879c2cc2-33d4-43a0-bbcd-d300ebb168ef · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-995-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06351-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 1.1.4.3; 2.1.5.1.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-231-1101/2022 pagal ieÅ¡kovo V. Z. ieÅ¡kinį atsakovei 576-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įgaliotinių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei 576-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – Bendrija), praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento: 1) 2012 m. spalio 24 d. 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkimo priimtus sprendimus; 2) 2013 m. gruodžio 5 d. bendrijos įgaliotinių ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo priimtus sprendimus; 3) 2017 m. gegužės 24 d. bendrijos įgaliotinių ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo priimtus sprendimus; 4) 2019 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkimo sprendimus, priimtus 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais (toliau – ginčo sprendimai); taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), buto savininkas ir bendrijos narys. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje bendrija prašo priteisti iš ieškovo bendrijai nesumokėtus mokesčius. Ieškovas nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. atsisako mokėti bendrijos paskaičiuotus mokesčius, nes laiko juos nepagrįstais. Teigia, jog minėtoje byloje paaiškėjo, kad bendrija neorganizavo visuotinių bendrijos susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Apie ieÅ¡kiniu ginčijamus sprendimus ieÅ¡kovui tapo žinoma iÅ¡ pirmiau nurodytos bylos. Apie 2012 m. spalio 24 d. protokolÄ ieÅ¡kovas sužinojo 2019 m. gruodžio 12 d., apie 2013 m. gruodžio 5 d. protokolÄ â€“ 2020 m. sausio 6 d., apie 2017 m. gegužės 24 d. protokolÄ â€“ 2020 m. vasario 26 d., todėl, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnyje nustatyto 3 mėn. termino, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl minėtų sprendimų nuginčijimo.

3. Atsakovė atsiliepimuose prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal bendrijos įstatus įgaliotinių susirinkimas turi visuotiniam susirinkimui priklausančias teises. Tiek pagal įstatus, tiek pagal bendrijoje nusistovėjusiÄ tvarkÄ susirinkimo metu priimti sprendimai vieÅ¡ai kabinami bendrijos skelbimo lentose, todėl ieÅ¡kovas apie juos žinojo akivaizdžiai anksčiau nei nurodo ieÅ¡kinyje. Taigi, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį padavė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Z. atsakovei 576-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai 1 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

5. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas ginčija bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimus, priimtus 2012, 2013 ir 2017 metais. Vienas iÅ¡ atsakovės nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentų yra tas, kad ieÅ¡kovas praleido 3 (trijų) mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Su Å¡iuo atsakovės argumentu ieÅ¡kovas nesutinka, nurodydamas, kad minėtus įgaliotinių susirinkimų protokolus ieÅ¡kovas gavo tik kitoje civilinėje byloje (pagal bendrijos pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl skolos priteisimo) 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. vasario mėn., todėl į teismÄ dėl minėtų įgaliotinių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais kreipėsi nepraleidęs 3 mėn. ieÅ¡kinio senaties termino (ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys paduotas 2020 m. kovo 2 d.).

6. Teismas vertino, jog pats ginčijamų bendrijos įgaliotinių sprendimų pobÅ«dis leidžia spręsti, jog ieÅ¡kovas turėjo apie juos žinoti žymiai anksčiau, nei 2019 – 2020 metais, kaip įrodinėja Å¡ioje byloje. Ginčijamuose įgaliotinių susirinkimuose buvo sprendžiami svarbÅ«s klausimai, be kita ko, ir nustatomi (ar padidinami/sumažinami) tam tikri mokesčiai, nustatomi bendrijos darbuotojų atlyginimai. Vadinasi, tokie mokesčiai turėjo atsispindėti ir ieÅ¡kovui, kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkui iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose, todėl teismas vertino, jog ieÅ¡kovas žinojo arba bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas ir atidus turėjo žinoti, kokiu pagrindu jam priskaičiuojami tam tikri mokesčiai.

Atitinkamai, teismas vertino, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas pakankami rÅ«pestingas ir atidus, negalėjo nežinoti apie iÅ¡rinktus bendrijos valdymo organus, įskaitant ir bendrijos pirmininkÄ . Taip pat ieÅ¡kovo Å¡eimos nariai (pats ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai negyvena jam priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini)) dalyvavo bendrijos veikloje – balsavo renkant namo (duomenys neskelbtini), laiptinės, kurioje ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso butas, įgaliotinius. Tai, jog esminė informacija apie nustatytus mokesčius, kitus bendrijos nariams aktualius klausimus namo gyventojams buvo teikiama, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Å¡ios laiptinės įgaliotinė R.

B. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas pačių bendrijos įgaliotinių susirinkimų protokolų galimai negavo iki jo nurodyto termino (2019-2020 metais kitose civilinėje byloje), savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas tik tuomet sužinojo/ galėjo sužinoti apie ginčijamus bendrijos įgaliotinių sprendimus. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo atstovė nepagrįstai sužinojimo apie priimtus įgaliotinių sprendimus momentÄ sieja su protokolų gavimu momentu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas žinojo arba bÅ«damas pakankamai atidus ir rÅ«pestingas galėjo žinoti apie priimtus bendrijos įgaliotinių sprendimus žymiai anksčiau nei 2019 – 2020 metais, kaip teigiama ieÅ¡kinyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

7. Taigi, teismas ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 2012 m. spalio 24 d., 2013 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. gegužės 24 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmetė kaip paduoti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį atsakovė prašė taikyti bei kurio nėra pagrindo atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas nurodė, jog Å¡io atveju nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentu, kad įgaliotinių susirinkimuose buvo priimti sprendimai, priklausantys iÅ¡imtinai visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Teismas nustatė, jog 2017 m. gegužės 24 d. vykusiame bendrijos įgaliotinių narių susirinkime nebuvo sprendžiami klausimai, patenkantys į iÅ¡imtinę visuotinio susirinkimo kompetencijÄ , t. y. nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu. 2012 m. spalio 24 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d.

įgaliotinių susirinkimo metu galiojo bendrijos įstatų 2006 m. lapkričio 9 d. redakcija, kurios 40 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad bendrijos narių susirinkimas perduoda dalį savo teisių ir pareigų įgaliotinių susirinkimui. Šiuose bendrijos įstatuose nėra nurodyta, jog bendrijos įgaliotiniai neturėtų teisės spręsti klausimų, kurie buvo svarstyti 2012 m. spalio 24 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. įgaliotinių susirinkimuose. Taigi, ieškovo argumentus, kad šiuose įgaliotinių susirinkimuose buvo sprendžiami klausimai, kurių neturėjo teisės (kompetencijos) spręsti įgaliotiniai, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismo vertino, jog įgaliotinių sprendimų panaikinimas vien tuo pagrindu, jog prieÅ¡ tai nebuvo suÅ¡auktas visuotinis susirinkimas, bÅ«tų pernelyg formalus. Kita vertus, teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kinys visų pirma atmestinas tuo pagrindu, kad yra paduotas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį atsakovė prašė taikyti ir tai yra savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio atmetimo pagrindas.

10. Teismas nustatė, jog ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento 2019 m. gruodžio 3 d. 576-osios DNSB (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkimo sprendimus, priimtus darbotvarkės 2-uoju ir 3-uoju klausimais. Teismas pažymėjo, jog kiti ieškovo argumentai, kuriais ginčijami šie sprendimai, iš esmės yra tapatūs, kuriais buvo ginčijami pirmiau nurodyti įgaliotinių sprendimai, todėl teismas atmetė tais pačiais motyvais.

11. IeÅ¡kovas byloje prašė paskirti atsakovei 5 000,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, pusę paskirtos baudos įpareigojant atsakovę sumokėti ieÅ¡kovui ir paskirti atsakovės pirmininkui V. V. už įpareigojimo nevykdymÄ be svarbių priežasčių 300,00 Eur baudÄ . Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota iki 2021 m. rugsėjo 1 d. iki bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä . Atsakovė nustatytu terminu į bylÄ bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä pateikė.

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, jog bendrijos narių sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad bendrijai neturint pirmininko, tokių dokumentų pateikimas objektyviai gali bÅ«ti apsunkintas. Kadangi V. V. nėra byloje dalyvaujantis asmuo (jo, kaip bendrijos pirmininko, įgaliojimai yra pasibaigę), teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas Å¡iam asmeniui skirti baudÄ negali bÅ«ti tenkintinas. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. IeÅ¡kovas V. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį pilnai. Taip pat praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir paskirti atsakovei 5 000,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, pusę paskirtos baudos įpareigojant atsakovę sumokėti ieÅ¡kovui. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1.

IeÅ¡kovas nurodo, jog nesutinka su teismo teigimu, jog jis apie skundžiamus protokolus turėjo žinoti žymiai anksčiau, nes pagal teismo argumentacijÄ bendrijos priimti mokesčiai turėjo atsispindėti ir ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡omose sÄ skaitose. Tokių sÄ skaitų byloje nėra, kaip ir nėra jokių kitų įrodymų, kad ieÅ¡kovas turėjo visa tai žinoti anksčiau, todėl teismo prielaidos yra klaidingos ir nepagrįstos bylos įrodymais. Pažymėjo, jog mokesčio pasikeitimas pats savaime nereiÅ¡kia, kad jau žinomas bendrijos sprendimas pakeisti minėtÄ mokestį. 12.2.

IeÅ¡kovas nurodo, kad bÅ«tent tik gavęs dokumentus, t.y. įgaliotinių susirinkimų protokolus, turėjo galimybę sužinoti ten priimtus sprendimus ir apie savo pažeistas teises, kurias ėmėsi ginti pateiktu ieÅ¡kiniu. Teismas taikydamas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ pasirėmė menamais, jokiais įrodymais neparemtais, hipotetiniais spėjimais, kuriais pagrįsti kaip savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio atmetimo pagrindÄ neturėjo jokio pagrindo. 12.3. IeÅ¡kovas nesutinka, jog bendrijos įstatuose visos bendrijos narių teisės yra besÄ lygiÅ¡kai perduodamos į įgaliotinių rankas.

Toks numatytas įgaliotinių susirinkimo sušaukimas įmanomas tik tada, kai prieš tai teisėtai ir tinkamai būtų sušauktas ir neįvykęs visuotinis ir pakartotinis bendrijos narių susirinkimas. Teismas be teisinio pagrindo nesivadovavo, nors privalėjo, 2014 m. sausio 17 d. Bendrijos įstatų 37 punktu, kuriame numatyta, kad įgaliotinių susirinkimas šaukiamas ir sprendimai jame priimami Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ, bendrijų įstatymas) nustatyta tvarka.

DGNSBĮ 13 straipsnio 1 dalis aiškiai reglamentuoja, kad jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau – įgaliotinių susirinkimas). 12.4. Ieškovo teigimu, įgaliotiniai neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų ir priimti sprendimus, jei nebuvo šiais klausimais surengtas visuotinis bendrijos narių susirinkimas ir pakartotinis susirinkimas.

Kai šie susirinkimai (visuotinis ir pakartotinis) neįvyksta, tik tada negalint bendrijai įgyvendinti savo tikslų – pagal neįvykusių susirinkimų darbotvarkę galėjo būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas. Tačiau visuotinių susirinkimų nebuvo, todėl įgaliotinių susirinkimai neturėjo teisės spręsti jokių klausimų, kurie nebuvo iškelti visuotinių susirinkimų darbotvarkėse. 12.5. Ieškovas nesutinka su teismo vertinimu, jog įgaliotinių sprendimų panaikinimas vien tuo pagrindu, jog prieš tai nebuvo sušauktas visuotinis susirinkimas, būtų pernelyg formalus.

IeÅ¡kovo teigimu, byloje buvo ypatingas dėmesys skiriamas teisės normoms, kurios reglamentuoja kada ir kokiu atveju turi bÅ«ti Å¡aukiamas įgaliotinių susirinkimas ir kaip Å¡iame susirinkime turi bÅ«ti priimami sprendimai. 12.6. IeÅ¡kovas nurodo, jog įgaliotiniais buvo iÅ¡rinkti asmenys, nesantys bendrijos nariais ir neturint duomenų apie jų buvimÄ bendrijos nariais. Pažymėjo, jog įgaliotinius turi rinkti bendrijos nariai visuotiniame narių susirinkime, tačiau byloje pateikta akivaizdžių įrodymų, kad įgaliotiniai buvo iÅ¡rinkti ne bendrijos narių, o paskirti laiptinių gyventojų, kurie neaiÅ¡ku ar yra butų savininkai, ar nuomininkai ar Å¡iaip gyvenantys ten asmenys.

Taigi, įgaliotinių išrinkimo procedūra buvo pažeista, t. y. įgaliotiniai nebuvo išrinkti kaip reikalauja bendrijos įstatai ir bendrijų įstatymas. Taip pat teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kokia buvo bendrijos narių tikroji valia vienu ar kitu įgaliotinių susirinkimuose priimtu klausimu. 12.7. Ieškovas nesutinka su teismo nuomone, kad 2019 m. gruodžio 3 d. 576-osios DNSB (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkimo sprendimais (darbotvarkės 2-uoju ir 3-uoju klausimais) buvo padaryti sprendimai, aktualūs tik vienam bendrijos namui.

Tiek valytojos atlyginimo pakėlimo klausimas, tiek bendrijos administravimo mokestis, tiek visi kiti šiuose darbotvarkės klausimuose įvardinti mokesčiai nėra vien vienintelio iš 9-ių bendrijos objektų, būtent (duomenys neskelbtini), namo gyventojų sprendimo kompetencija. Šio namo gyventojams nėra suteikta teisė ir galia nuspręsti dėl šių visos bendrijos mokesčių pakeitimo, nes šis namas nėra atskira bendrija, šiam namui nėra priskirta vienintelė valytoja ir vienintelis pirmininkas, buhalterė ar kiti samdomi darbuotojai. 12.8.

IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su teismo motyvu, jog tai, kad bendrijos narių sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, jog ne sÄ raÅ¡o (ne)iÅ¡samumas yra piktnaudžiavimas procesu, bet akivaizdus teismo ir proceso dalyvių negerbimas, sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , todėl, ieÅ¡kovo manymu, yra visi pagrindai vertinti tokį elgesį kaip piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, o tam yra pagrindas atsakovei skirti baudÄ .

13. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė 576-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Atsakovė nurodo, jog ieÅ¡kovas siekia paneigti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , bandydamas iÅ¡vengti finansinių prievolių įvykdymo, apie kurias žinojo nuo jų atsiradimo momento, t. y. bendrijai paskelbus apie priimtus sprendimus laiptinėse skelbimų lentose ir pateikus ieÅ¡kovui įgyvendinant sprendimus iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas.

IeÅ¡kovas manydamas, kad jo teisės yra pažeistos atsisakė apmokėti jam iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas, tačiau aktyviais veiksmais savo teisių negynė tokiu bÅ«du sukurdamas teisėtÄ lÅ«kestį, jog ieÅ¡kovas savo teisės atsisako ir nesiruoÅ¡ia priimtų sprendimų ginčyti. 13.2. Atsakovė nurodo, jog tiek 2006 m. lapkričio 9 d. atsakovės įstatuose (40 punktas), tiek 2014 m. sausio 17 d. įstatuose (19 punktas) yra numatyta, kad bendrijoje renkamas įgaliotinių susirinkimas, kuris turi visuotinam narių susirinkimui priklausančias teises.

Dabar galiojančių 2014 m. sausio 17 d. įstatų 26 punkte nurodyta, kad iÅ¡imtinė visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija yra spręsti klausimus susijusius su bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu. Taigi ieÅ¡kovo argumentas, jog įgaliotinių susirinkimuose priimti sprendimai yra neteisėti dėl to, kad juose priimti klausimai yra priskiriami visuotinio narių susirinkimo kompetencijai, yra nepagrįstas. 13.3. Atsakovės teigimu, teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, jog įgaliotinių susirinkimas turėjo kompetencijÄ priimti ginčijamuose protokoluose įtvirtintus sprendimus, nepaisant to, kad visuotiniai narių susirinkimai faktiÅ¡kai nebuvo suÅ¡aukti.

Bendrijos struktÅ«ra ir nusistovėjusi praktika bei įgyvendinti tiesioginio atstovavimo principai leidžia sutikti su teismo iÅ¡vada, kad sprendimų panaikinimas vien tuo pagrindu, kad prieÅ¡ tai nebuvo Å¡aukti visuotiniai narių susirinkimai (ypatingai Å¡iuo atveju, kai galimybių surinkti bendrijos narių kvorumÄ praktiÅ¡kai nėra) bÅ«tų pernelyg formalus. Vadovaujantis bendrijos įstatais, įgaliotinių susirinkimas turėjo reikiamus įgaliojimus priimti visus skundžiamuose protokoluose užfiksuotus sprendimus. 13.4.

Byloje pateikti įrodymai bei liudytojų parodymai įrodo, kad įgaliotiniai buvo renkami bendrijos įstatuose numatyta tvarka, įgaliotiniai komunikavo su atstovaujamais gyventojais dėl įgaliotinių susirinkimuose sprendžiamų klausimų, informavo apie priimtus sprendimus ir tokiu būdu įgyvendino DGNSBĮ tikslus ir laikėsi bendrijos įstatų nuostatų. 13.5. 2019 m. gruodžio 3 d. įgaliotinių susirinkimas buvo surengtas visiškai teisėtai nagrinėjant tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojams svarbius ir aktualius klausimus, kadangi bendrijoje vykdoma individuali kiekvieno namo apskaita, todėl atitinkami administravimo, valymo, komunalinių paslaugų ir pan. kaštai sprendžiami kiekvienam namui atskirai. 13.6.

Atsakovė teismui pateikė bendrijoje vienintelį turimÄ bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä ir šį įpareigojimÄ Ä¯vykdė per tam nustatytÄ terminÄ , dėjo maksimalias pastangas įvykdyti teismo įpareigojimÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pasibaigė bendrijos valdymo organų įgaliojimai, todėl galimybės užtikrinti tinkamÄ , įstatymų reikalavimus atitinkantį bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä buvo itin apsunkintos.

Be to, negalima laikyti, kad atsakovė sÄ moningai vilkino bylos nagrinėjimÄ praÅ¡ydama atidėti bylos posėdžius dėl neturėjimo praktinių galimybių pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, iÅ¡sirinkti naujÄ bendrijos pirmininkÄ . Tokia situacija, kuomet pasibaigė visų bendrijos valdymo organų įgaliojimai susidarė dėl pasaulyje prasidėjusios COVID-19 viruso pandemijos ir nacionaliniu mastu galiojusių rekomendacijų bei reikalavimų riboti fizinių asmenų kontaktus. Taigi, teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju atsakovė nesiekė veikti prieÅ¡ spartų ir teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovo nurodomus atsakovės veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti už tai baudÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 576-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija valdo, naudoja bei prižiÅ«ri bendrosios dalinės nuosavybės objektus, tarp jų ir daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas V. Z. yra Å¡io namo (duomenys neskelbtini) buto savininkas ir bendrijos narys.

18. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-108-960/2022, kurioje bendrija prašo priteisti iš ieškovo bendrijai nesumokėtus mokesčius. Ieškovas nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. atsisako mokėti bendrijos paskaičiuotus mokesčius, nes laiko juos nepagrįstais. Ieškovo teigimu, minėtoje byloje paaiškėjo, kad bendrija neorganizavo visuotinių bendrijos susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka, todėl prašo pripažinti įgaliotinių susirinkimų sprendimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

Atsakovė nesutikdama su tokiais ieÅ¡kovo argumentais teigia, kad pagal bendrijos įstatus įgaliotinių susirinkimas turi visuotiniam susirinkimui priklausančias teises. Taip pat atsakovės teigimu, tiek pagal įstatus, tiek pagal bendrijoje nusistovėjusiÄ tvarkÄ susirinkimo metu priimti sprendimai vieÅ¡ai kabinami bendrijos skelbimo lentose. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas apie juos žinojo akivaizdžiai anksčiau nei pats nurodo, todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį padavė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas žinojo arba bÅ«damas pakankamai atidus ir rÅ«pestingas galėjo žinoti apie priimtus bendrijos įgaliotinių sprendimus žymiai anksčiau nei 2019 – 2020 metais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 2012 m. spalio 24 d., 2013 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. gegužės 24 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmetė kaip paduotus praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį atsakovė prašė taikyti bei kurio nėra pagrindo atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

20. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad apie savo pažeistas teises sužinojo tik atsakovei į kitÄ bylÄ pateikus vykusių įgaliotinių susirinkimų protokolus, kuriuose užfiksuoti priimti sprendimai.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

23. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-436/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460- 915/2015 ir kt.).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamuose įgaliotinių susirinkimuose buvo sprendžiami svarbÅ«s klausimai, be kita ko, ir nustatomi (ar padidinami/sumažinami) tam tikri mokesčiai, nustatomi bendrijos darbuotojų atlyginimai. Taigi, ginčijamuose protokoluose užfiksuoti sprendimai turėjo tiesioginės įtakos ieÅ¡kovo prievolėms bendrijoje ir jo atžvilgiu buvo taikomi nuo jų priėmimo momento. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog priimti sprendimai buvo susiję su ieÅ¡kovui taikomais mokesčiais bei bendrijos valdymo organais, kas privalėjo bÅ«ti žinoma ieÅ¡kovui, nes ieÅ¡kovas gavo sÄ skaitas, kuriuose atsispindėjo sprendimų vykdymas.

Pažymėtina, jog informacija apie priimtus sprendimus (jų esmė) taip pat buvo vieÅ¡inama bendrijos namų laiptinėse bei teikiama elektroniniu paÅ¡tu, SMS žinutėmis. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad mokesčio pasikeitimas pats savaime nereiÅ¡kia, kad jau žinomas bendrijos sprendimas pakeisti minėtÄ mokestį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

25. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma ginčijamuose protokoluose užfiksuotų sprendimų esmė, patvirtina aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nesutikdamas su priimtais pakeitimais ir taikomais mokesčiais atsisakė jam iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas apmokėti, dėl ko bendrijos iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. e2-108-960/2022. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog toks ieÅ¡kovo elgesys, kuomet jis nesutinka mokėti jam iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų kvestionuodamas jų pagrįstumÄ Ä¯rodo, jog ieÅ¡kovas suprato apie jo pažeistas teises daug anksčiau nei į bylÄ buvo pateikti ginčijami susirinkimų protokolai.

26. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovo Å¡eimos nariai dalyvavo bendrijos veikloje – balsavo renkant namo (duomenys neskelbtini), laiptinės, kurioje ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso butas, įgaliotinius (2013 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini), namo 1 laiptinės gyventojų susirinkimo protokolai kartu su priedais). Taigi ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes sužinoti (jei ir nežinojo) apie įgaliotinių susirinkimuose priimamus sprendimus, jų įgyvendinimÄ ir bendrijos valdymÄ , jei tik bÅ«tų buvęs apdairus ir rÅ«pestingas.

27. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas siekia paneigti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , bandydamas iÅ¡vengti finansinių prievolių įvykdymo, apie kurias žinojo nuo jų atsiradimo momento, t. y. bendrijai paskelbus apie priimtus sprendimus laiptinėse skelbimų lentose ir pateikus ieÅ¡kovui įgyvendinant sprendimus iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas. IeÅ¡kovas manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, atsisakė apmokėti jam iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas, tačiau aktyviais veiksmais savo teisių negynė tokiu bÅ«du sukurdamas teisėtÄ lÅ«kestį, jog ieÅ¡kovas savo teisės atsisako ir nesiruoÅ¡ia priimtų sprendimų ginčyti.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertino apdairaus ir sÄ Å¾iningo žmogaus elgesio standartÄ bei vadovaudamasis teisingumo principu pripažino, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ jau buvo praleidęs sutrumpintÄ 3 mėnesių senaties terminÄ savo galimai pažeistoms teisėms ginti.

29. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kinio reikalavimai dėl 2012 m. spalio 24 d., 2013 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. gegužės 24 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmestini kaip paduoti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį atsakovė prašė taikyti, ir kurio nėra pagrindo atnaujinti. Dėl įgaliotinių susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo 30. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ginčijamuose protokoluose įtvirtinti sprendimai nepriklauso iÅ¡imtinei visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai bei neįvertino egzistavusių susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimų reikÅ¡mės ir Å¡ių pažeidimų sÄ lygoto priimtų sprendimų neteisėtumo.

31. Bendrijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos įstatuose gali bÅ«ti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytÄ visuotinio susirinkimo teisių dalį. Pažymėtina, jog Å¡iame įstatyme įtvirtinta visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija, kartu nurodant, kad bendrijos įstatuose gali bÅ«ti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytÄ visuotinio susirinkimo teisių dalį.

32. Bylos duomenimis nustatyta, jog tiek 2006 m. lapkričio 9 d. bendrijos įstatuose, tiek 2014 m. sausio 17 d. įstatuose yra numatyta, kad bendrijoje renkamas įgaliotinių susirinkimas, kuris turi visuotinam narių susirinkimui priklausančias teises. Taip pat 2014 m. sausio 17 d. įstatų 26 punkte nurodyta, kad išimtinė visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija, yra spręsti klausimus susijusius su bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, jog įgaliotinių susirinkimuose priimti sprendimai yra neteisėti dėl to, kad juose priimti klausimai yra priskiriami visuotinio narių susirinkimo kompetencijai yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

33. Pažymėtina jog 2014 m. sausio 17 d. įstatų 31 punkte įtvirtinta, jog įgaliotiniai atstovauja bendrijos narius teritoriniu principu – pagal pastatus ir sekcijas (laiptines). Taip pat 2014 m. sausio 17 d. įstatų 32 punkte numatyta, kad įgaliotiniai yra išrenkami pastatų (sekcijų) bendrijos narių susirinkimuose. 2014 m. sausio 17 d. įstatų 35 punkte numatyta, kad įgaliotinių susirinkimas turi visas visuotinio bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti klausimus, šiais įstatais priskirtus išimtinei visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Taigi, įgaliotinių susirinkimas taip pat gali spręsti klausimus, nepriskirtus kitų bendrijos valdymo organų kompetencijai.

34. Taip pat ieškovo teigimu, pirmiausia turi būti šaukiamas visuotinis susirinkimas, jam neįvykus – pakartotinis susirinkimas, ir tik pastarajam neįvykus – šaukiamas įgaliotinių susirinkimas įstatymo nustatyta tvarka.

35. Bendrijos įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta visuotinio susirinkimo Å¡aukimo ir organizavimo tvarka ir sprendimų priėmimas, pagal kuriÄ , neįvykus visuotiniam susirinkimui atitinkamais terminais Å¡aukiamas pakartotinis visuotinis susirinkimas. Tuo tarpu Bendrijos įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad jeigu pagal Å¡io įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, Å¡iame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi bÅ«ti Å¡aukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas.

36. Pažymėtina, jog buvęs bendrijos pirmininkas V. V. nagrinėjant bylÄ teismo posėdžio metu patvirtino, jog esant tokiai situacijai, kai bendrijai priklauso keletas namų (kaip Å¡iuo atveju) iÅ¡ esmės praktiÅ¡kai neįmanoma suorganizuoti visuotinį susirinkimÄ , nes nesusirenka pakankamas kvorumas bendrijos narių. Å iuo atveju, bendrijai priklauso 9 daugiabučiai gyvenamieji namai, įgaliotiniams priskirtos praktiÅ¡kai visos visuotinio bendrijos susirinkimo teisės, kaip matyti iÅ¡ ginčijamų bendrijos įgaliotinių susirinkimų protokolų, minėtuose susirinkimuose dalyvavo pakankamas kvorumas įgaliotinių (2012 m. spalio 24 d. namo (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkime dalyvavo visi 3 to namo įgaliotiniai; 2013 m. gruodžio 5 d.

įgaliotinių susirinkime dalyvavo 9 (iÅ¡ 11) įgaliotiniai; 2017 m. gegužės 24 d. įgaliotinių susirinkime dalyvavo visi 11 įgaliotinių). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog įgaliotinių susirinkimas turėjo kompetencijÄ priimti ginčijamuose protokoluose įtvirtintus sprendimus, nepaisant to, kad visuotiniai narių susirinkimai faktiÅ¡kai nebuvo suÅ¡aukti. Bendrijos struktÅ«ra, nusistovėjusi praktika bei įgyvendinti tiesioginio atstovavimo principai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sprendimų panaikinimas vien tuo pagrindu, kad prieÅ¡ tai nebuvo Å¡aukti visuotiniai narių susirinkimai, bÅ«tų pernelyg formalus.

Taigi, vadovaujantis bendrijos įstatais įgaliotinių susirinkimas turėjo reikiamus įgaliojimus priimti visus skundžiamuose protokoluose užfiksuotus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog visi įgaliotinių susirinkimai (tiek 2012 m. spalio 24 d., tiek 2013 m. gruodžio 5 d., tiek 2017 m. gegužės 24 d., 2019 m. gruodžio 3 d. susirinkimai) buvo suÅ¡aukti be teisinio pagrindo, pažeidžiant susirinkimų organizavimo ir sprendimų priėmimo juose tvarkÄ , pažeidžiant ir bendrijos įstatus, ir imperatyviÄ sias bendrijų įstatymo nuostatas yra atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

37. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, jog įgaliotiniais buvo iÅ¡rinkti asmenys, nesantys bendrijos nariais ir neturint duomenų apie jų buvimÄ bendrijos nariais. Teigia, jog įgaliotinių iÅ¡rinkimo procedÅ«ra buvo pažeista. Taip pat teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kokia buvo bendrijos narių tikroji valia vienu ar kitu įgaliotinių susirinkimuose priimtu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais ieÅ¡kovo argumentais pažymi, jog įgaliotiniai buvo renkami bendrijos įstatuose numatyta tvarka, bylos duomenys patvirtina, jog įgaliotiniai komunikavo su atstovaujamais gyventojais dėl įgaliotinių susirinkimuose sprendžiamų klausimų, informavo apie priimtus sprendimus ir tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės įgyvendino Bendrijos įstatymo tikslus ir laikėsi bendrijos įstatų nuostatų.

Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytus apelianto argumentus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

38. Ieškovas nesutinka su teismo nuomone, kad 2019 m. gruodžio 3 d. 576-osios DNSB (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkimo sprendimais (darbotvarkės 2-uoju ir 3-uoju klausimais) buvo padaryti sprendimai, aktualūs tik vienam bendrijos namui. Nurodė, kad tiek valytojos atlyginimo pakėlimo klausimas, tiek bendrijos administravimo mokestis, tiek visi kiti šiuose darbotvarkės klausimuose įvardinti mokesčiai nėra vien vienintelio iš 9-ių bendrijos objektų, būtent (duomenys neskelbtini), namo gyventojų sprendimo kompetencija.

39. Pažymėtina, jog 2014 m. sausio 17 d. įstatų 36 punkte nurodyta, kad įgaliotinių susirinkimas Å¡aukiamas Bendrijų įstatyme numatytais atvejais, taip pat, kai reikia spręsti klausimus, nurodytus ankstesniame punkte. Bendrijų įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä yra arba gali bÅ«ti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali bÅ«ti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.

Atsižvelgiant į tai, bendrija galėjo spręsti klausimus aktualius tik vienam bendrijos namui. Kadangi byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog bendrija negalėjo spręsti ir/ar nesprendė 2019 m. gruodžio 3 d. DNSB (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkimo metu klausimus aktualius vienam bendrijos namui, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtame susirinkime namo gyventojai sprendė dėl tik šiam namui aktualių klausimų.

40. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, jog ginčijami sprendimai priimti teisėtai ir iÅ¡ esmės laikantis bendrijos įstatų, todėl įgaliotinių susirinkimuose priimtų sprendimų naikinimas vien formaliais pagrindais neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis 41. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos sprendimÄ neskirti atsakovei baudos dėl piktnaudžiavimo procesu. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovei į bylÄ pateikus teisės aktų reikalavimų neatitinkantį bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä atsakovė netinkamai įvykdė teismo įpareigojimÄ ir tokiu bÅ«du piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat vilkino bylos nagrinėjimÄ .

42. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota iki 2021 m. rugsėjo 1 d. iki bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä . Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė bendrijoje vienintelį turimÄ bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä ir šį įpareigojimÄ Ä¯vykdė per tam nustatytÄ terminÄ .

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis Å¡alimi yra pripažįstama tokia Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ arba sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v.

BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Visi atsakovės procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal jų tiesioginę paskirtį laiku ir tinkamai vykdant teismo įpareigojimus bei ginant savo interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės veiksmai teisminiame procese neatitinka nė vieno piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bruožo.

Nenustačius, kad atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudÄ .

44. Kiti Å¡alių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Dėl procesinės bylos baigties 45. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 46. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

47. Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ parengimÄ . Tačiau pažymėtina, jog atsakovė neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, dėl to Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi advokato padėjėja Deimantė Adomaitytė buvo paskirta atsakovės 576-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos kuratore.

49. Kuratoriaus paskyrimo tvarka bei sÄ lygos yra nustatytos CPK 39 straipsnyje, kuriame, be kita ko, pasisakyta ir dėl kuratoriaus paslaugų atlyginimo. Minėtos teisės normos 3 dalyje nurodyta, kad kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarkÄ turi teisę gauti atlyginimÄ už atstovavimÄ . Atstovavimo iÅ¡laidas iÅ¡ anksto apmoka Å¡alis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas (CPK 39 straipsnio 3 dalis). Atlyginimo už kuratoriaus darbÄ dydžius bei jų iÅ¡mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d.

įsakymu Nr. 344 patvirtintas IÅ¡laidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), kurio 30 punkte nustatyta, kad kuratoriui atlyginimas už atstovavimÄ , taip pat ir kuratoriaus turėtos iÅ¡laidos dėl atvykimo, gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos mokamos iÅ¡ Å¡alies, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas, į teismo sÄ skaitÄ Ä¯mokėtų atstovavimo iÅ¡laidų. Vadinasi, kuratorius nepriklausomai nuo atskirų procesinių klausimų iÅ¡nagrinėjimo rezultato ar nuo civilinės bylos baigties turi teisę į atlyginimÄ už paslaugas ar (ir) kitas faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas.

50. Vadovaujantis ApraÅ¡o 23 punktu, atlyginimas už kuratoriaus darbÄ , iÅ¡skyrus darbÄ vykdymo procese, – atstovavimÄ , apskaičiuojamas taikant Å¡iame apraÅ¡e nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra minimali mėnesio alga (toliau – MMA). Remiantis ApraÅ¡o 24 ir 25 punktais, už vienos darbo dienos kuratoriaus darbÄ bylų procese pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose mokama 0,15 MMA, o už dokumentų parengimÄ â€“ 0,02 MMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 730 Eur, taigi kuratoriaus nurodytas apmokėjimo už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ Ä¯kainis atitinka pagal šį nutarimÄ apskaičiuotinÄ 14,60 Eur (730 Eur x 0,02) įkainį.

51. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

52. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apelianto V. Z. advokato padėjėjai Deimantei Adomaitytei 14,60 Eur (keturiolika eurų 60 ct) atlyginimÄ už kuratoriaus paslaugas. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė