2020-02-12 Nr. AB-3064-3-62-3-02315-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-193-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02315-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. D.) dėl įsakymo dalies bei sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 19VĮ-1026-(14.19.2) „Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Vištyčio seniūnijos Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 punkte nurodytą asmenų sąrašo įrašą dėl G. D. suprojektuoto 0,16 ha žemės sklypo (plane pažymėto Nr. 292-3); 2) panaikinti NŽT 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-2174-(7.5) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir NŽT Vilkaviškio žemėtvarkos skyrius 2015 m. gruodžio 28 d. sudarė valstybinės žemės (0,8500 ha), esančios Vištyčio miestelyje, Vilkaviškio rajone, nuomos sutartį. Nuomojamas žemės sklypas ribojasi su kitu 0,16 ha ploto žemės sklypu, kurį nuomojo Z. G.. Ji 2013 m. mirė. Pagal žodinį susitarimą su Z. G. (jai gyvai esant) pareiškėjas 0,16 ha žemės sklypu naudojosi, jį deklaravo NŽT Vilkaviškio skyriuje. Kadangi 0,16 ha žemės sklypu pareiškėjas naudojosi ilgą laiką, o jis ribojasi su kitu pareiškėjo nuomojamu žemės sklypu, todėl jis turėjo pirmumo teisę, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 8 dalyje, jį išsinuomoti. Tačiau skundžiamu NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo Įsakymu, patvirtinus Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Vištyčio seniūnijos Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas G. D..

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog buvo pažeistos jo, kaip pretendento teisės, nes pretendentų susirinkimas įvyko asmeniškai nepranešus asmenims, turintiems pirmumo teisę nuomoti ginčo žemės sklypą. Ginčijamas Įsakymas naikintinas, kadangi jis buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus, o būtent pretendentų, turinčių pirmumo teisę nuomoti šį žemės sklypą, teises. Aplinkybės, jog interneto svetainėje ir Vilkaviškio rajono laikraštyje „Santaka“ buvo skelbiama apie Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėjui nebuvo žinomos, jis buvo įsitikinęs, kad apie žemėtvarkos projekto rengimą bus informuotas asmeniškai.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjas 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 19VĮ-414-(l4.19.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Vištyčio seniūnijos Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtino Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią, laisvos žemės fondo žemės plotus, iš jų ir laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. 292-3 - 0,16 ha (ginčo žemės sklypas). Minėto įsakymo 3.2. punkte buvo nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, prašymus gali pateikti NŽT Vilkaviškio skyriui iki 2016 m. balandžio 24 d. Informacija apie Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią bei apie galimybę pateikti prašymus buvo viešai skelbiama NŽT interneto svetainėje bei 2016 m. balandžio 5 d. Vilkaviškio rajono vietiniame laikraštyje „Santaka“. Pareiškėjas iki 2016 m. balandžio 24 d. NŽT Vilkaviškio skyriui nepateikė prašymo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (ginčo žemės sklypą) nuomai. Prašymą dėl ginčo žemės sklypo nuomos pareiškėjas pateikė tik 2017 m. balandžio 10 d. Tuo tarpu, G. D. 2016 m. balandžio 22 d. NŽT Vilkaviškio skyriui pateikė prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą nuomoti 45 ha valstybinės žemės sklypą (tame tarpe ir ginčo žemės sklypą) žemės ūkio veiklai.

6. Kadangi teisės laikinai naudotis ginčo žemės sklypu pareiškėjas neturėjo, todėl atsakovas neprivalėjo jo informuoti apie Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir apie tai, kad jis gali pateikti prašymą dėl ginčo žemės sklypo nuomos. Kadangi pareiškėjas iki 2016 m. balandžio 24 d. NŽT Vilkaviškio skyriui nepateikė prašymo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (ginčo žemės sklypą) nuomai, todėl nebuvo įtrauktas į Asmenų, pateikusių prašymus parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono Vištyčio kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – Asmenų sąrašas) ir NŽT Vilkaviškio skyrius jo neprivalėjo kviesti į pretendentų susirinkimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjas 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 19VĮ-414-(l4.19.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Vištyčio seniūnijos Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtino Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią, laisvos žemės fondo žemės plotus, iš jų ir laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. 292-3 - 0,16 ha (ginčo žemės sklypas). Įsakymo 3.2. punkte nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, prašymus gali pateikti NŽT Vilkaviškio skyriui iki 2016 m. balandžio 24 d. Informacija apie Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią bei apie galimybę pateikti prašymus buvo viešai skelbiama NŽT interneto svetainėje bei 2016 m. balandžio 5 d. Vilkaviškio rajono vietiniame laikraštyje „Santaka“. Pareiškėjas prašymą dėl ginčo žemės sklypo nuomos pateikė tik 2017 m. balandžio 10 d. G. D. NŽT Vilkaviškio skyriui 2016 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą (reg. Nr.19FP-1293) suprojektuoti projekte norimą nuomoti 45 ha valstybinės žemės sklypą žemės ūkio veiklai.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos (toliau – ir Metodika) 26.3 punktu, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis turėjo teisę laikinai naudotis ir, kad teisėtai naudojo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (0,16 ha), todėl NŽT Vilkaviškio skyrius, vadovaudamasis Metodikos 26.3 punktu neprivalėjo pareiškėjo informuoti apie projekto rengimo pradžią ir apie tai, kad jis gali pateikti prašymą dėl ginčo žemės sklypo nuomos. NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjas 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 19VĮ-496-(14.19.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės, Vištyčio seniūnijos, Vištyčio kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Vištyčio kadastro vietovėje, sąrašą, kuriame G. D. įrašyta kaip pretendentė, kuriai žemės sklypai projektuojami nuomai pagal pateiktą 2016 m. balandžio 22 d. prašymą. Kadangi pareiškėjas iki 2016 m. balandžio 24 d. NŽT Vilkaviškio skyriui nepateikė prašymo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (ginčo žemės sklypą) nuomai, todėl nebuvo įtrauktas į Asmenų sąrašą, o NŽT Vilkaviškio skyrius pareiškėjo neprivalėjo kviesti į pretendentų susirinkimą.

10. Pretendentų, įrašytų į Asmenų sąrašą, susirinkimo, įvykusio 2016 m. gegužės 11 d., metu G. D. pasirinko ginčo žemės sklypą nuomoti iš valstybės. Pastaroji savo pasirinkimą suderino pasirašydama Pretendentų, kurie pasirinko laisvos valstybinės žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte ar žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane suprojektuotus žemės sklypus Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono (savivaldybės) Vištyčio seniūnijos Vištyčio kadastro vietovės teritorijoje 2016 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąraše.

11. Teismas pažymėjo, kad projekto viešas svarstymas vyko nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. birželio 17 d. Informacija, apie parengto projekto viešą svarstymą skelbta spaudoje – 2016 m. gegužės 24 d. Vilkaviškio savivaldybės vietiniame laikraštyje „Santaka“. Skelbime buvo nurodyta, kad suinteresuoti asmenys iki 2016 m. birželio 17 d. savo pasiūlymus ir pretenzijas dėl projekto gali pateikti raštu NŽT Vilkaviškio skyriui. Pareiškėjas iki nurodytos datos, t. y. iki 2016 m. birželio 17 d. raštu jokių pasiūlymų ar pretenzijų dėl parengto Projekto nepateikė.

12. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas savo skundą grindė Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi, kuri reglamentuoja parduodamų žemės sklypų dydžius bei numato, jog Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams arba, jiems mirus, jų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio nėra, - vaikams (įvaikiams) ne aukciono būdu parduodamas vienas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai jų pageidaujamame mieste (išskyrus Neringos miestą) Vyriausybės patvirtinto dydžio, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose. Šie žemės sklypai turi būti suprojektuoti iki 2003 m. gruodžio 31 d. savivaldybių tarybų patvirtintose teritorijose.

13. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, jog skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo.

III. 14. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, jog teismas neišsiaiškino, ar jis žemės sklypu naudojasi teisėtai, tik konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad šiuo sklypu naudojasi teisėtai. Pažymi, jog žemės sklypą išsinuomojo pagal žodinį susitarimą su Z. G., kuri 2013 m. mirė. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus rašytinio susitarimo dėl žemės nuomos nereikėjo. Atižvelgus į tai, kad jis žemės sklypu naudojosi teisėtai, NŽT Vilkaviškio skyrius turėjo jį informuoti apie žemėtvarkos projekto rengimą.

16. Be to, pareiškėjas, kad naudojasi žemės sklypu, buvo deklaravęs NŽT Vilkaviškio skyriuje ir žemėtvarkos pareigūnai žinojo apie jo norą įsigyti žemės sklypą, todėl jis turėjo pirmumo teisę jį įsigyti. Šiuo atveju žemės sklypai buvo projektuojami neatsiklausus pirmumo teisę turinčių asmenų. Prieš pradedant projektuoti žemės sklypą G. D., pareiškėjui turėjo būti apie tai pranešta raštu ar asmeniškai kitokiu būdu, tačiau to padaryta nebuvo.

17. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo įsitikinimu, teismas visapusiškai ištyrė ir nustatė bylos aplinkybes, kurių pagrindu priėmė skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis buvo išsinuomojęs ginčo žemės sklypą iš Z. G. pagal žodinį susitarimą, tačiau teismo posėdžio metu buvo ištirta ir nustatyta, jog Z. G. niekada nebuvo ginčo žemės sklypo savininkė, savininku buvo Lietuvos Respublika. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog pareiškėjas teisėtai naudojosi žemės sklypu. Kadangi pareiškėjas teisės laikinai naudotis ginčo žemės sklypu neturėjo, todėl NŽT Vilkaviškio skyrius neprivalėjo jo informuoti apie projekto rengimo pradžią ir apie tai, kad pareiškėjas gali pateikti prašymą dėl ginčo žemės sklypo nuomos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Pareiškėjas skunde teismui pareiškė du reikalavimus: 1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 19VĮ-1026-(14.19.2) „Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Vištyčio seniūnijos Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1.3 punkte nurodytą asmenų sąrašo įrašą dėl G. D. suprojektuoto 0,16 ha žemės sklypo (plane pažymėto Nr. 292-3); 2. panaikinti NŽT 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-2174-(7.5) (toliau – ir Sprendimas).

20. Pažymėtina, kad Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus administracinį ginčą išankstine ne teismo tvarka. Tai reiškia, kad teisines pasekmes, galinčias turėti pareiškėjo subjektinių teisių ir pareigų apimčiai bei statusui, sukelia minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 19VĮ-1026-(14.19.2) „Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Vištyčio seniūnijos Vištyčio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 punktas.

21. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 ir 6 dalių nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka gali būti skundžiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos.

22. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje dėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų, yra konstatuota, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostata aiškintina, kaip nustatanti, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl kitų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo), o pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nurodytus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, apibendrinimo, apibendrinto 2015 m. spalio 21 d., IV.1.1.2.; IV.1.1.3. skyrius; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013).

23. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog 2017 m. balandžio 7 d. jam tapo žinoma apie galimą jo teisių į ginčo žemės sklypą pažeidimą. 2017 m. balandžio 10 d. jis tuo klausimu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrių (b. l. 7). Byloje duomenų apie tai kada jis gavo atsakymą nėra.

24. Į bylą yra pateiktas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2017 m. birželio 23 d. raštas, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. gegužės 25 d. prašymą (b. l. 8). Kokio tai pobūdžio buvo prašymas duomenų byloje nėra, nes nėra pateiktas pareiškėjo 2017 m. gegužės 25 d. prašymo nuorašas.

25. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad juo buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2017 m. birželio 12 d. skundas. Šio skundo nuorašo byloje taip pat nėra, tačiau iš paminėtų datų, nurodytų minėtuose raštuose matyti, kad priimant Sprendimą Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2017 m. birželio 23 d. raštas nebuvo ginčo dalykas, nes pareiškėjo skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui buvo paduotas anksčiau, 2017 m. birželio 12 d., nei buvo priimtas Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2017 m. birželio 23 d. raštas.

26. Tai reiškia, kad Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2017 m. birželio 23 d. raštas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, byloje nėra duomenų, kad šis raštas (sprendimas) išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka buvo apskųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia išsinuomoti ginčo žemės sklypą, kuris ginčijamu Įsakymu suprojektuotas G. D.

28. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

29. Žemės reformos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad „Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus.“ (1 d.) „Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.“ (2 d.).

30. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte taip pat nustatyta, kad „Vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose <...> parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai kitais įstatymų nustatytais atvejais.“

31. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad žemės sklypo suformavimas žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose, yra ta būtina teisinė sąlyga, kuri sudaro prielaidą asmeniui įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti iš valstybės konkretų žemės sklypą.

32. Žemės sklypų žemės reformos žemėtvarkos projektais formavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 04 23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau - Metodika).

33. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta šios teisės normos aiškinimu bei taikymu. Pagal Metodikos patvirtinus teritoriją žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius raštu informuoja asmenis, kurie teisėtai naudoja valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau nėra pateikę teritoriniam skyriui prašymų teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti nuosavybėn ar nuomoti šiuos žemės sklypus, jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais apie tai, kad planuojama patvirtinti teritoriją žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti, ir pasiūlo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti žemėtvarkos skyriui prašymus nuomoti šiuos žemės sklypus, nurodydamas, kad pagal pateiktus prašymus jiems šie žemės sklypai nuomai bus projektuojami tik tuo atveju, jeigu kiti asmenys, turintys pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį ar pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį pirmumo teisę atitinkamai įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinę žemę, nepageidaus šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn ar nuomoti teisės aktų nustatyta tvarka.

34. Byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjas turėjo teisę laikinai naudotis ir, kad teisėtai naudojo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (0,16 ha). Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėjas. Tai lemia, kad NŽT Vilkaviškio skyrius, vadovaudamasis Metodikos 26.3 punktu neprivalėjo pareiškėjo informuoti apie Projekto rengimo pradžią ir apie tai, kad jis gali pateikti prašymą dėl ginčo žemės sklypo nuomos.

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl ginčo žemės sklypo nuomos pateikė 2017 04 10, o G. D. 2016 04 22 (b.l. 77). NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 04 25 įsakymu Nr. 19VĮ-496-(14.19.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės, Vištyčio seniūnijos, Vištyčio kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, buvo patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės Vištyčio kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame G. D. įrašyta kaip pretendentė, kuriai žemės sklypai projektuojami nuomai pagal pateiktą 2016 04 22 prašymą (b.l. 78-83).

36. Pagal Metodikos 34 ir 36 punktų nuostatas konkretūs žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektais formuojami tik tiems pretendentams, kurie yra įtraukti į atitinkamą Asmenų, pateikusių prašymus parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus sąrašą. Nagrinėjamu atveju, byloje aptariamu žemės reformos žemėtvarkos projektu ginčo žemės sklypas galėjo būti projektuojamas tik tiems asmenims, kurie iki 2016 04 25 buvo pateikę atitinkamus prašymus.

37. Kadangi pareiškėjas tokio prašymo iki nurodytos datos nebuvo pateikęs, todėl nebuvo ir teisinių prielaidų jam formuoti nuomai ginčo žemės sklypo. Dėl šių priežasčių priešingi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei neteisingi.

38. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nagrinėjamais klausimais ir jų detaliai nebekartoja. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

39. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Stasys Gagys