2024-07-17 Nr. BB-3750-1-01-1-19037-2015-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2690/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19037-2015-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo R. M. gynėjas kasaciniu skundu prašo: panaikinti skundžiamų nuosprendžių dalį ir R. M. išteisinti, jam nepadarius veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje bei 253(2) straipsnio 1 dalyje, ir bylą jam nutraukti; kasacinės instancijos teismui nusprendus, kad BK 253(2) straipsnio 1 dalyje nurodyta veika buvo padaryta – dėl mažesnio veikos sunkumo sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis skundžiamoje dalyje prieštarauja baudžiamojo proceso principams; padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus, nepašalinti prieštaravimai ir prielaidos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis (kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis) kėsinimosi sugadinti A. A. priklausantį turtą epizode grįstas prielaidomis; nenustatytas asmuo, važiavęs automobilyje su R. M.; nėra objektyvių duomenų apie automobilio pristabdymą; specialistų atliktu tyrimu nebuvo galimybės identifikuoti iš automobilio metamo objekto bei užfiksuota, kad išmesti galimai du neidentifikuoti objektai, kurių vienas pataikė į duobės kraštą; įvykio vieta neapžiūrėta, antras išmestas objektas neidentifikuotas ir neapžiūrėtas; R. M. viso proceso metu nuosekliai neigė siekį ir susitarimą su kitu asmeniu padaryti inkriminuotą veiką.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad R. M. veiksmuose nėra šaunamojo ginklo kontrabandos sudėties, nes jo tiesioginė tyčia buvo nukreipta į šaunamojo ginklo parsivežimą per valstybės sieną atgal į Lietuvą. Be to, prokuroro apeliaciniu skundu nebuvo prašoma keisti nuosprendžio dalies dėl šaunamojo ginklo kontrabandos. Apeliacinės instancijos teismui kontrabandos veiką perkvalifikavus iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį faktiškai pasunkinta R. M. padėtis peržengiant prokuroro skundo ribas, todėl paskirta pernelyg griežta bausmė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde R. M. nuteisimas padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas nesutikimu su teismų atliktu byloje ištirtų įrodymų vertinimu, pateikiant savą vertinimą, teigiant, kad teismo išvados neatitinka ištirtų įrodymų viseto ir konkrečių faktinių aplinkybių. Skunde taip pat reiškiama nuomonė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuteisiant R. M. už šaunamojo ginklo kontrabandą, kadangi jis neturėjo tiesioginės tyčios padaryti šią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasaciniame skunde pateiktų lakoniškų teiginių, kurie išreiškia vien subjektyvią gynybos poziciją dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, nėra pagrindo laikyti teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą teismams kvalifikuojant nusikalstamas veikas. Šiuo klausimu išdėstytos apeliacinės instancijos teismo išvados kasaciniu skundu teisės taikymo aspektu nėra skundžiamos.

Kasaciniu skundu taip pat nesutinkama su už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253(2) straipsnio 1 dalyje (vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikavus iš BK 199 straipsnio 3 dalies), padarymą paskirtos bausmės dydžiu. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vertinimas jos griežtumo (ar švelnumo) aspektais nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų dėl BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, netinkamo taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. M. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė