879cbfe7-e48a-4d7b-b638-168579c0e22c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5160-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00834-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 20.5.1; 55.1.3; 57.5 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 14 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. birželio 11 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovė) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2019-02-12 iki 2019-04-11 (b. l. 2 – 5). Nurodo, kad 2019-02-12 iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Pataisos namai).

Teigia, jog buvo patalpintas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 2, nes teismo paskirta bausmė kalėjimų rėžimas. Tvirtina, kad iki 2019-02-28 kameroje buvo laikomi 5 asmenys, o nuo 2019-02-28 į kamerÄ patalpintas dar 1 asmuo. Argumentuoja, jog kameros kvadratÅ«ra bÅ«tų pažeista net jei joje bÅ«tų patalpinti 4 asmenys. Pažymi, kad perpildytoje kameroje patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančiÄ , nevisavertiÅ¡kumÄ , turėjo lipti žmonėms per galvas, nes nebuvo vietos kur pajudėti. Dėl nurodyto kameros perpildymo galėjo tik gulėti ar sėdėti; be to, kameros baldų apstatymas užėmė didesnę dalį kameros ploto, laisvas buvo tik praėjimo takas, kurio ilgis apie 5 m, o plotis 1,5 m, visÄ kitÄ kameros plotÄ užėmė dviaukÅ¡tės metalinės lovos, spintelės, ilgas stalas, 2 suoliukai, atitvertas sanitarinis mazgas.

Teigia, kad nebuvo net 2 kv. m. laisvo gyvenamojo ploto. Atkreipia dėmesį, kad 2019-03-26 į kamerÄ buvo patalpintas dar vienas asmuo. Mano, kad yra piktybiÅ¡kai pažeidžiamas Konvencijos 3 straipsnis. Tvirtina, kad Pataisos namų administracija žodžiu pareiÅ¡kė, jog nėra patalpų, kuriose bÅ«tų galima laikyti nuteistuosius, nes visos kameros perpildytos ir daromi kamerų remontai. Akcentuoja, jog kameroje Nr. 2 buvo ir kiti pažeidimai: kameroje yra 3 langai, bet nei vienas neatsidaro, atverti jų nėra galimybės, nes langai yra vientisi plastiko paketai bei nesidarinėja, o pro orlaidę grynas oras nepatenka, kameroje yra tvanku, nėra kuo kvėpuoti, o tai suteikia didelę kančiÄ , yra sunku miegoti.

Taip pat nurodo, jog sanitariniame mazge nėra įrengtų spintelės, lentynėlės, kur bÅ«tų galima susidėti higienos priemones, nėra įrengtas normalus klozetas, o tik skylė grindyse. Akcentuoja, kad prie unitazo yra įrengta praustuvė, o toje pačioje uždaroje patalpoje nėra higieniÅ¡ka gerti vandenį. Pabrėžia, kad kameroje nėra radijo taÅ¡ko, kur bÅ«tų galima klausytis žinių. Teigia, kad ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos užimtumo programos, nėra įrengtų sporto kiemelių, kambarių, kur bÅ«tų galima žaisti stalo tenisÄ .

Nurodo, kad pasivaikščiojimų kiemeliai yra mažos kvadratÅ«ros, todėl juose nėra galimybių judėti (teigia, kad kiemelyje gali vaikščioti tik 2 nuteistieji, o yra vedami 7). Pažymi, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose nėra įrengtų suoliukų. Atkreipia dėmesį, kad 2019-03-27 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 13, kurioje sÄ lygos tokios pačios, kaip anksčiau aptartoje kameroje, tik yra sėdimas klozetas. PareiÅ¡kėjas atsikirtimuose į atsiliepimÄ (b. l. 102 – 103) atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovas skaičiuodamas plotÄ iÅ¡ kamerų ploto neatėmė sanitarinio mazgo ploto.

Tvirtina, kad plotas nustatytų reikalavimų neatitiko 14 parų. Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 11 -15) su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad remiantis Pataisos namų direktoriaus 2019-02-12 įsakymu Nr. 7/07-160 pareiÅ¡kėjas nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime, priskirtas paprastai grupei. Pažymi, jog paprastosios grupės sÄ lygas numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 3 dalis.

Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimo rėžimo sÄ lygomis laikyti kameroje po 1 ar 2 nuteistuosius. Cituoja BVK 165 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teigia, jog tik 1 parÄ (nuo 2019-03-26 iki 2019-03-27) pareiÅ¡kėjui teko mažesnis nei teisės aktuose nustatytas kameros plotas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į Pataisos namų psichologinę tarnybÄ kreipėsi 2 kartus dėl nepakankamo užimtumo ir gyvenimo sÄ lygų, tačiau remiantis Pataisos namų psichologo pažyma, pareiÅ¡kėjas iÅ¡sakė tik nepasitenkinimÄ , bet nėra iÅ¡sakęs, kokias neigiamas pasekmes patyrė, nenurodė, kad dėl to pergyvena ar iÅ¡gyvena.

Yra įsitikinęs, kad vien tai, jog pareiÅ¡kėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamÄ požiÅ«rį į visÄ bausmių vykdymo sistemÄ , nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, jog teisės aktai nenumato specifikos sanitarinio mazgo įrenginiams, todėl mano, kad tupimas tualetas atitinka teisės aktų reikalavimus. Argumentuoja, kad Pataisos namai tinkamai laikosi teisės aktų reikalavimų dėl higienos normų užtikrinimo, bei tinkamai juos įgyvendina. Tvirtina, kad pasivaikščiojimų kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra nustatytas privalomas kiemelių dydis, plotas, vienam nuteistajam privalomas plotas, suolelių įrengimas. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į Pataisos namų administracijÄ . Atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nenumato atliekančių bausmę kalėjimo rėžimo sÄ lygomis atskirų sporto kiemelių ir laisvalaikio kambarių, o nuteistųjų užimtumo programos vykdomos pagal grafikÄ . Pažymi, kad neturi jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo moralinius iÅ¡gyvenimus bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimo, todėl mano, kad nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ar objektyvaus faktinio pagrindo.

Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė Marijampolės pataisos namuose (minėta, toliau – ir Pataisos namai). Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl minimalaus kamerų ploto PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas Nr. 2 ir Nr. 13, kuriose buvo laikomi 5,6 arba 7 nuteistieji.

Teigia, kad kameroje galėjo tik gulėti ar sėdėti; be to, kameros baldų apstatymas užėmė didesnę dalį kameros ploto, laisvas buvo tik praėjimo takas, kurio ilgis apie 5 m, o plotis 1,5 m. Tvirtina, kad Pataisos namų administracija žodžiu pareiÅ¡kė, jog nėra patalpų, kuriose bÅ«tų galima laikyti nuteistuosius, nes visos kameros perpildytos ir daromi kamerų remontai. PareiÅ¡kėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovas skaičiuodamas plotÄ iÅ¡ kamerų ploto neatėmė sanitarinio mazgo ploto, ir todėl mano, kad plotas nustatytų reikalavimų neatitiko 14 parų.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sÄ lygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. EŽTT praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

EŽTT naujausioje praktikoje (žr., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi bÅ«tina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.

Atsižvelgęs į teismų praktikÄ ir ploto kriterijaus reikÅ¡mę vertinant visas kalinimo sÄ lygas, EŽTT minėtoje M. byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Tačiau tam tikrais atvejais kalinimo sÄ lygų kumuliatyvus poveikis gali tokiÄ prezumpcijÄ paneigti. Tuomet įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui, kuris gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pagrįsdamas, kad buvo veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ .

Stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigiama, jeigu nustatoma, kad kumuliatyviai egzistavo šie veiksniai:

a) reikalaujamos minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi;

b) toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose;

c) pareiÅ¡kėjas yra kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų Å¡io asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių. Kai vertinamas kalinimas kalėjimo kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m., Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis, susijusiomis su galimybe mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralia Å¡viesa ir Å¡viežiu oru, ventiliacija, Å¡ildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

Teismas taip pat pabrėžė, kad atvejais, kai kalinamam asmeniui suteikiama daugiau nei 4 kv. m. ploto daugiavietėje kameroje ir dėl to nekyla asmeninės erdvės stokos klausimas, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų adekvatumÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme iÅ¡lieka aktualÅ«s kiti kalinimo sÄ lygų aspektai. Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl netinkamų laikymo sÄ lygų kamerų tipo patalpose, taigi vadovaujantis Taisyklių 111.2. punktu patalpų plotas ginčo laikotarpiu turėjo bÅ«ti nemažesnis kaip 3,6 kv. m.

Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime ir Pataisos namų direktoriaus 2019-02-12 įsakyme Nr. 7/07-160 (b. l. 18), 2019-03-27 įsakyme Nr. 7/07-310 (b. l. 19), 2019-04-11 įsakyme Nr. 7/07-365 (b. l. 20), Pataisos namų resocializacijos skyriaus 2019-04-25 pažymoje (b. l.

21) pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į kalėjimo rėžimo kamerÄ Nr. 2, kurios plotas 24,6 kv. m., įrengtos 7 miegamosios vietos, ir į kamerÄ Nr. 13, kurios plotas 26,92 kv. m., įrengtos 7 miegamosios vietos. IÅ¡ atsiliepimo ir Pataisos namų resocializacijos skyriaus 2019-04-25 pažymos nustatyta, kad kameroje Nr. 2 bausmę atliko: laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-02-19 - 4 nuteistieji; nuo 2019-02-19 iki 2019-03-01 – 5 nuteistieji, nuo 2019-03-01 iki 2019-03-26 – 6 nuteistieji, o nuo 2019-03-26 iki 2019-03-27 – 7 nuteistieji; kameroje Nr. 13 nuo 2019-03-27 iki 2019-04-11 buvo laikomi 7 nuteistieji.

Kadangi atsakovės atstovas teikia duomenis apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje kameroje metu buvusį nuteistųjų skaičių, o pareiÅ¡kėjas minėtų duomenų iÅ¡ esmės neginčija, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ kameroje buvusių nuteistųjų skaičiaus. PareiÅ¡kėjas nuo 2019-02-12 iki 2019-02-19 buvo paskirtas gyventi kamerÄ Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas yra 24,6 kv. m., joje minėtu laikotarpiu buvo laikomi 4 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 6,15 kv. m. (t. y.

Taisyklių 111.2. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2019-02-19 iki 2019-03-01 buvo paskirtas gyventi kamerÄ Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas yra 24,6 kv. m., joje minėtu laikotarpiu buvo laikomi 5 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,92 kv. m. (t. y. Taisyklių 111.2. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2019-03-01 iki 2019-03-26 buvo paskirtas gyventi kamerÄ Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas yra 24,6 kv. m., joje minėtu laikotarpiu buvo laikomi 6 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,1 kv. m. (t. y.

Taisyklių 111.2. punktas nepažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2019-03-26 iki 2019-03-27 buvo paskirtas gyventi kamerÄ Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas yra 24,6 kv. m., joje minėtu laikotarpiu buvo laikomi 7 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,514 kv. m. (t. y. Taisyklių 111.2. punktas pažeistas). PareiÅ¡kėjas nuo 2019-03-27 iki 2019-04-11 buvo paskirtas gyventi kamerÄ Nr. 13, kurios gyvenamasis plotas yra 26,92 kv. m., joje minėtu laikotarpiu buvo laikomi 7 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,846 kv. m. (t. y.

Taisyklių 111.2. punktas nepažeistas). Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog atsakovės atstovas skaičiuodamas kamerų plotus neatsižvelgė į sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , tačiau teismas iÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad Pataisos namai teikia duomenis apie kamerų gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ bendro ploto atėmę sanitarinio mazgo plotÄ . Nagrinėjamoje byloje yra pateikta Pataisos namų schema (b. l. 28, 29), iÅ¡ kurios matyti, kad kameros Nr. 2 ilgis 6,57 m, plotis – 4,10 m, todėl bendras plotas - 26,937 kv. m (6,57 * 4,10); kameros Nr. 13 ilgis - 5,57 m, plotis – 5,23 m, todėl bendras plotas - 29,131 kv. m (5,57 * 5,23).

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas teismui teikia kamerų plotus (Nr. 2 - 24,6 kv. m, o Nr. 13 – 26,92 kv. m), kurie apskaičiuoti iÅ¡ bendro ploto atėmus sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ . Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpį nuo 2019-02-12 iki 2019-03-26 ir nuo 2019-03-27 iki 2019-04-11 buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo minėtu laikotarpiu (ABTÄ® 56 straipsnis).

Apibendrinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m., nustatyta Taisyklių 111.2. p.), laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-03-26 ir nuo 2019-03-27 iki 2019-04-11 pažeista nebuvo. Teismo vertinimu, minėti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo abstrakčius argumentus dėl gyvenamojo ploto normos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Taip pat pažymėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018, 2017-06-12 nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/201; 2016-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016; 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015; 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010-07-01 sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04), 2009-04-09 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 22/03), 2004-04-06 sprendimÄ byloje A.

Ö. ir kiti prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 21689/93), 426 p.). IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpį nuo 2019-03-26 iki 2019-03-27 (iÅ¡ viso 1 para) teko 3,514 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl buvo pažeistas Taisyklių 111.2. punktas. Sprendžiama, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimų, kad jis minėtu laikotarpiu buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-03-27 pripažintini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su kameros ploto pažeidimu.

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Dėl sanitarinio mazgo įrengimo Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengtos spintelės ir lentynėlės, kur būtų galima susidėti higienos priemones, o kameroje Nr. 2 nebuvo įrengtas normalus klozetas, o tik skylė grindyse.

Akcentuoja, kad prie unitazo buvo įrengta praustuvė ir mano, jog toje pačioje uždaroje patalpoje nėra higieniÅ¡ka gerti vandenį. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, nustatančių pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimÄ , numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodyta, kad kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė (1 komplektas).

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis anksčiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, kad pagal pareiškėjo pateiktus paaiškinimus nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, kadangi pareiškėjo nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų nuostatų reikalavimus. Dėl pasivaikščiojimų kiemelių Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo mažos kvadratūros, todėl juose nebuvo galimybių judėti - kiemelyje gali vaikščioti tik 2 nuteistieji, o yra vedami 7.

Taip pat pažymi, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose nėra įrengtų suoliukų. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Anksčiau minėtų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatyta, kad Pataisos namuose, be kita ko, įrengiamas pasivaikščiojimo kiemas.

Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18-21 punktai. Šiose teisės normose reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti suoliukus nėra įtvirtinta. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo suteikta teisės aktuose nustatytos trukmės teisė pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas pasivaikščiojimų kiemelių plotas ar minimali kiemelio ploto norma, kuri turėtų tekti vienam nuteistajam.

Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ dėl galimai perpildytų pavaikščiojimų kiemelių, ar kad prašė pakeisti pasivaikščiojimų laikÄ , arba atsisakius pasivaikščioti, prašė iÅ¡vesti į laukÄ vėliau, ar kad skundėsi dėl to, jog nenorėjo eiti pasivaikščioti, bet buvo verčiamas. Taigi, atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl perpildytų pasivaikščiojimų kiemelių. Dėl higienos normų pažeidimo PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameroje Nr. 2 buvo įrengti 3 langai, bet nei vienas neatsidarė, nes jie nesidarinėja; pro orlaidę grynas oras nepateko, kameroje buvo tvanku, nebuvo kuo kvėpuoti, o tai sukėlė didelę kančiÄ , buvo sunku miegoti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau - HN 134:2015) 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. LVAT ne kartÄ yra nurodęs, kad tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., LVAT 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė UAB „Specialus projektas” techninio projekto dalį Å ildymas ir vėdinimas (b. l. 30 – 36), iÅ¡ kurios matyti, jog rekonstruojamam pastatui buvo projektuojamos mechaninės ir natÅ«ralios traukos vėdinimo sistemos; taip pat pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo aktas (b. l. 25 – 27), iÅ¡ kurio matyti, kad patikrinus kameras Nr. 2 ir 13 HN 134:2015 17 punkto pažeidimų nebuvo nustatyta. Tačiau atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo gyvenamose patalpose buvusiÄ temperatÅ«rÄ .

LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Pataisos namų pareigÅ«nus, administracijÄ dėl netinkamos temperatÅ«ros ar/ir langų bÅ«klės; taip pat į Visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamos temperatÅ«ros ir/ar langų.

Pažymėtina, kad dėl praėjusio laiko tarpo ir dėl to, kad Visuomenės sveikatos centras patikrinimus atlieka periodiÅ¡kai, nėra galimybės nustatyti, kokios sÄ lygos kamerose buvo visais pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl buvusios netinkamos temperatÅ«ros ir langų bÅ«klės gyvenamosiose patalpose atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kitų galimų pažeidimų PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad kamerose nebuvo radijo taÅ¡ko, kur bÅ«tų galima klausytis žinių; jam ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos užimtumo programos, Pataisos namuose nebuvo įrengtų sporto kiemelių, kambarių, kur bÅ«tų galima žaisti stalo tenisÄ .

Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Teisės aktai nereglamentuoja, kiek ir kokių radijo stočių turi bÅ«ti retransliuojama. Atsakovės atstovas neteikia akivaizdžių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kamerose Nr. 2 ir 13 ginčo laikotarpiu buvo įrengti radijo taÅ¡kai.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kina, kokias konkrečias neigiamas pasekmes jam sukėlė nurodyti pažeidimai, kaip tai atsiliepė jo sveikatai bei dvasiniai (moralinei) bÅ«senai, o tik abstrakčiai nurodo, kad negalėjo klausytis žinių. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė to, kad jam dėl nurodyto pažeidimo kilo kokia nors neigiama žala, todėl nesant žalos, negalima atsakovės civilinė atsakomybe. Suimtųjų socialinę reabilitacijÄ , kuriÄ organizuoja Pataisos administracija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo IV skirsnio normos.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Pataisos namuose yra organizuojamas programos ir pozityvaus užimtumo priemonės kalėjimo rėžime esantiems nuteistiesiems. Atsakovės pateikta 2019-03-19 grafikas (b. l.

24) patvirtina, jog minėtos programos ir priemonės buvo vykdomos darbo dienomis. Kadangi suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, byloje nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėja nurodytomis priemonėmis negalėjo naudotis, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu Pataisos namuose buvo sudarytos sÄ lygos naudotis nustatytomis užimtumo priemonėmis.

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl to, kad kamerose neįrengti radijo taÅ¡kai, nepatvirtintina aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė naudotis socialinės reabilitacijos priemonėmis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui kalint Pataisos namuose jam buvo sudarytos sÄ lygos naudotis socialinės reabilitacijos priemonėmis. Taip pat sutiktina su atsakovės atstovu, kad jokie teisės aktai nenumato atskirų sporto kiemelių/laisvalaikio kambarių įrengimo kalėjimo režimo sÄ lygomis atliekant bausmę.

Dėl patirtos žalos dydžio PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais moraliniais (dvasiniais) iÅ¡gyvenimais - perpildytoje kameroje patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančiÄ , nevisavertiÅ¡kumÄ , turėjo lipti žmonėms per galvas, nes nebuvo vietos kur pajudėti. Apibendrinus anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-03-27 (iÅ¡ viso 1 para) teko 3,514 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį.

Teismui pateiktuose dokumentuose apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ duomenų apie pareiÅ¡kėjo kokiu nors bÅ«du sutrikdytÄ sveikatÄ dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų, nėra, tačiau, įvertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Ä®vertinęs byloje nustatytÄ tekusio gyvenamojo ploto skirtumÄ (0,086 kv. m.), konstatuotų pažeidimų pobÅ«dį (nustatyti ploto pažeidimai), jų trukmę (1 para), nustatęs, kad nėra duomenų, kad nustatytas pažeidimas kokiu nors bÅ«du pablogino pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas bendrabučių tipo patalpose, ir į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta 500 Eur suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-03-27 adekvati suma yra 30,00 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.

H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30,00 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė