2026-05-27 Nr. AB-11243-3-62-3-00243-2026-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-865-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00243-2026-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. J. atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. A-75 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo skundžiamu Įsakymu nuspręsta organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, yra tarpinis procedūrinis sprendimas ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu Įsakymu yra pradedama žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūra, kuri gali turėti tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms bei teisėtiems interesams, susijusiems su žemės sklypų naudojimu, jų ribomis ir galimomis servitutinėmis ar kitomis naudojimo sąlygomis. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Įsakymu yra sudaromos prielaidos galimam žemės sklypų ribų ar naudojimo režimo pakeitimui, todėl Įsakymas negali būti laikomas vien techniniu ar informaciniu dokumentu.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino ar projektas gali turėti įtakos pareiškėjo nuosavybės teisėms, ar projektas gali pakeisti žemės sklypų naudojimo sąlygas, ar projektas gali paveikti pareiškėjo teisėtus interesus. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad teismas nevertino Kauno miesto savivaldybės administracijai pateiktų dokumentų, planų bei mokėjimo dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymus už pravažiavimo privatizavimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika vertinant procedūrinius administracinius aktus, netinkamai vertino konkrečias šio ginčo aplinkybes. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas Įsakymas negali būti laikomas vien pagalbinio pobūdžio dokumentu, kadangi Įsakymas pradeda procesą, kuris gali turėti tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms. Pareiškėjas akcentuoja, kad formalus Įsakymo priskyrimas procedūriniams ar tarpiniams aktams savaime negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti skundą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, kadangi teismas nepateikė jokios analizės, kodėl pareiškėjo nurodyti argumentai apie galimą jo teisių pažeidimą laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. A-75 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“.

Įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-190 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 2.6 papunkčiu, 19, 62 punktais, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, 80, 81 punktais, atsižvelgiant į prašymą, gautą 2025 m. rugsėjo 19 d. per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), ir prašymą, gautą 2025 m. spalio 17 d., reg. Nr. 70-5-315, siekiant, kad būtų suformuoti valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir suformuoti valstybinės žemės sklypai būtų sujungti su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), nuspręsta organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0156:93) (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0156:20) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. ZSFP-189869).

Pareiškėjas skunde, be kita ko, teigia, kad Įsakymu organizuojamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas apima ginčo valstybinės žemės juostą (1953 metais įrengtą pravažiavimą su pėsčiųjų taku), kuri yra faktiškai (jo) naudojama kaip įvažiavimas. Pareiškėjo motina 1995 m. balandžio 10 d. pilnai atlygino valstybei už sklypą su įvažiavimu ir praėjimo taku. Pareiškėjas buvo suklaidintas ir per ŽPDRIS sistemą pateikė prašymą, siekdamas suderinti faktinę padėtį su dokumentais ir įteisinti jau egzistuojantį pravažiavimą. Tačiau atsakovas procedūrą nukreipė taip, kad ginčo žemės juosta galėtų būti formuojama ir galimai prijungiama tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Atsakovas visiškai ignoravo per ŽPDRIS sistemą pateiktus planus ir apmokėjimo pakvitavimus, įvažiavimą su praėjimo taku, vertino, kaip nesuformuotą laisvą valstybinės žemės juostą. Kadangi pareiškėjo prašymas buvo susijęs su techninių ribų suderinimu, o ne su laisvos valstybinės žemės privatizavimu, atsakovas formaliai taikė ŽPDRIS procedūrą, nevertindamas ginčo žemės statuso, kas prieštarauja objektyvumo, proporcingumo ir gero administravimo principams. Atsakovas organizuodamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, neatliko visapusiško faktinių aplinkybių tyrimo, neįvertino archyvinių dokumentų, ankstesnių sprendimų ir esamos faktinės padėties.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), motyvuodamas tuo, kad, kaip yra nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, įsakymas, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra parengiamajame etape priimtas dokumentas, būtinas galutiniam sprendimui dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo priimti, tačiau nei pats šis įsakymas, nei kiti parengiamajame etape priimti dokumentai savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-463-442/2025; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-194-552/2020; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-412-602/2016) Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes asmens teisių ir pareigų apimtis net ir skundo tenkinimo atveju nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-50-662/2025).

Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo atskirųjų skundų ribose patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: kaip nurodyta aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, administracinis aktas, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, yra parengiamajame etape priimtas dokumentas, būtinas galutiniam sprendimui dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo priimti, savaime nedarantis įtakos pareiškėjų teisiniam statusui. Tačiau toks išaiškinimas reikšmingas ir taikytinas ginčams, kuriuose faktinės aplinkybės yra identiškos ar itin panašios į aptartas minėtose bylose.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai administracinis aktas, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, yra iš esmės ydingas (pvz., priimtas nekompetentingo subjekto, procedūra pradėta nesant atitinkamo prašymo ir pan.), visais atvejais nėra galima teigti, jog toks aktas nedaro įtakos suinteresuoto asmens teisiniam statusui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateiktame skunde iš esmės teigia, kad Įsakymas, kuriuo nuspręsta organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pradėtas nesant tam pagrindo, t. y. netinkamai įvertinus jo prašymą, taip pat be pagrindo į projekto rengimą įtraukus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl to, jog valstybinė žemė, įsiterpusi tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurioje yra įvažiavimas ir praėjimo takas į jo sklypą, nėra įsiterpęs žemės plotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad, išnagrinėjęs tokį skundą, teismas asmens teisių apginti negalėtų, o pats tokios bylos procesas būtų iš esmės beprasmis.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. J. atskiruosius skundus tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė