2021-01-27 Nr. AB-1920-3-63-3-00420-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-213-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00420-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) viršininko 2019 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 30-TE-290 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėja nurodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariate (toliau – ir Klaipėdos rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėja. Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnyba 2019 m. kovo 7 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-5 (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Išvadoje konstatuota, jog ji 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., vairuodama tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, ir išvažiuodama į magistralinį kelią A13, kuris yra Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK aptarnaujama teritorija, žinodama, kad šis kelio ruožas yra priskirtas kito Klaipėdos AVPK struktūrinio padalinio kompetencijai, stabdė automobilį „Audi A8“ ne jos kompetencijai skirtame maršrute. Išvadoje nurodyta, jog ji nesiėmė veiksmų, kad atsirastų teisėtas pagrindas stabdyti automobilį – apie transporto priemonės sustabdymą nepranešė Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriui radijo ryšio kanalu „KL10Kelias“, įtarus vairuotoją, kad šis galimai yra neblaivus, nenurodė kitam pareigūnui neblaivumą patikrinti tam skirta matavimo priemone – alkoholio kiekio matuokliu, todėl konstatuota, kad ji dėl lengvabūdiško pasitikėjimo atliko veiką (neveikimą) ir pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Pareiškėja paaiškino, jog ji 2019 m. sausio 21 d. dirbo ekipaže su policijos pareigūnu L. A.. Vykdydami dienos užduotyje numatytas užduotis, dirbo Klaipėdos rajone, apie 16.20 val. Kretingalės miestelyje pastebėjo „Audi A8“ automobilį su atviru langu, nors oro sąlygos buvo prastos – snigo, šlapdriba, todėl kilo įtarimas, jog vairuotojas galimai yra neblaivus. Eismas buvo intensyvus, kelias slidus, todėl automobilį „Audi A8“ sustabdė tik magistraliniame A13 kelyje, ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete. Įjungė šviesos ir garso signalus, L. A. pasakė, kad patikrins vairuotoją, o pareiškėja praneš radijo kanalu apie tikrinamą automobilį. Jam išlipus iš automobilio, nedelsdama stacionaria automobilyje įrengta racija persuko kanalą iš „KL10Policija“ į „KL10Kelias“ ir tinkamai pranešė apie tai, kad sustabdė transporto priemonę. L. A., grįžęs į automobilį, pasakė, kad patikrino vairuotojo dokumentus, jie tvarkingi, neblaivumo įtarimas nepasitvirtino, pažeidimų nenustatė. Sustabdyto „Audi A8“ automobilio vairuotojo blaivumas buvo patikrintas, todėl pareiškėja vairuotojo papildomai tikrinti neturėjo pagrindo, kaip ir neturėjo pagrindo abejoti jai pateikta pareigūno informacija.

4. Pareiškėja teigė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Išvadoje neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aišku kokiais veiksmais padarytas tariamas tarnybinis nusižengimas, kokių teisės aktų nuostatos pažeistos, nevertintas jos kaltės klausimas. Tik tarnybinio patikrinimo metu jai tapo žinoma, kad magistralinis kelias A13 nepatenka į jos aptarnaujamą teritoriją. Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad ji turėjo nurodyti kitam pareigūnui atlikti blaivumo patikrinimą, nes jis nebuvo jai tiesiogiai pavaldus, pagal 2019 m. sausio 21 d. tarnybos užduotį jai nebuvo paskirta būti policijos patrulio vyresniąja, todėl ji negalėjo tiesiogiai atsakyti už ekipažo „L2002“ pavestų funkcijų vykdymą ir neturėjo pareigos kontroliuoti L. A. bei nurodyti veikti atitinkamu būdu. Pagal teisinį reguliavimą neblaivumas / blaivumas gali būti įvertinamas ir pagal kitus požymius, pvz., pagal iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią laikyseną, nerišlią kalbą ir kt. Patikrinimas tęsiamas teisės aktų nustatyta tvarka tik esant pagrįstiems įtarimams dėl vairuotojo neblaivumo. Klaipėdos AVPK KPT ekipažui „L 1810“, sustojusiam tuo pačiu metu prie jų sustabdyto automobilio „Audi A8“, taip pat nekilo abejonių dėl šio automobilio vairuotojo blaivumo.

5. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., vairuodama tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“ magistraliniame kelyje A13, kuris ribojasi su Klaipėdos rajono PK prižiūrimos teritorijos riba, ir žinodama, kad šis kelio ruožas yra priskirtas kito Klaipėdos AVPK struktūrinio padalinio kompetencijai, suprato, jog sustabdė patikrinti automobilį „Audi A8“ ne jos kompetencijai skirtame maršrute, tačiau nesiėmė veiksmų, kad atsirastų teisėtas pagrindas tai daryti – nesikreipė į Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyrių ar KPT (tuo metu minėtame kelyje dirbo KPT ekipažas „L 1810“), todėl buvo konstatuota, kad ji savo veika pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 5-V-227 2.2.3 punktą – magistraliniuose keliuose patruliavimą vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigūnai.

7. Atsakovas teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo padaryta ryšio kanalu „KL10Kelias“ fiksuotų duomenų analizė ir nenustatytas faktas, jog ekipažas „L2002“ būtų pranešęs apie sustabdytą automobilį „Audi A8“ . Ryšio kanalu „KL10Kelias“ yra užfiksuotas kito ekipažo „L1810“ pranešimas apie sustabdytą tą patį automobilį „Audi A8“. Šie faktai paneigia pareiškėjos teiginius, kad ji informavo Klaipėdos AVPK budėtoją apie sustabdytą transporto priemonę.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta ne už tai, kad magistraliniame kelyje A13 patikrinimui sustabdė automobilį „Audi A8“, o už tai, kad apie darbą magistraliniame kelyje ir sustabdytą transporto priemonę teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Klaipėdos AVPK budėtojo ir neatliko visų būtinų priemonių, pagrindžiančių jos pačios nurodomą sustabdymo priežastį. Pareiškėjai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda ir ją skiriant buvo atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, jos teigiamą charakteristiką, nebuvimą tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.) 39 straipsnio 1, 2, 4, 7 ir 12 dalimis, 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 13 d.) 7, 23, 26 ir 35 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl tarnybinio nusižengimo elementų, nustatė, kad pareiškėja dirba Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja, ji yra statutinė valstybės tarnautoja, todėl ji tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jos, kaip statutinės pareigūnės, veiklą.

Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja 2019 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką, nurodydama, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog 2019 m. sausio 21 d. magistraliniame kelyje A13 automobilį „Audi A8“ galimai sustabdė Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus ekipažas „L2002“, kuriame dirbo pareiškėja ir tyrėjas L. A.. Išklausius radijo ryšio įrašus, nustatyta, kad apie automobilio „Audi A8“ sustabdymą Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pareigūnai nepranešė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 5-V-227 2.2.3 punktu, magistraliniuose keliuose patruliavimą vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigūnai. Negauta duomenų, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pareigūnams pagal tarnybos užduotį ar policinės priemonės planą būtų pavestas patruliavimas magistraliniame kelyje A13. Įvertinusi šiuos duomenis, Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja pasiūlė dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų pradėti tarnybinį patikrinimą.

Klaipėdos APVK viršininkas, susipažinęs su 2019 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu, 2019 m. vasario 7 d. elektroninio dokumento rezoliucija pavedė Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiąją tyrėją atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų pareiškėjos veiksmų.

11. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. vasario 27 d. pareiškėjai pasirašytinai įteiktas 2019 m. vasario 26 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pareiškėja informuojama, kad jos atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 81, 81.4 punktų, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 20.2, 22, 28 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-717 „Dėl magistralinių kelių ruožų, kuriuose organizuojama kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencija, užtikrinama eismo kontrolės ir vykdomos kitos policijos funkcijos, sąrašo patvirtinimo“ pažeidimo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., dirbdama Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK ekipaže „L2002“ kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėju L. A., neturėdami įgaliojimo A13 kelyje vykdyti eismo priežiūros kontrolės, ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete sustabdė vairuotojo neblaivumo patikrinimui automobilį „Audi A8“, tačiau apie jo sustabdymą nepranešė radijo ryšio kanalu „KL10Policija“ Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriui, teisės aktų nustatyta tvarka nepatikrino vairuotojo blaivumo, automobilio stabdymo nefiksavo tarnybiniame automobilyje įrengtais vaizdo ir / ar garso fiksavimo įrenginiais, taip aplaidžiai vykdė savo pareigas. Pareiškėjai pasiūlyta iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

12. Teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą turiniui keliamų reikalavimų, vertino, kad pareiškėjai įteiktas pranešimas yra pakankamai aiškus ir nedviprasmiškas – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų nuostatos. Nors tarnybiniame pranešime nėra įvardintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-717 „Dėl magistralinių kelių ruožų, kuriuose organizuojama kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencija, užtikrinama eismo kontrolės ir vykdomos kitos policijos funkcijos, sąrašo patvirtinimo“ konkretus punktas, nenurodytas jį pakeitusio Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 5-V-227 konkretus punktas, tačiau aiškiai įvardijama, jog ši teisės norma yra taikoma tiek, kiek ji reglamentuoja Klaipėdos AVPK pareigūnų funkcijas magistraliniame kelyje. Turiniu abu Generalinio komisaro įsakymai yra identiški tiek, kiek reguliuoja pareigūnų funkcijas magistraliniuose keliuose. Padarytas pažeidimas laikytinas neesminiu procedūriniu pažeidimu, nesukliudžiusiu pareiškėjai tinkamai suvokti padarytų pažeidimų esmę ir dėl jų teikti paaiškinimus. Pareiškėja pasinaudojo suteikta teise ir 2019 m. vasario 28 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstė savo argumentus dėl jai pareikšto įtarimo, nurodė aplinkybes, dėl kurių automobilį sustabdė magistraliniame A13 kelyje.

13. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdyba, baigusi tarnybinį patikrinimą, 2019 m. kovo 7 d. surašė Išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., vairuodama tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, išvažiuodama į magistralinį kelią, kuris ribojasi su jos prižiūrimos teritorijos (Sendvario sen.) riba, žinodama, kad šis kelio ruožas yra priskirtas kito Klaipėdos AVPK struktūrinio padalinio kompetencijai, suvokė, kad stabdo automobilį „Audi A8“ ne jos kompetencijai skirtame maršrute, tačiau nesiėmė veiksmų, kad atsirastų teisėtas pagrindas tai daryti – nesikreipė į Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyrių ar Kelių patrulių kuopą, tuo labiau, kad tuo metu tame kelyje dirbo Kelių patrulių ekipažas „L1810“, todėl konstatuota, kad ji pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 5V-227 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 5V-V-717 „Dėl magistralinių kelių ruožų, kuriuose organizuojama kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencija, užtikrinama eismo kontrolė ir vykdomos kitos policijos funkcijos, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sąrašas) 2.2.3 punkto reikalavimą, apie transporto priemonės „Audi A8“ sustabdymą turėjo pranešti Klaipėdos Operatyvaus valdymo skyriui radijo ryšio kanalu „KL10Kelias“, tačiau to nepadarė ir tokia veika (neveikimu) pažeidė Instrukcijos 28 punkto reikalavimus. Išvadoje nurodoma, kad „Audi A8“ vairuotojo neblaivumo (blaivumo) patikrinimą atliko kitas pareigūnas, tačiau pareiškėja turėjo nurodyti jam vairuotojo neblaivumą (blaivumą) patikrinti. Ji dėl lengvabūdiško pasitikėjimo atlikta veika (neveikimu) pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Įvertinus visas aplinkybes, pareiškėją teigiamai charakterizuojančius duomenis, pasiūlyta paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Klaipėdos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsniu bei įvertinęs Išvadoje nurodytas aplinkybes, skundžiamu Įsakymu, nepraleidęs drausminės nuobaudos skyrimo termino, pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

14. Teismas, akcentuodamas Sąrašo 2.2.3 punkte ir Instrukcijos 28 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-724 patvirtinto Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.3 ir 6.19 punktuose įtvirtintus reikalavimus, pažymėjo, kad nėra ginčo, jog pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., vairuodama tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, išvažiavo į magistralinį kelią A13, kuris yra Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato aptarnaujama teritorija, sustabdė patikrinti automobilį „Audi A8“ ir pareigūnas L. A. atliko vairuotojo patikrinimą.

15. Teismas nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime ir teismo posėdyje apklausta liudytoja Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus viršininkė K. L. patvirtino, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pareigūnai niekada nevykdė pažeidimų prevencijos magistraliniuose keliuose, jų veiklos teritorija apėmė tik vietinės reikšmės kelius, Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pareigūnams jų veiklos teritorija turėjo būti žinoma.

16. Teismas vertino, kad pareiškėja, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėjo būti susipažinusi su jos veikloje taikomu teisiniu reguliavimu ir žinoti savo veiklos teritoriją. Tai, kad pareiškėja pasirašytinai nebuvo supažindinta su Sąrašu, nereiškia, kad ji neturėjo pareigos domėtis savo patruliavimo teritorija ir funkcijomis, kurias privalo vykdyti.

17. Teismas, vadovaudamasis Instrukcijos 4 punktu, iš Tarnybos užduoties turinio nustatė, jog 2019 sausio 21 d. pareiškėjai buvo nustatytos šios tarnybos užduotys – nesant įvykių darbas Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnija, Gargdžų Dauparų – Kvietinių. Visos pamainos metu viešosios tvarkos užtikrinimas ir eismo priežiūra. Ypatingai atkreipiant dėmesį į: 1) prioritetinius KET pažeidimus (chuliganiškas vairavimas, neblaivių asmenų vairavimas, vairavimas neprisisegus saugos diržų ir kt.); 2) neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; 3) asmenis, galinčius vykdyti nusikalstamas veikas, įsibraunant į statomus objektus, gyvenamuosius namus, vykdančius įvairias vagystes. Tikrinti tokius asmenis, jų nešulius, automobilius, kuriais vyksta, nustatyti asmenų tapatybes. Teismas sprendė, kad Tarnybine užduotimi pareiškėjos ekipažui nebuvo numatyta vykdyti pažeidimų prevencijos magistraliniame kelyje.

18. Teismas, įvertinęs Instrukcijos 22.4 ir 24 punktuose, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendė, jog pareigūnas turi teisę palikti savo patruliavimo sektorių, jeigu yra pagrįstas įtarimas, kad automobilio vairuotojas padarė nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, pvz., automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nėra galimybės saugiai sustabdyti pastebėtą transporto priemonę patruliavimo sektoriaus ribose. Tačiau tai turi padaryti nustatyta tvarka, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.

19. Teismas, akcentuodamas Instrukcijos 20.8 ir 28 punktuose įtvirtintus reikalavimus, pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja apie sustabdytą automobilį „Audi A8“ nepranešė radijo kanalu „KL10Kelias“, negavo iš budėtojo leidimo palikti patruliavimo sektorių. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja R. G.. Liudytoja parodė, kad išklausius garso įrašus, nustatyta, jog kito ekipažo policijos pareigūnai pranešė apie sustabdytą tą patį automobilį, tačiau garso įraše nėra užfiksuota, kad pareiškėjos ekipažas būtų pranešęs apie sustabdytą automobilį. Byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjos nurodomą aplinkybę apie pranešimą magistraliniame kelyje sulaikyto automobilio, vairuotojo blaivumo / neblaivumo patikrinimą.

20. Teismas sprendė, jog atsakovas objektyviai vertino pareiškėjos veiksmus, jog ji, neturėdama budėtojo leidimo ir išvažiuodama į magistralinį kelią A13, kuris nėra Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato aptarnaujama teritorija, ir nepranešdama apie sustabdytą automobilį „Audi A8“, pažeidė Instrukcijos 28 punkto ir Sąrašo 2.2.3 punkto reikalavimus.

21. Teismas, įvertinęs Pareigybės aprašymo 6, 6.14 ir 7 punktuose įvirtintus reikalavimus, kuriuose, be kita ko, nėra išskirstyta ir nustatyta, kuris pareigūnas gali nurodyti kitam pareigūnui, sprendė, jog neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjai nustatytas Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, todėl pašalino jį iš Išvados kaltinimo dalies.

22. Teismas vertino, kad Išvadoje atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais padarytas tarnybinis nusižengimas, nurodyta kokios teisės aktų nuostatos pažeistos, įvertinta pareiškėjos kaltė. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjai buvo paskirta švelniausia tarybinės nuobaudos rūšys – pastaba. Tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgus į tarnybinį nusižengimą padariusios pareiškėjos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į jos teigiamą veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui.

III. 23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

24. Pareiškėja nurodo, kad teismas vadovavosi vien tik atsakovo argumentais, išdėstytais Išvadoje, nevertino aplinkybių, susijusių su įrodymu nepakankamumu, dėl paties atsakovo kaltės praradus vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“ vaizdo registratoriaus, užfiksuoto 2019 m. sausio 21 d. Bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino informacija apie tokio įrašo ribotą saugojimo trukmę, ką patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja – K. L. ir nurodė, kad atsakovas dėl vaizdo registratoriaus užfiksuotos informacijos pateikimo kreipėsi tik 2019 m. vasario 11 d., tačiau dėl to, kad naudoto tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus atminties talpa ribota, prietaisas fiksuoja tik 1–2 tarnybos pamainų vaizdą, o esant didesnei informacijos apimčiai, nauji vaizdo įrašai yra keliami ant fiksuotų, to pasėkoje ankstesnėmis datomis įrašyti vaizdo įrašai trinami automatiškai. Dėl atsakovo nepagrįsto delsimo svarbūs įrodymai buvo ištrinti.

25. Pareiškėja pažymi, kad teismo posėdyje K. L. patvirtino, kad radijo ryšys nėra gerai veikiantis ir patikimas, jis neretai stringa, negaunamas atgalinis ryšis ir nežinoma, ar budėtoją pasiekė informacija, todėl vieninteliu objektyviu ir neginčijamu įrodymu, kuris patvirtintų, jog budėtojas apie automobilio „Audi A8“ sustabdymą buvo informuotas, būtų vaizdo registratoriaus įrašas iš tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“ vidaus. Liudytoja K. L. teismui teigė, kad dėl blogos tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“ techninės būklės jis beveik nebenaudojamas. Akivaizdu, kad vaizdo registratoriaus, kaip darbo priemonės, technine būkle privalo rūpintis darbdavys, tačiau to nebuvo padaryta. Teismas pareiškėjos naudai nevertino aplinkybių, kad vaizdo registratorių techninė būklė apgailėtina, techninės patikros nėra, metrologinių patikrų nedaryta (Išvados 6 lapas).

26. Pareiškėjos teigimu, teismas nevertino teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, jog atsakovas, bet kokiomis priemonėmis siekdamas nubausti pareiškėją, 3 kartus mėgino inkriminuoti jai skirtingus nusižengimus: po 2019 m. vasario 6 d. tyrėjos R. G. pranešimo dėl automobilio „Audi A8“ tamsintų langų netikrinimo pareiškėja 2019 m. vasario 14 d. pateikė tarnybinį pranešimą, jog neturėjo langų tamsinimo lygį nustatančio prietaiso, todėl dėl objektyvių priežasčių netikrintas langų tamsinimo lygis. Tuomet 2019 m. vasario 26 d. pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo pareiškėjai jau buvo inkriminuojami kiti veiksmai – nepranešimas budėtojui apie sustabdytą „Audi A8“, nepatikrintas blaivumas, vaizdo įrangos pažeidimas. Pareiškėja 2019 m. kovo 1 d. pateikė paaiškinimą. Tuo tarpu Išvados 8 lape pareiškėjai inkriminuojama papildoma aplinkybė – pareiga nurodyti kolegai patikrinti sustabdyto automobilio vairuotojo blaivumą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui iškeliant vis naujas versijas, pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Tinkama tarnybinio patikrinimo procedūra būtų tuomet, jei, kaip numatyta Aprašo 21 punkte, tarnybinio patikrinimo metu nustačius naujus pareigūno galimai padarytus tarnybinius nusižengimus, tikrintojas nedelsiant surašytų papildomą pranešimą. Tokiu atveju pareigūnas pateikia papildomą paaiškinimą ir tokiu būdu tinkamai realizuoja savo teisę į gynybą. Konkrečiu atveju tai nebuvo padaryta, todėl Aprašo 20.1 punkto kontekste konstatuotinas esminis procedūrinis pažeidimas.

27. Pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai vertino svarbias faktines aplinkybes, susijusias su jos supažindinimu su Sąrašu, kuris reglamentuoja, kad magistralinis kelias A13 nebepatenka į pareiškėjos aptarnaujamą teritoriją. Teismo posėdyje buvo konstatuota, kad su Sąrašu pareiškėja buvo supažindinta tik 2019 m. balandžio 10 d., t. y. tik tuomet, kai buvo surašyta Išvada ir paaiškėjo, kad visi Klaipėdos AVPK pareigūnai nėra tinkamai supažindinti su Sąrašu ir tik po Išvados surašymo buvo suskubta tai padaryti. Teismas vadovavosi atsakovo atstovo teismo posėdyje išsakytomis nepagrįstomis prielaidomis, jog galbūt toks supažindinimas buvo daromas pakartotinai, ir konstatavo, kad Sąrašo turinys pareiškėjai buvo žinomas. Nei raštu, nei per elektroninę sistemą iki 2019 m. balandžio 10 d. pareiškėja nebuvo supažindinta su Sąrašu, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo žinomas Sąrašo turinys, be kita ko, nenustatęs, ar pareiškėja buvo supažindinta ir su teismo akcentuotu ankstesnės redakcijos Sąrašu. Tokiu būdu buvo netinkamai įvertinta ir kvalifikuota subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė.

28. Pareiškėja pažymi, kad teismas pripažino aplinkybę, kad automobilis „Audi A8“ buvo sustabdytas teisinio reglamentavimo, kuris tiesiogiai reglamentuoja pareiškėjos darbą, t. y. tiek Instrukcijos 22.4 punkto, tiek Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pagrindu. Tuo tarpu Sąrašo nuostatos aktualios specializuotiems padaliniams, konkrečiai – Kelių policijos tarnybai. Teismas nevertino aplinkybių, kad 2019 m. sausio 21 d. nebuvo vykdomas patruliavimas magistraliniame kelyje A13, o ten buvo išvažiuota siekiant užbaigti pradėtą automobilio „Audi A8“ vairuotojo stabdymo manevrą vykdant 2019 m. sausio 21 d. Tarnybos užduotyje nustatytą funkciją – reagavimas į įvykius, viešosios tvarkos užtikrinimas ir eismo priežiūra (Išvados 2 lapas). Yra esminis skirtumas tarp patruliavimo magistraliniame kelyje Al3 ir išvažiavimo į jį dėl būtinojo reikalingumo vykdant tarnybines funkcijas. Tai teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja K. L.. Nepaisant to, teismas šias dvi skirtingas funkcijas sutapatino, tokiu būdu netinkamai kvalifikuodamas veiksmus ir nepagrįstai konstatuodamas Sąrašo nuostatų pažeidimą.

29. Pareiškėja nurodo, kad nebuvo vertinami tiek skunde, tiek teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl to, jog nagrinėjamu atveju nekilo jokių neigiamų pasekmių. Nepasitvirtinus atsakovo versijai, kad sustabdžius automobilį „Audi A8“, nebuvo tinkamai atlikta blaivumo patikra, o kolegoms iš Kelių policijos tarnybos patikrinus minėto automobilio vairuotoją alkotesteriu, buvo patvirtinta, kad jis blaivus, taip pat pasitvirtino aplinkybės, jog L. A. priėmė teisingą ir pagrįstą įvertinimą, pagal išorinius požymius konstatavęs, kad pasivyto ir sustabdyto automobilio „Audi A8“ vairuotojas buvo blaivus. Akivaizdu, kad neigiamų pasekmių aptariamoje situacijoje galima būtų tikėtis tuomet, jei vairuotojas būtų neblaivus ir tai nebūtų užfiksuota. Aptariamu atveju buvo atlikti visi veiksmai, kurie tuo konkrečiu momentu privalėjo būti atlikti ir nepadaryta klaidų, kurios galėtų sukelti neigiamas pasekmes.

30. Pareiškėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles jų patikimumo ir pakankamumo aspektu tokio pobūdžio bylose. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Be kita ko, tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.

31. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl prasto radijo ryšio turi būti vertinami kaip pareiškėjos gynybinė pozicija. Be to, Išvados 7 lape akcentuojami Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 patvirtintų Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos patvirtina, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, turi naudotis vaizdo stebėjimo priemonėmis ir jais užfiksuotus duomenis saugoti 60 dienų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turimu ir tarnybai skirtu vaizdo įrašymo įrenginiu – vaizdo registratoriumi, įrengtu tarnybiniame automobilyje, tinkamai nesinaudojo, nes kitu atveju būtų buvę išsaugoti juo užfiksuoti duomenys. Tarnybinėse transporto priemonėse įrengti automobiliniai vaizdo registratoriai „Transcend“ buvo perkami tiek Klaipėdos AVPK lėšomis, tiek buvo gaunami centralizuotai iš Policijos departamento ir buvo dedami į tarnybinius policijos automobilius, todėl negali būti vertinama, kad transporto priemonėse įrengti vaizdo registratoriai yra netinkami. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“ pirmoji registracijos data yra 2015 m. sausio 30 d. Keturių metų senumo automobilis, pritaikytas policijos funkcijoms vykdyti, negali būti vertinamas kaip netinkamas naudoti tarnybai dėl savo senumo ar susidėvėjimo.

33. Atsakovo teigimu, pareiškėja savo aplaidumą ir neveikimą bando nepagrįstai paversti darbdavio kalte ir taip išvengti tarnybinės atsakomybės.

34. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 30-TE-290 paskyrimo teisėtumo.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo Įsakymo.

37. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kas, jos nuomone, lėmė neteisingą aplinkybių konstatavimą bei tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą.

38. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis nuostatomis patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, todėl remiasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu iš dalies keičia pareiškėjai inkriminuotų pažeidimų apimtį.

40. Tarnybinio patikrinimo išvada yra Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis, todėl kilus ginčui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra tikrinamos aplinkybės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje bei vertinamas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo teisingumas.

41. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015).

42. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Tarnybinio patikrinimo 2019 m. kovo 7 d. išvadoje Nr. 30-1S-5 nurodoma, kad pareiškėja patruliuodama pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 5-V-227 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-717 „Dėl magistralinių kelių ruožų, kuriuose organizuojama kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencija, užtikrinama eismo kontrolė ir vykdomos kitos policijos funkcijos, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.2.3 punkto reikalavimą, kadangi sustabdė Automobilį „Audi A8“ magistraliniame kelyje, kuris nebuvo priskirtas patruliavimo maršrutui. Taip pat apie transporto priemonės „Audi A8“ sustabdymą nepranešė Klaipėdos Operatyvaus valdymo skyriui radijo ryšio kanalu „KL10Kelias“ ir tuo pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkto reikalavimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad patruliui neatlikus vairuotojo neblaivumo (blaivumo) patikrinimo pareiškėja, būdama patrulio sudėtyje, pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

43. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs pareiškėjai inkriminuotų pažeidimų kvalifikavimą, pašalino Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytą Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinis skundas nepateiktas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šios teismo sprendimo dalies netikrina.

44. Pareiškėja nesutinka, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą išvažiuodama į magistralinį kelią A13, siekiant užbaigti automobilio „Audi A8“ stabdymą, pradėtą jos patruliavimo maršrute, įtarus, kad vairuotojas neblaivus.

45. Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. Byloje yra įrodyta, kad automobilis „Audi A8“ policijos patrulio, kurio sudėtyje buvo pareiškėja, buvo sustabdytas magistraliniame kelyje A13 ir buvo tikrinamas už patruliui priskirto patruliavimo maršruto ribų. Pareiškėjos paaiškinimas apie minėto automobilio sustabdymo aplinkybes yra pateisinamas ir neprieštarauja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (įsakymo redakcija įsigaliojusi nuo 2018 m. vasario 15 d.) 22.1 punktui, kuriuo nustatyta, kad patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.

46. Nustačius šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja patrulio sudėtyje patruliavimo magistraliniame kelyje nevykdė ir todėl nepažeidė Sąrašo 2.2.3 punktu nustatyto nurodymo.

47. Instrukcijos 20.8 punkte nustatyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama išvykti iš patruliavimo sektoriaus, maršruto ar posto be budėtojo leidimo, o Instrukcijos 28 punkte nustatyta, kad sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį.

48. Šiais Instrukcijos punktais nustatytų reikalavimų pareiškėja neįvykdė. Apie sustabdytą ir tikrinamą automobilį bei jo vietą radijo ryšio kanalu Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriui pareiškėja nepranešė ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdama Instrukcijos 28 punkto reikalavimą.

49. Instrukcijos 20.8 ir 28 punktų turinys patvirtina, kad pranešimas budėtojui turi būti realus, pagrįstas įsitikinimu, kad tokį pranešimą budėtojas gavo, nes kitu atveju budėtojas negalės atlikti jam pavestos pareigos vykdyti policijos patrulių veiklos kontrolės (Instrukcijos 95.1 p.).

50. Pareiškėjai paskirta nuobauda – pastaba, numatyta Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, yra švelniausia pagal nuobaudų griežtumo hierarchiją, todėl ir sumažinus kaltinimų apimtį švelninti nuobaudos nėra pagrindo.

51. Pareiškėja nenurodė esminių procedūrinių pažeidimų, ribojančių jos teisę į gynybą ar turinčių įtakos nuobaudos skyrimo objektyvumui, todėl šiuo pagrindu negali būti naikinamas skundžiamas Įsakymas. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjos argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, pasisakė dėl tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo bei pareiškėjos kaltės formos, nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes.

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį teismų praktiką, suformuotą tarnybinių ginčų bylose. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą aplikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė