A-502-1526-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1526/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00274-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei J. L.,

atsakovo atstovams R. B., R. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio Egilanta“ skundą atsakovams Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio Egilanta“ su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (nuo 2011 m. liepos 1 d. reorganizuotos Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teises ir pareigas perėmė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir atsakovas; Tarnyba), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 324 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1743 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracinės struktūros patvirtinimo“) 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 19 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti turtinę žalą, kurią sudaro 51 506,36 Lt; 3) priteisti neturtinę žalą, kuri vertintina 20 000 Lt suma bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėjo, jog skundžiamu sprendimu pareiškėjo baro-bistro veikla sustabdyta dėl nustatytų pažeidimų, kurie yra menki, nereikšmingi, neturi jokios įtakos žmonių sveikatos saugumui ir tiekiamo maisto kokybės užtikrinimui. Manė, jog tokie pažeidimai nėra pagrindas veiklos sustabdymui, juos nustačius, institucija privalėjo nustatyti terminą jų pašalinimui, o ne sustabdyti visą jų veiklą. Akcentavo, jog patikrinimo akte Nr. 0152637 nenurodyta, kokią galiojančią teisės normą pareiškėjas pažeidė, motyvuojamoje dalyje nenurodyta, dėl kokių priežasčių sustabdoma minėta veikla, kokie padaryti pažeidimai.

Pažymėjo, jog pareiškėjas veiklą (kavinių, užkandinių veikla, prekyba alkoholiniais gėrimais) vykdo ne vienerius metu, nebuvo jokių nusiskundimų, pažeidimų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais bare-bistro. Pabrėžė, kad atsakovas 2011 m. balandžio 29 d. atliko patikrinimą ir jokių pažeidimų nenustatė, tačiau 2011 m. liepos 18 d. atsakovas vėl atliko patikrinimą pagal gautą vartotojo skundą dėl vietos trūkumo bare-bistro ir priėmė sprendimą sustabdyti gėrimų pardavimo vartoti vietoje veiklą. Teigė, jog skundžiamo sprendimo priėmimas neturi jokios įtakos tiekiamoms maitinimo paslaugoms.

Atsakovas savo ruožtu tokiu sprendimu žlugdo įmonės veiklą, daro didelę žalą, kadangi įpusėjus sezonui, sustabdė įmonės veiklą, kai sumokėta didelė patalpų nuoma, priimti dirbti darbuotojai, jiems mokami atlyginimai, sudarytos sutartys su tiekėjais. Pabrėžė, jog dėl įmonės veiklos nebuvo gauti jokie kontroliuojančių įmonių įspėjimai dėl neigiamos veiklos, todėl nesupranta sprendimo iš karto sustabdyti gėrimų pardavimo vartoti vietoje ir išsinešti veiklą. Teigė, jog toks sprendimas sukelia didžiulius nuostolius, pažymint tai, kad įmonės veikla yra sezoninė.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. liepos 25 d. UAB „Pajūrio Egilanta“ veikla buvo sustabdyta ir ji negalėjo vykdyti savo veiklos, todėl prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudaro negautas pelnas – 42 766,58 Lt, mokėtas darbo užmokestis, įmokos valstybinio socialinio draudimo fondui, pridėtinės vertės mokestis, sunaudota elektros energija, mokesčiai už telekomunikacijų paslaugas, vandens nuotekas, apsaugos paslaugas, darbuotojų saugos apmokymų išlaidos, autorinis atlyginimas, patalpų nuoma – 8 739,78 (iš viso – 51 506,36 Lt).

Taip pat prašė priteisti neturtinę žalą, kurią įvertino 20 000 Lt suma. Paaiškino, jog žiniasklaidoje pasirodė įmonės vardą žeminančio pobūdžio informacija, todėl ateityje planuoti įmonės plėtros strateginiai planai yra pristabdyti dėl įmonės gero vardo ir reputacijos pažeminimo, be to, dėl reputacijos pablogėjimo iškilo didelė tikimybė, jog bankai nepasirašys jiems naudingų sutarčių apyvartinėms lėšoms gauti.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą iš dalies sutiko su skundo reikalavimais dėl turtinės žalos atlyginimo bei prašė sumažinti turtinės žalos dydį iki realiai negauto pelno dydžio, t. y. 8 412,23 Lt, o skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog skundžiamas Sprendimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V1-27 yra pripažintas netekusiu galios. Nesutiko su pareiškėjo apskaičiuota turtinės žalos suma ir manė, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia prašomos priteisti turtinės žalos dydžio. Teigė, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti visiško nuostolių padengimo principą, neturėtų patirti nepagrįsto praturtėjimo, nes tai reikštų protingumo bei teisingumo principų pažeidimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokių pajamų jis negavo dėl skundžiamo sprendimo. Abejojo, ar pateiktos kasos aparatų kasos operacijų žurnalų kopijos yra iš kasos aparatų, registruotų (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo veiklos vykdymo vieta). Akcentavo, jog Sprendimu buvo sustabdyta tik dalis pareiškėjo veiklos, t. y. laikinai sustabdyta tik viena iš veiklos rūšių – gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla. Nurodė, jog pareiškėjas, skaičiuodamas negautas pajamas, pasirinko laikotarpį nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2011 m. liepos 13 d. ir nepateikė jokių argumentų, kodėl pasirinktas būtent šis laikotarpis. Manė, jog negautų pajamų suma turėtų būti skaičiuojama pagal vidutines 2011 m. liepos mėnesio vienos dienos pajamas. Remiantis atsakovo paskaičiavimais, negauta pajamų suma per ginčo laikotarpį turėtų būti 86 979,41 Lt. Manė, jog pareiškėjo naudojamas skaičiavimo metodas, kai nėra išskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), yra neteisingas, nes pareiškėjas yra PVM mokėtojas ir naudojasi PVM ataskaita. Teigė, jog pareiškėjas prašydamas iš atsakovo priteisti negautą pelną ir patirtas veiklos sąnaudas, elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai padidina prašomos priteisti sumos dydį, nes veiklos sąnaudas dengia būtent iš bendro pelno. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjo bendrasis pelnas turėtų būti skaičiuojamas nuo vidutinių 2011 m. liepos mėnesio pajamų ir grynasis pelnas turėtų būti 8 412,23 Lt. Pažymėjo ir tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė neigiamų pasekmių, todėl neturtinė žala jam nepriteistina.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, 13 458,74 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 113 Lt teismo išlaidų, o bylą dalyje dėl Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 19 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ panaikinimo teismas nutraukė.

Teismas apžvelgė faktines bylos aplinkybes, pažymėdamas, jog 2011 m. liepos 18 d. Palangos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priėmė sprendimą Nr. 19, kuriuo sustabdyta UAB „Pajūrio Egilanta“ baro – bistro gėrimų pardavimų vietoje veikla nuo 2011 m. liepos 18 d. 16.30 val. iki sprendimo dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo priėmimo, kadangi pagal gautą vartotojo skundą atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog buvo pažeistos Tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. B1-461 patvirtinto Maisto tvarkymo subjektų, kuriuose vykdomas maisto – alkoholio – tvarkymas nakties metu, registravimo ir veiklos apribojimų išaiškinimo 5 punkto nuostatos. Tuo tarpu 2011 m. rugpjūčio 1 d. Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas priėmė įsakymą Nr. V1-27 „Dėl administracinio sprendimo Nr. 19“, kuriuo pripažino šį Sprendimą netekusiu galios. Konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Sprendimas neteko galios, akivaizdu, jog jis jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nebesukelia, todėl bylą šioje dalyje, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu teismas nutraukė.

Teismas apžvelgė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246 – 6.249 straipsnius, 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 ir 5 straipsnius). Pažymėjo, jog Tarnyba priimdama ginčijamą sprendimą neveikė taip, kaip privalėjo, todėl egzistuoja prielaidos deliktinei atsakomybei kilti. Pridūrė, jog žala apima tiek tiesioginius (realius), tiek ir netiesioginius (negautas pajamas) nuostolius. Nurodė, jog pareiškėjo pateikiama negautų pajamų paskaičiavimo metodika nepagrįsta faktine medžiaga.

Pažymėjo, jog gautoms pajamoms apskaičiuoti turi būti laikomas vidutinis 2011 m. liepos mėnesio gautų pajamų vienai dienai vidurkis, bet ne pareiškėjo nurodytas 2011 m. liepos 7-14 dienų laikotarpis, kurių metu buvo dvi šventės, o pareiškėjas įtikinamai nepagrindė, dėl kokios priežasties pasirinktas būtent šis laikotarpis. Išdėstė, jog remiantis pareiškėjo pateiktais įrodymais, liepos mėnesį jis gavo 313 362,59 Lt pelno, iš kurio išskaičiuotinos per ginčo laikotarpį gautos pajamos 15 771,37 Lt. Tokiu būdų per 24 dienas gauta pajamų suma sudarytų 297 591,22 (su PVM), o vienos dienos vidutinė pajamų suma būtų 12 399,64 Lt.

Minėtą sumą dauginant iš 7 (darbo dienų skaičius), gauta suma lygi 86 797,4 Lt (su PVM), tačiau pareiškėjas nepagrįstai į pelną įtraukia PVM, kadangi jis yra PVM mokėtojas ir naudojasi PVM ataskaita. Nurodė ir tai, jog iš negautų pajamų sumos būtina atimti PVM (21 procentą), tokiu būdu gaunama suma lygi 68 713,73 Lt (86 979,41 – 18 265,57 (21 procentas PVM) bei būtina atimti 35 procentus savikainos sumą, kuri lygi 30 442,79 Lt. Be PVM ir savikainos gauta pajamų suma lygi 38 270,94 Lt (86 979,41 – 18 265,67 (21 procentas PVM) – 30 442,79 (35 procentai savikaina), be to, nuo gautos pajamų sumos turi būti išskaičiuojamas ir 15 procentų pelno mokestis, kuris lygus 5 740,64 Lt, todėl negautas pelnas yra 32 530,3 Lt. (38 270,94 – 5 740,64).

Taip pat pažymėjo, jog ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nebuvo uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais išsinešimui ir viešojo maitinimo paslaugos, o byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad didžiausia gauto pelno dalis atitenka būtent prekybai alkoholiniais gėrimais vietoje, todėl teisingu nuostolių atlyginimu gali būti laikoma 1/3 dalis gauto pelno, t. y. 32 530,3 Lt turi būti dalinami iš 3 (kadangi dvi veiklos sritys buvo vykdomos), o negauto pelno dalis lygi 10 843, 43 Lt.

Teismas pažymėjo, jog patirtos pareiškėjo nurodytos išlaidos turi būti apskaičiuojamos taip: nustatomos vienos dienos tam tikros rūšies išlaidos, po to gauta suma dauginama iš 7 (t. y. bendrovės veiklos sustabdymo laikotarpio) bei gauta suma dalijama pusiau, nes tik dalis bendrovės veiklos buvo sustabdyta. Nurodė, jog byloje pateiktas kasos pajamų orderis serija VV Nr. 683 patvirtina, jog pareiškėjas už patalpų nuomą dviems mėnesiams sumokėjo 24 200 Lt. Tokiu būdu vieno mėnesio patalpų nuomos kainą sudaro 12 4200 Lt, o vienos dienos nuomos kaina lygi 403 Lt.

Minėtą sumą dauginant iš 7 (veiklos sustabdymo laikotarpis) gaunama 2 823 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo veiklą vykdė (baras – bistro veikė, tik buvo sustabdyta gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla) laikytina, kad patirtos išlaidos turi būti dar dalinamos pusiau. Teismas įvertino, jog patirtos išlaidas už patalpų nuomą yra 1 411,5 Lt. Išdėstė, jog už elektrą liepos mėnesį pareiškėjas sumokėjo 1 720 Lt, o pagrįstomis išlaidomis už elektros energiją pripažįstamos 194,19 Lt išlaidos, apskaičiuotos pagal aukščiau aptartą principą.

Tęsė, jog PVM sąskaita faktūra už suteiktas TEO paslaugas įrodo, jog pareiškėjas už liepos mėnesį sumokėjo 145,83 Lt, tačiau pagrįstomis patirtomis išlaidomis pripažįstama 16,45 Lt suma, apskaičiuota analogišku būdu. Be to, UAB „Palangos vandenys“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad už liepos mėnesį už vandenį sumokėta 65,16 Lt, todėl pagrįstomis patirtomis už vandenį išlaidomis pripažįstamos 7,35 Lt išlaidos. Patirtas pagrįstas išlaidas, apskaičiuotas paminėtu būdu, taip pat sudaro 14,35 Lt išlaidos už Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ paslaugas; 9,10 Lt už darbuotojų saugą; 8,87 Lt autorinio atlyginimo išlaidos, darbo užmokestis ir įmokos valstybiniam socialiniam draudimui.

Pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu buvo sustabdyta tik dalis įmonės veiklos, administracijai mokėto darbo užmokesčio bei valstybinio socialinio draudimo įmokų už juos neįskaičiuoja į patirtas išlaidas. Įmokas valstybiniam socialiniam draudimui už darbuotojus sudaro 1 102,86 Lt, tačiau patirtomis teismo išlaidomis remdamasis aptartu principu teismas pripažįsta 249 Lt, o negauto darbo užmokesčio sumą sudaro 704,5 Lt. Atsižvelgdamas į tai teismas pareiškėjo patirtomis išlaidomis pripažino 2 615,31 Lt (1 411,5 + 194,19 + 16,45 + 7,35 + 14,35 + 9,10 + 8,87 + 249 + 704,5).

Teismas taip pat apžvelgė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias nuostatas, paskirtį, prasmę bei su tuo susijusią teismų praktiką. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius, jog po pasirodžiusios informacijos žiniasklaidoje jis kreipėsi į bankus ir šie atsisakė tenkinti atitinkamus UAB „Pajūrio Egilanta“ prašymus dėl pablogėjusios įmonės reputacijos. Nurodė, jog iš pareiškėjo pateiktų ištrauktų iš laikraščių taip pat matyti, jog apie patį pareiškėją neužsiminta nei viename straipsnyje. Be to, žiniasklaidoje yra pateikiama žurnalistų informacija, taip nėra atsakovo nuomonė, todėl jis nelaikytinas atsakingu už jos turinį. Pabrėžė, jog nors byloje ir nustatyti neteisėti valstybės institucijos veiksmai – priimtas neteisėtas aktas, kuris vėliau buvo panaikintas, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog buvo patirta neturtinė žala, t. y. pareiškėjas neįrodė fakto, jog dėl atsakovo priimto sprendimo pablogėjo jo reputacija, įmonės geras vardas. Sprendė, jog neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, jog pareiškėjo pateiktame pinigų priėmimo kvite nedetalizuota, už kokius procesinius veiksmus advokatei buvo sumokėta, tik nurodyta, jog išlaidos patirtos už atstovavimą byloje, kuris yra suprantamas kaip atstovavimas teismo posėdyje. Pažymėjo, jog iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo interesus atstovaujanti advokatė J. P. dalyvavo teismo posėdžiuose: 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 20 d. Pažymėjo, jog 2011 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdis pradėtas 8.50 val. ir baigtas 9.25 val., trukmė – 35 minutės. 2011 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdis pradėtas 8.40 val., baigtas 10.10 val., trukmė – 1 val. 30 min. Rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 9 punktu ir sprendė, jog šiuo atveju laikytina, kad atstovavimas teisme truko 2 valandas. Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0.15 MMA (minimalios mėnesinės algos dydis – 800 Lt), t. y. 120 Lt už vieną valandą. Todėl už 2 valandas atstovavimo teisme maksimaliai gali būti priteista 240 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau atsižvelgdamas į pareiškėjo naudai patenkintų reikalavimų apimtį (iš 3 reikalavimų iš dalies patenkintas vienas) patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą proporcingai sumažino ir priteisė pareiškėjui iš viso 113 Lt turėtų teismo išlaidų atlyginimo (80 Lt atstovavimo išlaidų ir 33 Lt žyminio mokesčio išlaidų).

III. Atsakovas Tarnyba, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 138 – 139), kuriuo prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Mano, jog teismas, skaičiuodamas pareiškėjo negautų pajamų sumą, neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2011 m. liepos 14 d. mieste vyko šventės, kurių metu apyvarta ir atitinkamai pelnas buvo ženkliai padidėję. Pavyzdžiui, liepos 8 dienos įplaukos siekė 12146 Lt, liepos 9-10 d. – 20925 Lt - 24896 Lt, kai tuo tarpu visų kitų to mėnesio dienų įplaukos kinta nuo 1411 Lt iki maksimaliai 11273 Lt. Teigia, kad švenčių dienų pelnas nepagrįstai padidino vidutinę vienos dienos pajamų sumą, todėl tikslinga neatsižvelgti į šiomis dienomis gauto pelno sumas ir atitinkamai proporcingai mažinti apskaičiuoti vienos dienos pajamų vidurkį.

2. Tikina, jog prekyba alkoholiniais gėrimais vietoje davė mažiausią pelno dalį, o ne proporcingai vienodą. Pabrėžia, kad pareiškėjui buvo leidžiama vykdyti gėrimų mažmeninės prekybos specializuotoje parduotuvėje veiklą, t. y. pareiškėjas galėjo ir prekiavo alkoholiniais gėrimais, todėl, manytina, kad ši veiklos rūšis yra pelningiausia ir priteista negautų pajamų suma turėtų būti atitinkamai proporcingai mažintina.

3. Nesutinka su teismo apskaičiuota ir pareiškėjui priteista jo patirtų išlaidų dalimi, t. y. 2 615,31 Lt. Pabrėžia, jog pareiškėjui buvo leidžiama vykdyti gėrimų mažmeninės prekybos specializuotoje parduotuvėje veiklą, t. y. pareiškėjas galėjo ir prekiavo alkoholiniais gėrimais, o buvo sustabdyta tik dalis įmonės veiklos, kas reiškia, kad įmonė savo veiklą vykdė toliau, t. y. turėjo mokėti ir nuomą už patalpas, ir priskaičiuotas sumas už suteiktas komunalines bei telekomunikacijų paslaugas, darbuotojams atlyginimus ir kt. Mano, jog minėtosios išlaidos nebūtų eliminuotos ar papildomai atsiradusios priklausomai nuo to, ar įmonė būtų vykdžiusi veiklą visose jai leistinose srityse, ar tik dalyje jų. Atvirkščiai – uždraustą vykdyti veiklą įmonė vykdė tik nakties metu, todėl ją sustabdžius, nei išlaidos už suteiktas elektros energijos, nei už vandens tiekimo paslaugas, nei kitos išlaidos turėjo apskritai nesikaupti.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 149 – 151) nurodo manąs, jog apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsiliepime pažymi, jog nors ir neteikė apeliacinio skundo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei: 1) priteisti iš atsakovo Tarnybos pareiškėjo naudai 51 506,36 Lt turtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo Tarnybos pareiškėjo naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo Tarnybos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 3000,00 Lt.

Atsiliepime nurodo, jog atsakovo argumentai yra nepagrįsti, nelogiški, jais bandoma išsisukti nuo atsakomybės už pačios Tarnybos nepagrįstu pripažintą Sprendimą. Pažymi, jog neteisėtais veiksmais skundžiamą aktą priėmusi institucija žlugdė įmonę, darydama ir sukeldama įmonei didžiulę žalą. Mano, jog Tarnyba nelogiškai nurodo, jog iš prekybos alkoholiniais gėrimais gaunamą sumą reikia mažinti. Pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus duomenis ir akcentuoja, jog iš viso įmonė patyrė 51 506,36 Lt turtinę žalą ir 20 000 Lt neturtinę žalą. Akcentuoja, jog skundžiamu Sprendimu pareiškėjo baro-bistro veikla sustabdyta dėl nustatytų pažeidimų, kurie yra menki, nereikšmingi bei neturi jokios įtakos žmonių sveikatos saugumui ir tiekiamo maisto kokybės užtikrinimui. Taip pat prašo visa apimtimi priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) konsultavimas – 300,00 Lt; 2) procesinių dokumentų surašymas, įskaitant 2011 m. liepos 19 d. skundo parengimą bei prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, 2011 m. rugpjūčio 26 d. patikslinto skundo parengimą – 2150,00 Lt; 3) atstovavimas teisme, įskaitant kelionės išlaidas – 550,00 Lt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo.

Nustatyta, jog pareiškėjas UAB „Pajūrio Egilanta“ (toliau – ir pareiškėjas) siekė iš Lietuvos valstybės prisiteisti žalos atlyginimą už tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas) sprendimu, kuris iki teismo sprendimo priėmimo buvo panaikintas paties atsakovo, nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. liepos 25 d. buvo sustabdyta viena iš jo vykdomų veiklos rūšių – prekyba alkoholiniais gėrimais vietoje.

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iš atsakovo, be kita ko, pareiškėjo naudai priteisė 13 458,74 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas iš esmės sutinka su ginčo santykių kvalifikavimu, todėl atsakovo prievolės atlyginti žalą šiuo atveju teisėjų kolegija nevertina ir konstatuoja, kad pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą. Tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui priteistu žalos dydžiu.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A442-2233/2012; Nr. A552-1618/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, pareiškėjo prašomos žalos dydį sumažino iki 13 458,74 Lt, o mažinti šį priteistinos žalos dydį dar labiau, teismo manymu, nėra pakankamo pagrindo.

Pirmiausia, nesutiktina su atsakovo išsakytu argumentu, jog nagrinėjamu atveju tikslinga neatsižvelgti į laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjo gautas pajamas, nes tuo metu mieste, kuriame įsikūręs pareiškėjo baras-bistro, vyko šventės, kas savo ruožtu iškreipė duomenis apie pareiškėjo vidutiniškai gaunamas pajamas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pasirinktam negautų pajamų apskaičiavimo modeliui ir mano, jog jis yra pagrįstas.

Iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, nustatinėdamas už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. liepos 25 d., taigi – 7 dienas, pareiškėjui priteistinas negautas pajamas, atskaitos tašku pasirinko ne pareiškėjo nurodytus duomenis apie baro-bistro gautąjį pelną 2011 m. liepos 7 d. – 2011 m. liepos 14 d. laikotarpiu, kada mieste vyko šventės ir apyvarta buvo padidėjusi, bet savo iniciatyva praplėtė duomenų apie pareiškėjo gaunamą pelną imtį – t. y. jis atsižvelgė į visas pareiškėjo liepos mėnesį gautas pajamas bei proporcingai jas padalino, tokiu būdu vidutiniškai įkainodamas kiekvieną dieną ir šią sumą padaugindamas iš septynių. Iš šios sumos teismas dar atskaitė mokesčius (pridėtinės vertės ir pelno) bei ją proporcingai padalino į tris dalis, atsižvelgiant į tai, jog panaikintu atsakovo sprendimu buvo sustabdyta tik viena iš baro-bistro vykdomos veiklos rūšių. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo gauti objektyvūs duomenys apie pareiškėjo pajamas ir konkretizuota jo negautų pajamų suma septynių dienų laikotarpyje. Tuo tarpu visiškai neatsižvelgti į tą laikotarpį, kai mieste vyko šventės ir baro-bistro apyvarta buvo išaugusi, teisėjų kolegijos nuomone, būtų nepagrįsta, nes, pirma, tai, kaip ir minėta, šis laikotarpis nebuvo vienintelis atskaitos taškas, nuo kurio skaičiuotos pareiškėjo vidutinės pajamos, o antra – visuotinai žinoma (ABTĮ 58 straipsnio 1 dalis), jog vasarą, t. y. sezono, kuris aktualus nagrinėjamos bylos kontekste, metu kurortiniame mieste šventės, renginiai ar poilsio dienos nėra neįprastas reiškinys, todėl minėtojo laikotarpio įtraukimas į imtį, nuo kurios buvo pareiškėjo vidutiniškai gaunamos pajamos, nagrinėjamu atveju teisingumo ir protingumo principų nepažeidžia.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje, t. y. būtent tos veiklos rūšies, kuria vertimasis buvo atsakovo sustabdytas, svarbą pareiškėjo negautų pajamų kontekste. Pažymėtina, kad atsakovas tikina, jog prekyba alkoholiniais gėrimais vietoje davė mažiausią pelno dalį, jis jokių duomenų, pagrindžiančių šį teiginį neteikia. Tačiau pastebėtina ir tai, jog priešingo teiginio – tai, kad prekyba alkoholiniais gėrimais vietoje davė didžiausią pelno dalį – neįrodė ir pareiškėjas, ką expressis verbis konstatavo pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Nepaisant to, iš byloje esančios 2011 m. liepos mėn. atsiskaitymų su tiekėjais lentelės (b. l. 46) matyti, jog alkoholio produktai ir prekyba jais baro-bistro veikloje užima reikšmingą vietą, todėl pirmosios instancijos teismo pasirinktas proporcinis negautos pelno dalies priteisimas (1 dalis iš 3-ių, atsižvelgiant į tai, kad dvi veiklos rūšys iš trijų baro-bistro veikloje buvo tęsiamos) yra teisingas ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jam pritaria.

Teisėjų kolegija nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 2 615,31 Lt patirtų išlaidų. Pažymėtina, jog į tai, kad atsakovo sprendimu buvo sustabdyta tik dalis įmonės veiklos buvo atsižvelgta šias išlaidas proporcingai sumažinant ir vietoje pareiškėjo prašytų 8 739,78 Lt priteisiant minėtąją sumą. Todėl nors ir teisinga teigti, jog pareiškėjas, tęsdamas 2/3 savo veiklos, išlaidų būtų bet kokiu atveju turėjęs, nemanytina, jog jos būtų prilygusios toms išlaidoms, kurias jis turėtų vykdydamas veiklą visa apimtimi, nes tai prieštarautų ekonominei logikai, be kita ko, suponuojančiai poreikį optimizuoti išteklius sumažėjus paslaugų teikimo apimtims.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes ir pagal į bylą pateiktus įrodymus priteisė pagrįstą bei adekvatų pareiškėjui atlygintinos žalos dydį bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Mažinti priteistą žalos dydį ir tokiu būdu bloginti pareiškėjo padėtį nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pridurtina, jog nors savo atsiliepime į atsakovo pateiktą skundą pareiškėjas savo ruožtu, be kita ko, kvestionuoja priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį bei prašo jas priteisti visa apimtimi, t. y. 3000 Lt, pastebėtina, jog jis dėl to apeliacinio skundo neteikė bei šių išlaidų neginčijo. Teisėjų kolegijai savo ruožtu abejonių dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo nekyla. Tuo tarpu dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjas pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu gali pateikti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas