažymėta, kad aikÅ¡telių projekte nurodyta, jog pavirÅ¡inis vanduo surenkamas į naujai projektuojamus valymo įrenginius. Objektų apžiÅ«ros metu ieÅ¡kovės atstovai patvirtino, kad transporto priemonėms įvažiuoti į palapines padarytas specialus nuolydis. Pažymėta, kad teismo ekspertas D. K. nurodė, jog sklypuose (teritorijose) esanti danga nelaikytina tiesiogiai skirta Å¡iems objektams, nes po įrengimo objektų esamos dangos teritorijoje naudojamos kitiems tikslams (pvz., greta laikyti transporto priemones ar įrenginius), todėl tiriamieji objektai negali bÅ«ti skirti sandėliavimo paskirčiai. Tačiau iÅ¡ aikÅ¡telių projektų matyti, kad projektuojamos dangos skirtos generalinių krovinių sandėliavimui (geležies rÅ«dos briketai, skalda ir kt.) ir važinėti krovininiams automobiliams bei aptarnaujančiam transportui. ApžiÅ«ros metu ieÅ¡kovės atstovai nurodė, kad „sandėlių nebeliko, atsirado sandėliavimo poreikis, todėl buvo pastatytos palapinės“. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 straipsnis nustato, kad yra dvi pagrindinės statinių rÅ«Å¡ys: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Reglamento 8.9 straipsnyje nustatyta, kad sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, kurių tiesioginė paskirtis – kÄ nors laikyti (sandėliuoti).

8.6. Pažymėta, kad visų ekspertų nustatytas dar vienas esminis požymis – ginčo objektų negalima perkelti jų neiÅ¡ardžius. Teismas, įvertinęs gamintojo nurodymus ir gamintojo instrukcijÄ , pripažino nepagrįstu teismo eksperto D. K. teiginį, kad tiriamieji objektai yra pastatyti iÅ¡ surenkamųjų konstrukcijų, sujungtų varžtais, kuriuos iÅ¡ardžius galima juos pakartotinai sumontuoti kitoje ar toje pačioje vietoje, panaudojant tas pačias tvirtinimo medžiagas (varžtus), todėl nėra duomenų, kad dėl tiriamųjų objektų iÅ¡ardymo keistųsi tiriamųjų objektų ir juos sudarančių konstrukcijų vertė. Teismas įvertino, kad gamintojas yra nurodęs, jog konstrukcijos yra virinamos, skylės varžtams turi bÅ«ti gręžtos, montavimo darbams atlikti reikalingi automobiliniai kranai, savaeigis keltuvas, 10 darbuotojų, iÅ¡ jų du kranistai, likusieji turi turėti aukÅ¡talipio pažymėjimus bei metalo konstrukcijas galintys surinkti darbuotojai. Tik teisingai atlikus visus montavimo darbus, sumontuojamas vientisas standus metalinis laikantis palapines rėmas – karkasas; tik ant stabilaus metalinio karkaso montuojama palapinės danga – tentas; tentui montuoti taip pat naudojami automobiliniai kranai, keltuvai.

8.7. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad ginčo objektai turi ir požymių, kurie nurodyti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“. Taip pat teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ginčui yra aktuali ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑30‑524/2023, kurioje, be kita ko, pasisakyta ir dėl Statybos techninio Reglamento STR 2.04.01:2018 netaikymo Å¡altiems sandėliams, taip pat sutiko su atsakovės atstovo teiginiu, kad sprendžiant ginÄÄ negali bÅ«ti taikomas teismo eksperto D. K. nurodytas Statybos techninis reglamentas STR 2.0401:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir iÅ¡orinės įėjimo durys“ ir Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Pažymėta, kad ieÅ¡kovė į bylÄ yra pateikusi Sandėlio kapitalinio remonto techninį projektÄ , kuriam buvo gautas statybÄ leidžiantis dokumentas ir kuris parengtas 2016 metais, ir jame yra iÅ¡vardyti visi pagrindiniai norminiai statybos dokumentai, kuriais vadovaujantis parengtas Projektas. Taip pat 2016 metais parengti teritorijos trijų aikÅ¡telių projektai, kuriuose taip pat nurodyti statybos metu galiojantys Statybos techniniai reglamentai.

8.8. Teismas sutiko su teismo eksperto E. L. iÅ¡vada, kad tiriamų objektų vertės, kol jie įrengti / sumontuoti, turėtų atitikti jų įrengimo / sumontavimo vertę vertinant darbÄ , medžiagas ir mechanizmus, o iÅ¡ardytų tiriamų objektų vertes sudarytų tik konstrukcijų vertė nevertinant darbo, mechanizmų ir papildomų medžiagų; iÅ¡ardžius vertinamus objektus bus tik statybos produktai, kurie nesudarys statinio ir neatliks statinio paskirties.

8.9. Teismas pažymėjo, kad net ieÅ¡kovei teigiant, jog „palapinės“ – laikinas statinys, tai jos gali stovėti tik ribotÄ laikÄ , nustatyta, jog ieÅ¡kovė ne tik neturi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pritarimo objektų eksploatavimui iki 2025 metų, bet ir nepagrindė, kad apskritai toks pritarimas turėtų kokiÄ nors teisinę galiÄ . Pažymėta, kad ieÅ¡kovė nepagrindė ginčo objektų paskirties laikinumo. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-230-662/2019 padaryti iÅ¡aiÅ¡kinimai.

8.10. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnio 2 dalies ir 4.2 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas, teismas nusprendė, kad ginčo objektai yra nekilnojamieji daiktai, todėl yra laikomi statiniais, ir atsakovė, nustačiusi, jog palapinės pastatytos be privalomų statybÄ leidžiančių dokumentų, turėjo teisėtÄ pagrindÄ dėl Å¡ių statinių suraÅ¡yti ginčijamus savavaliÅ¡kos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus (Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi statybos metu) 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo (galiojusio Inspekcijai suraÅ¡ant ieÅ¡kovės praÅ¡omus panaikinti aktus) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 11, 14 straipsniai). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, iÅ¡tyręs ir įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, įrodinėjimo pareigÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimų neįrodė, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija“ praÅ¡o panaikinti 2023 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; taip pat priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai skundo argumentai:

9.1. Teismas be teisinio pagrindo nesivadovavo teismo eksperto D. K. ekspertizės iÅ¡vadomis. Pažymi, kad 2022 m. gruodžio 16 d. ekspertizės aktu teismo ekspertas aiÅ¡kiai konstatavo, jog ginčo objektu esančios palapinės nėra laikytinos statiniais, tai yra kilnojamieji objektai. Nepaisant to, kad Inspekcija neprašė nei pakartotinės ekspertizės, nei eksperto apklausos, teismas Sprendime siurpriziÅ¡kai nusprendė nesivadovauti D. K. ekspertizės aktu, taip iÅ¡ esmės padarydamas Å¡iurkÅ¡tų procesinį pažeidimÄ . Ginčijamame sprendime teismas iÅ¡ esmės nepateikė jokių pagrįstų teisinių motyvų, kodėl atmetamos eksperto D. K. padarytos iÅ¡vados. IeÅ¡kovės vertinimu, jei teismui kilo kokių nors abejonių dėl eksperto kvalifikacijos ar jo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo, teismas turėjo ir galėjo tokias abejones iÅ¡sklaidyti, pakviesdamas ekspertÄ apklausai, tačiau to teismas nepadarė. D. K. atliktos ekspertizės akto turinys pagrindžia, kad ekspertas, pasisakydamas dėl ginčui aktualių klausimų, rėmėsi 2016 metais galiojusiais teisės aktais. IeÅ¡kovės vertinimu, teismo teiginiai apie neva abejotinÄ eksperto kvalifikacijÄ yra nepagrįstos prielaidos, jas paneigia tiek atliktos ekspertizės akto turinys, tiek ir pats teismas, pripažindamas faktÄ , jog teisinis reglamentavimas iÅ¡ esmės ginčo laikotarpiu nėra pasikeitęs. IeÅ¡kovės teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie tariamÄ eksperto tendencingumÄ . Å io eksperto iÅ¡vados sutapo ir su kitų ekspertų (L. U., S. M.) byloje esančiomis iÅ¡vadomis.

9.2. Teismas vėl pakartotinai nepagrįstai rėmėsi eksperto E. L. ekspertizės aktu, pernelyg didelę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė E. L. iÅ¡vadai, kartu ignoruodamas kitų ekspertų iÅ¡vadas. Teismo sprendime įvardytos fotonuotraukos buvo prieinamos byloje ekspertizę atlikusiam ekspertui D. K., tačiau teismas šį faktÄ jau ignoruoja. IeÅ¡kovė pažymi, kad ekspertai L. U., S. M. ir D. K., skirtingai nei ekspertas E. L., apžiÅ«rėjo ginčo palapines vietoje. Eksperto E. L. aktas vertintinas kritiÅ¡kai, nes ekspertas E. L. savo iÅ¡vadas padarė neapžiÅ«rėjęs pačių palapinių jų buvimo vietoje, remdamasis iÅ¡imtinai bylos medžiagoje esančiomis nuotraukomis. Teismas iÅ¡ esmės ignoravo apeliacinės instancijos teismo nutartyje suformuotas iÅ¡vadas, selektyviai konstatuodamas tariamÄ eksperto D. K. „tendencingumÄ â€œ, teisiÅ¡kai motyvuotai nepagrindė E. L. iÅ¡vados prioritetizavimo.

9.3. IeÅ¡kovės vertinimu, teismas neįsigilino į bylai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog palapinės varžtinėmis jungtimis nėra ir nebuvo sujungtos su žeme, o jos primontuotos prie savarankiÅ¡ko statinio – aikÅ¡telių dangos. IeÅ¡kovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jau yra konstatavęs, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-230-662/2019 yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir aktuali Å¡iai bylai, tačiau teismas ignoravo aukÅ¡tesnės instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas dėl Å¡io precedento reikÅ¡mingumo.

9.4. Teismas sprendimu nepagrįstai aikÅ¡teles laikė palapinių sudedamÄ ja dalimi. Teismas nepagrįstai, remdamasis iÅ¡imtinai E. L. ekspertizės aktu, padarė iÅ¡vadÄ , kad palapinės ir aikÅ¡teles sudarančios gelžbetoninės konstrukcijos neva yra vientisas objektas, leidžiant konstatuoti, jog tai neva nekilnojamasis statinys. IeÅ¡kovės teigimu, palapinės yra savarankiÅ¡kas objektas, jos pritvirtintos prie savarankiÅ¡kų statinių – aikÅ¡telių, kurioms buvo parengti projektai ir gauti statybÄ leidžiantys dokumentai. Å ios aikÅ¡telės nėra palapinių sudedamoji dalis. Palapinių konstrukcijas sudaro karkasas ir tentinė danga, Å¡ios konstrukcijos yra surenkamos, t. y. nesunkiai iÅ¡montuojamos, palapinės neturi pamato, nėra neatsiejamai tvirtinamos su žeme. IeÅ¡kovė nurodo, kad aikÅ¡telės yra savarankiÅ¡ki statiniai, o tai patvirtina, kad palapines sudaro tik palapinių karkasas ir tentinė danga, ir tik dėl Å¡ios palapinių dalies, kaip kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto kvalifikavimo, turėjo bÅ«ti sprendžiama byloje. Aplinkybė, kad palapinių techniniuose pasuose nurodyta, jog jos įrengiamos ant plokščių pagrindo, nereiÅ¡kia, kad aikÅ¡telės yra palapinių dalis. Visi byloje iÅ¡vadas teikę ekspertai nurodė, jog palapinės primontuotos prie aikÅ¡telių, kurios yra savarankiÅ¡ki statiniai, todėl aplinkybė, kad palapines sudaro tik metalinis jų karkasas ir tentinė danga, laikytina įrodyta. Palapines sudarančių sudedamųjų dalių tinkamo nustatymo trÅ«kumas vedė į nepagrįstas teismo iÅ¡vadas palapines pripažįstant statiniais ir nekilnojamaisiais daiktais.

9.5. IeÅ¡kovės vertinimu, teismas sprendime neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl nepagrįstai konstatavo, kad palapinės yra nekilnojamieji statiniai. IeÅ¡kovė nurodo, kad, pirma, palapinės neturi ryÅ¡io su žeme, todėl nėra ir negali bÅ«ti laikomos nekilnojamaisiais daiktas. Å io ryÅ¡io teismas sprendime nenustatinėjo. Teismas iÅ¡ esmės neteisingai vertino ir patį palapinių montavimo prie aikÅ¡telių faktÄ . IeÅ¡kovės pateiktame 2023 m. vasario 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aiÅ¡kiai matoma, kad atkelta plokÅ¡tė yra ne palapinės, bet savarankiÅ¡ko statinio – aikÅ¡telės – dalis, po ja matomas tik gruntas. Nurodo, kad aikÅ¡telės nėra naudojamos vien tik palapinei primontuoti, aikÅ¡telių danga yra vientisa. Palapinės konstrukcija neapima pačių aikÅ¡telių dangos. Aplinkybė, kad palapinės neturi nei pamato, nei sujungimo su žeme, o jų montavimui naudojamos varžtinės jungtys, patvirtina palapinių kilnojamÄ jį pobÅ«dį. Antra, palapinės gali bÅ«ti iÅ¡montuojamos atsukus varžtus ir naudojamos pagal paskirtį kitoje vietoje. IÅ¡vadÄ , kad, iÅ¡montavus palapines, jos gali bÅ«ti sumontuojamos ir naudojamos kitoje vietoje pagal paskirtį, padarė visi byloje iÅ¡vadas teikę ekspertai, įskaitant E. L.. Teismas be teisinio pagrindo reikÅ¡mę suteikė aplinkybei, kad palapinių negalima perkelti į kitÄ vietÄ jų neiÅ¡ardžius. Trečia, palapines perkėlus į kitÄ vietÄ , jų vertė nesumažės. IeÅ¡kovės vertinimu, ekspertas padarė nepagrįstas ir kompetencijos ribas peržengiančias iÅ¡vadas dėl palapinių vertės sumažėjimo jas perkėlus, o teismas jomis nepagrįstai vadovavosi. Teismas nenustatinėjo daikto vertės sumažėjimo esmingumo. Ketvirta, byloje visi ekspertai sutiko, kad palapines perkėlus į kitÄ vietÄ , jas galima naudoti pagal tÄ pačiÄ paskirtį. Vadinasi, vien Å¡io požymio pakanka, kad palapinės negalėtų bÅ«ti kvalifikuojamos kaip nekilnojamieji daiktai.

9.6. Teismas nepagrįstai palapinių konstrukcines dalis pripažino kaip palapines nekilnojamaisiais statiniais kvalifikuojančius požymius. IeÅ¡kovė akcentuoja, kad palapinės iÅ¡orines dangas sudarantys tentai nėra statybos produktai. Palapinės tentas sudarytas tiesiog iÅ¡ vientisos medžiagos, tačiau tokia tentinė danga negali bÅ«ti prilyginama statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ įvardijamai stogo sluoksnių struktÅ«rai, tento medžiaga nėra ir negali bÅ«ti laikoma nei statybos produktu, nei stogo konstrukcijų atitikmeniu. Be to, ekspertas D. K. aiÅ¡kiai pasakė, kad tiriant palapines nebuvo nustatyta stogo konstrukcijų, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad atitinkamos panaudotos metalinės konstrukcijos neleidžia vertinti palapinių kaip statinių. IeÅ¡kovės vertinimu, teismas izoliuotai, nepagrįstai ir prieÅ¡ingai nei pakartotinę ekspertizę byloje atlikęs teismo ekspertas D. K. vertino tam tikras palapinių dalis, jų sudedamuosius elementus. IeÅ¡kovė pažymi, kad nenustačius palapinių neatsiejamo ryÅ¡io su žeme, taip pat neįvertinus fakto dėl galimo palapinių perkėlimo į kitÄ vietÄ , joms neprarandant vertės, palapinės negalėjo bÅ«ti kvalifikuojamos kaip statiniai vien izoliuotai vertinant jų konstrukcines ypatybes.

9.7. IeÅ¡kovės vertinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tos pareigÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad tik po to, kai byloje buvo atlikta antroji ekspertizė ir Å¡ios ekspertizės iÅ¡vados buvo akivaizdžiai nepalankios atsakovei, Inspekcija pradėjo naudoti naujÄ argumentÄ â€“ tai, kad palapinės laikytinos statiniais dėl to, jog jos neva primontuotos ne tiesiogiai prie aikÅ¡telių, bet prie „papildomų atraminių plokščių“ sluoksnio. IeÅ¡kovės nuomone, tokio naujo argumento naudojimas teismo neturėjo bÅ«ti vertinamas ir tokia aplinkybe negalėjo bÅ«ti grindžiamas teismo sprendimas. NurodytÄ aplinkybę teismo posėdžio metu iÅ¡kėlė bÅ«tent Inspekcija, todėl bÅ«tent jai, o ne ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti tokiÄ aplinkybę, tačiau Inspekcija to nepadarė. IeÅ¡kovės teigimu, jos pateikti įrodymai paneigia Inspekcijos prielaidas. Taip pat teismas nepateikė teisinio vertinimo, kodėl Å¡i aplinkybė laikytina teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nusprendžiant dėl palapinių kvalifikavimo kaip statinių. Å iuo motyvu nėra patvirtinamas palapinės ryÅ¡ys su žeme ar kitas palapinių kvalifikacijai reikÅ¡mingas požymis.

9.8. IeÅ¡kovė nurodo, kad tokio tipo palapinių naudojimas Klaipėdos uoste yra įprasta praktika, panaÅ¡ias palapines naudoja ne tik ieÅ¡kovė, bet ir kitos uoste veikiančios įmonės. IeÅ¡kovės duomenimis, jos taip pat nėra gavusios jokių statybÄ leidžiančių dokumentų, akivaizdu, dėl to, jog Å¡ios palapinės yra kilnojamieji daiktai. IeÅ¡kovės nuomone, byloje skundžiami dokumentai galėjo bÅ«ti suraÅ¡yti atsakovei patiriant spaudimÄ iÅ¡ suinteresuotų grupių dėl ieÅ¡kovės veiklos uoste, jÄ diskriminuojant tarp kitų uosto įmonių vien dėl to, kad įmonė savo veiklÄ vykdo miesto centrinėje dalyje.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Inspekcija praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismo eksperto D. K. ekspertizės akte nepasisakyta dėl to, jog pagal gamintojo instrukcijas – techninius pasus – yra bÅ«tinas palapinės pagrindas, kuriam naudojamos specialios plokÅ¡tės, nurodytas jų storis, betono markė, nurodyta, kad prie plokščių rėmai tvirtinami tik naudojant atrėmimo vietose įrengiamÄ papildomÄ plokÅ¡tę, bendras betono storis – 280 mm. Å iame ekspertizės akte tiriamų objektų pagrindas nepagrįstai sutapatinamas tik su aikÅ¡telių (dangų), kurioms 2016 m. buvo iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai, pagrindu.

Atsakovė nurodo, kad iÅ¡ bylos aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog ginčo statinių konstrukcijų atrėmimo vietose yra įrengta papildoma gelžbetoninių plokščių PAG-14, kurios nėra Å¡ių aikÅ¡telių (dangų) sudėtinė dalis, eilė. Taigi sandėlių pagrindas yra formuojamas iÅ¡ savarankiÅ¡kų statybos produktų – gelžbetoninių plokščių, kurios, kaip nurodyta eksperto E. L. ekspertizės akte, tarpusavyje sujungiamos į vientisÄ blokÄ , perima metalinės konstrukcijos skėtimo jėgas ir savo paskirtimi ir įrengimo ypatumu gali bÅ«ti prilyginamos plokÅ¡tuminiam pamatui.

Taigi eksperto D. K. ekspertizės akte nebuvo tirta ir analizuota, kokia yra aikÅ¡telių (dangų), kurioms 2016 m. iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai, sandara, todėl Å¡is ekspertas nepagrindė, kad ginčo objektai pastatyti ant tos pačios aikÅ¡telių dangos, nepanaudojant atraminės papildomos plokÅ¡tės, į kuriÄ ir buvo tvirtinamos konstrukcijos. IÅ¡vados dėl papildomos atraminės plokÅ¡tės įrengimo nepaneigia ir apeliantės 2023 m. vasario 10 d. užsakytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nes jame nėra įrodymų, kad buvo atidengta atraminė plokÅ¡tė, t. y. tokia plokÅ¡tė, kuri laiko virÅ¡ jos esančias statinio metalines laikančiÄ sias konstrukcijas.

Atsakovės vertinimu, nepagrįstomis laikytinos ir kitų byloje apeliantei (ne teismui) savo nuomonę iÅ¡reiÅ¡kusių specialistų (L. U. ir S. M.) pozicijos, kad ginčo objektai turi tik surenkamÄ metalinį karkasÄ su tentu, ignoruojant aplinkybę, kad jų pagrindui suformuoti reikia įrengti papildomÄ plokščių sluoksnį.

10.2. Atsakovės teigimu, eksperto D. K. ekspertizės aktas turi ir kitų esminių trÅ«kumų, neleidžiančių vadovautis Å¡iuo aktu. Atsakovės vertinimu, eksperto iÅ¡vada dėl negalimumo objektus laikyti pastatais, nes jie neturi atitvarų, taigi ir neturi patalpų, vadovaujantis Å¡altiems statiniams apskritai netaikytinu statybos techniniu reglamentu, laikytina nepagrįsta. Atsakovė kritiÅ¡kai vertintina ir eksperto D. K. iÅ¡vadÄ apie ginčo objektų stogo konstrukcijų ir iÅ¡orinių laikančiųjų sienų nebuvimÄ ir teigia, kad eksperto iÅ¡vada apie statinio stogo konstrukcijų nebuvimÄ , siejant tai su statybos produktų ir jų sluoksnių struktÅ«ros nebuvimu, nėra pagrįsta.

Pažymi, kad, sprendžiant klausimÄ dėl statinių sudedamųjų dalių, bÅ«tina įvertinti tai, jog ginčo statiniai pastatyti be projektinės dokumentacijos. Nurodo, kad ginčo statiniai turi stogÄ â€“ tentinę dangÄ , kuriÄ laiko metalinės surenkamosios konstrukcijos (virÅ¡utiniai rėmų blokai), kurių konstrukcija santvarinio tipo, ir kuria paprastai perdengiamos didelės angos. Pati tentinė danga saugo pastatuose sandėliuojamas medžiagas nuo atmosferos poveikio. Taigi eksperto tvirtinimas, kad nebuvo panaudota jokių stogo konstrukcijų, tarp kurių gali bÅ«ti Å¡laitinio stogo danga (Å¡i neabejotinai yra įrengta), Å¡iuo atveju užtikrinanti ir pastatų atsparumÄ nuo vėjo ir kritulių poveikio, yra neargumentuotas.

Minimo eksperto ekspertizės akte iÅ¡ nepagrįsto tvirtinimo apie stogo konstrukcijos nebuvimÄ daroma ir kita nepagrįsta su tuo tiesiogiai siejama iÅ¡vada, kad, nesant stogo konstrukcijos, nėra ir iÅ¡orinių laikančiųjų sienų, kurios laikytų stogo konstrukcijas. Eksperto D. K. iÅ¡vados apie iÅ¡orinių laikančių sienų nebuvimÄ yra pagrįstos tik gana siauru aiÅ¡kinimu, paremtu iÅ¡orinės laikančiosios sienos apibrėžimu, nepaaiÅ¡kinant jokio tarpusavio Å¡ios sÄ vokos ryÅ¡io su ginčo statiniais, taip pat cituojant statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2022 ,,Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ pateiktÄ iÅ¡orinės laikančiosios sienos sÄ vokÄ , kuri nebegalioja nuo 2010 m. ir negaliojo statinių statybos metu 2016 m.

Atsakovės teigimu, D. K. ekspertizės akte daromos išvados yra nuoseklios, todėl suformavus nepagrįstas tarpines išvadas dėl statinių pagrindo ir kitų jų laikančiųjų konstrukcijų, šių klaidingų išvadų pagrindų daromos kitos išvados taip pat yra nepagrįstos. Teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto D. K. ekspertizės išvadomis, kurios yra padarytos klaidingų ir nepakankamų vertinimų pagrindu.

10.3. Atsakovė nesutinka su argumentais, kad eksperto E. L. ekspertizės akto išvadoms buvo suteikta per didelė reikšmė. Nurodo, kad pakartotinio bylos nagrinėjimo metu nenustačius faktiškai pastatytų statinių esminių skirtumų nuo to, kaip šie objektai turėjo būti pastatyti pagal UAB ,,Tilta“ techninius pasus-eksploatavimo instrukcijas, kuriomis ir rėmėsi ekspertas E. L., dalį aplinkybių, susijusių su statinių pagrindu, nustatė ir įvertino pats pirmosios instancijos teismas. E. L. vertinimas, aprašant ir įvertinant objektų konstrukcines dalis, jų požymius, iš esmės yra teisingas, o į apeliacinės instancijos teismo iškeltus klausimus dėl statinių pagrindo atsakė pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, tačiau dėl to dauguma eksperto E. L. vertinimų neprarado savo reikšmės ir aktualumo.

10.4. Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-230-662/2019 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai. Atsakovės vertinimu, teismas iÅ¡ esmės pagrįstai nusprendė, kad ginčo objektai nėra tik metalinis karkasas ir tentas, tačiau turi ir atskirÄ pagrindÄ , prie kurio yra pritvirtinti, o ieÅ¡kovė nepagrindė jos nurodomos aplinkybės, jog ginčo objektai pastatyti ant tos pačios aikÅ¡telių dangos, nepanaudojant atraminės papildomos plokÅ¡tės, į kuriÄ tvirtinamos konstrukcijos – metaliniai rėmai, kurie jungiami lankstais prie gelžbetonio 2x14 cm storio plokščių inkarais.

10.5. Atsakovė pažymi, kad, vadovaujantis UAB ,,Tilta“ instrukcijomis, metalo rėmai, prie kurių tvirtinamos Å¡oninės kolonos, prie pagrindo tvirtinamos cheminiais inkarais, t. y. naudojant tam tikrÄ masę, dėl kurios inkarai nepajudinamai įtvirtinami į pagrindÄ ir su juo sukimba. Taigi atskirų konstrukcinių dalių, kurios jungiamos virinimo ir cheminiu bÅ«dais, iÅ¡ardymas nėra galimas nesugadinant dalies konstrukcijų ir jų tvirtinimo elementų, tai neabejotinai, be kita ko, turi įtakos ir Å¡ių objektų vertei ir galimybei naudoti juos pagal paskirtį juos iÅ¡ardžius ir perkeliant į kitÄ vietÄ . Nagrinėjamų statinių matmenys yra pakankamai dideli, o norint juos perkelti į kitÄ vietÄ , juos bÅ«tina iÅ¡ardyti. Tokius statinius iÅ¡ardžius prarandama jų paskirtis, nes iÅ¡ardytų jų negalima naudoti pagal buvusiÄ paskirtį, jie turi bÅ«ti statomi iÅ¡ naujo. Statinių iÅ¡ardymas reikalauja tiek darbo, tiek finansinių iÅ¡teklių, juos iÅ¡ardžius jų vertė kaip atskirų konstrukcijų taptų mažesnė nei jau pastatytų statinių. Atsakovės vertinimu, teismas, vertindamas galimybę perkelti objektus, pagrįstai vadovavosi eksperto E. L. iÅ¡vados teiginiais, o teismo sprendime nurodytas aiÅ¡kinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 pateikiamÄ praktikÄ , susijusiÄ su didelio ploto sandėlių ir angarų priskyrimu statinių kategorijai.

11. Kitų dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė bÅ«tinybės skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina iÅ¡vada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

Bylos faktinės aplinkybės

14. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), valdomame ir naudojamame nuomos sutarties, sudarytos su VĮ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija, pagrindu, vykdo jai nuosavybės teise priklausančio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontÄ pagal projektavimo įmonės UAB „Studija 33“ 2016 m. parengtÄ kapitalinio remonto techninį projektÄ . Sandėlio Projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 6 dalyje „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis. Bendri reikalavimai“ nurodyta, kad prieÅ¡ kapitalinio remonto darbų pradžiÄ esami kapitaliÅ¡kai remontuojamo pastato sandėliai turi bÅ«ti atlaisvinti nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų, juos perkeliant į palapines, apsaugančias medžiagas / produktus nuo atmosferos poveikių; taip pat nurodyta, kad palapinės (bei jų įrengimas) nedeformuos grunto ir nesukels jo vibracijų (palapinių tvirtinimas numatytas į įrengtÄ gelžbetoninę sandėliavimo aikÅ¡telės dangÄ ); Projekte numatytos laikinos palapinės bus naudojamos iki 2 metų (Sandėlio kapitalinio remonto metu). Projekte pateiktoje situacijos schemoje pavaizduotos įrengiamų palapinių vietos. Sandėlio kapitaliniam remontui buvo gautas 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinis pritarimas Nr. RPSP-31-160819-00131. Taip pat buvo gauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 16 d. raÅ¡ytiniai pritarimai teritorijos dangų, esančių žemės sklypuose adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos projektams, suteikiantys teisę statyti naujus statinius.

15. IeÅ¡kovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatė du objektus: vieno jų matmenys – ilgis 100 m, plotis – 48 m, aukÅ¡tis – 15 m, užstatymo plotas – 4 800 kv. m; kito – ilgis 90 m, plotis – 48 m, aukÅ¡tis – 15 m, užstatymo plotas – 4 320 kv. m. IeÅ¡kovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir dalyje nuomojamo valstybei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatė objektÄ , kurio matmenys – ilgis – 85 m, plotis – 48 m, aukÅ¡tis – 15 m, užstatymo plotas – 4 080 kv. m.

16. Inspekcija 2019 m. kovo 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimÄ Å¾emės sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi du metalo konstrukcijų dengti tentu objektai ir (duomenys neskelbtini) stovi vienas metalo konstrukcijų dengtas tentu objektas, žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi rekonstruotas pastatas – Sandėlis. Inspekcija 2019 m. kovo 27 d. privalomuoju nurodymu nurodė iki 2019 m. balandžio 23 d. ieÅ¡kovei pateikti paaiÅ¡kinimus, dokumentus, susijusius su vykdomais metalo konstrukcijų dengtų tentu objektų statybos darbais. IeÅ¡kovė, vykdydama Inspekcijos nurodymÄ , 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. balandžio 23 d. pateikė paaiÅ¡kinimus, kad metalo konstrukcijų dengti tentu objektai suplanuoti pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtÄ Sandėlio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektÄ , jam buvo gautas 2016 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinis pritarimas; nurodyta, kad palapinės įrengtos kaip įrenginiai, jos yra lengvai iÅ¡renkamos ir surenkamos, neturi pamatų, kartu pateikti techniniai pasai-eksploatavimo instrukcijos. Inspekcija 2019 m. gegužės 9 d. surašė pakartotinį faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ , jame nurodyta, kad dar kartÄ apžiÅ«rėti objektai – palapinės, jų tvirtinimo prie pagrindo konstrukcijos ir mazgai, – nurodant, kad, iÅ¡skyrus techninius pasus, jokie kiti dokumentai nepateikti.

17. Inspekcija dėl nurodytų ginčo objektų 2019 m. liepos 23 d. surašė savavaliÅ¡kos statybos aktus Nr. SSA-30-190723-00024, Nr. SSA-30-190723-00025 ir Nr. SSA-30-190723-00026, juose nurodyti duomenys apie statinį: statybos rÅ«Å¡is – naujo statinio statyba; paskirtis – sandėliavimo; pavadinimas – sandėlis; kategorija – ypatingasis; taip pat nurodyta pažeidimo esmė – statytoja (ieÅ¡kovė) 2016 m. savavaliÅ¡kai vykdė ypatingojo statinio – sandėlio – statybos darbus, neturėdama privalomo statinio statybos projekto ir statybÄ leidžiančio dokumento, tuo pažeisdama statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir 4 punktÄ , 23 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 28 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ 1 dalies 1 punktÄ (aktų suraÅ¡ymo metu galiojančio Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir 4 punktÄ , 27 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 3 dalį. Inspekcijos 2019 m. liepos 24 d. suraÅ¡ytais privalomaisiais nurodymais nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD‑30‑190724-00026, Nr. PNSD-30-190724-00027, Nr. PNSD-30-190724-00028 pareikalauta nevykdyti jokių statinių statybos darbų, iki bus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai. Inspekcijos ieÅ¡kovei pateiktais 2019 m. liepos 25 d. privalomaisiais nurodymais paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP‑30‑190725‑00025, Nr. PNSSP‑30‑190725‑00026 ir PNSSP-30-190725-00027 pareikalauta iki 2020 m. sausio 25 d. nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus ypatingosios kategorijos statinius – sandėlius – ir sutvarkyti statybvietę. IeÅ¡kovė, nesutikdama su Inspekcijos suraÅ¡ytais savavaliÅ¡kos statybos aktais ir privalomaisiais nurodymais, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama juos panaikinti.

Dėl ginčo esmės

18. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus dėl Inspekcijos 2019 m. liepos 23 d. savavaliÅ¡kos statybos aktų ir 2019 m. liepos 24 d. bei 2019 m. liepos 25 d. privalomųjų nurodymų panaikinimo. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė argumentais, kad Inspekcija ginčo objektus nepagrįstai pripažino statiniais. IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad ginčo objektai priskirtini kilnojamiesiems daiktams, dėl to nėra ir negali bÅ«ti laikomi statiniais, kuriems privalomas statybos leidimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį (anksčiau galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį). Atsakovės vertinimu, ginčo objektai pripažintini nekilnojamaisiais daiktais ir gali bÅ«ti laikomi statiniais, nes atitinka visus statinių požymius, todėl jų statybai taikomos Statybos įstatymo nuostatos dėl statybos savavaliÅ¡kumo ir statybÄ leidžiančio dokumento privalomumo. Taigi tarp Å¡alių iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl objektų, ieÅ¡kovės įvardijamų palapinėmis, o atsakovės įvardijamų sandėliais, vertinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje iÅ¡ esmės keliamas klausimas, ar nurodyti trys ginčo objektai laikytini nekilnojamaisiais daiktais, kadangi nuo to priklauso, ar pagrįstai atsakovė Å¡iuos objektus vertino kaip neteisėtai pastatytus statinius ir ar pagrįstai surašė ginčijamus savavaliÅ¡kos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus.

19. Bylos duomenimis, ginčo objektai sumontuoti 2016 m. Ginčo objektų sumontavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta statinio sÄ voka numatė, kad statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios tiek ginčijamų savavaliÅ¡kos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų suraÅ¡ymo metu (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), tiek ir galiojančios Å¡iuo metu, 2 straipsnio 84 dalyje numatytas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas statinio apibrėžimas, nurodant, jog statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

20. Ginčo objektų sumontavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje buvo numatyta, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mÅ«rijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rÅ«Å¡ys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios tiek ginčijamų savavaliÅ¡kos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų suraÅ¡ymo metu (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), tiek ir galiojančios Å¡iuo metu, 2 straipsnio 90 dalyje numatyta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka sÄ voka, nurodant, jog statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naujÄ , rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamÄ statinį (žemės kasimo, mÅ«rijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rÅ«Å¡ys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

21. Atsižvelgiant į įstatymo reglamentavimÄ , kad statinys yra nekilnojamasis daiktas, statinio sÄ voka turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kartu su nekilnojamojo daikto sÄ vokÄ apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis. Pagal CK 1.98 straipsnio 1 dalį daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. CK 1.98 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Pagal CK 1.98 straipsnio 4 dalį, daiktai, kuriuos galima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. CK 4.2 straipsnis apibrėžia nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų požymius. CK 4.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Vadovaujantis CK 4.2 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali bÅ«ti perkeliami iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės. Pagal CK 4.2 straipsnio 3 dalies reglamentavimÄ , kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iÅ¡ vienos vietos į kitÄ gali bÅ«ti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginčo objektai yra nekilnojamieji daiktai, todėl yra laikomi statiniais, ir atsakovė, nustačiusi, jog palapinės pastatytos be privalomų statybÄ leidžiančių dokumentų, turėjo teisėtÄ pagrindÄ dėl Å¡ių statinių suraÅ¡yti ginčijamus savavaliÅ¡kos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad ginčo objektai yra kilnojamieji daiktai, ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančias ekspertų iÅ¡vadas ir kitus įrodymus byloje, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir nepagrįstai pripažino ginčo objektus esant nekilnojamaisiais statiniais.

23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pakartotinės ekspertizės iÅ¡vadomis, pernelyg didelę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė eksperto E. L. ekspertizės aktui, ignoravo byloje esančias 3 ekspertų iÅ¡vadas. Vertinant Å¡iuos apeliantės argumentus byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi byloje paskirta ginčo objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos techninės veiklos ekspertizė. Byloje pateiktas teismo eksperto E. L. 2021 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 21/02/18-01. Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1176-642/2021 panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, pažymėjus, kad byloje tikslinga paskirti pakartotinę statybos techninės veiklos ekspertizę, per pirmosios instancijos teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ paskirti civilinėje byloje pakartotinę ekspertizę. BylÄ pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi paskirta teismo statybos techninės veiklos ekspertizė, pavedant jÄ atlikti teismo ekspertui D. K.. Byloje pateiktas teismo eksperto D. K. 2022 m. gruodžio 16 d. teismo ekspertizės aktas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateikta teismo eksperto (duomenys neskelbtini) L. U. (turinčio ypatingojo statinio projekto ekspertizės vadovo ir ypatingojo statinio ekspertizės vadovo kvalifikacijÄ ) 2019 m. rugpjūčio 31 d. specialisto iÅ¡vada ir kartu su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu, bylÄ pirmÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, pateikta teismo eksperto (duomenys neskelbtini) S. M. 2021 m. rugsėjo 29 d. konsultacinė iÅ¡vada nelaikytinos įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada CPK 212 straipsnio prasme, tačiau tokie dokumentai, juose esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, priskirtini kitai įrodinėjimo priemonių rÅ«Å¡iai – raÅ¡ytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis).

24. Teismo nutartimi paskyrus ir įstatyme nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, jos iÅ¡vados laikomos specialia įrodinėjimo priemone (CPK 212, 216 straipsnis). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau kartu pažymėtina, kad eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, nurodytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiÅ¡kiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios. Vadovaujantis CPK 218 straipsniu, eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu; teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Taigi ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185, 218 straipsniai).

25. Kasacinio teismo praktikoje dėl eksperto iÅ¡vados vertinimo byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑353/2014).

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai civilinė byla Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi, panaikinus pirmosios instancijos 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ , buvo perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje buvo ne tik paskirta dar viena teismo ekspertizė ir gautas teismo eksperto D. K. 2022 m. gruodžio 16 d. teismo ekspertizės aktas, tačiau taip pat buvo pateikti dalyvaujančių byloje asmenų papildomi įrodymai, atlikti papildomi procesiniai veiksmai – 2023 m. vasario 7 d. iÅ¡važiuojamajame teismo posėdyje atlikta ginčo objektų apžiÅ«ra.

27. Nors apeliantė pažymi, kad teismo ekspertas E. L. savo iÅ¡vadas padarė neapžiÅ«rėjęs ginčo objektų jų buvimo vietoje, o ekspertai L. U., S. M. ir D. K. apžiÅ«rėjo ginčo objektus vietoje, tačiau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog E. L., skirtingai nei L. U. ir S. M., ekspertiniam tyrimui turėjo ir naudojo visÄ civilinės bylos medžiagÄ , joje buvo ir Inspekcijos, atliekant faktinių duomenų patikrinimÄ ginčo objektų vietoje, padarytos nuotraukos (procesinio dokumento Nr. DOK-29569). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo ekspertas turi teisę savarankiÅ¡kai pasirinkti atliekamų tyrimų bÅ«dus. Vertinant apeliantės argumentus, kad nurodytos nuotraukos buvo prieinamos ir byloje ekspertizę atlikusiam ekspertui D. K., taip pat argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nesivadovavo pakartotinės D. K. atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, jas atmetė formaliai ir pernelyg didelę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė eksperto E. L. ekspertizės aktui, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ , vadovavosi ne iÅ¡imtinai vien tik teismo eksperto E. L. ekspertizės akto iÅ¡vadomis. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 7 d. atliko objektų apžiÅ«rÄ vietoje. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs, jog yra pagrindas abejoti teismo eksperto D. K. kvalifikacija dėl teisės aktų, kuriais vadovavosi ekspertas, taip pat pažymėjęs motyvus dėl ginčo objektų įvardijimo tendencingumo, tačiau iÅ¡ esmės iÅ¡tyrė ir įvertino ne tik teismo eksperto E. L. ekspertizės akto iÅ¡vadas, tačiau ir teismo eksperto D. K. 2022 m. gruodžio 16 d. teismo ekspertizės akto iÅ¡vadas, be to, nurodytas iÅ¡vadas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡vadas dėl ginčo esmės padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ .

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visumÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 23 punktÄ ).

29. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo argumentus, kad ginčo objektai neturi ryÅ¡io su žeme, todėl negali bÅ«ti laikomi nekilnojamaisiais daiktais. Apeliantė teigia, kad aikÅ¡telės nepagrįstai laikytos ginčo objektų sudedamÄ ja dalimi, ir akcentuoja, kad ginčo objektai („palapinės“) yra savarankiÅ¡ki objektai ir yra pritvirtinti prie savarankiÅ¡kų statinių – žemės sklypuose sumontuotų aikÅ¡telių, kurioms buvo parengti projektai ir gauti statybÄ leidžiantys dokumentai, Å¡ios aikÅ¡telės nėra ginčo objektų („palapinių“) sudedamoji dalis. Vertinant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir rėmėsi ne vien tik teismo eksperto E. L. 2021 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akto iÅ¡vadomis, tačiau kartu įvertino teismo eksperto D. K. teismo ekspertizės akto iÅ¡vadas, ginčo objektų techninių pasų-eksploatavimo instrukcijų (gamintoja UAB ,,Tilta“) duomenis bei kitus bylos faktinius duomenis, susijusius su ginčo objektų įrengimu ir tvirtinimu montavimo vietoje.

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ 2016 m. parengto Sandėlio Projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 6 dalies duomenų matyti, jog, įmonei priėmus sprendimÄ atlikti kapitalinį pastato remontÄ ir esant bÅ«tinybei vykdyti įsipareigojimus remonto metu, pagal projektavimo užduotį statybos organizavimo dalyje taip pat sprendžiamas laikinas pastate esančių sandėlių atlaisvinimas nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų. PrieÅ¡ kapitalinio remonto darbų pradžiÄ , esami kapitaliÅ¡kai remontuojamo pastato sandėliai turi bÅ«ti atlaisvinti nuo sandėliuojamų medžiagų / produktų, juos perkeliant į palapinės, apsaugančias medžiagas / produktus nuo atmosferos poveikių. Laikinų palapinių iÅ¡dėstymo vietos pateiktos situacijos schemoje ir brėžinys Nr. 160316.1-SP-SDO-02. Taip pat Projekte numatyta, kad palapinės (bei jų įrengimas) nedeformuos grunto ir nesukels jo vibracijų (palapinių tvirtinimas numatytas į įrengtÄ gelžbetonio sandėliavimo aikÅ¡telės dangÄ ).

31. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad klausimas dėl tiriamų objektų pagrindo iÅ¡ esmės buvo iÅ¡kilęs dar teismo ekspertui E. L. 2021 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akte įvertinus ne tik metalinį ginčo objektų karkasÄ , bet ir jo tvirtinimus prie pagrindo, aikÅ¡telių. Ä®vertinusi tai, kad ieÅ¡kovė remiasi aplinkybe, jog ginčo objektai pastatyti ant aikÅ¡telių, kaip savarankiÅ¡kų objektų, dangos, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamos įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

32. Ginčo objektų techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose nurodyti duomenys, kad palapinės konstrukcija – metaliniai rėmai, suprojektuoti iÅ¡ kvadratinio vamzdžio profilių, plieno, kurie jungiami lankstais prie gelžbetonio 2x14 cm storio plokščių inkarais , palapinės stabilumui užtikrinti įrengiami vertikalÅ«s ir horizontalÅ«s ryÅ¡iai iÅ¡ kvadratinio profilio vamzdžių, konstrukcijos virinamos pusiau automatiniu bÅ«du, konstrukcijos jungiamos galvanizuotais varžtais; rėmų tvirtinimui prie pagrindo naudojami cheminiai inkarai; visos skylės varžtams turi bÅ«ti gręžtos; palapinės pagrindui naudojamos iÅ¡ anksto įtemptos gelžbetoninės plokÅ¡tės PAG‑14; plokÅ¡tės yra 140 mm storio, betono markė C20/25; prie plokščių rėmai ir fachverko kolonos tvirtinamos metaliniais inkariniais strypais; atrėmimo vietose yra įrengiama papildoma plokÅ¡tė, bendras betono storis – 280 mm; gelžbetoninės plokÅ¡tės sujungtos tarpusavyje pagal plokščių gamintojo pateiktus mazgus; sujungtos plokÅ¡tės sudaro bendrÄ blokÄ , kuris perima rėmo skėtimo jėgas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismo ekspertas D. K. ekspertizės akte nepasisakė dėl to, kad pagal gamintojo instrukcijas, techninius pasus, yra bÅ«tinas palapinės pagrindas, kuriam naudojamos specialios plokÅ¡tės, nurodytas jų storis, betono markė, nurodyta, kad prie plokščių rėmai tvirtinami tik naudojant atrėmimo vietose įrengiamÄ papildomÄ plokÅ¡tę, bendras betono storis – 280 mm.

33. Atsakovė byloje nurodė, kad teismo eksperto D. K. ekspertizės metu darytose nuotraukose (2022 m. gruodžio 16 d. teismo ekspertizės akto 24 lapas, 21 pav.) ir Inspekcijos tyrimo metu darytose nuotraukose matoma aplink ginčo objektÄ papildoma plokščių eilė (procesinio dokumento Nr. DOK-29569). IÅ¡ 2023 m. vasario 7 d. iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu, atliekant ginčo objektų apžiÅ«rÄ , ieÅ¡kovės atstovų teiktų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad visi darbai atlikti vienu metu 2016 metais, dengiant aikÅ¡telę danga tam tikrose vietose (kuriose stovi ginčo objektai) padaryti paaukÅ¡tinimai ir pastatyti ginčo objektai. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad Å¡ie paaukÅ¡tinimai nebuvo numatyti aikÅ¡telių projekte. Apeliantė tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neginčija.

34. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktus 2023 m. vasario 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis. Apeliantė nurodo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aiÅ¡kiai matoma, jog, ginčo objekto viduje atkėlus gelžbetoninę plokÅ¡tę, po ja nėra jokios papildomos atraminės plokÅ¡tės, atkelta plokÅ¡tė yra savarankiÅ¡ko statinio – aikÅ¡telės – dalis, po ja matomas tik gruntas. Kaip minėta, ginčo objektų techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose numatyta, kad prie gelžbetoninių plokščių rėmai ir fachverko kolonos tvirtinamos metaliniais inkariniais strypais; atrėmimo vietose yra įrengiama papildoma plokÅ¡tė, bendras betono storis – 280 mm; konstrukcijos – metaliniai rėmai, jungiami lankstais prie gelžbetonio 2x14 cm storio plokščių inkarais. Å iuos duomenis įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliantė nurodo, kad gelžbetoninė plokÅ¡tė atkelta ginčo objekto viduje ir nenurodo, kad buvo atidengta bÅ«tent atraminė plokÅ¡tė. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2023 m. vasario 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo aplinkybės, jog atrėmimo vietose nėra papildomos atraminės plokÅ¡tės, į kuriÄ tvirtinamos konstrukcijos.

35. Nors apeliantė akcentuoja, kad ginčo objektai yra mobilÅ«s, o žemės sklypuose įrengtos aikÅ¡telės yra savarankiÅ¡ki objektai, ir teigia, kad ginčo objektų techniniai pasai yra gaminio – kilnojamojo daikto – dokumentai ir juose nurodoma, kaip turi bÅ«ti tvirtinamos objektų metalinės konstrukcijos, tačiau tokie argumentai nepaneigia byloje esančių faktinių duomenų, jog, pagal gamintojo techninius pasus-eksploatavimo instrukcijas ir objektus įrengus, ginčo objektams pritvirtinti yra reikalingas įrengtas nurodyto tipo tvirtas pagrindas (pagal gamintojo nustatytas charakteristikas – iÅ¡ anksto įtemptos gelžbetoninės plokÅ¡tės, atrėmimo vietose įrengta papildoma plokÅ¡tė), prie kurio gamintojo nurodytu bÅ«du atliekami pritvirtinimai. Pagal visų trijų ginčo objektų gamintojo nurodymus techninius pasus-eksploatavimo instrukcijas, palapinė montuojama ant surenkamųjų gelžbetoninių 14 cm plokščių; plokÅ¡tės sujungtos tarpusavyje į vienÄ blokÄ , kuris yra palapinės pagrindas; gelžbetoninėse plokÅ¡tėse gręžiamos skylės; metaliniais inkariniais strypais rėmas tvirtinamas ant rėmo bazės prie gelžbetonio plokščių; rėmas iÅ¡ metalinių konstrukcijų montuojamas ant rėmo bazės; rėmas prie bazės tvirtinamas inkariniais varžtais; inkaruojama pragręžiant 2 gelžbetonio plokÅ¡tes 260 mm gylio ir cheminiu inkaru M20x330; kai jau sumontuotos Å¡oninės kolonos, tuomet į montavimo padėtį automobiliniais kranais keliami 2 virÅ¡utiniai rėmų blokai, sujungti iÅ¡ 3-4 aÅ¡ių; montuojami blokai pakeliami pakankamai aukÅ¡tai, kad bÅ«tų galima tinkamai lankstais prijungti prie gelžbetonio 2x14 cm storio plokščių inkarais. Ä®vertinus nurodytų duomenų apie ginčo objektų konstrukcijų montavimo visumÄ , yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su teismo eksperto E. L. iÅ¡vada, kad ginčo objektai įrengti / sumontuoti vykdant statybos darbus.

36. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA‑230‑662/2019. Nors apeliantė nurodo argumentus, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje buvo pažymėta, jog aptariama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra aktuali Å¡iai bylai, tačiau svarbu įvertinti tai, kad minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , įvertino minėtoje administracinėje byloje Nr. eA‑230‑662/2019 buvusias faktines aplinkybes, kurioms esant Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje pateikė iÅ¡siaiÅ¡kinimus, taip pat įvertino nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl ginčo objektų požymių. Nors konstrukcinės ginčo objektų dalys, kaip ir nurodytoje administracinėje byloje minimų konteinerių, sumontuotos varžtinėmis jungtimis, kurios gali bÅ«ti atsukamos, objektus perkeliant ir sumontuojant kitoje vietoje, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad nurodytoje administracinėje byloje taip pat buvo nustatyta, jog biuras (sumontuotas iÅ¡ surenkamųjų metalinių apÅ¡iltintų konteinerių, tarpusavyje sujungtų varžtinėmis jungtimis) yra laisvai padėtas ant betoninio pagrindo, t. y. jo nepritvirtinant, taigi nėra tvirtai sujungtas su žeme.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tokia situacija galėtų bÅ«ti sietina ne su ginčo objektais, o su teismo eksperto D. K. ekspertizės akte esančioje nuotraukoje (23 pav.) užfiksuotomis pastato viduje esančiomis gelžbetoninėmis plokÅ¡tėmis biriems produktams sulaikyti, kurios yra tik padėtos ant betoninio pagrindo, jų nepritvirtinant. Nors apeliantė akcentuoja, kad ginčo objektai yra mobilÅ«s, nestacionarÅ«s, demontuojami ir juos sudaro tik palapinių karkasas ir tentinė danga (surenkamosios konstrukcijos), taip pat objektai neturi pamato ir yra pritvirtinti prie savarankiÅ¡kų statinių – aikÅ¡telių, kuriems buvo parengti projektai ir gauti statybÄ leidžiantys dokumentai, tačiau apeliantė neginčija aplinkybės, kad ginčo objektai pagal gamintojo techninius pasus-eksploatavimo instrukcijas turi bÅ«ti ir faktiÅ¡kai yra stabiliai pritvirtinti prie gelžbetonio plokščių pavirÅ¡iaus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytos administracinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa.

37. Apeliantė akcentuoja tai, kad ginčo objektai gali bÅ«ti iÅ¡montuojami atsukus varžtus ir naudojami pagal paskirtį kitoje vietoje. Apeliantė taip pat teigia, kad ginčo objektus perkėlus į kitÄ vietÄ , jų vertė nesumažės. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog statinio sÄ voka turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kartu su nekilnojamojo daikto sÄ vokÄ apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sÄ lytis su žeme turi bÅ«ti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sÄ naudų perkelti jį į kitÄ vietÄ , bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). PakankamÄ tokio objekto sÄ sajÄ su žeme, duodančia pagrindÄ jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktÄ perkelti iÅ¡ esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑324/2012).

38. Taigi pakankamai objekto sÄ sajai su žeme, kaip pagrindui objektÄ pripažinti nekilnojamuoju daiktu, svarbÅ«s esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktÄ perkelti iÅ¡ esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės lengvai jį perkelti į kitÄ vietÄ , vertinant gamintojo techninių dokumentų nuorodas, bÅ«tina atsižvelgti ir į kitus Å¡io objekto požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – galimybę jį naudoti pagal paskirtį iÅ¡montavus, perkėlimo į kitÄ vietÄ sÄ naudas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑324/2012). Taigi, atsižvelgiant į CK 4.2 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir į kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindas objektÄ pripažinti nekilnojamuoju daiktu, taip pat svarbu įvertini galimybę objektÄ naudoti pagal paskirtį iÅ¡montavus, perkėlimo į kitÄ vietÄ sÄ naudas ir kt.

39. Teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad vertinamų objektų perkelti į kitÄ vietÄ , jų neiÅ¡ardžius, negalima, o iÅ¡ardžius vertinamus objektus bus tik statybos produktai, kurie nesudarys statinio ir neatliks statinio paskirties; taip pat nurodyta, kad vertinamų objektų negalima perkelti į kitÄ vietÄ , nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės, nes statybos produktai įrengimo ir demontavimo metu dėvisi bei lūžta, o vertinamiems objektams iÅ¡ardyti ir vėl sumontuoti bus bÅ«tinos papildomos iÅ¡laidos, kurias sudarys: 1) vertinamų objektų iÅ¡ardymas / demontavimas ir sandėliavimas; 2) sugadintų elementų / medžiagų iÅ¡vežimas ir utilizavimas;

3) vertinamų objektų pakrovimas į transporto priemones, transportavimas, iškrovimas ir sandėliavimas; 4) pagrindo konstrukcijos po plokštėmis įrengimas su konstrukcinėmis medžiagomis; 5) pagrindo plokščių sujungimas suvirinant ar varžtinėmis jungtimis;

6) metalinio rėmo tvirtinimui būtini inkariniai varžtai ir cheminė inkaravimo masė; 7) papildomi (nulūžę, pažeisti, pamesti ir pan.) metaliniai varžtai metalinio rėmo ir tento tvirtinimui;

8) kranų, keltuvų ir žmonių darbo laikas įrengiant vertinamus objektus. Teismo eksperto D. K. teismo ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad tiriamuosius objektus perkelti į kitÄ vietÄ , jų neiÅ¡ardžius / neiÅ¡montavus negalima, nes tai sumontuojamas / surenkamas objektas, kaip bet kuris panaÅ¡us (iÅ¡ metalinių sijų ir tento surenkamas) angaras, paviljonas ar palapinė; objektus iÅ¡ardžius bus iÅ¡saugotos jų pagrindinės savybės; tiriamuosius objektus pakartotinai sumontavus, juos bus galima vėl naudoti pagal paskirtį, iÅ¡montavimo / sumontavimo skaičius neribotas.

Specialisto L. U. iÅ¡vadoje nurodyta, kad Palapinių visos konstrukcijos yra lengvai surenkamos varžtinėmis jungtimis ir nėra tvirtinamos į žemę; tokio tipo konstrukcijos gali bÅ«ti iÅ¡ardomos ir vėl surenkamos neribotÄ ciklų kiekį nepatiriant esminių nuostolių dėl pačių konstrukcijų daugkartinio naudojimo. Teismo eksperto S. M. konsultacinėje iÅ¡vadoje, atsakant į klausimÄ , ar techniÅ¡kai galima perkelti palapines į kitÄ vietÄ nesugadinant palapinės detalių ir nepanaudojant naujų tvirtinimo elementų, nurodyta, kad palapinių apraÅ¡yme techniniuose pasuose nurodyta: prie pagrindo pritvirtinamos plieninės rėmo bazės (tvirtinama inkariniais varžtais); ant rėmo bazių montuojamas metalinių konstrukcijų rėmas (dalys tarpusavyje jungiamos varžtinėmis jungtimis); taip pat nurodyta, kad palapinės konstrukcija yra pritaikyta daugkartiniam jos surinkimui–iÅ¡rinkimui; visus palapinių elementus galima iÅ¡ardyti ir tuos pačius elementus, nenaudojant naujų elementų, panaudoti surenkant kitoje vietoje.

40. Atsižvelgiant į nurodytus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visi teismo ekspertai nustatė požymį, jog ginčo objektų negalima perkelti jų neiÅ¡ardžius. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokiai aplinkybei suteikė teisinę reikÅ¡mę, kadangi objektus iÅ¡ardžius yra prarandama jų paskirtis – iÅ¡ardytų jų negalima naudoti pagal buvusiÄ paskirtį, jie turi bÅ«ti iÅ¡ naujo montuojami.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualÅ«s Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012, sprendžiant dėl naudojimo vietoje montuojamų ypač didelio ploto surenkamųjų konstrukcijų sandėliavimo paskirties objektų pripažinimo statiniais, pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Å¡ia kasacinio teismo praktika. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad naudojimo vietoje montuojami ypač didelio ploto sandėliai, angarai ar garažai turi bÅ«ti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitÄ vietÄ , juos bÅ«tina iÅ¡ardyti. Tokį objektÄ iÅ¡ardžius, prarandama jo paskirtis, nes iÅ¡ardyto jo negalima naudoti pagal buvusiÄ paskirtį, jis turi bÅ«ti iÅ¡ naujo montuojamas. Be to, didelio ploto angaro montavimas reikalauja nemažų sÄ naudų, todėl jį iÅ¡montavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas. Taigi, iÅ¡ardžius tokį daiktÄ , sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos investicijos tam, kad bÅ«tų paruoÅ¡tas pagrindas, angaras sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį.

42. Apeliantė teigia, kad, perkėlus ginčo objektus į kitÄ vietÄ , jų vertė nesumažės. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi kvalifikacijos turto vertinimo ekspertizės atlikti teisės neturinčio teismo eksperto E. L. prielaidomis, taip pat pažymi bylos duomenis, kad teismo ekspertas S. M. konsultacinėje iÅ¡vadoje pateikė atsakymÄ , jog jis neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos ir jokios iÅ¡vados klausimu dėl palapinių vertės neteikė. Vertinant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga įvertinti bylos duomenis apie ginčo objektų perkėlimo į kitÄ vietÄ galimybes ir sÄ naudas.

43. Teismo eksperto D. K. ekspertizės akte, atsakant į antrÄ jį klausimÄ (dėl ginčo objektų (vertinant kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai) vertės, kol Å¡ie objektai surinkti ir pastatyti žemės sklypuose, ir dėl to, ar Å¡i vertė skirtųsi po jų iÅ¡montavimo / iÅ¡ardymo, jeigu taip – nurodyti vertę (vertinant kiekvieno objekto konstrukcijas atskirai) po jų iÅ¡montavimo / iÅ¡ardymo), nurodyta, kad tiriamieji objektai yra pastatyti iÅ¡ surenkamųjų konstrukcijų, sujungtų varžtais, jas iÅ¡ardžius galimas jų pakartotinis sumontavimas kitoje ar toje pačioje vietoje, panaudojant tas pačias tvirtinimo medžiagas (varžtus), todėl nėra duomenų, kad dėl tiriamųjų objektų iÅ¡ardymo keistųsi tiriamųjų objektų ir juos sudarančių konstrukcijų vertė. Pakartotinai sumontavus konstrukcijas, jos ir vėl atliks analogiÅ¡kÄ funkcijÄ ; iÅ¡montuojant konstrukcijas atsirastų iÅ¡montavimo iÅ¡laidos, kurios nedaro įtakos pačių tiriamų konstrukcijų vertei ir kurios atsiranda iÅ¡montuojant / sumontuojant įvairias kilnojamojo pobÅ«džio konstrukcijas.

44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akto, atsakant į antrÄ jį klausimÄ (dėl ginčo objektų (vertinant kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai) vertės, kol Å¡ie objektai surinkti ir pastatyti žemės sklypuose, ir Å¡iuos objektus sudarančių konstrukcijų (vertinant kiekvieno objekto konstrukcijas atskirai) vertės po jų iÅ¡montavimo / iÅ¡ardymo), matyti, jog tiriamų objektų vertės nurodytos įvertinus pateikiamus tiriamų objektų kiekius kiekvienam tiriamam objektui, sudarant sÄ matas skaičiuojamosiomis rinkos kainomis. Teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamiems objektams pateikiami techniniai pasai-eksploatavimo instrukcijos, įvertinus pateikiamus tiriamų objektų kiekius kiekvienam tiriamam objektui, vadovaujantis neÅ¡aliÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo principais, sudarytos sÄ matos skaičiuojamosiomis rinkos kainomis, kurios pateiktos tyrimo dalyje, atsakyme į antrÄ jį klausimÄ . Minėto teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, jog sÄ matos sudarytos skaičiuojamosiomis rinkos kainomis, sÄ matiniai apskaičiavimai atlikti vadovaujantis UAB „Sistela“, teismo ekspertizės atlikimo metu galiojančiomis 2020 m. spalio mėn. parengtomis rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo; Å¡ios rekomendacijos 2020 m. spalio 27 d. buvo įregistruotos VÄ® Statybos produkcijos sertifikavimo centre prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, registracijos Nr. B‑20‑036.

45. Vertinant anksčiau paminėtus apeliantės argumentus įvertinama tai, kad pakartotinę ekspertizę atlikęs teismo ekspertas D. K., atsakydamas į antrÄ jį klausimÄ , rėmėsi savo iÅ¡vada, kad tiriamieji objektai nėra statiniai, ir pažymėjo, kad dėl to nėra tikslu taikyti statybos sÄ matai skirtas programas (pvz., „Sistela“). Taigi ir teismo ekspertas D. K. iÅ¡ esmės pasisakė dėl antrojo ekspertizei pateikto klausimo, tačiau, nurodydamas, kad negali atlikti nagrinėjamų apskaičiavimų, tai argumentavo ne teismo eksperto kompetencijos ribomis, tačiau savo padaryta iÅ¡vada, kad tiriamasis objektas nėra priskirtinas statiniams. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo nevertinti teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akto duomenų.

46. Teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akte antruoju klausimu pateikta iÅ¡vada, kad tiriamų objektų vertės, kol jie įrengti / sumontuoti, turėtų atitikti jų įrengimo / sumontavimo vertę vertinant darbÄ , medžiagas ir mechanizmus (žr. 3 stulpelis), o iÅ¡ardytų tiriamų objektų vertes sudarytų tik konstrukcijų vertė nevertinant darbo, mechanizmų ir papildomų medžiagų (žr. 4 stulpelis). IÅ¡ teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akte pateiktos lentelės duomenų nustatyta, kad visų trijų ginčo objektų įvertinta vien tik konstrukcijų vertė (4 stulpelis: dydis 85 m x 48 m – 495 773,93 Eur be PVM; dydis 100 m x 48 m – 567 216,98 Eur be PVM; dydis 90 m x 48 m – 522 657,59 Eur be PVM) yra beveik 1/3 dalimi mažesnė nei įrengtų / sumontuotų objektų vertė (įrengimo vertė, vertinant darbÄ , medžiagas ir mechanizmus) (3 stulpelis: dydis 85 m x 48 m – 750 748,68 Eur be PVM; dydis 100 m x 48 m – 863 368,43 Eur be PVM; dydis 90 m x 48 m – 792 095,89 Eur be PVM).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino duomenis, kad, pagal ginčo objektų gamintojo nurodymus techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose, konstrukcijos yra virinamos, skylės varžtams turi būti gręžiamos, metalo konstrukcijų ir tento montavimo darbams atlikti reikalingi automobiliniai kranai, savaeigiai keltuvai, 10 darbuotojų, iš jų du kranistai, likusieji turi turėti aukštalipio pažymėjimus bei metalo konstrukcijas galintys surinkti darbuotojai, taip pat reikalingi teleskopiniai bokšteliai, kėlimo ir tvirtinimo įranga.

IÅ¡ 2023 m. vasario 7 d. iÅ¡važiuojamajame teismo posėdyje objektų apžiÅ«ros metu daryto garso įraÅ¡o duomenų matyti, kad objektams iÅ¡montuoti nepakanka vienos dienos, reikalingos 2–3 savaitės (2023 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 14 min. –15 min.). Taigi byloje esantys duomenys sudaro pagrindÄ vertinti, kad ginčo objektų montavimui reikalingos didelės darbo ir laiko sÄ naudos, juos iÅ¡montavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės nei jau sumontuoti objektai.

Taip pat yra pagrindas vertinti, kad ginčo objektus iÅ¡ardžius jų vertė iÅ¡ esmės sumažėtų, ir tam, kad jie vėl galėtų bÅ«ti naudojami pagal paskirtį, reikalingos pakankamai didelės papildomos investicijos. Darytina iÅ¡vada, kad bylos duomenys apie ginčo objektų požymius patvirtina ginčo objektų patvariÄ sÄ sajÄ su žeme.

47. Ginčo objektų montavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje numatyta, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumÄ ir pastovumÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata numatyta tiek ginčijamų savavaliÅ¡kos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų suraÅ¡ymo metu galiojusios (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), tiek Å¡iuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje.

48. Teismo ekspertas D. K., teismo ekspertizės akte nurodydamas, kad surenkamieji metaliniai rėmai negali bÅ«ti laikomi laikančiosiomis konstrukcijomis, apibendrintai nurodė, kad nagrinėjamuose objektuose nėra laikančiųjų konstrukcijų, susidedančių iÅ¡ iÅ¡orinių sienų (iÅ¡orinių laikančiųjų sienų) ir nėra stogo konstrukcijos (iÅ¡ statybos produktų ir jų sluoksnių struktÅ«ros); rastos metalinio rėmo bazės / sijos, kurios primontuotos varžtais prie esamo žemės sklype aikÅ¡telės pagrindo ir ant kurių sumontuota danga – tentas, negali bÅ«ti laikomos pastato sienomis ir stogu, nes neatitinka pagrindinių reikalavimų, keliamų tokio tipo laikančiosioms konstrukcijoms. Å iame teismo ekspertizės akte teismo ekspertas dėl pirmojo klausimo pateikė iÅ¡vadÄ , kad trys tiriamieji objektai nelaikytini statiniais; jie neatitinka Statybos įstatymų ir statybos techninių reglamentų nustatytų privalomųjų požymių pastatui su patalpomis (vidaus atitvaromis), su laikančiosiomis konstrukcijomis – iÅ¡orės atitvaromis (sienomis, stogu).

49. Ä®vertintina tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teismo eksperto D. K. ekspertinio tyrimo eigos trÅ«kumų, o bÅ«tent, kad sprendžiant ginÄÄ negali bÅ«ti taikomas teismo eksperto D. K. ekspertizės akte, vertinant, ar tiriamieji objektai gali bÅ«ti traktuojami kaip statiniai, nurodytas Statybos techninis reglamentas STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir iÅ¡orinės įėjimo durys“, taip pat Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė apibendrintai akcentuoja, kad teismo ekspertas, aptardamas savo iÅ¡vadas, rėmėsi atitinkamais 2016 m. galiojusiais teisės aktais, kartu savo iÅ¡vadas grįsdamas ir dabar galiojančiais teisės aktais, tačiau apeliantė neginčija nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nenurodo konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų nepagrįstumo.

50. Teismo ekspertas E. L. teismo ekspertizės akte, atsakydamas į pirmÄ jį klausimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo objektai laikytini statiniais, taip pat nurodė, kad vertinami objektai, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, turi laikančiÄ sias konstrukcijas (konstrukcinius elementus, kurie laiko sniego, vėjo ir pan. apkrovas), kurios statybos vietoje sumontuotos atliekant statybos darbus. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akto duomenimis, tačiau įvertino ir gamintojo techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose nurodytus duomenis apie ginčo objektų konstrukcijų pobÅ«dį, duomenis, kad tik teisingai atlikus visus montavimo darbus, sumontuojamas vientisas standus metalinis laikantis palapines rėmas – karkasas, ir tik sumontavus skersinius rėmus, prijungus juos prie pagrindo, ant stabilaus metalinio karkaso montuojama danga – tentas. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo objektų gamintojo techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose pateikti apkrovų pagal veikimo pobÅ«dį (nuolatiniai (savasis konstrukcijų svoris) ir kintamieji (sniego apkrova, vėjo greitis) poveikiai) matai ir, atliekant statinius bei atskirus elementų skaičiavimus, saugios ribinio bÅ«vio skaičiuotinų poveikių pagrindinės apkrovų kombinacijos, nurodant, kad palapinės laikančiųjų konstrukcijų montavimo, transportavimo, saugojimo apkrovos negali virÅ¡yti apkrovų, kurioms skaičiuojamos konstrukcijos. Taip pat techniniuose pasuose-eksploatavimo instrukcijose nurodyta, kad visos konstrukcijos apskaičiuotos pastovių, ilgalaikių ir trumpalaikių apkrovų nepalankiausiam deriniui pagal gamybos įmonės vidaus taisyklėse nustatytus reikalavimus. Ä®vertinusi bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo objektų konstrukcines dalis pripažino kaip objektus statiniais kvalifikuojančius požymius (t. y. vertino kaip laikančiÄ sias konstrukcijas).

51. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad ginčo objektai turi ir požymių, kurie nurodyti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, t. y. ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių požymiai – negyvenamieji pastatai, kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 12 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, gaminamos pagal statinio projektÄ , pastato bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m.

52. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, kad laikinos palapinės – įprasta praktika sandėliuojamų produktų priedangai uoste, įvertina tai, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog nagrinėjamu konkrečiu atveju susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovė nepagrindė 2016 m. sumontuotų ginčo objektų paskirties laikinumo (CPK 178 straipsnis).

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų apie ginčo objektų požymius visumÄ , atsižvelgdama į CK 1.98 straipsnio 2 dalies, CK 4.2 straipsnio 2 dalies, taip pat Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies (ginčo objektų sumontavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies) nuostatas ir į kasacinio teismo praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo objektai yra nekilnojamieji daiktai ir yra laikytini statiniais. Kadangi ginčo objektai pastatyti be privalomų statybÄ leidžiančių dokumentų (statybos metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Inspekcijai suraÅ¡ant ieÅ¡kovės praÅ¡omus panaikinti savavaliÅ¡kos statybos aktus galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo dėl Å¡ių statinių suraÅ¡yti ginčijamų savavaliÅ¡kos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnis). Atsižvelgdama į nurodytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų ir ieÅ¡kinį atmetė.

54. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikÅ¡mės Å¡ios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑295-219/2020 59 punktÄ ; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir juos iÅ¡ esmės teisingai įvertino, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo klausimui iÅ¡spręsti aktualias materialinės teisės normas. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl to tokių iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos Kristina Domarkienė

Jolanta Gailevičienė

Erinija Kazlauskienė